- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-03-20
- Bylos Nr.
- 1-667-992/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40151-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Kaltinamasis
- M. B.
- Civilinis ieškovas
- R. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
- 2.1.15.3.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame žodiniame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas 21 kartą, paskutiniai teistumai:
19. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 178 straipsnio 2 dalį (14 veikų), paskirta galutinė 3 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (bausmė atlikta 2022 m. balandžio 4 d.),
20. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį galutine 60 parų arešto bausme,
21. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (1 veika), 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos) galutine subendrinta 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. B. pagrobė svetimą turtą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: M. B. 2022 m. gegužės 25 d., 10.14 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įėjęs į namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsį, santechniniu raktu išlaužė sandėliuko, priklausančio R. G., durų spyną ir tokiu būdu įsibrovęs į šią patalpą slapta pagrobė svetimą, R. G. priklausantį, 850 eurų vertės turtą – dviratį, kurio vertė 650 eurų ir 200 eurų vertės suktuką „Makita“, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. G. 850 eurų turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais M. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis M. B. teismui paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltę pripažįsta visiškai, sutinka duoti parodymus. M. B. nurodė, kad visų įvykio smulkmenų nepamena. Eidamas pro šalį pamatė, kad praviros pagrindinės rūsio durys, nusprendė užeiti ir pasižiūrėti, ar yra vertingų daiktų, nusprendė išlaužti sandėliuką, nes pro durų tarpą pamatė dviratį. Koridoriuje susirado vamzdį ar kokį kitą daiktą, išlaužė spyną, paėmė „Makita“ suktuką, dviratį išsivarė iš rūsio. Šiuos daiktus pardavė Kalvarijų turguje. Kiek pinigų gavo, neprisimena. Pinigus išleido maistui ir savo reikmėms, nes tuo metu nedirbo. Reikėjo pavalgyti ir apsirengti, buvo nesenai išėjęs iš įkalinimo įstaigos. Sutinka su ieškiniu, bandys įsidarbinti kalėjime ir atlyginti padarytą žalą. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Kadangi kaltinamasis M. B. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokurorė neprieštaravo, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. G. nurodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2022 m. gegužės 24 d., apie 21.50 val., grįžęs į namus, dviratį pastatė sandėliuke. Į sandėliuką patenkama per pagrindines rakinamas duris. Savo sandėliuko ir pagrindines sandėliuko duris užrakino. 2022 m. gegužės 25 d., 11.00 val., pastebėjo, kad yra išlaužtos jo sandėliuko durys ir pavogtas jam priklausantis dviratis. Dėl šio įvykio yra padaryta 650 eurų žala (10 – 14 b. l.).
Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusiuoju R. G. nurodė, kad įdėmiai po įvykio apžiūrėjęs sandėliuką dar pasigedo elektrinio suktuko „Makita“ su akumuliatoriumi, vertina žalą 200 eurų. Dieną po įvykio sandėliuke, ant lentynos, tarp įvairių daiktų, rado jam nepriklausantį santechninį raktą. Santechninio rakto rankomis nelietė, jį įvyniojo į polietileninį maišelį. Kieno tai santechninis raktas, nežino, jis tikrai ne jo, kaip jis atsirado sandėliuke pasakyti negali. Į sandėliuką niekas be jo nevaikšto (38 – 41 b. l.).
Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota įvykio vieta – sandėliukas po daugiabučiu namu, esančiu (duomenys neskelbtini) (28 – 37 b. l.).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad R. G. pateikė santechninį raktą, kurį 2022 m. gegužės 25 d. rado po vagystės rūsio lentynoje, teigdamas, kad šis įrankis jam nepriklauso (42 – 44 b. l.).
Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad tyrimo metu buvo peržiūrėti UAB „Mano sauga“ pateikti vaizdo įrašai iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (50 – 54 b. l.).
Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. liepos 20 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1895198-22 nurodyta, kad ant pateikto tirti santechninio rakto, kurį 2022 m. birželio 1 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė R. G., rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (57 – 58 b. l.).
Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. liepos 22 d. rašte nurodyta, kad vyro biologinių pėdsakų, rastų ant santechninio rakto, kurį 2022 m. birželio 1 d. pateikė R. G., genotipas sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys registre nurodyti: M. B., gimęs (duomenys neskelbtini) (59 b. l.).
Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokole nurodyta, kad paimti įtariamojo M. B. DNR pavyzdžiai lyginamajam tyrimui atlikti (60 – 61 b. l.).
Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. spalio 24 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2824041-22 nurodyta, kad ant santechninio rakto, pateikto 2022 m. birželio 1 d. savanoriškų daiktų dokumentų pateikimo protokolu, rastų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su M. B. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų M. B. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 3×10-21 (64 – 65 b. l.).
M. B., apklaustas įtariamuoju, dėl kaltės nepasisakė ir parodė, kad šiuo metu jis savo pozicijos neišreiškia dėl įtarimo įvykdžius vagystę. Jis yra informuotas apie tai, kad nusikaltimo vietoje galimai buvo rasta jo DNR, tačiau jis į klausimą, ar pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, neatsakys, o tai padarys ir duos parodymus tik tuomet, kai bus gauta atlikto lyginamojo DNR tyrimo specialisto išvada (85 – 86 b. l).
Papildomai ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas M. B. savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikaltimo padarymo ir parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, kuo yra įtariamas supranta. Savo kaltę pripažįsta visiškai, parodymų šiuo metu neduos. Savo parodymus duos teisme bylos nagrinėjimo metu, sutinka su sutrumpintu įrodymų tyrimu (88 – 91 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai
BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 3 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-30/2010, 2K-428/2011).
Teismų praktikoje patalpa laikoma uždara erdvė, paprastai turinti sienas, stogą ir specialų įėjimą ir skirta žmonėms laikinai ar nuolat gyventi ar dirbti arba materialinėms vertybėms ar gyvuliams laikyti. Pagrindiniais patalpos skiriamaisiais požymiais pripažįstama erdvės uždarumas, objekto paskirtis. Be to, patalpa yra statinys, kuris kažkam priklauso nuosavybės teise ir patekimas į ją be savininko sutikimo ribojamas. Aplinkybė, kad patalpa, į kurią įsibrauta, buvo neužrakinta, iš viso neturėjo užrakto ar pan., įtakos veikos kvalifikavimui neturi, patekimas į neužrakintą patalpą be savininko leidimo taip pat vertinamas kaip įsibrovimas.
Kaltinamasis M. B. teismo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai, detaliai papasakojo įvykio aplinkybes, atsakė į teismo ir proceso dalyvių klausimus. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiojo R. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti išsamūs parodymai, taip pat kita byloje esanti rašytinė medžiaga, t. y. įvykio vietos apžiūros protokolo, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, kitų objektų apžiūros protokolo duomenys, Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro raštas ir specialistų išvados, byloje esantys vaizdo įrašai ir fotonuotraukos.
Apibendrindamas baudžiamojoje byloje surinktus duomenis dėl M. B. įvykdytos vagystės, teismas vienareikšmiškai daro išvadą, kad M. B. įėjęs į namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsį, santechniniu raktu išlaužė rūsyje buvusio ir nukentėjusiajam R. G. priklausančio sandėliuko durų spyną, tokiu būdų įsibrovęs į patalpą (sandėliuką) pagrobė svetimą, R. G. priklausantį turtą, – dviratį ir suktuką „Makita“. Tai, kad M. B. pavogtus daiktus pardavė turguje, o gautus pinigus išleido, kaip pats teismo posėdžio metu nurodė, maistui ir asmeninimas poreikiams, įrodo, kad jis turėjo galimybę disponuoti pagrobtu turtu, t. y., galėjo spręsti dėl daiktų likimo, todėl jo nusikalstama veika laikytina baigta. Nagrinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis M. B. veikė tiesiogine tyčia, t. y., jis suprato, kad įsibrauna į užrakinto sandėliuko patalpą, kuriame neturėjo teisės būti, ir iš tų patalpų paima svetimą nukentėjusiajai R. G. priklausantį turtą, numatė, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs žalos, ir norėjo taip veikti, todėl tokie M. B. veiksmai tinkamai ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Teisiamojo posėdžio metu, iki įrodymų tyrimo pradžios, prokurorė pateikė prašymą pakeisti kaltinimą, patikslinant jame pagrobto turto vertę, kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad R. G. dviračio vertė yra ne 650 eurų, kaip buvo nurodyta kaltinamajame akte, o 600 eurų, todėl bendra pagrobtų daiktų vertė yra 800 eurų.
Atsižvelgdamas į tai, kad proceso šalys teisiamojo posėdžio metu girdėjo prokurorės prašymą, tam neprieštaravo ir su prašymu susipažino, teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, patikslina kaltinime nurodytą pagrobto dviračio vertę, nurodant, kad kaltinamasis pagrobė dviratį, kurio vertė 600 eurų, todėl bendra pavogtų daiktų vertė yra 800 eurų. Toks patikslinimas kaltinamojo teisių žinoti, kuo kaltinamas ir tinkamai nuo to gintis, nepažeidžia, nes pakeista aplinkybė nusikalstamos veikos kvalifikavimui įtakos neturi.
