Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Burzdikas, sekretoriaujant Ievai Gegieckaitei, Mantui Cemnolonskiui, dalyvaujant ieškovo atstovui E. K., atsakovo atstovui adv. G. P., atsakovėms G. V. ir A. Č., jų atstovui adv. R. Ž.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios AB ,,Aušra“ ieškinį atsakovams V. D., G. V., A. Č. ir A. V. dėl akcijų pirkimo – pardavimo sutarties, valdybos nutarimo pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė BAB ,,Aušra“, atstovaujama bankroto administratoriaus įgalioto asmens E. K., pateikė ieškinį atsakovams V. D., G. V., A. Č. ir A. V., kuriuo prašo:

pripažinti negaliojančia AB „Aušra“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų V. D. ir A. V. bei taikyti restituciją – grąžinti AB „Aušra“ akcijas V. D. nuosavybėn;pripažinti negaliojančiu AB „Aušra“ valdybos Nr.13/01 2013 m. gruodžio 27 d nutarimą „Dėl bendrovės direktoriaus atleidimo ir naujo direktoriaus paskyrimo“;priteisti solidariai iš atsakovų V. D., G. V. ir A. Č., BAB „Aušra“ naudai 147 810,25 Eur (510 359,26 Lt) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo;priteisti solidariai iš atsakovų AB „Aušra“ naudai bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad 2013 m. lapkričio 12 d. Kauno apygardos teismo nutartimi nutraukta AB „Aušra“ (toliau – įmonė) restruktūrizavimo byla. Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartimi ieškovei UAB „Aušra“ iškelta bankroto byla (įsiteisėjo 2014 m. rugsėjo 11 d.). Turtas ir dokumentai administratoriui neperduoti. Rastas įmonės turtas (jo dalis) inventorizuotas administratoriaus paskirtos komisijos. 2016 m. liepos 14 d. Kauno apygardos teismo nutartimi įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu (nutartis įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 17 d.).

Administratorius nustatė, kad nutraukus įmonei restruktūrizavimo bylą įmonės valdymo organai (vadovas ir valdyba) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. 2013 m. gruodžio 20 d. įmonės direktorius, valdybos pirmininkas ir akcininkas (99,56 proc. akcijų savininkas) V. D. sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – sutartis) su Baltarusijos piliečiu A. V., kuriam pardavė visas savo turimas akcijas (99,56 proc. – 216 537 vnt.). 2013 m. gruodžio 27 d. tarp sandorio šalių pasirašytas AB „Aušra“ dokumentų ir turto perdavimo-priėmimo aktas. 2013 m. gruodžio 27 d. įmonės valdyba (V. D., A. Č., G. V.) priėmė nutarimą Nr. 13/01 „Dėl bendrovės direktoriaus atleidimo ir naujo direktoriaus paskyrimo“ (t. 1, b. l. 57), kuriuo atleido bendrovės direktorių V. D. iš direktoriaus pareigų ir nuo 2013 m. gruodžio 27 d. įmonės direktoriumi paskyrė A. V.. Administratorius prašo pripažinti sutartį negaliojančia CK 1.86 straipsnio pagrindu, kaip sudarytą dėl akių (tariamas sandoris), nes šiuo sandoriu buvo tik imituojamas akcijų pardavimas, siekiant perkelti atsakomybę užsienio piliečiui dėl netinkamo įmonės valdymo ir iš to kylančių pasekmių. Akcijų pardavimas statytiniam asmeniui ir šio paskyrimas įmonės vadovu, sudaryti, siekiant ir prisidengiant tokiu sandoriu bei veiksmu, išlaikyti savo žinioje įmonės turtą, tikslu jį paslėpti nuo kreditorių ir galimai perleisti tretiesiems asmenims. Sutarties, 2013-12-27 dokumentų ir turto perdavimo-priėmimo akto tariamumą ir nutarimo neteisėtumą patvirtina tai, kad: 1) įmonei esant nemokiai (bankrotas pripažintas tyčiniu), nebuvo kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o buvo parduotos akcijos Baltarusijos piliečiui, kuris buvo paskirtas įmonės direktoriumi, šiam net nebūnant Lietuvoje (neišduota šiam asmeniui viza atvykti į Lietuvą ar kitą Šengeno šalį), 2) A. V. neatliko jokių įmonės vadovui būdingų veiksmų, t. y. nebuvo atvykęs į įmonę, neorganizavo įmonės veiklos, nebuvo sudaręs su įmone darbo sutarties, 3) liudytojas B. C. (įmonės darbuotojas) nurodė, kad A. V. nematė įmonėje, įmonei iki bankroto bylos iškėlimo vadovavo A. D..

