- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-30
- Bylos Nr.
- e2A-592-739/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03491-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Pranckienė, Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė, Ignas Totilas
- Ieškovas
- UAB „Bauen“
- Atsakovas
- UAB „Ardenita“
- Kategorijos
- 3.3.1.19.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvidos Jasaitytės-Pralgauskienės, Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Igno Totilo, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ardenita“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8939-1191/2024 pagal ieškovės UAB „Bauen“ ieškinį atsakovei UAB „Ardenita“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Bauen“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Ardenita“ (toliau – ir atsakovė, ir apeliantė) 7 637,66 Eur skolą, 132,40 Eur delspinigius, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2021 m. gegužės 25 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Sutartį Nr. 210525_01 (toliau ir – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo pateikti prekes atsakovei, o atsakovė įsipareigojo priimti prekes ir atsiskaityti už šias prekes nustatyta tvarka ir terminais. Laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 5 d. iki 2023 m. spalio 31 d. ieškovė Sutarties pagrindu pardavė, o atsakovė įsigijo iš ieškovės prekių ir paslaugų iš viso už 8 392,85 Eur. Tai patvirtina 12 ieškovės išrašytų ir atsakovei pateiktų apmokėti PVM sąskaitų faktūrų: Serija BAU Nr. 383757, Serija BAU Nr. 383917. Serija BAU Nr. 384246, Serija BAU Nr. 384601, Serija BAU 385179, Serija BAU Nr. 385527, Serija BAU Nr. 385626, Serija BAU Nr. 385842, Serija BAU Nr. 386982, Serija BAU Nr. 387291, Serija BAU Nr. 387455, Serija BAU Nr. 387801.
3. Sutarties 2.3. punkte įtvirtinta, jog atsakovė apmoka ieškovei už patiektas prekes ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prekių pateikimo datos, sumokėdamas visą prekių kainą. Sutarties Priedu Nr. 1 šalių sutarimu Sutarties 2.3 punktas buvo pakeistas, numatant 60 dienų apmokėjimo terminą. Ieškovė ieškinyje pažymėjo, kad atsakovė nors ir buvo raginta atsiskaityti, tačiau su ieškove už įsigytas prekes ir suteiktas paslaugas nei nustatytais terminais nei vėliau visiškai neatsiskaitė ir ieškinio pateikimo dieną yra skolinga ieškovei 7 637,66 Eur dydžio sumą.
Šalies argumentai
4. Ieškovė 2024 m. birželio 11 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad 2024 m. sausio 30 d. ieškovė ir atsakovė suderino atsakovės skolos sumą ieškovei, kuri sudarė 14 788,06 Eur. Atsakovė prašė leisti sumokėti skolą dalimis bei pateikė skolos mokėjimo grafiką, nurodydama, kad jei ieškovė sutiks su skolos mokėjimo grafiku, atsakovė pasirašys skolų suderinimo aktą. Kadangi ieškovė su skolos mokėjimo grafiku nesutiko, atsakovė sumokėjo 2024 m. sausio 30 d. dalį skolos (1 000 Eur) ir 2024 m. vasario 29 d. mokėjimo pavedimu 6 150,40 Eur skolos. Taigi atsakovė padengė 7 150,40 Eur skolos ir ieškovei liko skolinga 7 637,66 Eur. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024 m. gegužės 9 d. raštas „Dėl informacijos apie pridėtinės vertės mokesčio sąskaitas faktūras pateikimo“ Nr. (7.1 Mr.) K-6002 patvirtina, kad atsakovė deklaravo visas PVM sąskaitas faktūras, išskyrus PVM sąskaitą faktūrą S. B. Nr. 385842, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pagal šią PVM sąskaitą faktūrą prekės atsakovei buvo perduotos.
Atsiliepimas
5. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad Sutarties 3 dalyje šalys susitarė, kad prekės išduodamos tik įgaliotam asmeniui – įmonės direktorei N. R. (Sutarties 3.2 punktas); priimant prekes apie perdavimo faktą patvirtinama pirkėjo (atsakovės) parašu PVM sąskaitoje faktūroje (Sutarties 3.5 punktas). Šalys konkliudentiniais veiksmais susitarė, kad ieškovė išrašys du PVM sąskaitų faktūrų egzempliorius. Viena PVM sąskaita faktūra bus skirta ieškovei, kita – atsakovei. Tuo pačiu PVM sąskaitos faktūros atliks ir priėmimo – perdavimo akto funkciją. Kad prekių perdavimo faktas yra įvykęs šalys susitarė taip, kaip numato Sutarties 3.5 punktas, kad privalo būti pirkėjos (atsakovės) ir pardavėjos (ieškovės) parašai ant PVM sąskaitų faktūrų. Ieškovės į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros iš esmės skiriasi nuo tų PVM sąskaitų faktūrų, kurios buvo išrašomos Sutarties vykdymo laikotarpiu, nes 1) tai nespalvotos be UAB „Bauen“ logotipų sąskaitos ir 2) ant šių sąskaitų nėra atsakovės parašų, nors PVM sąskaitose faktūrose yra eilutė: „prekes (paslaugas) perdaviau“, „prekes, (paslaugas) priėmiau, pretenzijų neturiu“. Įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė atsakovei PVM sąskaitose – faktūrose nurodytas prekes perdavė, ieškovė nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 7 127,63 Eur skolą, 122,10 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7 249,73 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. balandžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 976,10 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė atsakovei iš ieškovės 123,28 Eur bylinėjimosi išlaidas.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovė pagal 2023 m. spalio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą S. B. Nr. 385179 (840,00 Eur sumai), 2023 m. spalio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą S. B. Nr. 384246 (1 112,21 Eur sumai), 2023 m. spalio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą S. B. Nr. 383917 (108,33 Eur sumai) prekes gavo, nes jos pasirašytos atsakovės atstovės direktorės N. R. (Sutarties 3.2. punktas), tačiau duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi pagal šias PVM sąskaitas faktūras byloje nėra pateikta, todėl laikė, kad ieškovės ieškinio reikalavimai dėl skolos pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. 383917, 384246 ir 385179 yra pagrįsti ir įrodyti.
8. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei šalių pateiktus argumentus, sprendė, kad yra pagrindas daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovės reikalavimas dėl skolos už prekes priteisimo pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. 384601, 385527, 385626, 3858420, 386982, 387291, 387455, 387801, kurios nebuvo atsakovės pasirašytos, yra pagrįstas, nes 2024 m. sausio 30 d. atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl skolos suderinimo pagal PVM sąskaitas faktūras 14 788,00 Eur sumai, prašydama skolą išdėstyti dalimis po 2024 m. vasario 1 d. pateikto reikalavimo įvykdyti prievolę ir tik 2024 m. vasario 29 d., galimai ieškovei atsisakius dėl skolos išdėstymo dalimis, atsakovė elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad su dalimi PVM sąskaitų faktūrų ji nesutinka.
9. Pažymėjo, kad 953,08 Eur skola pagal 2023 m. spalio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą S. B. Nr. 383757 atsakovei ieškovės buvo minusuota 2023 m. gruodžio 4 PVM sąskaita faktūra Serija BAU 392302, todėl ieškinio reikalavimą dėl 510,03 Eur skolos priteisimo pagal 2023 m. spalio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą S. B. Nr. 383757 laikė nepagrįstu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo priimti į bylą naujus įrodymus.
