Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., nevedęs, dirbantis pagal individualios veiklos pažymą, teistas:

1) Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, galutine 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;

2) Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 12 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio, per 4 mėnesius išklausyti smurtinį elgesį keičiančią programą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio, per 4 mėnesius išklausyti smurtinį elgesį keičiančią programą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta galutinė 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio, per 4 mėnesius išklausyti smurtinį elgesį keičiančią programą, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. R. A. 2020 m. spalio 28 d. apie 22.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), prieangyje, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu šeimos narei – sugyventinei J. Z. tyčia rankomis suėmė už jos rankų riešų ir juos stipriai suspaudęs laikė, po to staigiu judesiu ją pastūmė, dėl ko ji atsitrenkė nugara į stalą, dėl panaudoto smurto nukentėjusioji J. Z. jautė fizinį skausmą. Šiais veiksmais R. A. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

3. K. R. A. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis su J. Z. kartu gyvena, veda bendrą šeimyninį gyvenimą apie penkerius metus. 2020 m. spalio 28 d. apie 16.30 val. jis po darbų grįžo į namus ir su J. Z. gyvenamojo namo prieangyje gėrė alų. Po to jie kieme pjovė malkas. Supjovus malkas, po 19.00 val., jis dviračiu nuvažiavo į parduotuvę, nusipirko butelį degtinės ir keturis butelius vieno litro stipraus alaus. Grįžo namo po 20.00 val., J. Z. jo į namus neįleido, todėl jis gyvenamojo namo kieme vienas gėrė degtinę. Jis šūkaliojo, pykdamas ant sugyventinės, šią keikė. Dėl didelio išgerto kiekio alkoholio jis, kas toliau vyko, gerai neprisimena, tik pamena, kad atvykę policijos pareigūnai jį kieme sulaikė. Suprato, kad policijos pareigūnus iškvietė J. Z., suprato, kad jis smurtavo prieš sugyventinę. Tačiau dėl girtumo nepamena, kaip jis smurtavo ir kokius fizinius veiksmus atliko. Visiškai sutinka su jam pateiktu pranešimu apie įtarimą, kad J. Z. rankomis suėmė už jos rankų riešų, stipriai juos spaudė ir ją stūmė, jis galėjo jai sukelti fizinį skausmą.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 218 straipsnio 2 dalimi, 273 straipsniu, teisminio bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kadangi kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, kaltu visiškai prisipažino, davė nuoseklius parodymus, baudžiamosios bylos aplinkybės nekelia abejonių, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras.

Motyvuojamoji dalis

5. Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptarti faktiniai duomenys. Nukentėjusioji J. Z. parodė, kad ji su sugyventiniu R. A. gyvena, veda bendrą šeimyninį gyvenimą apie ketverius metus. 2020 m. spalio 28 d. apie 16.30 val. R. A. po darbo grįžo namo ir jie kartu gyvenamojo namo prieangyje gėrė alų. Po to abu kieme pjovė malkas. Apie 19.00 val. R. dviračiu nuvažiavo į parduotuvę pirkti alaus ir degtinės, sugrįžo apie 20.30 val. Jis buvo stipriai neblaivus, parsinešė butelį degtinės, namuose gėrė vienas. Apie 22.30 val. jis iš lauko atėjo į gyvenamojo namo prieangį, ji liepė R. eiti miegoti. R. A. norėjo telefonu skambinti į policiją, nes, kai jis išgeria, be reikalo skambina į policiją, todėl ji paėmė telefoną, tuomet šis susinervino ir rankomis sugriebė jai už abiejų rankų riešų, juos stipriai suspaudė ir laikė suspaudęs, po to ją nuo savęs stipriai pastūmė ir ji nugara trenkėsi į stalą. Dėl tokių sugyventinio veiksmų ji pajuto stiprų fizinį skausmą rankų riešuose, bei, atsitrenkusi į stalą – stiprų fizinį skausmą nugaroje. R. A. jai liepė kviesti policijos pareigūnus, sakydamas, kad nori, kad pareigūnai jį išvežtų. Ji ir iškvietė policijos pareigūnus. Medikų pagalba jai nebuvo reikalinga. Ji dėl jai sukelto fizinio skausmo į medikus nesikreipė ir nesikreips. Policijos pareigūnai atvykę patikrino jos neblaivumą, jai buvo nustatytas 1,87 promilių girtumas. Ji pretenzijų R. A. neturi, civilinio ieškinio nereikš, jam atleidžia (b. l. 17 – 19).

6. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2020 m. spalio 28 d. 22.30 val., gyvenamo namo prieangyje neblaivus sugyventinis R. A., kuriam nustatytas 2,60 promilių neblaivumas, sugriebęs neblaiviai sugyventinei J. Z., kuriai nustatytas 1,87 promilių neblaivumas, už rankų riešų, stipriai suspaudė bei ją pastūmė, ši atsitrenkė į stalą ir susitrenkė nugarą, buvo sukeltas fizinis skausmas. J. Z. nugaroje (ties juosmeniu), ant kairės ir dešinės rankų riešų matyti sužalojimai (b. l. 5, 12 – 14 ).

7. Įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 7 – 11).

8. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, t. y. kaltinamojo ir nukentėjusios parodymai, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnų tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kiti byloje esantys duomenys, kad R. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu su šeimos nariu – sugyventine J. Z., tyčia rankomis suėmė už jos rankų riešų ir juos stipriai suspaudęs laikė, po to staigiu judesiu ją pastūmė, dėl ko ji atsitrenkė nugara į stalą, ir tokiu būdu šeimos nariui – J. Z., sukėlė fizinį skausmą. Apklaustas kaltinamasis R. A. pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad jis šūkaliojo, pykdamas ant sugyventinės, tačiau dėl didelio išgerto alkoholio kiekio kas toliau vyko, gerai neprisimena, tik pamena, kad atvykę policijos pareigūnai jį kieme sulaikė, suprato, kad jis smurtavo prieš sugyventinę, tačiau nepamena, kaip jis smurtavo ir kokius fizinius veiksmus atliko. Kaltinamojo parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tarpusavio konflikto metu susinervinęs R. A. rankomis sugriebė jai už abiejų rankų riešų, juos stipriai suspaudė ir laikė suspaudęs, po to ją nuo savęs stipriai pastūmė ir ji nugara trenkėsi į stalą. Dėl tokių sugyventinio veiksmų ji pajuto stiprų fizinį skausmą rankų riešuose, bei, atsitrenkusi į stalą – stiprų fizinį skausmą nugaroje. Nukentėjusios parodymai yra nuoseklūs, logiški, yra patvirtinti kita bylos medžiaga. Kaltinamojo pavartoto fizinio smurto pobūdį ir apimtį patvirtina tiek jo paties paaiškinimai, tiek nukentėjusiosios parodymai bei kiti rašytiniai įrodymai.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

9. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

10. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamas R. A. dėl fizinio skausmo sukėlimo J. Z. pasitvirtino. K. R. A., būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, susinervinęs, tyčia savo sugyventinei suėmė už jos rankų riešų ir juos stipriai suspaudęs laikė, po to staigiu judesiu ją pastūmė, dėl ko ji atsitrenkė nugara į stalą, ir taip smurtaudamas nukentėjusiajai J. Z. sukėlė fizinį skausmą. K. R. A. sąmoningai tyčia savo sugyventinei J. Z. rankomis griebė už riešų ir juos stipriai suspaudęs laikė bei ją pastūmė. Byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, galėjusių nulemti fizinio skausmo jai sukėlimą, išskyrus kaltinamojo prieš ją panaudotą smurtą. Teismas, įvertinęs tokį prieš nukentėjusiąją atliktą smurtinį veiksmą (t. y. jo pobūdį (smurtauta spaudžiant riešus bei stumiant), veiksmų intensyvumą (nuo kaltinamojo pastūmimo nuketėjusioji nukrito ir atsitrenkė į stalą), daro išvadą, kad kaltinamasis smurtinį veiksmą atliko intensyviai. Kaltinamojo smurtinis veiksmas neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajai patvirtino pati nukentėjusioji. Konstatuojama, kad J. Z. patirtas fizinis skausmas yra R. A. tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajai rezultatas, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. R. A. yra nukentėjusiosios sugyventinis, t. y. jis yra nukentėjusiosios šeimos narys, todėl pripažįstama, kad kaltinamasis atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto specialaus subjekto požymius. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį teisingai.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

11. BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Kiekvienu atveju teismas privalo įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

12. R. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). R. A. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

13. K. R. A. teistas du kartus už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą nukentėjusiosios atžvilgiu, teistumas neišnykęs (b. l. 41 – 50), tačiau ankstesniais teismo nuosprendžiais skirtos bausmės nepakeitė jo elgesio ir jis reikiamų išvadų nepadarė. kaltinamasis baustas administracine tvarka (b. l. 51 – 58), paskirtas administracines baudas sumokėjęs (b. l. 59), narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 35), vykdo individualią veiklą (b. l. 60). Pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai.

14. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, spręsdamas bausmės rūšies ir dydžio parinkimo R. A. klausimą, pakartotinai įvertinęs nuteistąjį bei jo padarytą nusikaltimą apibūdinančius baudžiamosios bylos duomenis, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, kadangi kaltinamasis yra du kartus teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, tačiau švelnesnės bausmės nesulaiko jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą.

15. Kadangi kaltinamasis R. A. kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl jam skirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys). Į paskirtą bausmę įskaitomas R. A. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. spalio 28 d. 23.00 val. iki 2020 m. spalio 29 d. 9.50 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai (b. l. 74 – 75, 76 – 76).

16. BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. A. pirmą kartą nuteistas arešto bausme, baustas administracine tvarka, paskirtas administracines baudas sumokėjęs, faktiškai vykdo individualią veiklą. Atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikaltimą, dėl to gailisi, kas atskleidžia nuteistojo kritišką požiūrį į savo netinkamą elgesį, daroma išvada, kad kaltinamasis turi realias galimybes susitvarkyti gyvenimą taip, kad nereikėtų nusikalsti ar daryti kitus teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atidėti bausmės vykdymą, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – kaltinamojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

18. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 ir 6 dalimis, kaltinamajam skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję darbu, tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti, sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

19. Kaltinamajam išaiškinama, kad pagal BK 140 straipsnio 2 dalį gali būti paskirtos bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Namų areštas yra kardomoji priemonė, skirta užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo, ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kardomoji priemonė neskiriama kaip bausmė (BPK 132 straipsnis).

V. Kiti proceso klausimai

20. R. A., vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki bausmės vykdymo pradžios paliekama galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 77 – 78).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-305, 307-308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

R. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir skirti R. A. galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, įskaityti į paskirtą bausmę R. A. laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. spalio 28 d. 23.00 val. iki 2020 m. spalio 29 d. 9.50 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, atidėti R. A. paskirtos arešto bausmės vykdymą 6 (šešiems) mėnesiams, skiriant jam intensyvią priežiūrą – kaltinamojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję darbu, tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti, per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Palikti galioti R. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Informuoti kaltinamąjį R. A. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.