Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl civilinių ir žmogaus teisių ir laisvės atėmimo, nepripažįstant Lietuvos Konstitucijos ir tarptautinės teisės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, pateiktu elektroninio pašto laiške, atsakovei Lietuvos Respublikai, prašydama apginti bendražmogiškąsias teises ir laisves visa apimtimi. Nurodė, kad Lietuvos Respublika iki šio momento laiko neteisėtu tai, kad ieškovė, gimusi 2000 m. rugsėjo 24 d., nuo savo gimimo iki dabartinio momento yra vaikas.Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės A. G. ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme. Ieškovė elektroniniu paštu pateikė tris atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutarties (2016 m. rugpjūčio 5 d. 7:51 PM; 2016 m. rugpjūčio 8 d. 2:16 PM ir 2016 m. rugpjūčio 8 d. 1:34 PM).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad atskirajame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų ir kitų CPK 306 straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, turi būti nurodytas apelianto prašymas (atskirojo skundo dalykas) (CPK 338 str., 306 str. 1 d. 5 p.) bei aplinkybės, patvirtinančios sprendimo (nutarties) ar jo (jos) dalies neteisėtumą (CPK 306 str. 1 d. 4 p.). Atskirojo skundo dalykas formuluojamas atsižvelgiant į CPK 337 straipsnio 1 dalyje numatytas apeliacinės instancijos teismo teises. Atskirajame skunde ieškovė, formuluodama savo prašymą teismui tik prašo apginti jos bendražmogiškas teises ir laisves visa apimtimi, tačiau atskirajame skunde nėra suformuluotas jos prašymas apeliacinės instancijos teismui atsižvelgiant į CPK 337 straipsnio 1 dalyje numatytas apeliacinės instancijos teismo teises. Todėl atskirojo skundo dalykas tikslintinas, išaiškinant, kad ieškovė turi suformuluoti prašymą teismui. CPK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad galėjimas įgyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylą (civilinis procesinis veiksnumas) priklauso juridiniams asmenims ir fiziniams asmenims, kurie yra pasiekę pilnametystę – aštuoniolika metų, nepilnamečiams, įstatymų nustatyta tvarka sudariusiems santuoką, taip pat nepilnamečiams, kurie įstatymų nustatyta tvarka teismo pripažinti visiškai veiksniais (emancipuotais). Teismas nustatė, kad ieškovei ieškinio padavimo dieną yra 15 metų. Pagal CPK 38 straipsnio 2 dalį nepilnamečių nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų atstovais pagal įstatymą teisme yra atitinkamai jų tėvai, įtėviai ar rūpintojai. Todėl teismas sprendė, kad ieškovė neturi civilinio procesinio veiksnumo. CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punktas numato, jog kiekviename procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas. Kadangi pateiktas prašymas atsiųstas elektroniniu laišku, jis apeliantės nėra pasirašytas. Teismas išaiškino ieškovei, kad atskirąjį skundą ji turi pateikti pasirašytą ir gali jį pateikti atsiųsdama registruotu paštu.Teismas nurodė, kad atskirojo skundo trūkumai trukdo išspręsti pateikto dokumento priėmimo klausimą, teismas neturi galimybės už ieškovę suformuluoti reikalavimo, nurodyti aplinkybių, patvirtinančių sprendimo (nutarties) ar jo (jos) dalies neteisėtumą, nes tai turi padaryti pati ieškovė, taip apibrėždama ginčo nagrinėjimo ribas, taip pat teismas negali nagrinėti nepasirašyto atskirojo skundo bei asmens, kuris neturi civilinio procesinio veiksnumo. Todėl teismas nustatė terminą nurodytiems atskirojo skundo trūkumams pašalinti.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė (toliau – apeliantė) padavė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuris grindžiamas šiais argumentais:Lietuvos Respublika iki šiol nepripažįsta esant neteisėtu, kad apeliantė gimė 2000 m. rugsėjo 24 d. ir nuo jos gimimo momento iki dabar yra vaikas, mergaitė, turi vardą, kurį jai davė tėvai. Todėl apeliantė prašo apginti jos bendražmogiškas teises ir laisves visa apimtimi.Pagal Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnį imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymo leidimo organai, svarbiausias dėmesys skiriamas vaiko interesų užtikrinimui. Valstybės dalyvės įsipareigoja teikti vaikui tokią apsaugą ir globą, kokios reikia jo gerovei, atsižvelgdamos į jo tėvų, globėjų ar kitų asmenų, atsakančių už jį pagal įstatymą, teises ir pareigas, ir tam tikslui imasi visų atitinkamų teisinių ir administracinių priemonių. Valstybės dalyvės rūpinasi, kad tiek už vaikų globą ar apsaugą atsakingos įstaigos, tarnybos ir organai, ypač saugumo, sveikatos apsaugos sritys, jų darbuotojų skaičius bei tinkamumas, tiek kompetentinga jų priežiūra atitiktų kompetentingų organų nustatytas normas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria apeliantei nustatytas terminas 2016 m. rugpjūčio 8 d. atskirojo skundo dėl 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutarties (šia nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjos ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme) trūkumams pašalinti. 