- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-10
- Bylos Nr.
- 2YT-5514-374/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02420-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Gustienė
- Pareiškėjas
- V. L.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Turto bankas“
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. L. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. L. teismo prašo paveldėjimo teisės liudijimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. E. L., a/k (duomenys neskelbtini) mirusi 2020-06-04, priėmė sutuoktinio V. L., a/k (duomenys neskelbtini) mirusio 2008-10-11, palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, su kuriuo sutinka, bei prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Nustatyta, kad pareiškėjos tėvai V. L. mirė 2008-10-11, motina P. E. L. mirė 2020-06-04. Pareiškėjos motina P. E. L. po sutuoktinio V. L. mirties palikimą priėmė, t.y. kalvę, esančią (duomenys neskelbtini). Po V. L. mirties į notaro kontorą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Po sutuoktinio mirties P.E. L. naudojosi pastatu – kalve, jį prižiūrėjo.
Asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga yra neatskiriamai susiję su realiomis aplinkybėmis (veiksmais, įvykiais), kurios teisės normų pagrindu įgyja teisinę reikšmę. Vienas tokių faktų yra palikimo priėmimas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti (CK 5.50 str. 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo pradėjus faktiškai turtą valdyti esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. J. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. L. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. B. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-487/2010).
Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku, o šiuo atveju įvertinus, kad P. E. L. po sutuoktinio mirties rūpinosi turto išlaikymu, tvarkymu, ji išreiškė subjektyvią valią priimti palikimą faktiškai pradedant turtą valdyti. Nustatymas, priėmė konkrečiu atveju vienas ar kitas asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra fakto klausimas. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal LAT jurisprudenciją, aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., LAT 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjos motina P. E. L. per įstatymo nustatytą terminą į notaro biurą nesikreipė, tačiau palikėjo V. L. palikimą priėmė pradėdama turtą faktiškai valdyti kaip savo turtą. Pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojai K. S., V. S.. Teismui nekyla abejonių dėl pareiškime nurodytų aplinkybių, kurias taip pat patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai; mirties liudijimai, notaro pažyma, nekilnojamojo turto dokumentai. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą bei įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus, darytina išvada, kad pareiškimas pagrįstas ir įrodytas (CK 5.51 str.). Nustatyta, kad pareiškėjos motina P. E. L. po sutuoktinio V. L. faktiškai palikimą priėmė, pradėdama jį valdyti, naudoti ir prižiūrėti – rūpinosi visu turtu kaip savo.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Paveldėjimo teisės liudijimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. E. L., a/k (duomenys neskelbtini) mirusi 2020-06-04, paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), priėmė sutuoktinio V. L., a/k (duomenys neskelbtini) mirusio 2008-10-11, paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismą.