Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas UAB „Hugaas Construction“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti 2015 m. gegužės 11 d. Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus Nelaimingo atsitikimo darbe aktą; 2) panaikinti 2015 m. lapkričio 16 d. Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjo pavaduotojo - vyriausiojo inspektorius Ramūno Rakausko „Įvykio darbe, įvykusio 2014 m. birželio 20 d. UAB „Hugaas Construction“ darbuotojui A. S., papildomo tyrimo aktą“; 3) panaikinti 2015 m. gruodžio 4 d. Valstybinės darbo inspekcijos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimą Nr. SD-37-14929; 4) priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.Pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. birželio 12 d. sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. DS-107 su darbuotoju A. S. nuo 2014 m. birželio 13 d. iki 2014 m. liepos 30 d. dirbti montuotoju statybos objektuose. Darbo sutarties 9 punkte nurodyta, kad darbuotojas susipažinęs su saugos darbe ir priešgaisrinės saugos reikalavimais, o 2014 m. birželio 13 d. instruktuotas atlikti montuotojo ir stropuotojo darbus, išduotas pažymėjimas Nr. 14061307/01, leidžiantis dirbti stropuotoju. Pareiškėjas nurodė, jog darbuotojas vadovo įsakymu Nr. K64 laikotarpiui nuo 2014 m. birželio 16 d. iki 2014 m. liepos 13 d. buvo komandiruotas į Norvegiją. A. S. dirbant objekte (duomenys neskelbtini) 2014 m. birželio 20 d. įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu jis patyrė sunkią galvos traumą. Nurodė, jog Pietų Triondelago policija 2014 m. spalio 28 d. pateikė patvirtinimo raštą, kuriame buvo nurodyti policijos atlikti veiksmai, liudytojo apklausos ir įvykio vietos apžiūros duomenys. Norvegijos darbo inspekcija 2015 m. sausio 15 d. „Siūlyme dėl procesinių veiksmų netaikymo“ nurodė, kad iš policijos pateiktų dokumentų matyti, jog įvykio priežastys neaiškios. Apklausos metu buvo nurodyta, kad ankščiau visi kėlimo darbai buvo atliekami tokiu pačiu būdu, juos atlikdavo tie patys žmonės, o nagrinėjamu atveju tai buvo paskutinė plieninė sija, kurią reikėjo pakelti ir pritvirtinti. Norvegijos institucija taip pat nurodė, kad peržiūrėjusi atliktų apklausų dokumentus, neranda dokumentų, leidžiančių susieti kokias nors nusikalstamas veikas su šiuo pažeidimu, ir padarė išvadą, kad neturi pagrindo siūlyti vykdyti baudžiamąjį persekiojimą ar imtis su šiuo įvykiu susijusių tolimesnių tyrimo veiksmų, todėl siūlo netaikyti procesinių veiksmų. Pietų Triondelago policija 2015 m. sausio 28 d. nurodė, kad darbo inspekcijos nuomone, nėra įrodymų arba dokumentų, patvirtinančių, kad byloje būtų kokių nors baustinų aplinkybių, todėl nėra pagrindo tęsti tolimesnį tyrimą ir byla bendruoju vertinimu turėtų būti užbaigta. Pareiškėjas nurodė, kad Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos (toliau VDI) ir darbo ministerijos 2015 m. gegužės 11 d., ištyrusi nelaimingą atsitikimą, surašė Nelaimingo atsitikimo darbe aktą, kuriame nurodė, kad nelaimingo atsitikimo priežastys yra: 1) netinkamas pavojingų darbų organizavimas, vykdymas: konstrukcijos stropavimo darbų atlikimas, nesant stropavimo schemos ir tiesiogiai nevadovaujant kranų darbų vadovui, dėl to keliama netinkamai užstropuota metalinė konstrukcija išslydo ir krisdama iš 10 m aukščio sužalojo darbuotoją. VDI akte nurodė, kad tuo pažeistas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymas Nr. A1-425, kuriuo patvirtintos Kėlimo kranų naudojimo taisyklės, Darbuotojų saugos ir sveikatos krovinių kabinėtojams instrukcija Nr. 24, patvirtinta 2012 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. DS-04; 2) vidinės kontrolės nepakankamumas, nes darbdavys nesiėmė priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, tinkamai neorganizavo darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinės kontrolės, t. y. neįvertino visų rizikos veiksnių, atliekant konstrukcijų montavimo