- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-05
- Bylos Nr.
- 2S-467-392/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11656-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Pareiškėjas
- B. J., V. J.
- Kreditorius
- J. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų B. J. ir V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų B. J. ir V. J. skundą dėl antstolio Mindaugo Dabkaus veiksmų, suinteresuotas asmuo išieškotojas J. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai pateikė skundą dėl antstolio Mindaugo Dabkaus veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0028/18/01056, Nr. 0028/15/10400, Nr. 0028/18/01055 ir Nr. 0028/15/10399, kuriuo prašo panaikinti antstolio Mindaugo Dabkaus 2019 m. balandžio 5 d. patvarkymą dėl 2019 m. kovo 25 d. prašymo Nr. S-19-28-5573 kaip neteisėtą ir tenkinti prašymą užbaigiant vykdomąsias bylas Nr. 0028/18/01056, Nr. 0028/15/10400, Nr. 0028/18/01055, Nr. 0028/15/10399. Nurodė, kad 2014 m. sausio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3406-910/2014 Vilniaus miesto apylinkės teismas įpareigojo atsakovus V. ir B. J. per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pertvarkyti statinio 5a5/p (duomenys neskelbtini), stogo atbrailas, pakeisti šio namo statinio stogo rekonstrukcijas taip, kad jos būtų tokio dydžio, kokios yra gyvenamojo namo 1A/2b (duomenys neskelbtini), stogo dalies, kurioje stogo danga nepakeista, ir paskirta bauda už sprendimo nevykdymą. Antstolio kontoroje yra vykdomos keturios vykdomosios bylos, išskirtos kiekvieno atsakovo/skolininko atžvilgiu – B. J. Nr.0028/18/01056 ir Nr. 0028/15/10400 bei V. J. Nr. 0028/18/01055 ir Nr. 0028/15/10399. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu skolininkų valdoma gyvenamojo namo dalis atidalinta į atskirą turtinį vienetą: atskirą vienbutį gyvenamąjį namą. Teismui atidalijus V. J. gyvenamojo namo dalį į atskirą turtinį vienetą, nebeliko gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendraturčio. Pasibaigus gyvenamojo namo dalinei nuosavybei, nebeliko statybos darbams laikyti teisėtais reikalingo bendraturčio sutikimo ir sprendimas laikytinas įvykdytu įteisinant, bet ne pašalinant statybos darbų rezultatą. Gyvenamojo namo kadastro duomenys pakeisti, nebeliko gyvenamojo namo priestato 5a2/p. Dėl gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), jokio teismo sprendimo nėra priimta, viso šio gyvenamojo namo savininkė yra V. J.. Nebelikus nekilnojamojo turto bendrasavininkų ir bendros nuosavybės, atidalijus kiekvieno dalį iš bendros dalinės nuosavybės susidarė situacija, kad skolininkas ir kreditorius šiose vykdomosiose bylose sutampa, todėl yra pagrindas užbaigti vykdomąsias bylas. Pažymėjo, kad iki atidalijimo iš bendrosios nuosavybės 2016 m. sausio 27 d. žemės sklypo, su kuriuo ribojasi ginčo namas, savininkės A. M. ir V. J. J. davė sutikimą apšiltinimo ir stogo darbams atlikti ir įteisinti, todėl šis nelegalių statybų požymis yra pašalintas, ir statybos darbai gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), neturi nelegalių statybų požymių bei niekaip neįtakojo išieškotojo interesų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Antstolis Mindaugas Dabkus 2019 m. balandžio 15 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą ir skundą kartu su vykdomosiomis bylomis perdavė nagrinėti teismui. Nurodė, kad 2019 m. kovo 26 d. gavo atsakovų atstovės prašymą užbaigti skolininkų atžvilgiu užvestas vykdomąsias bylas. Antstolis 2019 m. balandžio 5 d. patvarkymu nutarė netenkinti skolininkų atstovės prašymo. Nurodė, kad klausimas dėl vykdomųjų bylų Nr. 0028/18/01056 ir Nr. 0028/18/01055 nutraukimo jau buvo spręstas Vilniaus miesto apylinkės teisme ir 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-29491-967/2018 skundas dėl antstolio veiksmų buvo atmestas, o 2018 m. spalio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr. 2S-29491-967/2018 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis palikta nepakeista. 2019 m. kovo 14 d. Vadovaujantis 2019 m. kovo 14 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-482-656/2019 vien faktas, kad skolininkė ir išieškotojas atsidalino vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kitu adresu ir skolininkė įregistravo nuosavybės teisę, nesudaro pagrindo naikinti 2015 m. spalio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. išduotus vykdomuosius raštus Nr. 2-3406-910/2014, kadangi ginčas yra susijęs su kaip faktinių žemės sklypo valdytojų teisėmis ir teisėtais interesais, jų kaip kitų namų valdoje esančių statinių savininkų teisėmis ir teisėtais interesais. Atsižvelgiant į tai, kad vykdomosios bylos Nr. 0028/18/01056 ir Nr. 0028/18/01055 yra tiesiogiai susijusios su Nr.0028/15/10400 ir Nr. 0028/15/10399 vykdomosiomis bylomis, todėl, kol nebus įvykdytas įpareigojimas, tol skolininkams bus skaičiuojama 5 Eur dydžio (2,5 Eur iš kiekvieno) bauda už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3406-910/2014 nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo 2016 m. rugpjūčio 26 d.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 7 d. nutartimi pareiškėjų skundą dėl antstolio Mindaugo Dabkaus veiksmų atmetė.
