Telšių apylinkės teismo sprendimas

2014-04-07 · Civilinė byla Nr. 2-18-672/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-06-10Telšių apylinkės teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-04-07Telšių apylinkės teismas
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-04-07
Bylos Nr.
2-18-672/2014
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-00205-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Jokubauskienė
Atsakovas
A. P., K. K.
Kategorijos
  • 35.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti

To padėjėjas SAULIUS JURKŠACivilinė byla Nr. 2-18-672/2014m.Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00205-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.1.; 35.3.6.; 35.5.; 63.3.; 99.1.1.; 99.1.5.; 99.5.; 99.7.; 99.10.; 113.1.; 116.1.; 116.4.

(S)

AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 7 d.

Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė, sekretoriaujant J. D., dalyvaujant ieškovo AB (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui D. K., atsakovei A. P. ir jos atstovui advokatui V. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams K. K. ir A. P. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas AB (duomenys neskelbtini) pareiškė ieškinį atsakovams K. K. ir A. P. dėl skolos priteisimo. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovai K. K. ir A. P. 2007-12-20 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 1150718051658-33 (toliau – Sutartis) su AB (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovams buvo suteiktas 11904,07 EUR kreditas, nustatant dalinius kredito grąžinimus bei galutinį jo sugrąžinimo terminą iki 2012-12-19. Sutartyje numatyta, kad atsakovams laiku negrąžinus kredito dalies, nesumokėjus priklausančių mokėti priskaičiuotų palūkanų ar delspinigių, ieškovas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį. Atsakovai prievolių ieškovui nevykdo. Atsižvelgiant į tai, ieškovas įspėjo atsakovus Sutartimi numatyta tvarka, tačiau atsakovai įspėjime nurodyto reikalavimo neįvykdė, todėl ieškovas nutraukė Sutartį su atsakovais. Atsakovai iki šiol bankui negražino 10598,28 EUR skolos, t. y. 3564,49 EUR nesugrąžinto kredito, 2012,71 EUR priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų bei 5021,08 EUR priskaičiuotų delspinigių už laiku nesumokėtą kreditą ir palūkanas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 str., 6.210 str., 6.873 str. 1 d., 6.874 str. 1 d., prašo priteisti solidariai iš atsakovų K. K. ir A. P. ieškovo AB (duomenys neskelbtini) naudai 10598,28 EUR skolą, kurią sudaro 3564,49 EUR nesugrąžintas kreditas, 2012,71 EUR priskaičiuotos palūkanos, 5021,08 EUR delspinigiai, taip pat 5 % metines palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1098,00 Lt žyminį mokestį bei kitas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (1-2 b. l.).

Atsiliepimas

Atsakovė A. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ji su ieškovo reikalavimais sutinka tik iš dalies. Nurodė, kad atsakovai sudarė Sutartį su ieškovu, pagal kurią jiems buvo suteiktas 11904,07 EUR kreditas. Iki 2009 m. atsakovai kartu nuosekliai grąžino kreditą, nes abu turėjo darbus ir gaudavo pastovias pajamas. Pagrindinė priežastis, dėl kurios atsakovai pradėjo vėluoti grąžinti paskolą, buvo jai tais pačiais metais atlikta stuburo operacija, po kurios ji daugiau bei vėlesnius 2 m. negalėjo dirbti ir gauti pakankamai nuolatinių pajamų.