Dėl M. B. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, kaltinamajam skirtinos bausmės, bausmių bendrinimo
Dėl atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių
Kaltinamojo M. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. BK 27 straipsnio 1 dalis nustato, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, toks asmuo yra recidyvistas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad M. B. praeityje teistas, naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas nepanaikintą ir neišnykusį teistumą.
Lengvinančia atsakomybę aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi dėl jos padarymo.
Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės, bausmių bendrinimo
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, nustatytas sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę.
Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, savanaudiškais tikslais, padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą. M. B. praeityje teistas dvidešimt vieną kartą (101 – 131 b. l.), visos kaltinamojo praeityje padarytos nusikalstamos veikos yra susijusiosios su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Per pastarųjų trejų metų laikotarpį M. B. ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, didžiąją dalį jo padarytų nusižengimų sudaro smulkios vagystės, paskirtų piniginių baudų nemoka (137 – 156 b. l.). M. B. yra (duomenys neskelbtini), įgijęs pradinį išsilavinimą, nedirbantis, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.
BK 178 straipsnio 2 dalies sankcija numato baudos, arešto, laisvės apribojimo arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmes.
Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. B. paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą griežčiausio pobūdžio laisvės atėmimo bausmę, jos dydį pagal BK 61 straipsnio nuostatas parenkant arčiau sankcijos vidurkio.
Pagrindo atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo teismas nenustatė. Kaltinamasis teisiamas dvidešimt antrą kartą dėl analogiškų nusikalstamų veikų darymo, ne kartą baustas administracine tvarka. Teismo vertinimu, nusikalstamų veikų darymas yra M. B. pasirinktas gyvenimo būdas, todėl šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad ateityje M. B. galėtų nebenusikalsti.
Baudžiamoji byla teisiamojo posėdžio metu išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl M. B. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu skirta 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme ir M. B. paskirta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į galutinę bausmę įskaitytina atlikta bausmės dalis pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendį.
Dėl kardomųjų priemonių tolesnio taikymo
Ikiteisminio tyrimo metu M. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (93 – 94 b. l.) – naikintina paskelbus nuosprendį, kadangi M. B. atlieka laisvės atėmimo bausmę.
Dėl nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.
Nukentėjusysis R. G. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 250 eurų turtinės žalos atlyginimo (25 b. l.). Tyrėjo nutarimu 2022 m. lapkričio 21 d. R. G. pripažintas civiliniu ieškovu (26 – 27 b. l.).
Nagrinėdamas civilinį ieškinį teismas nustatė, kad žalą dėl pavogto dviračio R. G. atlygino draudimo bendrovė, tą patvirtino ir pats R. G. teismo posėdžio metu. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad žalą už suktuką vertina 200 eurų, suktuką pirko už 400 eurų, tačiau įvertino nusidėvėjimą. Taip pat prašo priteisti 50 eurų už išlaužtų durų remontą. Teismo posėdžio metu R. G. patvirtino, kad žala už suktuką jam nėra atlyginta ir prašė priteisti visą civiliniame ieškinyje nurodytą sumą – 250 eurų. Teismas nustatė, kad civiliniam ieškovui atsiradusi turtinė žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nusikalstamais M. B. veiksmais, žalą kaltininkas pripažino ir sutiko atlyginti. Įvertinęs tai, kad šioje baudžiamojoje byloje M. B. pripažįstamas kaltu dėl turto pagrobimo įsibrovus į patalpą (sandėliuką), civilinio ieškovo prašomos žalos dydis atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas pareikštą civilinį ieškinį tenkina visiškai ir iš M. B. civilinio ieškovo naudai priteisia 250 eurų turtinės žalos atlyginimą.
Dėl daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės baudžiamajai bylai nagrinėti, kitų klausimų
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti – paketas su santechniniu raktu ir paketas su seilių pavyzdžiu (2022 m. lapkričio 22 d. kvitas B, serija BBB Nr. 1PK004874) – sunaikintini, byloje esantis vienas kompaktinis diskas su vaizdo įrašais paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-667-992/2023.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo. Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. B. 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2022 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, M. B. skirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Į bausmės laiką įskaityti pagal 2022 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį atliktą bausmės dalį ir įskaitytus laikotarpius.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2023 m. kovo 20 d.
M. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti paskelbus nuosprendį.
Tenkinti nukentėjusiojo R. G. ieškinį ir iš M. B. R. G. priteisti 250 eurų jo patirtai turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus paketą su santechniniu raktu ir paketą su seilių pavyzdžiu (2022 m. lapkričio 22 d. kvitas B, serija BBB Nr. 1PK004874) sunaikinti, kompaktinį diską su vaizdo įrašais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos Nr. 1-667-992/2023.
Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.