Administratorius prašo solidariai priteisti iš atsakovų žalą, atsiradusią dėl neperduoto įmonės turto administratoriui, nes tiek įmonės direktorius, tiek valdybos nariai nesiėmė priemonių išsaugoti įmonės turto, nesikreipė dėl įmonės bankroto, priėmė neteisėtą nutarimą atšaukti V. D. iš direktoriaus pareigų bei direktoriumi paskirti A. V.. Žalos dydis paskaičiuotas, atsižvelgiant į 2012 m. spalio 31 d. paties atsakovo V. D. pateiktą turto balansą (ilgalaikį turtą), kuriuo buvo remiamasi vykdant įmonės restruktūrizavimą, ir į turtą, kurį administratorius perėmė, iškėlus bankroto bylą. Nustatyta neperduoto turto vertė – 147 810,25 Eur (510 359,26 Lt) (t. 2, b. l. 137-138 – neperduoto turto sąrašas).

Nesutinka su žalos paskaičiavimu, nes reali restruktūrizavimo plano metmenų apyraše apskaityto turto vertė buvo žymiai mažesnė. Turto vertei nustatyti turėtų būti atliktas retrospektyvinis turto vertinimas 2013 m. gruodžio 27 d. Be to, administratorius nesiėmė priemonių surasti galimai išlikusio (likusio išsinuomotose patalpose – (duomenys neskelbtini), Kaune) įmonės turto. Mano, jog materialia forma negalėtų būti perduotas ir įmonės programinė įranga, kurios vertė 3 458,64 Eur, todėl šiai sumai jokia žala nepadaryta.

Teismo posėdžio metu, atsakovės nurodė, jog atsakovas V. D. buvo iš esmės vienintelis įmonės akcininkas ir savininkas, kuris vienas ir valdė AB „Aušra“, jos į valdybą buvo įtrauktos V. D. tik formaliai, nes turėjo būti bendrovėje valdyba. Bendrovės valdyba jokių nutarimų nepriiminėjo, išskyrus 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimą, kuriuo buvo atleistas V. D., jam pardavus savo turėtas bendrovės akcijas ir pateikus prašymą dėl atleidimo. Mano, kad susidariusioje situacijoje kitaip pasielgti neturėjo galimybės.

Atsakovas A. V. atsiliepimo i ieškinį nepateikė į teismo posėdžius neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 12 d. Kauno apygardos teismo nutartimi nutraukta AB „Aušra“ (toliau – įmonė) restruktūrizavimo byla. 2013 m. gruodžio 20 d. įmonės direktorius, valdybos pirmininkas ir akcininkas (99,56 proc. akcijų savininkas) atsakovas V. D. sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį su Baltarusijos piliečiu A. V., kuriam pardavė visas savo turimas akcijas (99,56 proc. – 216 537 vnt.). 2013 m. gruodžio 27 d. tarp sandorio šalių pasirašytas AB „Aušra“ dokumentų ir turto perdavimo-priėmimo aktas, tą pačią dieną įmonės valdyba (V. D., A. Č., G. V.) priėmė nutarimą Nr. 13/01 „Dėl bendrovės direktoriaus atleidimo ir naujo direktoriaus paskyrimo“ (t. 1, b. l. 57), kuriuo atleido bendrovės direktorių V. D. iš direktoriaus pareigų ir nuo 2013 m. gruodžio 27 d. įmonės direktoriumi paskyrė A. V., kuris neorgavizavo ir nevystė įmonės veiklos. 2014 m. vasario 11 d. VĮ Registrų centrui pateiktas 2014 m. sausio 2 d. pranešimas (pasirašytas direktoriaus A. V.), kad AB „Aušra“ valdyba 2013 m. gruodžio 27 d. atsistatydino o nauja valdyba bus renkama per artimiausią akcininkų susirinkimą (t. 1, b. l. 62). Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartimi ieškovei UAB „Aušra“ iškelta bankroto byla (įsiteisėjo 2014 m. rugsėjo 11 d.). 2016 m. liepos 14 d. Kauno apygardos teismo ir 2016 m. lapkričio 17 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis įmonės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu ir konstatuota, kad V. D. (įmonės vadovas) privalėjo nedelsiant, po 2013 m. lapkričio 12 d. (restruktūrizavimo bylos nutraukimo), kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (t. 2, b. l. 98-115). Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato migracijos skyriaus pranešimo matyti, kad A. V., gim. (duomenys neskelbtini), nėra gavęs Lietuvos Respublikos ar Šengeno šalių vizos (t. 1, b. l. 66).