darbus, neužtikrino, kad prieš atliekant stropavimo darbus, būtų parengtos stropavimo schemos arba darbams vadovautų kranų darbų vadovas, neįsitikino, ar darbuotojams žinomos stropų tvirtinimo vietos, keliant metalines konstrukcijas, pažeista Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis. Pareiškėjas nurodė, jog Darbo inspekcijos Klaipėdos teritoriniam skyriui 2015 m. gegužės 12 d. pateikė pranešimą Nr. SR-19, kuriuo nesutiko su Nelaimingo atsitikimo darbe akto išvadomis, tačiau 2015 m. gegužės 28 d. raštu Nr. SD-3-6635 buvo atsisakyta pakeisti Akto išvadas. Pareiškėjas 2015 m. liepos 8 d. padavė skundą Vyriausiajam darbo inspektoriui. Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjo pavaduotojas - vyriausiasis inspektorius 2015 m. lapkričio 16 d. nutarė papildyti ir pakeisti Aktą, palikdamas Akto 11 punkto išvadas, t.y. Papildomo tyrimo akte konstatuotas netinkamas pavojingų darbų organizavimas, vykdymas ir konstatuota, jog metalinių konstrukcijų perkėlimo (montavimo) darbai organizuojami nesupažindinus darbuotojo su saugiais krovinių stropavimo metodais (schemomis) ir (ar) tiesiogiai nevadovaujant kranų darbų vadovui, dėl to keliama metalinė konstrukcija išslydo ir krisdama iš 10 metrų aukščio sužalojo darbuotoją ir kad tuo pažeisti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-09-17 įsakymu Nr. A1-425 patvirtintų Kėlimo kranų naudojimosi taisyklių 36.6 punkto reikalavimai. Pareiškėjas nurodė, jog 2015 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. SR-31 nesutiko su Papildomo tyrimo aktu, tačiau Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjo pavaduotojas – vyriausiais inspektorius 2015 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. SD-37-14398 paliko Papildomo tyrimo akto išvadas nepakeistas. Valstybinės darbo inspekcijos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. SD-37-14929 nuspręsta pripažinti, kad darbuotojui A. S. 2014 m. birželio 20 d. įvykusio sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe papildomas tyrimas atliktas, vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118, reikalavimais, ir nuspręsta laikyti Aktą ir Nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą Nr. 1, surašytą 2015 m. rugsėjo 11 d., bei pirminio ir papildomo tyrimo metu surinktus duomenis neatsiejama atliktų tyrimų dalimi.Pareiškėjas argumentavo, jog tiriant nelaimingą atsitikimą buvo pažeisti Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų reikalavimai. Pažymėjo, jog ginčijamuose aktuose konstatuotos aplinkybės prieštarauja Norvegijos kompetentingų institucijų išvadoms. Skundžiamuose aktuose buvo konstatuota, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl to, jog darbuotojas nebuvo supažindintas su saugiais krovinių stropavimo metodais (schemomis) ir (ar) dėl to, kad stropavimas buvo atliktas tiesiogiai nevadovaujant kranų darbų vadovui, ir papildomo tyrimo akte nurodyta, kad būtent darbuotojas atliko metalinių sijų stropavimo darbus, nors Norvegijos institucijos padarė išvadą, kad nėra galimybės nustatyti, kas stropavo plieninę siją, todėl negalima išvada, jog nelaimingas atsitikimas įvyko dėl to, kad darbuotojas nebuvo supažindintas su saugiais krovinių stropavimo metodais (schemomis) ir (ar) dėl to, kad stropavimas buvo atliktas tiesiogiai nevadovaujant kranų darbų vadovui, ir nenustatyti įmonės neteisėti veiksmai ar neveikimas. Pareiškėjas teigė, jog teisės aktai nenumato atsakovo kompetencijos ir teisės kvestionuoti kitos valstybės kompetentingų institucijų padarytas išvadas. Taip pat nurodė, jog inspektoriai, tirdami nelaimingą atsitikimą Lietuvoje, neturėjo galimybės apžiūrėti įvykio vietos, apklausti kitų asmenų (pavyzdžiui, kranu dirbusio Norvegijos piliečio). Argumentavo, jog vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo nuostatais Darbo inspekcija turi nustatyti ne tik teisės normų pažeidimus, bet ir priežastinį ryšį tarp pažeidimo ir nelaimingo atsitikimo. Nesutiko, kad buvo