Šalies argumentai

Atsakovės žiniomis, atsakovas K. K. taip pat neturėjo galimybės grąžinti kreditą pagal grafiką. Atsakovė 2009 m. su raštišku prašymu kreipėsi į AB (duomenys neskelbtini) Telšių filialo atstovę K. S. dėl kredito grąžinimo sustabdymo, motyvuodama savo sunkia materialine padėtimi (neturi darbo, gauna tik nedarbingumo pašaipą, išlaiko nepilnametę dukterį), ir ji pažadėjo sustabdyti ar bent jau neskaičiuoti delspinigių, prižadėjo atsakyti į jos prašymą raštu. Tačiau jokio atsakymo nei raštu, nei žodžiu iš banko ji nesulaukė. Po to kredito grąžinimo klausimais dažniausiai bendravo su AB (duomenys neskelbtini) Mažeikių filialo atstove R. Š., kuri sakė, kad yra skaičiuojami delspinigiai, kaip tai numatyta Sutartyje, tačiau paaiškino, jeigu atsakovams pavyks grąžinti kreditą visiškai, delspinigių mokėti nereikės. Pagal galimybes iki 2011 m. atsakovai paskolą grąžino kartu, kol neišsiskyrė jos ir atsakovo K. K. keliai. Vėliau ji viena stengėsi atsiskaityti su banku tiek, kiek tuo metu išgalėjo. Nors nuo 2012 m. pradžios atsakovė įsidarbino Šiaulių r. esančioje UAB (duomenys neskelbtini), tačiau gaunamo 700 Lt darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius, ir iš gaunamos 226,29 Lt netekto darbingumo pensijos, jai neužteko sumokėti ieškovo reikalaujamą skolą ir mėnesines kredito sumas bei palūkanas, nes turėjo išlaikyti nepilnametę dukterį ir pirkti degalus kasdienei kelionei į darbovietę, esančią 31 km atstumu nuo namų. Įspėjimų dėl kredito sutarties nutraukimo ji nėra gavusi, todėl ji negalėjo laiku pareikšti savo nuomonės šiuo klausimu, nors apie gyvenamosios vietos pakeitimą ji informavo ieškovo atstovę R. Š.. 2012 m. pradžioje įvykusio pokalbio metu AB (duomenys neskelbtini) atstovė R. Š. jai sakiusi, kad jeigu gali – grąžink bankui kreditą nors po truputį, tuomet mes neskaičiuos delspinigių, todėl ji nusprendė iš savo pažįstamos S. R. priimti avansinius mokėjimus už grąžinamą jai pirmiau mūsų pirktą kolektyvinį sodą su jame esančiu nameliu ir iš šių pinigų grąžinti kreditą. Tokiu būdu ji per 2012 metus viena pati sumokėjo bankui 13934,64 Lt, t. y. apie 4039 EUR skolos, tačiau gavusi kartu su ieškiniu pažymą apie likusią skolą, buvo šokiruota, nes pamatė, kad faktiškai įsiskolinimas beveik nesumažėjo. Apytikriai pusė (t. y. 47 %) grąžintinos sumos sudaro delspinigiai, kurie per 2012 metus išaugo net 2226 EUR, ir jie buvo skaičiuojami ištisus praėjusius metus, nors pagal CK 1.125 str. 5 d. 1 p., ieškiniams dėl delspinigių taikomas sutrumpintas 6 mėn. senaties terminas. Šiuo pagrindu atsakovė prieštarauja, kad iš atsakovų iš viso būtų priteisti delspinigiai už negrąžintą paskolą ir palūkanas, kadangi Sutarties 4.3 p. yra nustatyta, jog delspinigiai mokami tik tuo atveju, jeigu šalys nesusitaria kitaip, o tuo tarpu ji, ieškovo atstovei pažadėjus neskaičiuoti delspinigių, per 2012 m. viena grąžino 13934,64 Lt kredito, todėl bankas negali netesėti savo darbuotojo pažado ir reikalauti iš atsakovų delspinigių.. Antrajame banko įspėjime yra nurodoma, kad, nepadengus iki 2012-05-24 visų pradelstų mokėjimų, bankas nutrauks Sutartį, tačiau tai nebuvo padaryta, ir visą laiką nuo šio įspėjimo iki sutarties nutraukimo (2013-01-30) buvo papildomai priskaičiuota 1630 EUR delspinigių. Todėl, atsakovės manymu, ieškovas neturi teisės reikalauti iš atsakovų delspinigių. Jeigu bankas būtų laiku nutraukęs Sutartį ir kreipęsis į teismą, tuomet atsakovams nebūtų priskaičiuota papildomų 1630 EUR delspinigių. Atsakovė nurodė, kad kreditą grąžinti stengiasi viena pati, atsakovas K. K. neprisideda prie kredito grąžinimo. Atsakovė viena dėl sunkios materialinės padėties ir sveikatos būklės neišsigalės laiku įvykdyti teismo sprendimo, todėl yra pakankamas pagrindas jos atžvilgiu išdėstyti priteistos negrąžinto kredito ir palūkanų skolos sumokėjimą dalimis po 150 Lt/mėn. (CPK 284 str. 1 d.). Pažymima, kad ieškovas nėra pateikęs teismui būtinos ginčui teisingai išspręsti ataskaitos apie tai, koks buvo kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafikas, kokiu laikotarpiu ir kokiomis sumomis atsakovai delsė grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas, kokiu laikotarpiu ir kokio dydžio delspinigiai atsakovams buvo skaičiuojami, todėl, atsakovės manymu, šis dokumentas turi būti išreikalautas. Remiantis išdėstytu, atsakovė prašo ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovui iš atsakovų negrąžinto kredito ir nesumokėtų palūkanų likutį bei 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos, o likusioje dalyje ieškinį dėl delspinigių atmesti bei atitinkamai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašoma atsakovės A. P. atžvilgiu išdėstyti sprendimo dėl 5577,20 EUR skolos, t. y. 3564,49 EUR negrąžinto kredito ir 2012,71 EUR palūkanų, 5 % metinių palūkanų priteisimo įvykdymą dalimis po 150 Lt kiekvieną mėnesį (40-42 b.l.).