4. Teismas nustatė, kad antstolis Mindaugas Dabkus vykdomojoje byloje Nr. 0028/15/10400 vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-3406-910/2014, išduotą išieškotojui J. J., kuriuo skolininkai V. ir B. J. per šešis mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo įpareigoti pertvarkyti statinio 5a2/p (duomenys neskelbtini), stogo atbrailas, pakeistas po šio statinio stogo rekonstrukcijos, taip, kad jos būtų tokio dydžio, kokios yra gyvenamojo namo 1A/2b (duomenys neskelbtini), stogo dalies, kurioje stogo danga nepakeista.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu nusprendė atidalinti į atskirą turtinį vienetą V. J. priklausančias 73/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), susidedantį iš patalpų, gyvenamojo namo plane pažymėtų indeksais: 2-1 (10,80 kv. m); 2-2 (4,98 kv. m); 2-3 (16,47 kv. m.); 2-4 (24,48 kv. m.); 2-5 (11,59 kv. m); 2-6 (3,57 kv. m); 2-7 (13,59 kv. m.); 2-8 (48,56 kv. m.); 2-9 (10,50 kv. m); 2-10 (2,46 kv. m.); 2-11 (2,23 kv. m.); 2–12 (16,59 kv. m.); 2- 13 (17,73 kv. m.); 2-14 (24,32 kv. m.); 2-15 (0,88 kv. m.); 2-16 (1,23 kv. m.); 2-17 (4.17 kv. m.); 2-18 (25,07 kv. m.); 2-19 (3,70 kv. m.); 2-20 (18,51 kv. m.), viso – 261,43 kv. m. naudingo ploto; su 134,08 kv. m. bendro ploto rūsio patalpomis (rūsio plane pažymėtos indeksais R-1 (5,67 kv. m.); R-2 (49,02 kv. m.); R-3 (6,09 kv. m.); R-4 (8,60 kv. m.); R-5 (11,34 kv. m.); R-6 (22,24 kv. m.); R-7 (13,39 kv. m.); R-8 (5, 18 kv. m.); R-9 (12.05 kv. m.) ir 17,54 kv. m. garažo patalpa (I aukšto plane pažymėta indeksu G-1), priteisiant minėtas patalpas V. J. nuosavybės teise (šeimos turtas), bei atidalinti į atskirą turtinį vienetą atsakovui J. J. priklausančias 27/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), susidedantį iš patalpų, gyvenamojo namo plane pažymėtų indeksais: 1-1 (4,10 kv. m.); 1-2 (7,99 kv. m.); 1-3 (1,24 kv. m.); 1-4 (0,83 kv. m.); 1-5 (16,98 kv. m.); 1-6 (15,99 kv. m.); 1-7 (3,93 kv. m.); 1-8 (7,55 kv. m.); 1-9 (3,14 kv. m.); 1-10 (17,72 kv. m.); 1-11 (15,45 kv. m.), viso – 94,92 kv. m. naudingo ploto, priteisiant minėtas patalpas atsakovui J. J. asmeninės nuosavybės teise. Minėtas sprendimas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartimi paliktas nepakeistas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. A30-790/18 (2.1.22E-TD2) dėl adreso pastatui (duomenys neskelbtini)suteikimo Vilniaus miesto savivaldybėje suteiktas adresas pastatui pagal priedą (duomenys neskelbtini).