10.1. Apeliantė teigia, kad teismas nesilaikė kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos bei teisės aktų nuostatų, reguliuojančių sutarties aiškinimą ir taisykles (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnis) ir iškreipė pirkimo pardavimo teisinių santykių esmę. Ieškovė neįrodė, kad ginčo prekes perdavė atsakovei. Tokie vidiniai dokumentai, kaip PVM sąskaitos faktūros ar prekių atrinkimo lapai nėra ir negali būti pakankamu įrodymu, patvirtinančiu prekių perdavimo pirkėjui faktą ar pirkimo-pardavimo teisinių santykių faktinį įgyvendinimą. Visa tai sudaro pagrindą naikinti sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
10.2. Pasak apeliantės, teismas neatskleidė bylos esmės. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė užsakė ginčo prekes (PVM sąskaitos faktūros Nr. 384601, 385527, 385626, 385842, 386982, 387291, 387455, 387801), o ieškovė būtent jas perdavė atsakovei taip, kaip numatyta sutarties 1.1, 1.1.1, 1.1.2, 3.5 punktuose. Ieškovė neįrodė, kad tarp šalių buvo sudaryta ar vykdoma sutartis ginčo sąskaitų atveju, iš kurių kildinami skolos reikalavimai (sutartimi aiškiai įtvirtinta, kad prekių perdavimą patvirtina ant sąskaitos faktūros uždedamas įgalioto asmens parašas (Sutarties 3.5 p.)).
10.3. Teigia, kad kai kurios ginčo sąskaitos yra išrašytos tą pačią dieną kaip ir byloje pateiktos šalių pasirašytos PVM sąskaitos faktūros taip, kaip numatyta sutartyje, t. y. patvirtina prekių gavimo faktą. Nėra suprantama aplinkybė, jei ieškovė tą pačią dieną patiekė prekes ir pagal ginčo sąskaitas faktūras, tai kodėl jos liko nepasirašytos taip, kaip įprastai būdavo forminamas prekių perdavimas. Mano, kad pagal ginčo sąskaitas prekės perduotos atsakovei nebuvo, todėl teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės skolą.
10.4. Mano, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė teikė kokius nors užsakymus ginčo prekėms įsigyti, kad ieškovė yra perdavusi prekes (byloje nėra nei atsakovės atstovo parašų ant sąskaitų, kaip tą numato Sutarties 3.5. p., nėra ir jokių krovinio važtaraščių (tais atvejais, kai neva prekės buvo transportuojamos)), ieškovė net nepateikė informacijos, kada ji pateikė atsakovei ginčo sąskaitas faktūras.
10.5. Be to, nurodo, kad byloje pateikti prekių atrinkimo lapai yra ieškovės vidiniai dokumentai, kurie pasirašyti tik ieškovės darbuotojų, todėl tai negali patvirtinti, kad prekės buvo perduotos atsakovei. Dalyje prekių atrinkimo lapų nurodyta, kad prekės atrenkamos bendrovei MB „VAK group“, o sąskaitos išrašomos atsakovei, nors ji niekada neturėjo jokių santykių su nurodyta bendrove. Kai kurie atrinkimo lapai nesutampa su išrašytomis sąskaitomis faktūromis, t. y. sąskaitose nurodoma daugiau prekių nei buvo atrinkta. Be to, kai kuriose sąskaitose įtraukta transportavimo paslauga, tačiau jokių važtaraščių, kad ginčo prekės buvo pristatytos atsakovei nepateikta.
10.6. Apeliantės teigimu, teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad atsakovė 2024 m. sausio 30 d. pateikė ieškovei informaciją, jog kilo daug neaiškumų dėl įmonės netinkamai išrašytų ir netinkamai pateiktų sąskaitų faktūrų. Be to, apeliantė informavo ieškovę, kad nepriima PVM sąskaitų faktūrų, pagal kurias prekių negavo. Pažymi, kad apeliantė gaudavo aibę PVM sąskaitų faktūrų iš ieškovės, jų apmokėjimo terminai buvo ilgi, todėl siūlydama atsiskaitymo išdėstymą manė, kad ta suma yra reali, o vėliau pamatė, kad yra išrašytos sąskaitos, pagal kurias prekių negavo. Todėl apeliantės 2024 m. sausio 30 d. el. laiškas nepatvirtino faktinio prekių pardavimo/perdavimo apeliantei.
10.7. Pažymi, kad pagal ieškovės nurodytas sąskaitas Nr. 383917, Nr. 384246, Nr. 385179 (bendra visų sąskaitų suma – 2060,54 Eur įskaitant PVM), apeliantė yra apmokėjusi 2024 m. vasario 24 d., 2023 m. lapkričio 23 d. ir 2024 m. sausio 30 d. pavedimais. Be to, apeliantei buvo išrašytos dvi kreditinės sąskaitos (bendrai 606,40 Eur), o byloje nėra pateikta duomenų, jog pagal jas buvo įskaitytos kurios nors sąskaitos, todėl šia suma turėtų būti mažinamos priteistinos sumos.