Atsiliepimas

Pasirengimo bylos nagrinėjimo metu gautas ieškovo pareiškimas dėl ieškinio dalies atsisakymo, kuriame nurodoma, kad Ieškovas, įvertindamas faktines bylos aplinkybes, atsakovės A. P. atsiliepime į banko ieškinį išdėstytus argumentus bei teismų praktiką, nusprendė atsisakyti dalies savo ieškinio, t.y. dalies delspinigių, atsakovams K. K. ir A. P.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)140 str. 1 d. ieškovas atsisako dalies ieškinio, t. y. 4002,08 EUR delspinigių. Atsižvelgiant į tai, patikslino ieškinio reikalavimus ir prašo priteisti solidariai iš atsakovų K. K. ir A. P. ieškovo naudai 6596,20 EUR skolą, kurią sudaro 3564,49 EUR kredito, 2012,71 EUR palūkanų ir 1019,00 EUR delspinigių, taip pat 5 % metines palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 683 Lt žyminį mokestį. Taip pat prašo priimti ieškovo atsisakymą nuo dalies ieškinio (t. y. atsisakymą nuo 4.002,08 EUR delspinigių) ir šioje dalyje bylą nutraukti (76-77 b. l.).

Šalies argumentai

Ieškovo atstovas teismo posėdyje prašė tenkinti patikslintą ieškinį. Papildomai paaiškino, kad ieškovas ne kartą įspėjo atsakovus, kad būtina padengti skolą, įskaitant delspinigius. Nurodė, kad šalys sudarė Sutartį, už kurios vykdymą yra atsakingi abu atsakovai solidariai. Bankas negavo raštiško atsakovų prašymo sustabdyti kredito sutarties vykdymą ar prašymo neskaičiuoti delspinigių. Ieškovui nėra žinoma apie ką atsakovė žodžiu bendravo su banko atstove. Paaiškino, kad ieškovas prašo priteisti delspinigius už 6 mėn. kaip kompensavimo priemonės už tai, kad atsakovai laiku negrąžino kredito ir kitų privalomų mokėjimų. Taip pat nurodė, kad neprieštarauja atsakovės prašymui, kad teismo sprendimo vykdymas būtų išdėstytas.