6. Skolininkai prašė antstolį nutraukti vykdomąsias bylas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 629 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, t. y. atidalinus turtą skolininkas ir išieškotojas vykdomosiose bylose Nr. 0028/18/01056, Nr. 0028/1510400, Nr. 0028/18/01055 ir Nr.0028/15/10399 sutampa, o dėl šios aplinkybės ir dėl to, kad kaimyninio (duomenys neskelbtini), namo savininkai davė sutikimą statybai, 2014 m. sausio 8 d. sprendimas laikytinas tinkamai įvykdytu. Teismas sprendė, jog skolininkų nurodytos aplinkybės nekeičia išieškotojo ir skolininko teisių taip, jog skolininkai būtų perėmę išieškotojo J. J. reikalavimo teisę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3406-910/2014. Skolininkų nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo laikyti teismo sprendimą įvykdytu. Tai, kad skolininkams nuosavybės teise priklausanti pastato dalis buvo atidalinta iš bendrosios nuosavybės, nepatvirtina, jog skolininkai perėmė išieškotojo teises.
7. Teismas nurodė, kad antstolio vykdomame sprendime civilinėje byloje Nr. 2-3406-910/2014 yra konstatuota, kad atsakovai ir trečiasis asmuo yra ne tik gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai, tačiau ir namų valdos faktiniai valdytojai, turintys teisę privatizuoti valdomą žemės sklypą, taip pat kitų namų valdoje esančių statinių savininkai. Taigi, šiuo atveju tarp atsakovų ir trečiojo asmens kilęs ginčas susijęs ne tik su jų kaip gyvenamojo namo bendrasavininkių interesais, bet ir su jų kaip faktinių žemės sklypo valdytojų teisėmis ir teisėtais interesais, jų kaip kitų namų valdoje esančių statinių savininkų teisėmis ir teisėtais interesais. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į teismo sprendimu konstatuotą neteisėta statyba skolininkų padaryto pažeidimo turinį, aplinkybė, jog V. J. tapo ginčo pastatų, kuriuose skolininkai vykdomuoju raštu buvo įpareigoti atlikti remonto darbus savininke, nepatvirtina išieškotojo teisių perėmimo. Išieškotojas J. J. išliko namų valdos savininku ir faktiniu valdytoju, tuo pačiu išsaugodamas ir reikalavimo teisę į skolininkus pagal antstolio Mindaugo Dabkaus vykdomą vykdomąjį dokumentą.
8. Pareiškėjai nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog vykdomasis dokumentas įvykdytas. R. M. IĮ „Mažasis atriumas“ atlikti matavimai patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3406-910/2014 neįvykdytas, todėl teismas sprendžia, jog antstolis privalo tęsti vykdomąją bylą iki visiško Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. vykdomajame rašte civilinėje byloje Nr. 2-3406-910/2014 pareiškėjams nurodytų įpareigojimų įvykdymo.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Pareiškėjai (apeliantai) B. J. ir V. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartį ir skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti, vykdomąsias bylas nutraukti. Atskirojo skundo argumentai:
9.1. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir faktiškai ignoravo tai, jog atidalijus turtą skolininkas ir išieškotojas sutampa. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad visiškai nesvarbus atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės faktas, kitoks įteisinimo būdas. Visiškai nepasisakyta apie tai, kad iš esmės nebeegzistuoja ginčui aktualus pastatas ir jo priestatas. Priimdamas ginčijamą nutartį teismas nesivadovavo prejudicine Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi.
