Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. Ž. (toliau – R. Ž.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. vasario 8 d. nutarties, kuria R. Ž. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Ž. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2016 m. spalio 13 d. 23 val. 05 min., Kėdainiuose, Respublikos gatvėje, vairavo automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,60 promilių). Šiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.Už šio teisės pažeidimo padarymą R. Ž. buvo paskirta 580 (penkių šimtų aštuoniasdešimties) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.2017 m. gruodžio 8 d. Kėdainių rajono apylinkės teisme buvo gautas R. Ž. prašymas sutrumpinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimu jam paskirtos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Tačiau, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi šis R. Ž. prašymas buvo atmestas.2018 m. vasario 5 d. Kauno apylinkės teisme vėlgi buvo gautas R. Ž. prašymas sutrumpinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimu jam paskirtos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Tačiau, Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartimi šis R. Ž. prašymas buvo atmestas.Skundu apygardos teismui R. Ž. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – sutrumpinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimu paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog aplinkybės, dėl kurių buvo atmestas jo 2017 m. gruodžio 8 d. Kėdainių rajono apylinkės teismui pateiktas prašymas sutrumpinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimu jam paskirtos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nepakito ir 2018 m. vasario 5 d. Kauno apylinkės teismui pateikto prašymo metu. Darydamas šią išvadą R. Ž. pažymi, kad pirmojo prašymo svarstymo metu nebuvo pateikti duomenys apie jam paskirtos piniginės baudos sumokėjimą, be to, po pirmojo prašymo teismui pateikimo dienos praėjo dar 2 mėnesiai, todėl neatliktos nuobaudos terminas dar labiau sutrumpėjo.Skundu pabrėžiama, kad teisė vairuoti transporto priemones R. Ž. yra labai reikalinga ne tik asmeninių poreikių tenkinimui, bet ir dėl darbo, kadangi apeliantas dirba elektrokrautuvo vairuotoju, tačiau negali dirbti autokrautuvu. Specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu jis naujų teisės pažeidimų nepadarė, yra atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas, yra praėję daugiau kaip pusė jam paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino. Pasak R. Ž. nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, jau yra pasiekti, jis yra pasitaisęs ir persiauklėjęs. Pažeidimą, už kurio padarymą jam buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, jis padarė neturėdamas galiojančių administracinių nuobaudų. Šių duomenų visumoje atmesti pateiktą prašymą vien tik dėl to, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimu R. Ž. buvo paskirtas minimalus teisės vairuoti atėmimo minimalus terminas, nėra pagrindo. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius pateikė atsiliepimą į R. Ž. skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. Ž. skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

R. Ž. skundas netenkinamas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Minėto įstatymo 7 straipsnyje nurodoma, kad įsigaliojus ANK, netenka galios ATPK su visais pakeitimais ir papildymais. Atsižvelgiant į tai, kad ANK nenumato specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, kaip tą numatė ATPK 329 straipsnis, o administracine tvarka nubausto asmens teisinė padėtis, kaip tai teisingai pažymima ir R. Ž. skundu, negali būti sunkinama, apygardos teismas patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis ATPK nuostatomis.

ATPK 329 straipsnyje buvo nustatyta, kad jei asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirto laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė pažeidimą būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti teisės atėmimo terminą. Tačiau, komentuojamame straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai. Būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei jo elgesį nuobaudos vykdymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-4227/2011), taip pat atsižvelgti į tai, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baustas už analogiškus administracinius teisės pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-992/2012) bei visas kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, kad, sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. Ž. yra atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, duomenų apie naujai jo padarytus administracinės teisės pažeidimus/administracinius nusižengimus nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra, jau yra suėję daugiau nei pusė paskirto specialiosios teisės atėmimo termino, kas leidžia teigti, jog nagrinėjamu atveju jis atitinka formaliuosius ATPK 329 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, kuriems esant, gali būti sprendžiamas klausimas dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Tačiau minėta, jog sprendžiant klausimą dėl komentuojamo straipsnio taikymo galimybės, be teisės pažeidėjo atitikimo formaliesiems ATPK 329 straipsnio reikalavimams, būtina įvertinti ir tai, ar yra teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo materialusis pagrindas, t. y. ar taikant šios specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai. Ir nors R. Ž. manymu administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti, tačiau sutikti su tokia apelianto pozicija ir jos pagrindu naikinti teisėtą bei pagrįstą Kauno apylinkės teismo nutartį, aukštesniojo teismo įsitikinimu, teisinio pagrindo vis tik nėra. Juo labiau, kad galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, remiantis ATPK 329 straipsnio nuostatomis, yra nuobaudą paskyrusio pareigūno (teismo) teisė, bet ne pareiga, todėl vien tai, kad teismas atsisakė sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, net ir teisės pažeidėjui atitinkant ATPK 329 straipsnyje įtvirtintus formaliuosius reikalavimus, nelaikytina pagrindu pripažinti tokį teismo sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

Kaip buvo nustatyta ATPK 20 straipsnyje, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Neabejotina, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių bei nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.