Liudytojas B. C., kuris dirbo AB „Aušra“ iki bankroto bylos iškėlimo, nurodė, kad visą laiką įmonei vadovavo V. D., Baltarusijos piliečio A. V. įmonėje nematė.

Dėl sandorių tariamumo

Tariamojo sandorio negaliojimo pagrindas įtvirtintas CK 1.86 straipsnio 1 dalyje: tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad byloje dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Esminis tariamo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).

Teismas sprendžia, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma, tokių kaip:

atsakovas V. D. iš esmės buvo vienasmeniškai valdantis AB „Aušra“ asmuo (99,56 proc. akcijų savininkas, kita akcininkai nežinomi);bendrovės valdyba buvo sudaryta formaliai, nes tokį valdymo organą numatė bendrovės įstatai, t. y. atsakovas V. D., įsigijęs bendrovės akcijas, sudarė valdybą iš sau pavaldžių darbuotojų (vyr. buhalterės ir buhalterės-kasininkės bei G. L.), kurie neturėjo įmonės valdymo kompetencijų ir, kurie realiai nevykdė valdybos narių funkcijų; atsakovas V. D., nutraukus restruktūrizavimo bylą AB „Aušra“ (ieškovei) (2013 m. lapkričio 12 d.), nevykdė savo pareigos, įmonei esant nemokiai, nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei, o po mėnesio (2013 m. gruodžio 20 d.) neva parduoda savo visas akcijas Baltarusijos piliečiui A. V. bei perduoda (2013 m. gruodžio 27 d.) jam dokumentus ir turtą;2013 m. gruodžio 27 d. ieškovės valdybos posėdyje, pagal atsakovo V. D. prašymą, jis yra atleidžiamas iš direktoriaus pareigų ir tuo pačiu ieškovės direktoriumi paskiriamas Baltarusijos pilietis A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), kuriam neva perduodamas visas ieškovės turtas ir dokumentai;2013 m. gruodžio 27 d. ieškovės valdyba atsistatydina;pagal restruktūrizavimo byloje pateiktus dokumentus 2012 m. spalio 31 d. įmonės balanse ilgalaikio turto, jo likutine verte, buvo 1 015 280,22 Lt (294 045,47 Eur), t. y. buvo pakankamai daug turto;naujasis ieškovės direktorius Baltarusijos pilietis A. V. neatliko jokių vadovui ir akcininkui būdingų veiksmų, t. y. nesilankė bendrovėje, neorganizavo jos ūkinės-komercinės veiklos, jokių nurodymų niekam nedavė, nesudarė bendrovės valdybos;Baltarusijos piliečiui A. V. nėra išduota viza atvykti į Lietuvą ar Šengeno šalį, t. y. jis nėra buvęs Lietuvoje. Įrodymų, kad šis asmuo buvo atvykęs į Lietuvą atsakovai nepateikė. Atsakovo atstovo teiginys, jog Migracijos skyriaus pateikti duomenys ne apie tą asmenį, kuris buvo paskirtas ieškovės vadovu (dėl pavardėje raidžių neatitikimo „V.“ – „V.“), laikytinas nepagrįstu, nes pirmiausia, palyginus Migracijos skyriaus pateiktus duomenis - vardą, pavardę, gimimo datą - ir akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje esančius duomenis, jie sutampa, pagal šiuos duomenis buvo įteikti procesiniai dokumentai šiam asmeniui Baltarusijos Respublikoje, antra, valdybos nutarime A. V. pavardėje padaryta akivaizdi rašymo apsirikimo klaida, teismui nekelia abejonių, jog direktoriumi buvo paskirtas asmuo, kuris įsigijo ieškovės akcijas, trečia, gimimo data ((duomenys neskelbtini)), kuri matyti iš asmens kodo, valdybos nutarime nurodyto asmens A. V., sutampa su Migracijos pranešime nurodyto asmens A. V. gimimo data ((duomenys neskelbtini)); pagal liudytojo B. C. paaiškinimus bendrovei visą laiką (iki bankroto bylos iškėlimo) vadovavo atsakovas V. D.;iškėlus bankroto bylą, bankroto administratoriui turtas nebuvo perduotas;ginčijamo sandorio šalys atsakovas V. D. ir Baltarusijos pilietis A. V. į posėdžius neatvyko; A. V. nepateikė nei atsiliepimo, nors apie nagrinėjamą bylą jam buvo pranešta (žinoma),