9.2. Skundžiama nutartis priimta visiškai nevertinant viešojo registro duomenų, kad pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), nebeturi priestato 5a2/p dėl kurio buvo priimtas sprendimas ir išduotas vykdomasis dokumentas. Taigi, sprendimas negali būti vykdomas neegzistuojančio daikto atžvilgiu. Taip pat, priimant skundžiamą nutartį, nebuvo vertinama ar buvęs priestatas 5a2/p dabar nuosavybės teise priklauso V. J.. Teismo sprendimas dėl priestato 5a2/5 buvo priimtas pagal tuo metu aktualius inventorizacijos duomenis ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos schemą. Įregistravus atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės teismo sprendimo pagrindu, visas buvęs priestatas 5a2/5 yra vienbučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu 7a2/b dalies, ir nėra įregistruotas kaip priestatas. Viso šio vienbučio gyvenamojo namo savininkė yra V. J..
9.3. Buvęs gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), priestatas ir atitinkamai jo stogo atbrailos iš dalies patenka į gretimą žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio savininkas davė sutikimą stogo remonto ir gyvenamojo namo apšiltinimo darbams, kurių rezultatas iš dalies patenka į žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Dalyje virš išieškotojo faktiškai valdomos žemės sklypo dalies atbrailos yra sumažintos iki atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės įregistravimo viešajame registre.
9.4. Pasibaigus dalinei nuosavybei neliko gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra priestatas 5a2/p, bendraturčių. Jokio išieškotojo J. J. sutikimo atlikti arba įteisinti statybos darbus kitame, (duomenys neskelbtini), viešbutyje name nereikia (jis visas priklauso V. J. (šeimos turtas)), o J. J. sutikimas iki V. J. namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės buvo vienintelis trūkstamas statybą leidžiantis dokumentas. Vadinasi, skolininkas nagrinėjamu atveju sutampa su išieškotoju, o J. J. negali kvestionuoti gretimajame gyvenamajame name atliktus paprastojo remonto darbus. Pasibaigus gyvenamojo namo dalinei nuosavybei, nebeliko statybos darbams laikyti teisėtais reikalingo bendraturčio sutikimo ir sprendimas laikytinas įvykdytu įteisinant, ir iš dalies pašalinus statybos darbų rezultatų.
9.5. Apeliantai nurodo, jog nelikus nekilnojamojo turto bendrasavininkų ir bendros nuosavybės, atidalijus kiekvieno dalį iš bendros dalinės nuosavybės susidarė situacija, kad skolininkas ir kreditorius šiose vykdomosiose bylose sutampa ir tai yra pagrindas užbaigti vykdomąsias bylas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Mindaugas Dabkus vykdomojoje byloje Nr. 0028/15/10400 vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-3406-910/2014, išduotą išieškotojui J. J., kuriuo skolininkai V. ir B. J. per šešis mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo įpareigoti pertvarkyti statinio 5a2/p (duomenys neskelbtini), stogo atbrailas, pakeistas po šio statinio stogo rekonstrukcijos, taip, kad jos būtų tokio dydžio, kokios yra gyvenamojo namo 1A/2b (duomenys neskelbtini), stogo dalies, kurioje stogo danga nepakeista. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu nusprendė atidalinti į atskirą turtinį vienetą V. J. priklausančias 73/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), susidedantį iš patalpų, gyvenamojo namo plane pažymėtų indeksais: 2-1 (10,80 kv. m); 2-2 (4,98 kv. m); 2-3 (16,47 kv. m.); 2-4 (24,48 kv. m.); 2-5 (11,59 kv. m); 2-6 (3,57 kv. m); 2-7 (13,59 kv. m.); 2-8 (48,56 kv. m.); 2-9 (10,50 kv. m); 2-10 (2,46 kv. m.); 2-11 (2,23 kv. m.); 2–12 (16,59 kv. m.); 2- 13 (17,73 kv. m.); 2-14 (24,32 kv. m.); 2-15 (0,88 kv. m.); 2-16 (1,23 kv. m.); 2-17 (4.17 kv. m.); 2-18 (25,07 kv. m.); 2-19 (3,70 kv. m.); 2-20 (18,51 kv. m.), viso – 261,43 kv. m. naudingo ploto; su 134,08 kv. m. bendro ploto rūsio patalpomis (rūsio plane pažymėtos indeksais R-1 (5,67 kv. m.); R-2 (49,02 kv. m.); R-3 (6,09 kv. m.); R-4 (8,60 kv. m.); R-5 (11,34 kv. m.); R-6 (22,24 kv. m.); R-7 (13,39 kv. m.); R-8 (5, 18 kv. m.); R-9 (12.05 kv. m.) ir 17,54 kv. m. garažo patalpa (I aukšto plane pažymėta indeksu G-1), priteisiant minėtas patalpas V. J. nuosavybės teise (šeimos turtas), bei atidalinti į atskirą turtinį vienetą atsakovui J. J. priklausančias 27/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), susidedantį iš patalpų, gyvenamojo namo plane pažymėtų indeksais: 1-1 (4,10 kv. m.); 1-2 (7,99 kv. m.); 1-3 (1,24 kv. m.); 1-4 (0,83 kv. m.); 1-5 (16,98 kv. m.); 1-6 (15,99 kv. m.); 1-7 (3,93 kv. m.); 1-8 (7,55 kv. m.); 1-9 (3,14 kv. m.); 1-10 (17,72 kv. m.); 1-11 (15,45 kv. m.), viso – 94,92 kv. m. naudingo ploto, priteisiant minėtas patalpas atsakovui J. J. asmeninės nuosavybės teise.