Atsiliepimas

Atsakovė A. P. teismo posėdyje paaiškino, kad ji kartu su atsakovu K. K. 2007 m. sudarė Sutartį, pripažino, kad pasirašydama Sutartį, ji neskaitė Sutarties. Maždaug 2008 m. ji kreipėsi į banką, prašydama sustabdyti kredito grąžinimą. Atsakovai abu kartu iki 2012 m. mokėjo bankui. Ji nežino, kiek mokėjo atsakovas K. K., tačiau ji pati mokėjo po 200 Lt ar 300 Lt kas mėnesį. Kadangi jos pajamos nedidelės - apie 700 Lt darbo užmokestis, 275 Lt invalidumo pensija, 145 Lt alimentų pašalpa, todėl gali mokėti ieškovui skolą po 100 Lt kas mėnesį.

Atsakovės A. P. atstovas teismo posėdyje palaikė atsakovės pozicijas, paaiškino, kad atsakovė sutinka, kad iš jos būtų priteistas negrąžintas kreditas ir palūkanos, nesutinka mokėti delspinigių, kadangi atsakovė informavo banką apie savo sunkią padėtį, tačiau bankas, piktnaudžiaudamas savo padėtimi, skaičiavo delspinigius, nenutraukė Sutarties. Prašo išdėstyti sprendimo vykdymą, atsakovei mokant po 100 Lt/mėn.

Atsakovas K. K. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nedalyvavo teismo posėdžiuose, nors procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti asmeniškai ir pasirašytinai (39 b.l.). Atsakovas informuotas apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką (133, 139, 165, 175 b.l.), tačiau teismui nėra žinomos atsakovo neatvykimo į teismo posėdžius priežastys, taip pat negauta prašymų bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Liudytoja R. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad dirba AB (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad Sutartį sudarė du asmenys – atsakovai, tačiau kreditą mokėjo tik atsakovė A. P.. Atsakovė A. P. 2008 m. ar 2009 m. kreipėsi į banką ir informavo apie sunkią savo finansinę padėtį, tačiau nebuvo tartasi dėl delspinigių neskaičiavimo.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas su atsakovais 2007-12-20 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 1150718051658-33, pagal kurią atsakovams buvo suteiktas 11904,07 EUR kreditas, numatyta, kad kreditas turi būti grąžinamas mokant mėnesines įmokas, kredito sugrąžinimo terminas 2012-12-19 (9-13 b.l.). Šalys sutarė dėl 7,9 % palūkanų normos. Sutarties bendrosios dalies 5.3 punktu, šalys sutarė, kad atsakovai už kiekvieną uždelstą grąžinti kredito dalį dieną įsipareigoja mokėti bankui 0,1 % laiku nesumokėto kredito ar jo dalies delspinigius, jei negrąžina pagal grafiką nustatytos grąžinti kredito dalies. Sutarties bendrosios dalies 5.4 punktu šalys sutarė, kad už kiekvieną uždelstą sumokėti palūkanas dieną atsakovai bankui mokės 0,1 % laiku nesumokėtų palūkanų sumos delspinigius, jei nesumoka palūkanų pagal grafiką. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai kurį laiką mokėjo kredito grąžinimo įmokas, tačiau visų privalomų mokėjimų nesumokėjo, todėl liko nesumokėta 3564,49 EUR negrąžinto kredito ir 2012,71 EUR palūkanų (60-63, 82-85, 86, 87-113 b.l.). Ieškovas 2012-01-19 ir 2012-04-25 įspėjimais ragino atsakovus mokėti gera valia, įspėjo dėl galimo sutarties nutraukimo ir kreipimosi į teismą (14, 15, 16 b.l.), bet atsakovai neįvykdė visų įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį ir įsiskolino nepadengė. AB (duomenys neskelbtini) 2013-01-30 sprendimu nutraukė Sutartį, sustabdė palūkanų ir delspinigių skaičiavimą (17 b.l.). Atsakovai informuotas apie įsiskolinimą bankui: 3564,49 EUR negrąžinto kredito, 2012,71 EUR palūkanų ir 5021,08 EUR delspinigių, iš kurių delspinigiai už paskutinius 6 mėn. sudaro 1019,00 EUR (81 b.l.).

