Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. B. ir UAB „Baryso baldai“ apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2017 m. birželio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-100-971/2017 pagal ieškovės UAB „Sadiva“ patikslintą ieškinį atsakovams V. B. ir UAB „Baryso baldai“ dėl skolos ir netesybų priteisimo bei pagal atsakovės UAB „Baryso baldai“ priešieškinį ieškovei UAB „Sadiva“ dėl daikto trūkumų pašalinimo išlaidų, neturtinės žalos ir kitų išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Atsakovė UAB „Baryso baldai“ pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė iš ieškovės priteisti 840 Eur daikto trūkumų pašalinimo išlaidų, 2500 Eur neturtinės žalos, 500 Eur kitų išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo priešieškinio pateikimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tiekėjo pagaminti minkšti baldai „Milda“ neatitiko gamintojo deklaruojamos kokybės ir defektai jau išryškėdavo pirmais dėvėjimo mėnesiais. UAB „Sadiva“ neigė savo kaltę ir atsisakė atlikti garantinį aptarnavimą. Nesulaukdama UAB „Sadiva“ geranoriško sprendimo ir prisiimdama savo įsipareigojimus prieš galutinį pirkėją, UAB „Baryso baldai“ įsipareigojo atlikti minkšto kampo „Milda“ garantinį remontą. Neturtinę žalą atsakovė patiria dėl nekokybiškų baldų, nuotolinių ginčių, bylinėjimosi, aiškinimosi ir kt. Dėl 500 Eur kitų išlaidų nurodė, kad tai dalis UAB „Baryso baldai“ išlaidų už UAB „Sadiva“ vienašališką sutartinių santykių nesilaikymą ir naujų gaminių pristatymą. Teigia, kad sutartis negali būti vienašališkai nutraukta neįspėjus kitos pusės, nes prekybai skirtas plotas lieka nepanaudotas, dėl to patiriamos išlaidos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12. 1. Apeliantų teigimu, teismas netinkamai kvalifikavo ginčo šalių teisinius santykius. Ieškinys šioje byloje kildinamas iš pirkimo-pardavimo teisinių santykių ir prievolių nevykdymo teisinių pasekmių, kai pagal faktinę padėtį yra sprendžiamas ginčas dėl nekokybiškai pagamintų baldų vartotojų teisių, kurias pažeidė, atsakovų teigimu, būtent ieškovė, o ne atsakovai. Apeliantai šiuos teisinius santykius tarp šalių kvalifikuoja kaip vartotojų tarpininko (atsakovų) ir verslininko (ieškovės), kuri neįvykdė arba netinkamai įvykdė pareigą suteikti informaciją (apie jo parduodamos prekės kokybę) vartotojui, dėl to turi atlyginti vartotojo ar jo tarpininko patirtus nuostolius.

12.2. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad šalių ginčas yra susijęs su vartotojų teisių apsauga, todėl teismas turi pareigą veikti ex officio, t. y. būti aktyvus, atitinkamai teismas savo iniciatyva turi išaiškinti vartojimo sutarčių atitiktį sąžiningumo kriterijams ir įvertinti ieškovės (juridinio asmens) neteisėtą elgesį atsakovų atžvilgiu.

12.3. Apeliantai įsitikinę, kad vadovaujantis Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos patikrinimo aktų išvadomis turėjo teisę sulaikyti mokėjimus ieškovei.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacinėje instancijoje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas apeliantės reikalavimas atlyginti nuostolius, susijusius su daikto trūkumų pašalinimu pagal konsignacijos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl teisinių santykių kvalifikavimo

15. Teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kad CK konsignacijos sutarties sąvoka neapibrėžta, tačiau teisės doktrinoje ir verslo praktikoje pripažįstama, kad konsignacijos sutartimi pardavėjas (konsignantas) tiekia prekes tarpininkui (konsignatoriui), kuris jas parduoda savo vardu konsignanto sąskaita. Prekių, patiektų konsignatoriui, nuosavybės teisė išlieka konsignantui iki jų pardavimo pirkėjui momento. Tokių sutarčių būdingas bruožas yra tai, kad jos paprastai sudaromos plataus vartojimo prekėms realizuoti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