12. Pareiškėjai padavė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio Mindaugo Dabkaus 2019 m. balandžio 5 d. patvarkymą dėl 2019 m. kovo 25 d. prašymo kaip neteisėtą ir tenkinti prašymą užbaigiant vykdomąsias bylas Nr. 0028/18/01056, Nr. 0028/15/10400, Nr. 0028/18/01055, Nr. 0028/15/10399. Skunde nurodė, kad atidalijus nekilnojamąjį turtą ir nebelikus priestato ir bendros nuosavybės, skolininkas ir kreditorius sutampa ir tai yra pagrindas užbaigti vykdomąsias bylas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 7 d. nutartimi skundą dėl antstolio veiksmų atmetė, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės nekeičia išieškotojo ir skolininko teisių taip, jog skolininkai būtų perėmę išieškotojo J. J. reikalavimo teisę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3406-910/2014. Skolininkų nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo laikyti teismo sprendimą įvykdytu. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, atskirojo skundo argumentais, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai.
13. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir faktiškai ignoravo tai, jog atidalijus turtą skolininkas ir išieškotojas sutampa. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantų argumentais nesutinka. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį analizavo ir vertino pareiškėjų argumentus ir paaiškinimus, rašytinius įrodymus. Savo išvadas dėl pareiškėjų skundo teismas padarė įvertinęs įrodymų visumą.
14. Apeliantai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad atidalijus skolininkų valdomą gyvenamojo namo dalį į atskirą turtinį vienetą, nebeliko nekilnojamojo turto bendrasavininkų ir bendros nuosavybės, skolininkas ir išieškotojas šiose vykdomosiose bylose sutapo, todėl yra pagrindas užbaigti vykdomąsias bylas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantų argumentais nesutinka. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3406-910/2014 buvo konstatuota, jog pareiškėjų statinio stogo rekonstrukcijos metu atliktas stogo padidinimas pažeidė suinteresuoto asmens, kaip žemės sklypo naudotojo ir ūkinio pastato savininko teises. Pareiškėjai ir suinteresuotas asmuo J. J. buvo ne tik gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai, tačiau ir namų valdos faktiniai valdytojai, turintys teisę privatizuoti valdomą žemės sklypą, taip pat kitų namų valdoje esančių statinių savininkai. Todėl tai, kad skolininkams nuosavybės teise priklausanti pastato dalis buvo atidalinta iš bendrosios nuosavybės, pareiškėja V. J. tapo ginčo pastatų, kuriuose pareiškėjai vykdomuoju raštu buvo įpareigoti atlikti remonto darbus, savininke, nepatvirtina išieškotojo teisių perėmimo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog išieškotojas J. J. išliko namų valdos savininku ir faktiniu valdytoju, tuo pačiu išsaugodamas ir reikalavimo teisę į skolininkus pagal antstolio vykdomą vykdomąjį dokumentą.
15. Byloje nėra įrodymų, jog apeliantai įvykdė teismo paskirtą įpareigojimą ir pertvarkė statinio 5a2/p stogo atbrailas. Pareiškėjai teismui tokių įrodymų nepateikė. Apeliantų nurodytos aplinkybės, neleidžia daryti išvados, jog vykdomasis dokumentas įvykdytas, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundžiami antstolio veiksmai yra teisėti.
16. Kiti atskirojo skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjų B. J. ir V. J. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.