10.8. Be to, mano, kad ieškovė nepagrįstai praturtėjo 443,05 Eur suma, nes teismas ieškinio reikalavimą dėl 510,03 Eur skolos priteisimo pagal 2023 m. spalio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą S. B. Nr. 383757 laikė nepagrįstu dėl išrašytos kreditinės sąskaitos, dalis skolos pagal šią sąskaitą jau buvo sumokėta apeliantės. Todėl teismui pripažinus išrašytą kreditinę sąskaitą, ieškovės reikalavimą turėjo mažinti visa kreditinės sąskaitos suma, o ne tik ta dalimi, kurią reikalavo priteisti ieškovė.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti skundžiamą teismo sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra duomenų, įrodančių, kad atsakovė atsiskaitė su ieškove pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. 383917, 384246 ir 385179, todėl pagrįstai priteisė skolą pagal minėtas sąskaitas. Nurodo, kad atsakovė vieną kartą buvo užsakiusi prekes MB „VAK group“ vardu ir pripažino, kad prekes gavo, todėl nėra pagrindo teigti, jog kitais kartais jų negavo, ar apskritai nieko nežino apie tokį užsakymą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad prekių atrinkimo lapai yra vienas iš įrodymų, patvirtinančių prekių atsakovei pristatymą. Nurodo, jog atsakovė pripažino ieškovei turimą skolą, ją nurodydama 2024 m. sausio 30 d. siųstame el. pašte bei ginčo PVM sąskaitas faktūras yra įtraukusi į gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir tinkamai ištyrė bei įvertino visus byloje pateiktus įrodymus ir aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų.
13. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujai pateiktų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme
14. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus rašytinius įrodymus – 2024 m. rugsėjo 12 d. tarpusavio skolų suderinimo aktą, į kurį, pasak atsakovės, įtrauktos visos tarp šalių vykusios operacijos (sąskaitos, kreditinės sąskaitos, mokėjimai ir pan.) ir šis aktas patvirtina, kad žvelgiant per visą Sutarties vykdymo laikotarpį visos sumos susidengė (neskaičiuojant minėtų sąskaitų, su kuriomis nesutinkama visiškai) ir galutinis skolos likutis sudarė 0,00 Eur. Aplinkybę, kad ji šių rašytinių įrodymų negalėjo pateikti į bylą anksčiau, t. y. pirmosios instancijos teismui, apeliantė įrodinėja tuo, kad šis dokumentas, tik kita forma, buvo pateiktas pirmos instancijos teisme apeliantę atstovavusiai atstovei, tačiau į bylą dėl neaišku kokių priežasčių taip ir nebuvo pateiktas.
15. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra šio teismo diskrecija, kurią įgyvendindamas teismas visų pirma turi patikrinti, ar egzistuoja sąlygos, kurioms esant pagal CPK 314 straipsnį nauji įrodymai gali būti priimami: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020, 44 punktas). Tai, ar būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą visų pirma turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 45 punktas).
16. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad, nors pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybė, be kita ko, siejama ir su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, ši praktika neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Toks aiškinimas iš esmės paneigtų CPK 314 straipsnyje įtvirtintą ribojimą, jį prilygindamas bendrajai CPK 180 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sąsajumo taisyklei. Taip pat nebūtų pasiektas įstatymų leidėjo CPK 314 straipsnio norma siekiamas tikslas – panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-3-823/2020, 50 punktas).
17. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, atsisako priimti apeliantės teikiamus rašytinius įrodymus, nes šie įrodymai galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad nors skolų suderinimo aktas sudarytas jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, paskutiniai jame nurodyti veiksmai datuojami dar 2024 m. vasario 29 d., o aplinkybė, kad šio dokumento nepateikė atsakovę atstovavusi advokatė, nepagrindžia aukščiau nurodytų išimčių taikymo, todėl su apeliaciniu skundu pateiktas dokumentas į apeliacine tvarka nagrinėjamą byla nepriimtinas ir nevertintinas kartu su byloje jau esančiais rašytiniais įrodymais.