16. Pagrindinis civilinių teisinių santykių principas – sutarties laisvės principas – leidžia sutarties šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 6.156 straipsnis). CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia asmenims galimybę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises pareigas, susitarti dėl sutarties sąlygų, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi šalims įstatymo galią ir turi būti sąžiningai bei tinkamai vykdoma, laikantis įstatyme nustatytos pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1, 2 dalys).

17. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas netinkamai kvalifikavo ginčo šalių teisinius santykius. Apeliantai tvirtina, kad ieškinys kildinamas iš pirkimo pardavimo teisinių santykių ir prievolių nevykdymo teisinių pasekmių, tačiau tiekimo pardavimo sutartis buvo vykdoma konsignacijos pagrindais, todėl atsakomybė už parduotos prekės kokybę tenka ieškovei.

18. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Sadiva“ ir atsakovė UAB „Baryso baldai“ 2015-12-16 sudarė tiekimo pardavimo sutartį Nr. 15/58 (toliau – sutartis), kuria šalys susitarė, kad ieškovė, sutartyje vadinama tiekėju, įsipareigoja tiekti prekes, pagal suderintą su atsakove asortimentą, o atsakovė UAB „Baryso baldai“ įsipareigojo priimti, parduoti ir apmokėti ieškovei už parduotas prekes, sutartyje vadinama pardavėju, (sutarčių 1.1 p.). Sutartyje taip pat numatyta, kad prekės tiekiamos ekspozicijai konsignacijos pagrindais pasirašant perdavimo-priėmimo aktą; prekių konsignacijos terminas yra 90 dienų (sutarčių 2.1 p.). Pagal sutarties 3.3 p. pardavėjas (atsakovė) įsipareigojo, pardavęs prekes iš ekspozicijos, tą pačią dieną informuoti tiekėją (ieškovą) raštu (faksu ar elektroniniu paštu) apie parduotą prekę, kad tiekėjas išrašytų PVM sąskaitą faktūrą, o gavus ją sumokėti tiekėjui per 10 dienų. Sutarties 4.3 p. šalys susitarė, kad tiekėjas (ieškovė) parduodamoms prekėms suteikia 18 mėn. garantinį terminą; pardavėja (UAB „Baryso baldai“) gali pateikti skundus garantinio periodo metu; tiekėjo atstovas per 20 kalendorinių dienų atvykęs nustato, koks tai defektas; jei tai ne gamybos brokas, tai už remontą apmoka pats pirkėjas arba pardavėjas (priklausomai nuo to, kas kaltas dėl šio defekto) (1 t., 15–16 b. l.).

19. Įvertinęs šalių sudarytos tiekimo pardavimo sutarties sąlygas, pirmosios instancijos teismas pripažino, jog sutartis inkorporuoja ir konsignacijos, vienos iš komisinio prekių pardavimo formų, sutarties sąlygas dėl šalių prievolinių santykių pateikiant parduoti ir prekiaujant ieškovės gaminama produkcija – baldais. Teisėjų kolegija pritaria pozicijai, kad ginčo šalių teisiniai santykiai tarp ieškovės UAB „Sadiva“ ir atsakovės UAB „Baryso baldai“ turi konsignacijos (komiso) sutarties požymius.

20. Apeliantė UAB „Baryso baldai“ ginčo teisiniame santykyje save įvardija vartotojų tarpininke, vartotoja šiame ginče pripažindama pirkėją R. L.-G., kuri įsigijo ieškovės pagamintą baldą – minkštą kampą „Mildą“. CK 6.780 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad komiso sutartimi viena šalis (komisionierius) įsipareigoja kitos šalies (komitento) pavedimu už atlyginimą sudaryti vieną ar kelis sandorius savo vardu, bet komitento lėšomis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, jog pagal sandorį, komisionieriaus sudarytą su trečiuoju asmeniu, teises ir pareigas įgyja komisionierius, nepaisant to, kad komitentas buvo nurodytas trečiajam asmeniui arba vykdant sandorį turėjo tiesioginių santykių su trečiuoju asmeniu. Šiuo atveju ieškovė yra konsignantas, o konsignatorius – apeliantė, nes konsignantas įsipareigojo konsignatoriui tiekti prekes pagal asortimentą, o pastarasis jas priimti, parduoti bei atsiskaityti su konsignantu. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp ieškovės UAB „Sadiva“ ir atsakovės UAB „Baryso baldai“ buvo konsignacijos (komiso) teisiniai santykiai, kurie kvalifikuotini kaip verslininko ir vartotojų tarpininko, o tarp atsakovės UAB „Baryso baldai“ ir pirkėjos R. L.-G. pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai.

Dėl civilinės atsakomybės taikymo

21. Apeliacinis skundas grindžiamas esminiu argumentu, kad šiuo atveju už parduoto baldų komplekto „Milda“ kokybę, kurį įsigijo R. L.-Gedvilienė, atsakomybė kyla būtent ieškovei. Tokiai apeliantės pozicijai teisėjų kolegija pritaria.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, kilusio ginčo kontekste svarbi sutarties sąlygų dalis, kuria šalys susitarė dėl prekių kokybės. Sutarties 4.3 p. šalys susitarė, kad tiekėjas (ieškovė) parduodamoms prekėms suteikia 18 mėn. garantinį terminą; pardavėja (UAB „Baryso baldai“) gali pateikti skundus garantinio periodo metu; tiekėjo atstovas per 20 kalendorinių dienų atvykęs nustato, koks tai defektas; jei tai ne gamybos brokas, tai už remontą apmoka pats pirkėjas arba pardavėjas (priklausomai nuo to, kas kaltas dėl šio defekto) (1 t., 15–16 b. l.). Ieškovė proceso metu laikėsi pozicijos, kad atsakovė UAB „Baryso baldai“ norėdama prisiteisti nuostolių atlyginimą dėl ieškovės pagal konsignacijos sutartį pateikto minkšto kampo „Milda“, kurį atsakovė pardavė pirkėjai R. G.-L., turi įrodyti, kad minėtas baldas yra nekokybiškas ir kokius konkrečius nuostolius atsakovė patyrė dėl šio baldo remonto. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė UAB „Baryso baldai“ neįrodė, kad gamintojas (ieškovė) gaminiui naudojo nekokybišką dirbtinę odą.

23. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 str.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-454/2011). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl gaminio kokybės, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir ne pagal CPK nurodytas įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas byloje įvertino esančius įrodymus, dėl to netinkamai nustatė svarbias bylai išspręsti aplinkybes ir tai turėjo esminės įtakos, jog atsakovės priešieškinio reikalavimas buvo išspręstas neteisingai.

24. Visų pirma, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirkėjos R. G.-L. pirkimo-pardavimo sutartis dėl minkštojo kampo „Milda“ įsigijimo turi būti kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių ir, atsižvelgiant į tai, ginčo santykiui greta bendrųjų sutarčių teisės normų turi būti taikomos specialiosios taisyklės, užtikrinančios vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių apsaugą. Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, nuostatos dėl pirkimo-pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333, CK 6.363 straipsniuose, o CK 6.334 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę. CK 6.335 straipsnis reglamentuoja daiktų kokybės garantijos terminą, todėl šiuo atveju aktualus konsignacijos sutarties 4.3. punktas, kuriuo tiekėjas (ieškovė) ir gamintojas parduodamoms prekėms suteikė 18 mėnesių garantinį terminą. Atsižvelgiant į prekės gamintojo suteiktą garantinį terminą, aplinkybę, kad pirkėjai parduotas minkštasis kampas „Milda“ yra pagamintas iš kokybiškos dirbtinės odos, privalo įrodyti ieškovė (CPK 178 str.).

25. Pažymėtina tai, kad 2016-10-19 kokybės nustatymo aktas patvirtina, kad šalys laikėsi sutarties 4.3. punkte numatytos prekių kokybės nustatymo tvarkos (1 t., 52 b. l.). Bylos duomenimis nustatyta, kad R. L.-G. 2016-03-24 kreipėsi į UAB „Baryso baldai“ su pretenzija dėl 2015-07-08 pirkto minkšto kampo „Milda“ defektų (nusitrynimų), o 2016-12-05 kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau ir – Tarnyba) dėl galbūt netinkamos minėto baldo kokybės (1 t., 83, 87–89 b. l.). Šios tarnybos 2017-01-10 patikrinimo akte pateikta išvada, kad UAB „Baryso baldai“ pardavė minkštą kampą „Milda“, kurio kokybė neatitinka geros gamybos reikalavimų, nustatyti pamušalinės medžiagos – dirbtinės odos esminiai trūkumai (1 t., 87–89 b. l. ). Ieškovė pateikė įrodymus, kad jos konsignacijos pagrindais perduotas minkštas kampas „Milda“ buvo aptrauktas sertifikuota dirbtine oda Bari05 (1 t., 123–127 b. l.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „Litena“, iš kurios gamintojas įsigijo dirbtinę odą minkštiems kampams „Milda“ gaminti, nėra kompetentinga spręsti dėl odos kokybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu ir tai, kad dėl minkšto kampo „Milda“ dirbtinės odos esminių trūkumų, kreipėsi ne vienas vartotojas (1 t., 39, 57, 82, 84–86 b. l.). Byloje nėra duomenų, kad ieškovė, kaip baldų gamintoja, nesutikdama su Tarnybos patikrinimo aktais, juos ginčytų. Nepagrįsta pripažintina bylą nagrinėjusio teismo išvada, kad reikalavimą dėl 840 Eur daikto trūkumų pašalinimo išlaidų atsakovas įrodinėjo tik 2017-03-03 ieškovei išrašyta PVM sąskaita faktūra BTV Nr. 400, kurioje nurodyta 840 Eur su PVM baldo remonto kaina. Priešingai, nei vertino pirmosios instancijos teismas, byloje esantis 2017-03-24 perdavimo aktas patvirtina, kad pardavėjas UAB „Baryso baldai“ atliko pirkėjos R. L.-G. įsigyto minkšto kampo „Milda“ odos pakeitimo darbus ir vartotoja pretenzijų nebeturi (1 t., 140 b. l.). Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad gaminio – minkšto kampo „Milda“ garantinį remontą privalėjo atlikti ieškovė, todėl apeliantei UAB „Baryso baldai“ įrodžius 840 Eur daikto trūkumų šalinimo išlaidas, nuostolius privalo atlyginti ieškovė. Akivaizdu, kad minkšto kampo „Milda“ trūkumų šalinimo išlaidas apeliantė patyrė dėl ieškovės kaltės, neteisėtų jos veiksmų, t. y. atsakovė UAB „Baryso baldai“ visiškai įrodė visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.245 str. 1 d., 3 d., 6.246–6.249 str.).

Dėl neturtinės žalos ir kitų išlaidų

26. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Be to, pastarojo straipsnio 2 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais ir kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vartotojo teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo priteisimo įtvirtinta LR Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kilusio ginčo kontekste apeliantė UAB „Baryso baldai“, kaip pardavėja, yra tik vartotojos R. L.-G. tarpininkė, o ne vartotoja, todėl negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomi CK 6.363 straipsnyje nustatyti vartotojų teisių gynimo būdai. Šalių ginčas tiesiogiai nėra susijęs su vartotojų teisių apsauga, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui atmesti priešieškinio reikalavimą dėl 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

27. Atsakovė UAB „Baryso baldai“ priešieškiniu reiškė reikalavimą priteisti iš ieškovės 500 Eur kitų išlaidų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šį reikalavimą apeliantė grindė tik žodiniais paaiškinimais, nepateikdama šias išlaidas patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, šį priešieškinio reikalavimą atmeta kaip nepagrįstą (CPK 178 str.).