pažeisti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 straipsnio 1 dalis ir ją konkretizuojančių Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. A1-425 patvirtintų Kėlimo kranų naudojimo taisyklių 36.6 punktas. Pažymėjo, jog Darbo inspekcijai pateikė įmonės parengtą aprašą „Darbas su kranais. Kėlimo reikmenys. Krovinių užkabinimo vietos. Pritvirtinimo įranga“, kuriame aiškiai aprašytos stropavimo schemos ir su kuriuo darbuotojas buvo supažindintas. Nurodė, kad darbuotojas supažindintas su Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcija krovinių kabinėtojams, stropavimo schemos viešai kabinamos gamybinėse patalpose ir statybvietėje. Pažymėjo, jog darbuotojas buvo atestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, jam suteikta teisė dirbti stropuotoju. Pareiškėjo teigimu, nelaimingas atsitikimas įvyko dėl kitų priežasčių, galimai dėl darbuotojo neatidumo ar Norvegijos įmonės darbuotojo, valdžiusio kraną, kaltės. Reikšminga aplinkybe nurodė Norvegijos darbo inspekcijos konstatuotą faktinę aplinkybę, kad nelaimingas atsitikimas įvyko keliant paskutinę plieninę siją ir kad ši aplinkybė pagrindžia išvadą, jog įvykis kilo dėl kitų priežasčių, o ne dėl pareiškėjo kaltės.Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu su pareiškėjo skundą nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Argumentavo, kad užsienio institucijų atlikto tyrimo išvadų nekvestionavo, tačiau pažymėjo, jog Norvegijos prokuratūra ir darbo inspekcija tyrimus atliko savo kompetencijos ribose, o Valstybinė darbo inspekcija nelaimingą atsitikimą tyrė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 913 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų tyrimo ir apskaitos nuostatų bei Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-416 patvirtintų Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodinių nurodymų nustatyta tvarka. Atsakovas teigė, jog Norvegijos institucijų kompetencija neapima Lietuvos Darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių norminių teisės aktų vertinimo. Nurodė, jog atliko savarankišką tyrimą ir vertino Norvegijos institucijų pateiktą medžiagą ir papildomai rinkdama informaciją. Dėl pareiškėjo argumento, kad Norvegijos institucijos konstatavo, jog nėra galimybės nustatyti, kas stropavo plieninę siją, pažymėjo, jog Norvegijos kompetentingos institucijos išvadas pateikė remdamosi jų surinktais įrodymais. Policija atliko pagrindinių įvykio dalyvių apklausą, Darbo inspekcijai persiuntė dokumentus, kuri savo vertinimą grindė tuo, kad nei vienas UAB „Hugaas Construction“ darbuotojas nebuvo apklaustas policijos. Nurodė, jog atsakingos Norvegijos institucijos neapklausė nei vieno pareiškėjo darbuotojo, nes jie išvyko į Lietuvą, kai policija pradėjo įvykio tyrimą, tačiau Norvegijos policijos apklaustas norvegas kranininkas A. S. N. nurodė, jog asmuo, kurį kliudė sija, buvo asmuo, laikęs keliamo krovinio krypties reguliavimo virvę, tai yra vienas iš tų, kurie atliko stropavimo darbus. Nurodė, jog pareiškėjo darbuotojas darbų vadovas A. Š. paaiškino, kad stropavimo darbus atliko V. R. ir A. S.. Pažymėjo, jog Norvegijos Darbo inspekcija nustatė, jog nukentėjusiojo darbuotojo darbo aplinka nebuvo tinkama ir konstatavo Darbo aplinkos įstatymo 4-1 straipsnio 1 dalies pažeidimą, o siūlymo netaikyti procesinių veiksmų pareiškėjo atžvilgiu priežastimi įvardijama įrodymų trūkumas. Nurodė, jog tirdama įvykį rėmėsi ne tik visa Norvegijos kompetentingų institucijų medžiaga, bet ir pati rinko papildomą informaciją - apklausė pareiškėjo darbuotojus, nagrinėjo, vertino pareiškėjo pateiktus dokumentus, įvykio vietos fotonuotraukas ir kt.Atsakovas nurodė, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. A1-425 patvirtintų Kėlimo kranų naudojimo taisyklių 36.6 punkte reglamentuota, kaip turi būti vykdomas krovinių kėlimas:„<...> krano darbo vadovas privalo <...