Remiantis nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimu teisė vairuoti transporto priemones R. Ž. buvo atimta už vieną šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų – transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai jam nustatytas sunkus, net 2,60 promilių girtumas. Tokiais savo veiksmais R. Ž. neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, todėl šio administracinio teisės pažeidimo pavojingumas visuomenei nekvestionuotinas. Atsižvelgiant į ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankciją, neabejotina, kad už komentuojamo teisės pažeidimo padarymą įstatymo leidėjas numatęs griežtą administracinę nuobaudą tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje, todėl, vien tai, kad R. Ž., jam atgavus teisę vairuoti transporto priemones, patirtų mažiau nepatogumų, nelaikytina esmine aplinkybe, suponuojančia pakankamą pagrindą skundžiamos apylinkės teismo nutarties panaikinimui. Akivaizdu, jog tokiu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas aukščiau iškėlė visuomenės, o ne teisės pažeidėjo interesus, todėl ir sprendžiant klausimą dėl ATPK 329 straipsnio taikymo R. Ž., visuomenės interesai neturėtų būti sumenkinami.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad praeityje R. Ž. buvo ne kartą baustas už įvairaus pobūdžio ir sunkumo Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 25-26), tame tarpe ir už transporto priemonės perdavimą vairuoti neblaiviam asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti (2006 m. birželio 24 d.) (b. l. 10-12). 2015 m. vasario 12 d. vėlgi buvo baustas už transporto priemonės perdavimą vairuoti asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti. Nors padarant pažeidimą 2016 m. spalio 13 d. anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos ir negaliojo, tačiau ankstesni R. Ž. pažeidimai jį charakterizuoja labiau neigiamai. Tai, jog alkoholio vartojimas R. Ž. gyvenime nėra atsitiktinis, patvirtina ir byloje esantis 2011 m. gruodžio 5 d. nutarimas, kuriuo administracinės bylos teisena, dėl pažeidimo numatyti ATPK 126 straipsnio 4 d., jam buvo nutraukta, tačiau nutarime konstatuotos aplinkybės nekelia abejonių, kad 2011 m. rugpjūčio 27 d., apie 18.16 val., kada R. Ž. buvo pastebėtas prie automobilio AUDI 80, jis buvo neblaivus – jam buvo nustatytas 2,87 promilės girtumas. Šiame kontekste pažymėtina, kad „Liteko“ sistemos duomenimis R. Ž. 2011 m. gruodžio 28 d. baudžiamuoju teismo įsakymu buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 d. už vagystę įvykdytą 2011 m. birželio 25 d. apie 2 val. 10 min. kada iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio krovininio automobilio ,,VOLVO FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio UAB „R.“ sandėlių teritorijoje, pagrobė dvylika 0,7 litrų talpos butelių degtinės. Visuma šių aplinkybių neabejotinai neigiamai charakterizuoja asmenį, atskleidžia jo neatsakingą požiūrį į bendrąsias visuomenėje priimtas elgesio taisykles, todėl sprendžiant R. Ž. teisinės padėties švelninimo klausimą ATPK 329 straipsnio pagrindu, šios aplinkybės neturėtų būti sumenkinamos. Juo labiau, jog, sprendžiant iš 2016 m. spalio 13 d. administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotų duomenų, nors savo kaltę dėl padaryto pažeidimo – vairavimo neblaiviu R. Ž. ir pripažino, tačiau buvo linkęs ją sumenkinti, teigdamas, jog vairuodamas automobilį (kai jam nustatytas sunkus, net 2,60 promilių girtumo laipsnis) jis niekam žalos nepadarė.

Aukščiau aptartų duomenų visumoje atmetant R. Ž. skundą akcentuotina ir tai, kad pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę neigiami padariniai, susiję su teisės vairuoti transporto priemones praradimu, siejami su apelianto darbu, priešingai nei tai suvokia R. Ž., nesuteikia esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, nes darydamas pažeidimą, apeliantas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl pažeidėjo dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Nors skundu apygardos teismui R. Ž. teigia, kad teisė vairuoti jam yra būtina darbinei veiklai vykdyti, tačiau ši aplinkybė egzistavo ir R. Ž. padarant jam inkriminuotą teisės pažeidimą, tačiau akivaizdu, kad nuo vieno šiurkščiausio ir pavojingiausio administracinio teisės pažeidimo, keliančio pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, padarymo ši aplinkybė jo nesustabdė, todėl jo asmeninius interesus iškelti aukščiau visuomenės intereso nubausti dėl teisės pažeidimo kaltus asmenis, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Pakankamo pagrindo taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas nesudaro ir R. Ž. skundo teiginiai dėl jam paskirtos piniginės baudos apmokėjimo. Piniginės baudos, paskirtos už padarytą teisės pažeidimą, sumokėjimas, be kita ko, yra privalomas, todėl nelaikytinas esmine aplinkybe, suponuojančia pagrįstą išvadą, jog teisės pažeidėjas jau patyrė pakankamus ribojimus, dėl ko, ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti nuobaudos tikslai jau yra pasiekti.

Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių konstatuotina, kad nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, dėl kurių būtų pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Jokių objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti apylinkės teismo išvadomis byloje nėra. Naujų šio klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių, kurių būtų neįvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, kas leidžia spręsti, jog skundžiama Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartimi, teismas nubaustojo atžvilgiu ATPK 329 straipsnio nuostatų netaikė pagrįstai, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 302¹² straipsnio 2 dalimi

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. Ž. skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.