Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-03-19 · Civilinė byla Nr. 2A-598-265/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-19
Bylos Nr.
2A-598-265/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-08304-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Žerlauskas (pirm.), Rimvida Zubernienė, Žydrūnas Bertašius
Ieškovas
G. K.
Atsakovas
DNSB „Meda“
Pranešėjas A. Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2A-598-265/2015Teisėjas V. Paulikas (Proceso Nr. 2-06-3-08304-2014-3)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 121.14;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. kovo 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, teisėjų Rimvidos Zubernienės, Žydrūno Bertašiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės G. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovei DNSB „Meda“ dėl uždelsimo išmokėti darbo užmokestį bei išeitinės kompensacijos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė G. K. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei DNSB „Meda“ dėl uždelsimo išmokėti darbo užmokestį bei išeitinės kompensacijos priteisimo. Ieškovė prašė iš atsakovės priteisti vidutinį darbo užmokestį – 429 Lt už uždelstą atsiskaityti laikotarpį, skaičiuojamą nuo 2012-07-24 iki 2014-03-07, viso 8 580 Lt, dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją – 858 Lt ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad DNSB „Meda" valdybos narių susirinkime 2012-07-20 nutarta nutraukti darbo sutartį su ja nuo 2012-07-24 pagal Darbo kodekso 124 straipsnio l dalį. Atleidus iš administratorės pareigų jai nebuvo išmokėtas darbo užmokestis. Kompensacija už nepanaudotas atostogas, sudaranti 89,76 Lt, buvo sumokėta tik 2013-01-03, dėl šios priežasties buvo uždelsta atsiskaityti su ja už nepanaudotas atostogas nuo 2012-07-20 iki 2013-01-03, t.y. beveik 6 mėnesius. Likęs 326,04 Lt darbo užmokestis ieškovei buvo sumokėtas tik po priminimo - 2014-03-07, t.y. praėjus beveik 20 mėnesių nuo atleidimo.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei G. K. iš atsakovės DNSB „Meda“ 531,96 Lt išeitinę išmoką, 858,00 Lt išmoką už uždelstą atsiskaityti laiką. Kitą ieškinio dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė yra ne pelno siekianti organizacija, ieškovei neišmokėtos sumos nėra didelės ir aplinkybę, jog ieškovė ilgą laiką po darbo santykių nutraukimo buvo pasyvi, konstatavo, kad prašoma priteisti suma yra per didelė. Teismo vertinimu, ieškovės prašomos sumos priteisimas reikštų per didelę disproporciją tarp pažeidimo ir sankcijos, ir būtų nesuderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais. Šių argumentų pagrindu teismas sprendė, jog yra pagrindas mažinti ieškovei iš atsakovės priteistiną vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laikotarpį ir ieškovei iš atsakovės priteisti 858 Lt (2 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio) išmoką už uždelstą atsiskaityti laiką (LR DK 141 straipsnio 3 dalis). Sumažindamas išeitinės kompensacijos dydį teismas iš jo išskaičiavo ieškovei sumokėtą atlyginimą. Teismas konstatavo, kad ieškovei 2014-03-07 buvo išmokėtas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2012-06-19 iki 2012-07-24, kai ieškovė realiai darbinių funkcijų nevykdė, todėl, teismo vertinimu, šis atlyginimas jai nepriklausė, ir teismas jį išskaičiavo iš ieškovei mokėtinos dviejų mėnesių išeitinės kompensacijos.