leidžia daryti išvadą, kad 2013 m. gruodžio 20 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas V. D. nesiekė realiai perleisti savo turimų akcijų, o kartu ir įmonės turto bei įmonės valdymo Baltarusijos piliečiui A. V., kuriam, kaip nustatyta, nebuvo jokio poreikio (tikslo) įsigyti akcijas. Nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ginčijamas sandoris buvo tariamas ir juo atsakovas V. D. siekė perkelti atsakomybę Baltarusijos piliečiui (iš kurio nėra galimybės išsiieškoti žalos) dėl įmonės balanse nurodyto (turinčio būti) turto trūkumo. Tariamojo sandorio pasekoje, atsakovo V. D. iniciatyva, buvo priimtas AB ‚Aušra“ 2013 m. gruodžio 27 d. valdybos nutarimas, kuriame atsakovas V. D. savo, kaip įmonės vadovo, pareigas perleido naujajam akcijų savininkui, o tuo pačiu ir turtą (dokumentus). Taigi, nustačius, jog 2013 m. gruodžio 20 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis yra tariamas sandoris, t. y. niekinis ir negaliojantis nuo jo sudarymo momento, teismas pripažįsta negaliojančiu tiek 2013 m. gruodžio 27 d. AB „Aušra“ valdybos nutarimą Nr. 13/01, kuris priimtas niekinio sandorio pasekoje (valdybos nariams nežinant tikrosios faktinės padėties), tiek ex officio (savo iniciatyva) pripažįsta niekiniu ir negaliojančiu 2013 m. gruodžio 27 d. AB „Aušra“ dokumentų ir turto perdavimo-priėmimo aktą, kuris buvo sudarytas, kaip pasekmė tariamo akcijų pardavimo sandorio ir bendrovės vadovo pakeitimo, siekiant visą atsakomybę dėl ieškovės finansinės padėties bei galimos žalos perkelti Baltarusijos piliečiui A. V.. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas V. D. suprato, kad įmonei bus keliama bankroto byla, sprendžia, kad aukščiau priimti sprendimai apėmė vieną sumanymą (tikslą) – išvengti civilinės atsakomybės dėl prarasto, neišsaugoto ieškovės turto.

Nustačius, jog 2013 m. gruodžio 20 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis niekinė ir negaliojanti, AB „Aušra“ akcijos (216 537 vnt.) grąžintinos atsakovo V. D. nuosavybėn. (CK 1.80 str. 2 d.).