Dėl ginčo esmės
18. Ieškinį ieškovė grindė atsakovei išrašytomis, bet atsakovės neapmokėtomis PVM sąskaitomis faktūromis: 2023 m. spalio 5 d. PVM sąskaita faktūra S. B. Nr. 383757, 2023 m. spalio 6 d. PVM sąskaita faktūra S. B. Nr. 383917, 2023 m. spalio 9 d. PVM sąskaita faktūra S. B. Nr. 384246, 2023 m. spalio 11 d. PVM sąskaita faktūra S. B. Nr. 384601, 2023 m. spalio 13 d. PVM sąskaita faktūra S. B. Nr. 385179, 2023 m. spalio 17 d. PVM sąskaita faktūra S. B. Nr. 385527, 2023 m. spalio 17 d. PVM sąskaita faktūra serija Bau Nr. 385626, 2023 m. spalio 18 d. PVM sąskaita faktūra serija Bau Nr. 385842, 2023 m. spalio 25 d. PVM sąskaita faktūra S. B. Nr. 386982, 2023 m. spalio 27 d. PVM sąskaita faktūra S. B. Nr. 387291, 2023 m. spalio 30 d. PVM sąskaita faktūra S. B. Nr. 387455, 2023 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra S. B. Nr. 387801. Ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 7 637,66 Eur skolą, 132,40 Eur delspinigius. Paaiškino, kad aplinkybę, jog atsakovė yra skolinga ieškovei patvirtino atsakovės siekis suderinti skolos mokėjimo grafiką, su kuriuo ieškovė nesutiko, o atsakovė likusios mokėtinos skolos nesumokėjo. Atsakovė byloje gynėsi neginčijamai nustatytomis aplinkybėmis dėl ginčo sąskaitų faktūrų trūkumų, t. y. kad jos nepasirašytos, nesuantspauduotos, kas, pasak atsakovės, įrodo, jog prekės atsakovės nebuvo pristatytos. Tuo pačiu, atsakovė neginčijo, kad pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. 383917, Nr. 384246, Nr. 385179 prekes gavo, šie dokumentai pasirašyti abiejų šalių, tačiau nurodė, kad jas yra apmokėjusi 2024 m. vasario 24 d., 2023 m. lapkričio 23 d., 2024 m. sausio 30 d. mokėjimais bei 2024 m. sausio 23 d. atsakovei ieškovės išrašyta kreditine sąskaita.
Žemesnės instancijos teismas
19. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu tenkindamas didžiąja dalį ieškinio reikalavimų (ieškinys atmestas dalyje dėl 2023 m. spalio 5 d. PVM sąskaitos faktūros S. B. Nr. 383757, ieškovė apeliacinio skundo dėl šios dalies neteikė), rėmėsi tuo, kad, visų pirma, atsakovė tarėsi su ieškove dėl visos ieškovės reikalautos sumos grąžinimo dalimis, taip pat rėmėsi ieškovės pateiktais prekių atrinkimo lapais ir sprendė, kad labiau tikėtina, jog ieškovė perdavė prekes atsakovei.
20. Apeliaciniu skundu atsakovė su priimta teismo sprendimo dalimi, kuria ieškinys patenkintas, nesutinka, teigdama, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog ieškovė perdavė atsakovei ginčo sąskaitose faktūrose nurodytas prekes, pasak apeliantės, teismas nevertino šalių sudarytos Sutarties nuostatų, nustatančių, kad prekių perdavimą patvirtina sąskaitų faktūrų pasirašymas. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas sprendė, jog atsakovė nėra apmokėjusi ieškovei sąskaitų faktūrų, kurių atsakovė neginčija. Taigi apeliaciniu skundu atsakovė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus, turi pagrindą su pastaraisiais iš dalies sutikti.
21. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai.
22. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktas).
23. Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakove sudarė 2021 m. gegužės 25 d. Sutartį. Pagal Sutarties 1.1 punktą pardavėja (ieškovė) įsipareigojo patiekti prekes, o pirkėja (atsakovė) įsipareigojo pateikti prekių užsakymus pardavėjai raštu (siunčiant faksu, elektroniniu paštu), priimti užsakytas prekes ir nustatyta tvarka už jas atsiskaityti. Bylos duomenys nepatvirtina, kad Sutarties šalys laikėsi Sutarties nuostatų dėl prekių užsakymo, kadangi nei ieškovė, nei atsakovė neteikė į bylą rašytinių įrodymų, susijusių prekių užsakymais raštu. Be to, Sutartis numatė, kad prekės gali būti išduodamos vieninteliam asmeniui – N. R. (Sutarties 3.2 punktas). Sutarties 3.5. punktas numatė, kad pirkėja, priimdama prekes, įsipareigojo pasirašyti pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje ir kituose prekių dokumentuose, pirkėjai prekes pristatant pardavėjos transportu, pirkėja, priimdama prekes, taip pat įsipareigojo pateiktas PVM sąskaitas faktūras suantspauduoti firmos (parduotuvės, sandėlio) atspaudu. Bylos duomenys patvirtina, kad pastarųjų sąlygų iš esmės buvo laikomasi, tai patvirtina atsakovės teismui pateiktos sąskaitos faktūros, kurių atsakovė neginčijo. Esminis ginčas byloje kyla dėl PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo, kurios nėra pasirašytos pirkėjos – atsakovės.
24. Sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Šalių Sutarties 3 dalyje buvo aiškiai sutarta dėl prekių išdavimo tvarkos, o pagal Sutarties sąlygas, ieškovė, reikalaudama skolos, privalėjo pateikti teismui prekių perdavimo atsakovei faktą patvirtinančius įrodymus, t. y. įrodymus, kad ieškovė savo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė tokios pareigos nesilaikė, apsiribodama ginčo PVM sąskaitų faktūrų, savo pačios išrašytų prekių atrinkimo lapų bei susirašinėjimo su atsakove aptariant skolos išdėstymą pateikimu teismui. Nors teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog pagal teismui pateiktas sąskaitas faktūras prekes atsakovė gavo, tačiau tokia išvada privalo būti pagrįsta byloje esančių įrodymų visuma, o šiuo konkrečiu atveju byloje esantys įrodymai tokios tikėtinos išvados nepatvirtina.
25. Kasacinio teismo nurodoma, kad atsižvelgiant į PVM sąskaitai faktūrai įstatymo keliamus reikalavimus, PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, skirtas įforminti įvykusiam prekių tiekimui apskaitos ir apmokestinimo tikslais, kuris kartu yra ir vienas iš įrodymų, kad pardavėjas perdavė, o pirkėjas gavo jame išvardytas prekes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020). Nors PVM sąskaitos faktūros reikšmė yra ta, kad ji patvirtina prekių, paslaugų perdavimą, tačiau prekių, paslaugų perdavimas savaime nereiškia, kad jis yra įvykęs pirkimo–pardavimo ar kokiame nors kitame konkrečiame civiliniame teisiniame santykyje. Šalių civilinį santykį ir iš jo kylančias prievoles teismas nustato remdamasis ne vien sąskaita faktūra, bet visais byloje esančiais įrodymais. Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-403/2018).
26. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas skolą už prekes, skundžiamo sprendimo 18 punkte iš esmės rėmėsi ieškovės pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis, kurios apeliantės nėra pasirašytos. Taip pat rėmėsi ieškovės ir atsakovės susirašinėjimu dėl skolos mokėjimo atidėjimo. Nors teismas vertino, kad elektroniniuose laiškuose atsakovė nenurodė, jog nėra gavusi prekių ir atsisakymą pripažinti sąskaitas faktūras grindė tik jų trūkumais, tačiau šie teismo aptarti duomenys nepakankami prekių gavimo fakto konstatavimui, kadangi byloje taip pat yra nurodytiems duomenims prieštaraujantys duomenys, nes 2024 m. vasario 29 d. laiške atsakovė tvirtino, kad pagal ginčo sąskaitas faktūras prekių negavo. Be to, nors 2024 m. sausio 30 d. atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl skolos suderinimo pagal PVM sąskaitas faktūras 14 788,00 Eur sumai, šis atsakovės laiškas taip pat vienareikšmiškai nepatvirtina, kad atsakovė pripažino visą ieškovės reikalaujamą skolą – elektroniniame laiške atsakovė teigė, kad kilus neaiškumams dėl išrašytų sąskaitų faktūrų, atsakovė pagal dabartines galimybes gali mokėti tik dalimis.
27. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad teismas rėmėsi ir ieškovės pateiktais prekių atrinkimo lapais, tačiau plačiau dėl jų įrodomosios reikšmės nepasisakė. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie dokumentai, kaip ir ginčo sąskaitos faktūros yra sudaryti pačios ieškovės, iš jų ne tik nematyti, kad sąskaitose faktūrose ir prekių atrinkimo lapuose nurodytos prekės perduotos atsakovei, bet nesutampa ir juose nurodytas prekių gavėjas. Matyti, kad kai kuriuose prekių atrinkimo lapuose kaip gavėjas nurodoma MB „VAK group“. Šis gavėjas nurodomas ir prie prekių atrinkimo lapo, kuris sutampa su byloje esančiomis atsakovės pasirašytomis ir neginčijamomis sąskaitomis faktūromis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors apie šio juridinio asmens vaidmenį ginčo šalių sutartiniuose santykiuose buvo aptariama pirmosios instancijos teismo posėdyje bei šį juridinį asmenį apeliaciniame skunde mini atsakovė, teigdama, kad jos ir MB „VAK group“ asmens niekas nesieja, o ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą teigia priešingai, tačiau byloje liko neišsiaiškintos prekių pristatymo jam aplinkybės tiek pagal neginčijamas, tiek pagal ginčo sąskaitas faktūras.
28. Svarbu ir tai, kad byloje nebuvo aiškinamasi dėl ieškovės atsakovei išrašytų kreditinių sąskaitų aplinkybių, tai yra nebuvo aiškinamasi, kodėl tuo metu ieškovė pripažino, kad nepagrįstai pateikė atsakovei kreditinėmis sąskaitomis realiai panaikintas PVM sąskaitas faktūras, nebuvo tiriama, kodėl kai kurios sąskaitos faktūros (Nr. 383917, Nr. 384246, Nr. 385179), esančios pas ieškovę, yra nepasirašytos, tačiau atsakovės į bylą pateiktos su abiejų šalių parašais ir apeliantės iš esmės neginčijamos. Byloje taip pat nevertintos aplinkybės dėl ginčo sąskaitose faktūrose nurodytų prekių pristatymo atsakovės transportu, nors vienoje iš jų, kaip teisingai nurodo ir atsakovė, įrašyta suma už transportavimą (pvz. 2023 m. spalio 17 d. PVM sąskaita faktūra S. B. Nr. 385527), todėl privalu nustatyti, kaip ir kokiu būdu buvo, jei buvo, pristatomos prekės atsakovei. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, spręstina, kad tam, jog būtų teisingai išspręsta byla ir tarp šalių kilęs ginčas, būtina papildomai aiškintis tarp šalių egzistavusią sąskaitų faktūrų išrašymo, pateikimo, pasirašymo praktiką, pasiūlyti ieškovei pateikti papildomus duomenis apie prekių perdavimą atsakovei, išaiškinti galimybę teisiškai reikšmingas aplinkybes įrodinėti visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis bei kompleksiškai įvertinti visas byloje nustatytas aplinkybes. Kaip jau buvo nurodyta prieš tai, teismui pateiktuose kai kuriuose prekių atrinkimo lapuose kaip prekių gavėjas nurodoma MB „VAK group“. Šis juridinis asmuo nebuvo įtrauktas dalyvaujančiu byloje asmeniu ir liko neišsiaiškintos aplinkybės, kaip šis juridinis asmuo yra susijęs su ginčo sąskaitose faktūrose nurodytų prekių faktiniu gavimu/pristatymu. Teisėjų kolegijos vertinimu, svarstytina, ar MB „VAK group“ neturėtų būti traukiama į bylą trečiuoju asmeniu, kadangi nustačius, jog pagal kai kurias ginčo sąskaitas faktūras ir prekių atrinkimo lapus prekes gavo šis juridinis asmuo, toks sprendimas gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo procese abi šalis atstovavo advokatai, tačiau šalys nepasirūpino, kad byloje būtų nustatytos faktinės prekių pagal ginčijamas sąskaitas faktūras perdavimo/pristatymo aplinkybės, pavyzdžiui, apklausiant asmenis, kurie dalyvavo perduodant/pristatant prekes ir pan. Dėl to liko neįvertintos bylai teisingai išnagrinėti reikšmingos faktinės aplinkybės.