Šalies argumentai

Ieškovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį pakeisti ir tenkinti jos ieškinį visiškai. Nurodė, kad teismas neatsižvelgė į priežastis, dėl ko su ja nebuvo atsiskaityta. Atsakovė sąmoningai nemokėjo ieškovei priklausančių išmokų teigdama, kad ji yra atleista iš darbo bendrijoje neigiamais pagrindais. Taip pat ieškovė nurodė, kad teismas, mažindamas priteistiną išmoką už uždelstą atsiskaityti laiką, nepagrįstai atsižvelgė į atsakovės statusą, kadangi byloje nubuvo įrodymų apie prastą jos finansinę būklę. Taip pat apeliantė nesutiko su teismo sprendimo dalimi, kuria išeitinės kompensacijos dydis buvo sumažintas jai išmokėtu darbo užmokesčiu. Nurodė, jog neįspėjusi ieškovės pati atsakovė nukėlė jos atleidimo datą ir neinformavo, kad ji turi atvykti į darbą. Dėl to atsakovė, nukeldama atleidimo datą, turėjo su ja visiškai atsiskaityti.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodė, jog atsakovės apeliacinis skundas nepagrįstas. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, tinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus ir pagrįstai sumažino jos reikalaujamas priteisti sumas. Pasak atsakovės, ieškovė buvo pasyvi savo teisių gynimo atžvilgiu. Be to, su ja buvo uždelsta atsiskaityti, nes ji pati per vėlai perdavė dokumentus atsakingiems asmenims. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš ieškovei mokėtinos dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos išskaičiavo atlyginimo dalį, nes laikotarpyje nuo 2012-06-19 iki 2012-07-24 į darbą nėjo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Kaip matyti iš ieškovės apeliacinio skundo, jame kvestionuojamas teisės normos taikymas, reglamentuojantis atsiskaitymą su atleidžiamu darbuotoju tvarką. Taip pat apeliaciniame skunde keliami klausimai, susiję su išskaitų iš darbo užmokesčio pagrindais.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama ieškovės apeliacinį skundą dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelstą atsiskaityti laiką, konstatuoja, jog šiuos santykius reglamentuojančių teisės normų taikymo praktika suformuota kasacinės instancijos teismo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas DK 141 straipsnio 3 dalies taikymą, nurodė, kad šiai nuostatai taikyti būtinos nustatyti šios aplinkybės: neatsiskaitymo laiku faktą; faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2009; 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2011; kt.). Taigi jeigu darbuotojo kaltės nėra, tai darbdaviui kyla neigiamų padarinių dėl neatsiskaitymo laiku, neatsižvelgiant į jo kaltės (ne) buvimą. Kaip pagrįstai nagrinėjamoje byloje nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovės kaltės dėl neatsiskaitymo laiku nenustatyta, todėl atsakovei turi būti taikomi įstatyme nurodyti neatsiskaitymo padariniai – vidutinio darbo užmokesčio mokėjimas už uždelsimo laiką. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką (DK 141straipsnio 3 dalis) teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010; 2011 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011; 2012 m. balandžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012; 2014 m. spalio 7 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2014). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi visas pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovei priteisus vidutinį darbo užmokestį už visą uždelstą atsiskaityti laikotarpį būtų pernelyg didelė disproporcija tarp pažeidimo ir sankcijos. Vis dėlto pirmosios instancijos teismas, priteisdamas vidutinį darbo užmokestį tik už du mėnesius, kai su ieškove buvo uždelsta atsiskaityti 20 mėnesių, neadekvačiai įvertino sankcijos ir pažeidimo santykį. Pirmosios instancijos teismas, mažindamas priteistinos kompensacijos dydį už uždelstą atsiskaityti laikotarpį, įvertino ieškovės pasyvumą ginant savo teises, nedidelį neišmokėtos sumos dydį bei atsakovės, kaip ne pelno siekiančios organizacijos, statusą. Remdamasi teisiniu reglamentavimu teisėjų kolegija konstatuoja, jog nustatant santykį tarp pažeidimo pobūdžio ir sankcijos neturi teisinės reikšmės asmens, su kuriuo nebuvo atsikaityta, aktyvumas ar pasyvumas pažeistų teisių atžvilgiu. Pažymėtina, jog pareiga atsiskaityti su darbuotoju tenka darbdaviui, kuris šią pareigą turi įvykdyti darbuotojo atleidimo dieną. Šią pareigą jis privalo įvykdyti nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas reikalauja ar ne jam priklausomų sumų. Esminę reikšmę turi aplinkybė, jog darbuotojas sudarytų galimybę su juo atsiskaityti, pavyzdžiui nurodyti sąskaitą, į kurią darbdavys galėtų pervesti visas jam priklausančias išmokas. Darbuotojui sudarius šias galimybes jo pasyvumas darbdavio neteisėtų veiksmų atžvilgiu teisinės reikšmės neturi. Dėl to, remiantis vien tik darbuotojo pasyvumu savo pažeistoms teisėms ginti, mažinti kompensacijos dydį už uždelstą atsiskaityti laikotarpį negalima. Teisėjų kolegijos nuomone, vertinant pažeidimo pobūdį ir taikant adekvačią sankciją už šį pažeidimą, esminę reikšmę turi neatskaitymo dydis ir laikotarpis. Neatsikaitymo dydis nėra didelis - jį sudaro tik dalis mėnesinio darbo užmokesčio, tačiau neatsiskaitymo laikotarpis yra ilgas - beveik dveji metai. Pažymėtina, jog šį uždelsimo laikotarpį iš dalies lėmė atsakovės, kaip juridinio asmens, specifiškumas priimant sprendimus, taip pat įtakos turėjo ir vėlesnis ieškovės, kaip buvusios vadovės, dokumentų perdavimas atsakovės atsakingiems asmenims. Kolegijos vertinimu taip pat būtina įvertinti, kokias neigiamas pasekmes atsakovės pažeidimas turėjo ieškovei. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog turėjo kitą darbą ir pajamų. Dėl to darytina išvada, kad neatsiskaitymas su ieškove jai nesukėlė didelių neigiamų pasekmių. Vis dėlto nurodytų aplinkybių visetas, kuris sušvelnina pažeidimo pobūdį, negali eliminuoti sankcijos už pernelyg ilgą neatsiskaitymą su ieškove. Teisėjų kolegijos vertinimu, adekvati sankcija atsakovės padarytam pažeidimui būtų 7 vidutinių darbo užmokesčio dydžio kompensacijos priteisimas, tai sudaro 869,73 Eur.

Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju taip pat pripažįsta nepagrįsta pirmosios instancijos teismo poziciją, kuria iš ieškovės priklausančios išeitinės išmokos buvo išskaitytas jai jau išmokėtas darbo užmokestis. Pirmosios instancijos teismas tokį sprendimą grindė tuo, jog ieškovei nepagrįstai buvo išmokėtas darbo užmokestis už tą laikotarpį, kurį ji neatliko darbo funkcijų. Pažymėtina, jog pagal DK 224 straipsnio 2 dalies 1 punktą be kitų atvejų, kurie šiai nagrinėjamai bylai neaktualūs, grąžinamos tos sumos darbdaviui, kurios permokėtos dėl skaičiavimo klaidų. Nagrinėjamu atveju skaičiavimo klaidos pervedant ieškovei darbo užmokestį už laikotarpį, kurį ji nedirbo, padarytos nebuvo. Kaip matyti iš byloje esančių šalių paaiškinimų, buvo suklysta dėl faktinės situacijos, kuri nėra pagrindas išskaičiuoti ieškovei jau sumokėtą atlyginimą iš jai priklausančios išeitinės išmokos.

Esant nurodytų aplinkybių visetui teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas sprendimą iš ieškovei priklausančios išeitinės išmokos išskaičiuoti jai išmokėtą atlyginimą pirmosios instancijos teismas pažeidė DK 224 straipsnio 2 straipsnio 1 dalies punktą ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Taip pat pirmosios instancijos teismas, neadekvačiai įvertinęs sankcijos ir pažeidimo santykį, pažeidė ieškovės interesus ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Nurodytos aplinkybės suteikia pagrindą apeliacinės instancijos teismui skundžiamą sprendimą pakeisti ir padidinti ieškovei priteistinos kompensacijos dydį už uždelstą atsiskaityti laikotarpį iki 869,73 Eur, o išeitinės kompensacijos dydį - iki 248,49 Eur (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kadangi ieškovės ieškinys turėjo būti tenkintas iš dalies - priteisiant iš atsakovės didesnę kompensaciją nei priteisė pirmosios instancijos teismas, konstatuotina, jog ieškovės patenkintų reikalavimų dalį sudaro 41 proc. Dėl to atitinkamai perskirstinos bylinėjimosi išlaidos tarp šalių (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Įvertinus patenkintų reikalavimų dalį, už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme iš atsakovės priteistina 820 Lt (237,49 Eur) ieškovei, o iš ieškovės atsakovei – 914,50 Lt (264,86 Eur). Taip pat atsakovė pateikė įrodymus, jog turėjo 144,81 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos mažintinos proporcingai ieškovės patenkintų reikalavimų daliai iki 85,44 Eur. Įskaitant tarp šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose iš ieškovės priteistina atsakovei 112,81 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą pakeisti.

Padidinti ieškovei G. K. priteistą išeitinę išmoką ir kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laiką iki 1 118,22 Eur.

Priteisti iš ieškovės G. K. 112,81 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovės DNSB „Meda“ naudai.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Alvydas ŽerlauskasKolegijos teisėjai Rimvida ZubernienėŽydrūnas Bertašius