CK 6.881 str. 1 d. numatyta, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. CK 6.881 str. 2 d. įtvirtinta taisyklė, kad kreditavimo santykiams paskolą reglamentuojančios CK normos taikomos tiek, kiek neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir specialioms kreditavimą reglamentuojančioms teisės normoms. Todėl pagal CK 6.873 str. 1 d. kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad Sutartį sudarė abu atsakovai, abu nurodomi kaip kredito gavėjai, todėl darytina išvada, kad atsakovai yra solidariai atsakingi už sutartinių įsipareigojimų vykdymą, atitinkamai ieškovas pagrįstai reikalauja skolos priteisimo iš atsakovų solidariai. Vadovaujantis CK 6.6 str. 4 d. solidari skolininkų pareiga reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai laiku negrąžino kredito, atitinkamai ieškovo reikalavimai priteisti solidariai iš atsakovų 3564,49 EUR negrąžinto kredito ir 2012,71 EUR palūkanų laikytini įrodytais, todėl tenkintini.

Be negrąžinto kredito bei palūkanų, ieškovas prašo priteisti 1019,00 EUR delspinigių. Iš Sutarties 5.3 ir 5.4 p. matyti, kad šia sutartimi yra nustatyti 0,1 % dydžio delspinigiai, skaičiuojami už kiekvieną uždelsto mokėjimo dieną nuo laiku negrąžinto kredito ir palūkanų.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba iki sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 str.). Netesybos gali būti nustatomos už prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, taip pat įvykdymo termino praleidimą (CK 6.71 str. 1 ir 3 d.). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Netesybos turėtų tik kompensuoti ieškovui nuostolius už laiku negaunamas įmokas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys sudarė vartojimo kredito sutartį, atitinkamai šiems santykiams taikytinos ne tik CK nuostatos tačiau ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatos. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 % pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos. Nors šis įstatymas šalims sudarant paskolos sutartį dar negaliojo, tačiau teismas laiko, kad jame nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė, vertinant šioje ir kitose iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose vartojimo kredito sutartyse nustatytus netesybų dydžius. Taigi turint omenyje, kad klientas yra vartotojas, sudaręs ieškovo parengtą standartinę sutartį prisijungimo būdu ir neturėdamas galimybių derėtis dėl jos bendrųjų sąlygų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad kredito įstaigos reikalaujami priteisti delspinigiai, kurie yra didesni nei įstatymų numatyta maksimalus delspinigių dydis, laikytini neprotingo dydžio ir lupikiškais, prieštaraujantys CK įtvirtintai įskaitinių netesybų sampratai, todėl reikalavimas priteisti tokio dydžio delspinigius – aiškiai nepagrįstas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. 3 d. įtvirtinta valstybės priedermė reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, o šio straipsnio 5 d. nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. CK 6.188 str. 2 d. 5 p. Preziumuojama, kad neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą vykdymą nustatančios vartojimo sutarčių sąlygos yra nesąžiningos, todėl remiantis CK 6.73 str. 2 d., CK 6.258 str. 3 d., teismas turi teisę sumažinti aiškiai per dideles netesybas. Sutarties laisvės principas reiškia, kad sutarties šalys gali nustatyti bet kokias sutarties sąlygas, neprieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kitiems principams. Sutartyje numatytas delspinigių dydis – 0,1 % už dieną mokamų nuo negrąžinto kredito ir nesumokėtų palūkanų. Kreditavimo sutartyje nustatyti delspinigiai prilygsta net 36,5 % metinių delspinigių. Atsižvelgiant į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, į šalių sutartinių santykių pobūdį, vartotojo interesų apsaugą, remiantis CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros, delspinigių dydis mažintinas iki 0,05 % (t. y. perpus). Todėl ieškovui priteistina solidariai iš atsakovų 509,50 EUR delspinigių.

CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo

Atsakovė A. P. prašo jos atžvilgiu išdėstyti priimto sprendimo vykdymą dalimis po 100 Lt kiekvieną mėnesį. Teismo posėdyje ieškovo atstovas nurodė, kad neprieštarauja, kad atsakovės prašymas būtų patenkintas.

CPK 7 str. įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai, kartu su CPK 18 str. apibrėžtu teismo sprendimo privalomumo principu užtikrina civilinę bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, apsaugą. Išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, remiantis CPK 284 str. 1 d., numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Akcentuotinas šios normos taikymo išimtinumas, sietinas su nuostata, jog bylą laimėjusio asmens teisė į realų apgintos civilinės teisės įgyvendinimą gali būti ribojama tik tuo atveju, jeigu bloga skolininko turtinė padėtis objektyviai apriboja jo galimybes įvykdyti teismo sprendimą, egzistuoja reali tikimybė, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui, įpareigojimų įvykdymo atidėjimas nesukurs neigiamų pasekmių kreditoriaus turtinei padėčiai ir veiklai. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ir ar apskritai nebus paneigtas pats teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis.

Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovė A. P. deda pastangas savo turtinei padėčiai pagerinti ir skolai sumokėti, skolininkė nepateikė duomenų apie jos turimą nekilnojamąjį turtą, atsiskaitomąsias sąskaitas ir lėšas jose, duomenų apie turimas transporto priemones ir kitų. įrodymų, kurie teismų praktikoje pripažįstami reikalingi asmens finansinei padėčiai nustatyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010).

Pažymėtina, kad teismas pripažino, kad abu atsakovai yra solidariai atsakingi ieškovui dėl kredito ir su juos susijusių mokėjimų grąžinimo. Kaip minėta, solidari skolininkų pareiga reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium (CK 6.6 str. 4 d.), tuo tarpu nagrinėjamoje byloje atsakovė prašo išdėstyti tik jos atžvilgiu priimto sprendimo vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad prievolė yra solidari, kreditorius (ieškovas) sprendžia dėl solidariosios prievolės įvykdymo, t. y. jis turi teisę pasirinkti, iš kurio solidariojo skolininko reikalauti prievolės įvykdymo, kokia apimti ir pan.

Teismo vertinimu 6086,70 EUR skolos grąžinimo išdėstymas po 100 Lt/mėn. neproporcingai pažeistų teisėtus ieškovo lūkesčius, šalių lygiateisiškumo ir teismo sprendimo privalomumo principus. Atsižvelgiant į tai, prašymas išdėstyti sprendimo vykdymą po 100 Lt/mėn. netenkintinas.

Išaiškintina, kad atsakovė A. P. turi teisę kreiptis į ieškovą ir su juo susitarti dėl sprendimo vykdymo tvarkos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas 2013-03-27 sumokėjo 1098 Lt žyminio mokesčio (3 b.l.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atsisakė dalies reikalavimų atsakovų atžvilgiu, t. y. 4002,08 EUR delspinigių, ieškovas prašo grąžinti 75 % sumokėto žyminio mokesčio nuo atsisakytos ieškinio dalies, t. y. 311 Lt (76-77 b. l.). Vadovaujantis CPK 87 str. 1 d. 2 p,. šis ieškovo reikalavimas tenkintinas ir ieškovui grąžintina 311 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Atitinkamai ieškovas prašo priteisti iš atsakovų priteisti 683 Lt žyminio mokesčio (76-77 b. l.). Duomenų apie kitas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.