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog 2016 m. rugpjūčio 8 d. atskirasis skundas dėl 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutarties turi tokius trūkumus: 1) nėra suformuluotas prašymas apeliacinės instancijos teismui atsižvelgiant į šio teismo teises, numatytas CPK 337 straipsnio 1 dalyje; 2) pareiškėjai, atsižvelgiant į tai, kad ji neturi civilinio procesinio veiksnumo (jai 15 metų) išaiškinta, kad į teismą turėtų kreiptis jos atstovas pagal įstatymą (CPK 38 str. 1, 2 d. d.); 3) atskirasis skundas gautas elektroniniu laišku, todėl nėra apeliantės pasirašytas, teismas pasiūlė pateikti pasirašytą atskirąjį skundą ir išaiškinta, kad skundą ji gali atsiųsti registruotu paštu. Teismas nurodė, kad dėl paminėtų trūkumų negali išspręsti atskirojo skundo priėmimo klausimo. Nepaisant tokių savo išvadų, teismas, esant visiškai analogiškai situacijai pirmiau paminėtų 2016 m. rugpjūčio 8 d. atskirojo skundo trūkumų aspektu, nagrinėjamą (2016 m. rugpjūčio 22 d.) atskirąjį skundą dėl 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutarties jau priėmė. Taigi pirmosios instancijos teismas, esant analogiškai situacijai, faktiškai padarė dvi viena kitą paneigiančias išvadas: vienu atveju atskirajam skundui buvo taikytas trūkumų šalinimo institutas, kitu – ne. Kita vertus, akivaizdu, kad antrą ir daugiau kartų padarius tokią pačią (kaip pirmąją) išvadą, o apeliantei ir toliau nešalinant trūkumų bei teikiant atskiruosius skundus, procesas galėtų tęstis neribotą laiką su tomis pačiomis pasekmėmis, t. y. tiek ieškinio, tiek atskirųjų skundų (ne)priėmimo klausimas iš esmės negalėtų būti galutinai išspręstas, kas neatitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų (CPK 7 str.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat gali ir pats išspręsti klausimą dėl procesinių dokumentų trūkumų šalinimo, jei to nepagrįstai nepadarė pirmosios instancijos teismas (CPK 316 str. 3 d.). Tačiau šiuo atveju spręstina, jog tai daryti netikslinga. Kaip minėta, apeliantei trūkumų šalinimas vieną kartą pirmosios instancijos teisme jau buvo nustatytas. Nors tai buvo padaryta dėl ankstesnio (2016 m. rugpjūčio 8 d.) atskirojo skundo, tačiau tie patys trūkumai yra išlikę, apeliantė jų niekaip ne(pa)šalino, o nagrinėjamame atskirajame skunde net ir nenurodo jokių argumentų, dėl ko pirmosios instancijos teismo buvę nurodyti trūkumai galėtų būti laikomi nustatytais nepagrįstai. Todėl, net ir nustačius analogiškus nagrinėjamo atskirojo skundo trūkumus, skundžiamoje nutartyje nurodyti 2016 m. rugpjūčio 8 d. atskirojo skundo trūkumai išliktų bet kuriuo atveju: jei apeliantė nepašalintų trūkumų pagal apeliacinės instancijos teismo nutartį, nagrinėjamas atskirasis skundas būtų laikomas nepaduotu ir grąžintas (CPK 115 str. 3 d.), o jei pašalintų – apeliantei nenurodant visiškai jokių motyvų dėl skundžiamos nutarties nepagrįstumo, atskirasis skundas negalėtų būti tenkinamas, kitaip tariant, abiem atvejais skundžiama nutartis, įpareigojanti šalinti 2016 m. rugpjūčio 8 d. atskirojo skundo (analogiškus) trūkumus, išliktų galioti. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso koncentracijos principu, sprendžia esant tikslinga išspręsti klausimą iš esmės, netaikant nagrinėjamam atskirajam skundui trūkumų, analogiškų nurodytiems pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje dėl 2016 m. rugpjūčio 8 d. atskirojo skundo, šalinimo instituto.Šiuo atveju yra aktuali CPK 337 straipsnio 2 dalies nuostata, įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą atskirojo skundo nagrinėjimo metu išsiaiškinti, ar nebuvo procesinių kliūčių, dėl kurių civilinė byla negalėjo būti iškelta. Kaip nurodyta šioje nuostatoje, nustačius tokias kliūtis, kyla klausimas dėl bylos proceso teisėtumo. Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškinio, kaip ir kitų procesinių dokumentų, priėmimo klausimą reglamentuoja CPK XI skyriaus „Procesas“ normos, kas reiškia, kad jau ir šio klausimo sprendimas patenka į bylos proceso eigą. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju civilinė byla dar nėra iškelta ir yra sprendžiamas tik ieškinio priėmimo klausimas, minėtos CPK 337 straipsnio 2 dalyje nurodytos teismo pareigos įvertinti procesinių kliūčių bylos iškėlimui (ne)buvimą nešalina.Kiekvienas suinteresuotas asmuo į teismą turi kreiptis įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 str. 1 d.). Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė ar įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 str. 3 d.). Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai (be kitų – ir ieškiniai) pirmosios instancijos teismui turi būti paduodami raštu (CPK 111 str. 1 d.), be to, turi atitikti jiems įstatymo keliamus reikalavimus (CPK 111-114 str., 135 str.), be kita ko, pasirašyti asmens, originalios formos ir valstybine kalba (CPK 111 str. 2 d. 7 p., 113 str. 1, 3 d. d.). Skundžiamoje nutartyje paminėtus trūkumus iš tikrųjų galima pašalinti. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju aktualu, kokio procesinio dokumento pagrindu apskritai pradėtas procesas. Tuo atveju, jei procesas nuo pat pradžios pradėtas apskritai net nesant teisinio pagrindo jį pradėti, jis negali būti laikomas teisėtu. Todėl ir tolesni procesiniai veiksmai inter alia trūkumų šalinimas taip pat negali būti laikomi teisėtais, nes iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės. Be kitų procesinių dokumentų įteikimo teismui būdų (asmeniškai, paštu ir kt.) procesiniai dokumentai gali būti įteikiami teismui ir elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau pastaruoju atveju tik teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma (CPK 175¹ str. 2 d.). Tokia tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše. Jo 3 punktas nustato, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu, išskyrus šio aprašo 8–9¹ punktuose nurodytus atvejus. Procesinių dokumentų teismui įteikimo kitokių teisėtų būdų elektroninėmis ryšių priemonėmis (pavyzdžiui, elektroniniu paštu, SMS žinute į teismo mobilųjį telefoną ir pan.) nei CPK, nei kiti teisės aktai nenumato. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas elektroniniu paštu, kaip teigiama, apeliantės, gimusios 2000 m. ir gyvenančios Rusijos Federacijoje, ne valstybine kalba surašytas ieškinys. Siuntėjo elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini). Taigi, teismui nėra raštu pateiktas originalus, asmens pasirašytas dokumentas, jis siųstas iš nežinomam asmeniui priklausančio elektroninio pašto, dėl ko faktiškai nėra galimybių identifikuoti nei dokumentą teikiantį asmenį (ieškovą), nei dokumento siuntėją. Tačiau, nors toks laiško siuntimas dėl pirmiau nurodytų aplinkybių procesine prasme neatitinka teismui teikiamo procesinio dokumento įteikimo būdo, 2016 m. liepos 27 d. Klaipėdos apygardos civilinių bylų skyriaus pirmininkės rezoliucija buvo nurodyta registruoti gautą šį elektroniniu paštu siųstą laišką kaip ieškinį. Kaip jau minėta, kiekvienas suinteresuotas asmuo į teismą turi kreiptis įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 str. 1 d.). Todėl darytina išvada, kad teismui teikiamas dokumentas CPK prasme tampa procesiniu ir bylos procesas jo pagrindu gali būti pradėtas tik tuo atveju, jei dokumentas pateikiamas įstatymų (CPK) nustatyta tvarka (žr. 16, 17 punktus). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju procesinis dokumentas faktiškai teisme nebuvo gautas ir bet kuriuo atveju – ar toks elektroniniame laiške išdėstytas ieškinys turi trūkumų ar jų neturi – jis negalėjo būti registruotas kaip procesinis dokumentas (ieškinys) CPK prasme ir jo pagrindu bylos procesas negalėjo būti pradėtas apskritai. Pastebėtina, kad iš esmės tokia nuomonė yra išreikšta ir kasacinio teismo atliktoje teisminės praktikos apžvalgoje (žr. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teismų praktikoje teisės normų taikymo apžvalga, Teismų praktika Nr. 36, psl. 380-381). CPK 337 straipsnio 2 dalis nustato, kad nustačius, jog byla dėl įstatymuose numatytų kliūčių negalėjo būti iškelta, panaikina skundžiamą pirmosios instancijos nutartį ir bylos proceso teisėtumo klausimą perduoda spręsti pirmosios instancijos teismui. Tačiau šiuo atveju byla neiškelta, o pirmosios instancijos teismas dar 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi iš esmės dėl to, kad procesas, be kita ko, dėl tų pačių pirmiau nurodytų aplinkybių (ieškinys gautas elektroniniu paštu) negali vykti, jau yra pasisakęs – atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylos proceso teisėtumo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui nebėra pagrindo ir šis klausimas išspręstinas iš esmės apeliacinės instancijos teisme panaikinant skundžiamą nutartį bei 2016 m. liepos 26 d. rezoliuciją, kuria nutarta registruoti ieškinį, ir pripažinti, kad bylos procesas pradėtas neteisėtai (CPK 337 str. 1 d. 2 p.). Padarius paminėtą išvadą, apeliacinės instancijos teismas dėl skundžiamos nutarties motyvų (ne)pagrįstumo iš esmės nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartį bei 2016 m. liepos 27 d. rezoliuciją, kuria nutarta registruoti G. A. S. elektroniniu paštu 2016 m. liepos 25 d. gautą dokumentą kaip ieškinį, panaikinti ir pripažinti, kad bylos procesas pradėtas neteisėtai.