29. Apeliaciniu skundu atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad atsakovė nėra sumokėjusi ieškovei pagal neginčijamas sąskaitas faktūras, atsakovė teigia, kad yra atlikusi konkrečius pavedimus, sumos padengtos ir kreditinėmis sąskaitomis, todėl pagal nurodytas sąskaitas faktūras atsakovė nelaiko savęs skolinga ieškovei. Nors dėl kreditinių sąskaitų atsakovė atsikirsdama į ieškinį teikė paaiškinimus, dėl atsakovės paaiškinimuose nurodytų aplinkybių skundžiamame sprendime nepasisakyta. Apeliaciniame skunde pateikiami argumentai iš dalies yra pagrįsti, kadangi byloje nėra duomenų kaip ieškovė užskaitė atsakovės ieškovei atliktus mokėjimus 2023 m. lapkričio 23 d., 2024 m. sausio 30 d., 2024 m. vasario 29 d., ar buvo įskaitytos kreditinės sąskaitos, kokius skolinius įsipareigojimus atsakovė turėjo mokėjimo pavedimų atlikimo momentui ir ką ieškovė tuo metu užskaitė. Šiems duomenims pagrįsti šalys turėtų pateikti papildomus rašytinius įrodymus apie ginčui aktualiu metu buvusias tarpusavio prievoles tam, kad būtų galima aiškiai nustatyti aktualiam momentui buvusią atsakovės skolą.
30. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tada, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-320/2014). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis). Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga.
31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustačiusi, kad pirmosios instancijos teismas neišaiškino šalims jų pareigos įrodyti ieškinio ir atsikirtimų į ieškinį pagrindą sudarančias aplinkybes, pateikiant papildomus duomenis, pagrindžiančius ieškovės PVM sąskaitų faktūrų išrašymo pagrindą, skolų dengimą pagrindžiančius duomenis, taigi, tinkamai nenustatė atsakovės įsiskolinimo ieškovei pagrindo bei dydžio, iš esmės nenustatinėjo, netyrė ir nevertino esminių aplinkybių, susijusių su prekių pagal Sutartį perdavimu atsakovei, kurios yra reikšmingos, sprendžiant skolos (ne)priteisimo klausimą, konstatuoja, jog, priimant skundžiamą sprendimą dalyje, kuria ieškinys patenkintas, teismas neatskleidė bylos esmės, o dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi. Tokia situacija pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, apskųsta teismo sprendimo dalis panaikinama ir byla šioje dalyje perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Dėl bylos procesinės baigties
32. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria ieškinio reikalavimo dalis patenkinta, naikintina, nes pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o panaikinus šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
33. Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, visų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo išsprendimas priklausys nuo to, kokį sprendimą pirmosios instancijos teismas priims grąžinamoje iš naujo nagrinėti bylos dalyje. Dėl to, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas bus sprendžiamas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės. Atsižvelgus į tai, naikintina ir ta skundžiamo sprendimo dalis, kuria tarp šalių paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, o šalių apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos šioje bylos procesinėje stadijoje neskirstytinos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo dalis, kuriomis ieškinys patenkintas ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir dėl šių dalių bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.