28. Apeliantų argumentus dėl teisės, remiantis Tarnybos patikrinimų aktų išvadomis, sulaikyti ieškovei mokėjimus teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus ir pritardama šiame kontekste pirmosios instancijos teismo argumentams plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

29. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai taikė materialines ir procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, spręsdamas klausimą dėl nuostolių atlyginimo, todėl apeliantų apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas teismo sprendimas keičiamas, iš ieškovės UAB „Sadiva“ priteisiant atsakovei UAB „Baryso baldai“ 840 Eur daikto trūkumų šalinimo išlaidų ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo priešieškinio pateikimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

30. Apeliantai apeliacinį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir apeliacinėje instancijoje

31. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės UAB „Baryso baldai“ ieškovei UAB „Sadiva“ priteisė 570,30 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Atsakovė UAB „Baryso baldai“ už priešieškinį yra sumokėjusi 115 Eur, o už apeliacinį skundą 164 Eur žyminį mokestį (1 t., 79 b. l., 2 t., 44 b. l.). Priešieškinį tenkinant iš dalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos tarp ieškovės ir atsakovės pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d.). Priešieškinį tenkinus 22 procentais, ieškovei UAB „Sadiva“ iš atsakovės UAB „Baryso baldai“ priteistina 444,83 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, o iš ieškovės UAB „Sadiva“ atsakovei UAB „Baryso baldai“ priteistina 61,38 Eur žyminio mokesčio, atitinkamai perskirstant procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

32. Ieškovė UAB „Sadiva“ pateikė duomenis apie 605 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, todėl apeliacinėje instancijoje jai priteistinos 471,90 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 t.,54–55 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2017 m. birželio 30 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priimti ieškovės UAB „Sadiva“ atsisakymą nuo dalies patikslinto ieškinio reikalavimų ir civilinės bylos dalį dėl 428,07 Eur skolos priteisimo iš atsakovo V. B. ir dėl 53 Eur skolos sumos priteisimo iš atsakovės UAB „Baryso baldai“ nutraukti.

Likusią patikslinto ieškinio dalį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 217,80 Eur (du šimtus septyniolika eurų 80 cnt) delspinigių, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) išieškojimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 257,80 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-12-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 540,30 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt eurų 30 cnt) bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Sadiva“ (įmonės kodas 263373210).

Priteisti iš atsakovės UAB „Baryso baldai“ (įmonės kodas 302707123) 1118,22 Eur (vieną tūkstantį šimtą aštuoniolika eurų 22 cnt) skolos, 481,44 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 44 cnt) delspinigių, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) išieškojimo išlaidų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1639,66 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-12-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 444,83 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 83 cnt) bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Sadiva“ (įmonės kodas 263373210).

Atsakovės UAB „Baryso baldai“ priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš ieškovės UAB „Sadiva“ (įmonės kodas 263373210) atsakovei UAB „Baryso baldai“ (įmonės kodas 302707123) 840 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt eurų) daikto trūkumų pašalinimo išlaidų ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 840 Eur sumos nuo 2017-03-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 61,38 Eur (šešiasdešimt vieną eurą 38 cnt) žyminio mokesčio.

Likusią priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Sadiva“ (įmonės kodas 263373210) 3,44 Eur (tris eurus 44 cnt), o iš atsakovų V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir UAB „Baryso baldai“ (įmonės kodas 302707123) po 6,10 Eur (šešis eurus 10 cnt) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei, priteistą sumą sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660“.

Priteisti ieškovei UAB „Sadiva“ (įmonės kodas 263373210) iš atsakovės UAB „Baryso baldai“ (įmonės kodas 302707123) 471,90 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 90 cnt) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.