Dėl žalos atlyginimo

Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų V. D. (ieškovės buvusio vadovo), G. V. (valdybos narė) ir A. Č. (valdybos narė), BAB „Aušra“ naudai 147 810,25 Eur žalos atlyginimo už tai, kad iškėlus bankroto bylą įmonei, valdymo organai neperdavė bankroto administratoriui įmonės turto. Iš valdybos narių prašo priteisti solidariai su vadovu, nes valdybos nariai, priimdami nutarimą atleisti atsakovą V. D. ir direktoriaus pareigų ir paskirdami direktoriumi A. V., veikė neapdairiai ir nerūpestingai (nesidomėjo kam perleidžiamos įmonės akcijos), neužtikrino turto išsaugojimo (valdyba turėjo rūpintis turtu iki naujos valdybos sudarymo).

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, jog valdybos nariams tenka civilinė atsakomybė už neperduotą įmonės turtą, t. y. jog už tai yra atsakingi ir valdybos nariai kartu su įmonės vadovu.

Nustatyta, kad pagal AB „Aušra“ įstatus bendrovėje buvo vienasmenis valdymo organas – bendrovės vadovas – generalinis direktorius (atsakovas V. D.) ir kolegialus valdymo organas – valdyba (atsakovai V. D., G. V., A. Č. ir G. L.) (įstatų 7 str. 2 p., 3 p.).

Pažymėtina, kad palyginus Akcinių bendrovių įstatyme ir AB „Aušra“ įstatuose nustatytą valdybos kompetenciją su bendrovės vadovo kompetencija matyti, kad valdybos funkcijos iš esmės siejamos su bendrovės vadovo veiklos kontrole, bendresnio pobūdžio valdymo funkcijų atlikimu bei kur kas pasyvesniu dalyvavimu kasdienėje bendrovės veikloje, už kurią atsakomybė tenka bendrovės vadovui. Pagal AB „Aušra“ įstatus valdyba skiria ir atšaukia bendrovės vadovą (įstatų 7 str. 21 p., 32 p.), o bendrovės vadovas organizuoja kasdienę bendrovės veiklą, disponuoja bendrovės turtu, užtikrina bendrovės turto apsaugą ir pan. (įstatų 7 str. 35 p., 36 p.).

Įmonių bankroto įstatyme (toliau - ĮBĮ) numatyta, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.). Jei administratoriui perduotuose įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, kad įmonėje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma ir nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims, tai būtent šį turtą natūra ir privalo perduoti administratoriui juridinio asmens valdymo organai. Atitinkamai nustačius, kad šis turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės sumažėjimą, direktorius turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose (CK 2.87 str., 6.245 - 6.249 str., 6.263 str.).

Kaip jau minėta, ieškinys grindžiamas tuo, jog, iškėlus ieškovei bankroto bylą, buvo neišsaugotas ir neperduotas administratoriui įmonės turtas. Nustatyta, kad, siekiant išvengti civilinės atsakomybės dėl galimo turto trūkumo, atsakovas V. D. sudarė tariamą sandorį, kuriuo neva pardavė savo visas turimas įmonės akcijas Baltarusijos piliečiui bei neva perdavė jam įmonės dokumentus ir turtą. Nustačius, jog akcijų pardavimo sandoris niekinis ir negaliojantis ir pripažinus dokumentų bei turto perdavimo aktą negaliojančiu, laikytina, jog atsakovas V. D. yra tikrasis (faktinis) bendrovės paskutinis vadovas ir atsakingas už įmonės turto perdavimą administratoriui.

Pažymėtina, kad, nagrinėjamu atveju, pareiga perduoti administratoriui įmonės turtą, o tuo pačiu ir atsakomybė už turto neperdavimą tenka įmonės vadovui atsakovui V. D., o ne valdybos nariams. Nenustatyta, jog valdybos nariai (atsakovės G. V., A. Č.) realiai dalyvavo įmonės valdyme, kad jiems buvo perduotas turtas, kad jie turėjo galimybę disponuoti turtu, ar, kad jie atliko kokius nors veiksmus, dėl kurių buvo prarastas įmonės turtas. Priešingai, nustatyta, jog valdyba buvo formali, o įmonę valdė atsakovas V. D. vienasmeniškai. Vien ta aplinkybė, jog valdybos nariai pasirašė valdybos nutarimą dėl atsakovo V. D. atleidimo iš vadovo pareigų ir atsakovo A. V. paskyrimo įmonės vadovu, kuriam buvo parduotos įmonės akcijos, nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog valdybos nariai pasielgė neteisėtai (neapdairiai ir nerūpestingai) ir, kad tai įtakojo įmonės turto praradimą. Valdyba nepriėmė jokių nutarimų, kurie leistų įmonės vadovui vienaip ar kitaip elgtis su įmonės turtu. Pažymėtina, kad šis valdybos nutarimas, niekaip nepakeitė (negalėjo pakeisti) faktinės įmonėje esančio turto padėties, nes nustatyta, kad realiai turtas nebuvo perduotas atsakovui A. V.. Taigi, teismas sprendžia, kad nėra nustatyti valdybos narių - atsakovių G. V. ir A. Č. – neteisėti veiksmai bei priežastinis ryšys tarp priimto valdybos nutarimo ir įmonės turto neišsaugojimo (praradimo), todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje (dėl žalos priteisimo iš G. V. ir A. Č.) netenkintinas.