> pagal darbų vykdymo projektą arba krovinių kėlimo technologijos aprašą parengti visų krovinių, kurie bus keliami kranu, stropavimo schemas ir su jomis supažindinti stropuotojus, kranininkus bei kitus asmenis, susijusius su krano darbu. Tuo atveju, kai iš anksto parengtų schemų nėra, būtina vietoje nubraižyti stropavimo schemą ir su ja supažindinti darbuotojus arba tiesiogiai vadovauti darbams su kranu. Stropavimo schema yra skirta sukonkretinti tam tikro svorio, tam tikrų matmenų krovinio kėlimą konkrečiame objekte, kurį turi parengti krano darbo vadovas, o jos nesant vadovauti kėlimo darbams. Tokie reikalavimai numatyti siekiant apsaugoti tiek kėlimo darbus atliekančių darbuotojų sveikatą, tiek keliamą krovinį. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo parengtame apraše „Darbas su kranais. Kėlimo reikmenys. Krovinių užkabinimo vietos. Pritvirtinimo įranga“ pateikta bendro pobūdžio informacija, susijusi su stropavimu, keliant krovinį, tačiau jame nėra informacijos, kaip stropuoti konkretų krovinį, t. y. 10 metrų siją, kurią stropavo pareiškėjo stropuotojai. Teigė, jog schemos nebuvo parengtos, todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad darbuotojai buvo su jomis supažindinti, o kėlimo darbams krano darbo vadovas nevadovavo, nes, kaip nurodė paaiškinime, nelaimingo atsitikimo įvykio momentu buvo ofise ir planavo kitus darbus. Atsakovas pabrėžė, jog aplinkybė, kad darbuotojai instruktuojami, apmokomi atlikti stropavimo darbus (turi stropuotojo pažymėjimus), supažindinami su bendro pobūdžio informacija, reikalavimais keliant krovinius, nepaneigia darbdaviui įtvirtintos pareigos krovinių kėlimo darbus vykdyti nurodyta tvarka. Atsakovas tvirtino, kad atliko visapusišką ir išsamų tyrimą, kurio metu nustatė, jog nelaimingą atsitikimą lėmė būtent pareiškėjo veika – darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių norminių teisės aktų pažeidimas, ir priėmė pagrįstus sprendimus. Pažymėjo, jog tai, kad pareiškėjas nepadarė pažeidimų, kurie kvalifikuotini nusikalstamais, nereiškia, kad nepadarė kitų teisės normų pažeidimų ir negalima taikyti kitos rūšies atsakomybės.Trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepimu siūlo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Argumentavo, jog pareiškėjas darė nepagrįstą išvadą, kad Norvegijos kompetentingos institucijos nekonstatavo pareiškėjo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir nepagrįstai sutapatino neteisėtus veiksmus ar neveikimą su nusikaltimu. A. S. teigė, jog Norvegijos darbo inspekcija ir Pietų Triondelago policija įvykį vertino tik baudžiamosios teisės požiūriu, tačiau jų sprendimas nepradėti baudžiamojo persekiojimo nereiškia, kad pareiškėjas nepadarė neteisėtų veiksmų. Akcentavo, kad Norvegijos kompetentingos institucijos pripažino pažeidimą ir nurodė, kad vertinant objektyviu požiūriu tai yra Darbo aplinkos įstatymo 4-1 straipsnio 1 dalies pažeidimas, tačiau nenustatė šio pažeidimo nusikalstamo pobūdžio. Trečiasis suinteresuotas asmuo tvirtino, jog įvertinus tai, kad Norvegijos darbo inspekcija konstatavo Darbo aplinkos įstatymo 4-1 straipsnio 1 dalies pažeidimą (darbuotojo darbo aplinka nebuvo tinkama), o atsakovas konstatavo Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies bei Kėlimo kranų naudojimosi taisyklių 36.6 punkto reikalavimų pažeidimus (netinkamas pavojingų darbų organizavimas, vykdymas), pareiškėjo ginčijami aktai laikytini teisėtais ir pagrįstais. Pabrėžė, kad atsakovas įvykdė Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 30.1, 30.2 punktų reikalavimus, t. y. nustatė, kad pažeisti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies bei Kėlimo kranų naudojimosi taisyklių 36.6 punkto reikalavimai, nes pavojingi darbai buvo organizuojami ir vykdomi netinkamai, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas ir nukentėjusysis patyrė sunkią galvos traumą. Teigė, jog tyrimas atliktas visapusiškai, padarytos tinkamos išvados ir priimti pagrįsti bei teisėti sprendimai.