Vadovaujantis CPK 93 str. 2 d., ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamoje byloje patenkinta 92 % ieškinio reikalavimų. Remiantis CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 93 str. 2 d., iš atsakovų priteistina po 314,18 Lt (t. y. 683 Lt × 92 % × ½) žyminio mokesčio ieškovo naudai.

Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-03-19 sprendimu Nr. SP-923-(7.0845) atsakovei A. P. suteikta antrinė teisinė pagalba, advokatu paskirtas advokatas V. P., A. P. 50 % atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. (30-31 b.l.). Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-01-24 pažymoje nurodoma, kad už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina 1232,40 Lt išlaidų (196 b.l.). Pagal CPK 99 str. 2 d., valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d., asmuo, atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nėra atleidžiamas nuo išlaidų advokato pagalbai apmokėjimo. Vadovaujantis CPK 96 str. 2 d., 99 str. išlaidos už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą paskirstomos taip: atsakovės A. P. priteistina 283,45 Lt, iš atsakovo K. K. – 566,90 Lt, o iš ieškovo – 98,59 Lt.

Bylos duomenys patvirtina, kad valstybė patyrė 47,04 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (128 b.l.). Vadovaujantis CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d. išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu paskirtomis taip: iš atsakovės A. P. priteistina 10,82 Lt, iš atsakovo K. K. – 21,64 Lt, o iš ieškovo – 3,76 Lt.

Atsižvelgiant į tai, kad išnagrinėjus bylą iš ieškovo priteista 98,59 Lt išlaidų už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 3,76 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu valstybei, o ieškovui atsisakius dalies ieškinio reikalavimų, nutarta jam grąžinti 311 Lt žyminio mokesčio, todėl taikant įskaitymą ieškovui grąžintina 208,65 Lt žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 1.5 str., 6.6 str. 4 d., 6.37 str., 6.71 str., 6.73 str. 2 d., 6.188 str. 2 d. 5 p., 6.210 str., CK 6.258 str. 3 d., 6.873 str. 1 d., 6.874 str. 1 d., 6.881 str. ir CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 82 str., 87 str. 1 d. 2 p. 93 str. 2 d., 96 str. 2 d., 99 str. 2 d., 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priimti ieškovo AB (duomenys neskelbtini) ieškinio reikalavimų priteisti iš visų atsakovų A. P. ir K. K. 4002,08 EUR delspinigių atsisakymą ir šioje dalyje nutraukti civilinę bylą.

Priteisti solidariai iš atsakovų A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3564,49 EUR (tris tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 49 euro centų) negrąžinto kredito, 2012,71 EUR (du tūkstančius dvylika eurų 71 euro centų) palūkanų pagal 2007-12-20 Vartojimo kredito sutartį Nr. 1150718051658-33 ir 509,50 EUR (penkis šimtus devynis eurus 50 euro centų) delspinigių bei 5 % (penkių procentų) metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2013-02-15 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui AB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovų - A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 314,18 Lt (tris šimtus keturiolika litų 18 ct) žyminio mokesčio ieškovui AB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 10,82 Lt (dešimt litų 82 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Išaiškintina, kad pinigai mokėtini Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 21,64 Lt (dvidešimt vieną litą 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Išaiškintina, kad pinigai mokėtini Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 283,45 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt tris litus 45 ct) išlaidų už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybei. Išaiškintina, kad pinigai mokėtini Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Priteisti iš atsakovo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 566,90 Lt (penkis šimtus šešiasdešimt šešis litus 90 ct) išlaidų už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybei. Išaiškintina, kad pinigai mokėtini Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Grąžinti ieškovui AB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 208,65 Lt (du šimtus aštuonis litus 65 ct) sumokėto žyminio mokesčio.

Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remiantis šiuo teismo sprendimu (CPK 87 str. 3 d.).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Jokubauskienė