Dėl žalos dydžio. Administratorius žalos dydį paskaičiavo pagal įmonėje išlikusius dokumentus, t. y. įvertinęs 2012 m. spalio 31 d. į restruktūrizavimo bylą pateiktą įmonės turto sąrašą, kuriame nurodytas esantis turtas bei jo balansinė vertė (t. 1, b. l. 8185) ir rastą turtą, iškėlus bankroto bylą (t. 1, b. l. 27-28). Tokiu būdu administratorius nustatė, kad neperduoto turto yra 147 810,26 Eur (510 359,26 Lt) (t. 1, b. l. 135-138). Teismas sutinka su administratoriaus paskaičiuotu žalos dydžiu. Nustatyta, kad paskutiniai duomenys apie įmonės turtą ir jo balansinę vertę (likutinę vertę) yra 2012 m. spalio 31 d., todėl pagrįstai, apskaičiuojant žalą, remtasi šiais duomenimis. Nepagrįstais laikytini atsakovo atstovo argumentai, kad reali turto vertė yra mažesnė, kad administratorius nesiėmė veiksmų turtui surasti. Pažymėtina, kad pareiga perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą tenka įmonės vadovui - atsakovui V. D. (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.), o ne priešingai, kaip teigia atsakovo atstovas, jog administratorius turėtų susirasti įmonės turtą. Taip pat atsakovui tenka pareiga įrodyti, jog turtas, kuris yra įmonės balanse, yra teisėtai perleistas, ar jo vertė yra mažesnė. Tokių įrodymų atsakovas V. D. nepateikė. Nepagrįstais laikytini ir atsakovo argumentai, jog į žalos dydį neturėtų būti įskaičiuota programinė įrangos vertė, nes: 1) administratoriaus rastame įmonės turte nėra programinės įrangos, 2) atsakovas nepateikė įrodymų, jog ją perdavė administratoriui, ar, kad jos vertė mažesnė, 2) dalis kompiuterių, kur buvo ši įranga rasti išardyti, o dalis kompiuterių neperduota administratoriui. Taigi, teismas neturi pagrindo mažinti ieškovės prašomos priteisti žalos dydžio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį iš esmės patenkinus, iš atsakovo V. D. priteistinas žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 str. 1 d.), t. y. 2 636 Eur bei 43 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str., 88 str. 1 d. 3 p.), iš viso 2 679 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti niekine ir negaliojančia 2013 m. gruodžio 20 d. AB „Aušra“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų V. D. ir A. V. bei taikyti restituciją – grąžinti BAB „Aušra“ akcijas V. D. nuosavybėn.

Pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2013 m. gruodžio 27 d. AB „Aušra“ dokumentų ir turto perdavimo-priėmimo aktą.

Pripažinti negaliojančiu AB „Aušra“ valdybos Nr.13/01 2013 m. gruodžio 27 d nutarimą „Dėl bendrovės direktoriaus atleidimo ir naujo direktoriaus paskyrimo“.

Priteisti iš atsakovo V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) BAB „Aušra“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 147 810,25 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt septynis tūkstančius aštuonis šimtus dešimt eurų 25 ct) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. kovo 30 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 679 Eur (du tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, banko kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį apygardos teismą.