Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios V. G. įmonės „SOLA“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administravimo paslaugos“, ieškinį atsakovams V. G. ir K. G. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujančiam byloje fiziniam asmeniui procesiniai dokumentai įteikiami asmeniškai. CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatyta, jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje.

4. Nagrinėjamu atveju procesiniai dokumentai, adresuoti atsakovams, buvo išsiųsti ieškinyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu (-, Vilnius), tačiau grįžo neįteikti, su pašto žymomis, kad gavėjai neatsiėmė pašte siuntų per nustatytą saugojimo terminą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir Gyventojų registro duomenimis, atsakovas V. G. nedirba, gyvenamąją vietą deklaravęs Vilniaus m. sav. Kitų duomenų apie atsakovų gyvenamąsias ir darbo vietas, kurių adresais jiems galima būtų įteikti teismo procesinius dokumentus, byloje nėra. Kadangi bylai išnagrinėti būtina sąlyga yra procesinių dokumentų įteikimas atsakovams CPK nurodytais būdais, o jų neįteikus, bylos išnagrinėjimas negalimas, teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartimi nutarta procesinius dokumentus atsakovams įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis), specialiame interneto tinklapyje patalpinant pranešimą apie procesinių dokumentų įteikimą. Pranešimu, 2020 m. sausio 9 d. paskelbtu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, atsakovai informuoti, kad procesiniai dokumentai jiems laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo specialiame tinklalapyje dieną, per 14 dienų nuo teismo pranešimo paskelbimo dienos jie privalo pateikti teismui atsiliepimus į ieškinį, taip pat nurodytos atsiliepimo nepateikimo pasekmės. Per nustatytą terminą atsakovai atsiliepimų į ieškinį teismui nepateikė. Apie šio procesinio dokumento nepateikimo priežastis duomenų byloje nėra.

5. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei esant ieškovės prašymui, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

6. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

7. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-3979-864/2018, nutarė iškelti V. G. įmonei „SOLA“ bankroto bylą, taikyti supaprastintą bankroto procesą, įmonės administratoriumi paskirti UAB „Bankroto administravimo paslaugos“, visam bankroto procesui nustatyti 2 200 Eur (įskaitant mokesčius) administravimo išlaidų sumą, reikalingą teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, patvirtinti kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą 6 288,71 Eur sumai, įpareigoti bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 7 dienas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, pateikti administratoriui viso jo turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. liepos 2 d. Apie bankroto bylos nagrinėjimą atsakovams (įmonės savininkams) buvo pranešta viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartimi patvirtintas patikslintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas 6 411,65 Eur sumai. Teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi nutarta pripažinti V. G. įmonę „SOLA“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Bankroto administratorius 2018 liepos 2 d. pranešimu informavo įmonės savininką apie teismo Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 19 d. nutartimi jam nustatytą įpareigojimą perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, pateikti administratoriui viso jo turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad buvęs įmonės vadovas būtų tinkamai įvykdęs jam teismo nustatytą įpareigojimą perduoti įmonės bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, pateikti viso jo turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.

8. Atsakovai atsiliepimų į ieškinį nepateikė, neginčijo aplinkybių, susijusių su (ne)tinkamu informavimu apie įmonei iškeltą bankroto bylą, teismo nustatytų įpareigojimų (ne)vykdymu, prašomos atlyginti žalos dydžiu.

9. Individualios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), bankroto procesas nuo kitų įmonių bankroto proceso skiriasi tuo, kad, individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, greta pačios individualios įmonės atsakomybės subjektu tampa individualios įmonės savininkas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 9 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1663-241/2018). Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai individualios įmonės savininkas kartu yra įmonės vadovas, jam priskiriama individualios įmonės vadovo kompetencija. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, jos savininkas (savininkai) per tuos pačius terminus privalo pateikti administratoriui viso jo (jų) turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Įmonės vadovas (savininkas) yra atsakingas už tinkamą įmonės dokumentų ir turto saugojimą iki bankroto bylos įmonei iškėlimo bei tinkamą visų dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui po įmonės bankroto bylos iškėlimo. Vadovaujantis nurodytomis įstatyminėmis normomis, konstatuojama, kad pareiga perduoti įmonės dokumentus ir turtą bankroto administratorei kilo būtent atsakovui V. G., kaip individualios įmonės savininkui ir vadovui.

10. Įmonės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas - neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį bei kaltę (CK 6.246 - 6.249 straipsniai). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). CK 6.246 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal CK 6.247 straipsnį pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Norint konstatuoti esant priežastinį ryšį, pakanka nustatyti, jog atsakingo asmens elgesys yra, nors ir ne vienintelė, bet pakankama žalos atsiradimo priežastis. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, taigi padaryta žala nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėtų veiksmų, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę.

11. Nagrinėjamu atveju atsakovas V. G. neįvykdė įstatymo jam nustatytos pareigos perduoti bankroto administratorei įmonės dokumentus ir turtą, tokiais savo veiksmais pažeidė jam įstatymuose nustatytas pareigas veikti rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai įmonės interesais, ko pasėkoje bankroto administratoriui buvo užkirsta galimybė vykdyti debitorinių skolų išieškojimus, nustatyti kokį turtą turi įmonė, ar vykdė veiklą nepažeidžiant teisės aktų nustatytų teisių ir pareigų. Įmonės vadovas V. G. neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai įmonės interesais, pažeidė įmonės ir jos kreditorių interesus, todėl jam kilo pareiga atlyginti įmonei ir jos kreditoriams padarytą žalą.

12. Kadangi individuali įmonė laikytina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, prievolės, atsiradusios iš jos veiklos, pripažįstamos bendromis solidariosiomis sutuoktinių prievolėmis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsnis), todėl įmonės savininko – atsakovo V. G. sutuoktinė K. G. laikytina solidariai atsakinga už padarytą žalą įmonei ir jos kreditoriams.

13. Teismas pripažindamas ieškinį įrodytu konstatuoja, kad atsakovas V. G. pažeidė CK 2.87 straipsnio 1 ir 4 dalyse, Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte bei 7 dalies 6 punkte nurodytas teisės normas, todėl iš atsakovo ir jo sutuoktinės priteistinas 8 611,65 Eur žalos atlyginimas.

14. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovų priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą 8 611,65 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gruodžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti bankrutavusiai V. G. įmonei „SOLA“ (juridinio asmens kodas 121504392, atstovaujamai bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administravimo paslaugos“, solidariai iš atsakovų V. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. G. (gimusios 1971 m. gruodžio 16 d.) 8 611,65 Eur (aštuonių tūkstančių šešių šimtai vienuolikos eurų 65 ct) žalos atlyginimą, 5,00 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gruodžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Paskelbti apie priimtą sprendimą viešai specialiame interneto tinklapyje patalpinant pranešimą apie priimtą sprendimą už akių.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.