- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-30
- Bylos Nr.
- eII-958-990/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Kategorijos
- 1.4.3Įspėjimas (ANK 24 str.)
- 1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
- 17.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-958-990/2025
2025 m. birželio 30 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. R. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos B. M. 2025 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-12147-2025, kuriuo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 35 eurų dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Skundžiamu nutarimu nustatytos aplinkybės
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja B. M., nustačiusi, kad 2025 m. kovo 27 d. 22.34 val. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), V. R., vairuodamas transporto priemonę „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko stovėti transporto priemonę, kuri trukdė išvažiuoti iš stovėjimo vietos, t. y. paliko stovėti transporto priemonę ant pravažiavimo, užstatydamas kitą transporto priemonę, 2025 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-12147-2025 V. R. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 35 eurų dydžio baudą (elektroninės bylos lapai 12-14).
II. Skundo argumentai
2. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas V. R. skundas, kuriame pareiškėjas nurodo, kad jis nesutinka su 2025 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-12147-2025, kadangi jis nepaliko transporto priemonės „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėti ant kiemo pravažiavimo, jo transporto priemonė netrukdė pravažiuoti. Jis gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2025 m. kovo 27 d. jis grįžo į namus. Kadangi namo kieme laisvų vietų pastatyti automobiliui nebebuvo, jis trumpam sustojo prie šalia namo stovinčio kaimyno automobilio. Jis turėjo susinešti daiktus į namus. Prieš palikdamas automobilį jis prie priekinio automobilio stiklo paliko lapelį su užrašytu savo telefono numeriu (taip daro visi kaimynai ir automobilių valdytojai, atvežantys prekes į kavines ar parduotuves). Jokių skambučių ar pretenzijų dėl pastatyto automobilio jis negavo. Peržiūrėjęs vaizdo registratoriaus įrašą jis pamatė, kad iš namo išėjo kaimynas, kuris nufotografavo jo automobilį ir sugrįžo į namus. Jam nėra būtinybės pastatyti automobilį kieme, kadangi šalia namo yra automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje palikti stovėti savo automobilį jis gali nemokamai (elektroninės bylos lapas 27).
III. Atsiliepimo į skundą argumentai
3. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas G. V. pateikė atsiliepimą, kuriame prašoma V. R. skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis transporto priemonę paliko stovėti trumpam laiko tarpui neradęs laisvų sustojimo vietų, o jo paliktas automobilis netrukdė eismui, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. 2025 m. kovo 27 d. 22.31 val. į policijos pareigūnus kreipėsi pareiškėjo kaimynas ir nurodė, kad pareiškėjas užstatė jam priklausantį automobilį ir jis negalės išvažiuoti. Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 150.10 papunktyje nurodyta, kad automobilio pastatymo būdas, trukdantis išvažiuoti iš stovėjimo vietos, yra draudžiamas – draudžiama ne tik stovėti, bet ir trumpam sustoti. Šioje nuostatoje aiškiai įtvirtinta, kad svarbu ne tai, kiek laiko transporto priemonė buvo palikta, o tai, kad jos pastatymas trukdė kitam eismo dalyviui netrukdomai judėti su savo transporto priemone. Pareiškėjo elgesys, užstatant pravažiavimą ir apribojant kito asmens galimybę išvažiuoti, akivaizdžiai pažeidžia KET nustatytas pareigas – vairuotojui elgtis atidžiai ir rūpestingai, numatant galimas jo veiksmų pasekmes kitiems eismo dalyviams ir kelia nepatogumų bei potencialių konfliktų tarp gyventojų riziką. Atsižvelgiant į tai, kad fiksuotas konkretus trečiojo asmens – kaimyno kreipimasis į policiją dėl faktinio išvažiavimo iš stovėjimo vietos apribojimo, konstatuotina, jog padarytas pažeidimas turėjo realias pasekmes. Tokia situacija pagrindžia administracinės atsakomybės taikymą nepriklausomai nuo to, ar pažeidimas truko kelias minutes, ar ilgiau. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes manoma, kad nutarimas buvo priimtas pagrįstai, remiantis objektyviai nustatytomis aplinkybėmis ir teisės aktų reikalavimais, o pareiškėjo nurodyti motyvai nesudaro pagrindo administracinio nusižengimo bylą nutraukti ar nutarimą naikinti.
IV. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai
4. Teismo posėdžio metu V. R. paaiškino, kad jis ilgą laiką gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Minėtame name yra (duomenys neskelbtini). Namo kiemas visuomet būna pilnas automobilių, asmenys, pastatę automobilius, automobilyje palieka savo telefono numerį. Nagrinėjamo įvykio metu jis pastatė automobilį, prie lango paliko savo telefono numerį, susinešė daiktus ir žiūrėjo pro langą, laukdamas, kol galės automobilį perstatyti kitur ar į aikštelę. Pastatęs automobilį jis niekam netrukdė, pravažiavimui buvo pakankamai vietos; toje vietoje, kur buvo pastatytas jo automobilis, liko 5-6 metrai pravažiavimui, todėl buvo galima lengvai pravažiuoti. Pastačius automobilį jam niekas neskambino. Ryte iš kaimyno jis gavo pranešimą – nuotrauką, kuris buvo nufotografuotas jo automobilis. 2025 m. balandžio mėn. gavęs pranešimą iš policijos apie skirtą baudą jis nesuprato, kodėl jam buvo skirta bauda, kadangi automobilių jis neužstojo (jis atpažįsta kaimynų automobilius). Kartais jų namo kieme nepatyrę vairuotojai netvarkingai pastato automobilius, todėl paskambinęs policijos pareigūnams jis paprašo perstatyti automobilį.
5. Teismo posėdžio metu A. B. paaiškino, kad kaimyną V. R. jis pažįsta iš matymo. Apie nagrinėjamą įvykį policijos pareigūnams pranešė jis. Nagrinėjamo įvykio dieną apie 20.30 val. jis su sūnumi nuėjo į namo kiemą, kuriame kaimynas tuo metu pastatė automobilį. Jo sūnus atkreipė dėmesį, kad automobilis pastatytas netvarkingai; jis sūnui pasakė nekreipti dėmesio, tačiau jo sūnus eidamas pasakė kaimynui, kad šis netvarkingai pastatė automobilį; kaimynas atsakė žinąs. Jis kaimyną įspėjo, kad po 10 min. patikrins ir jeigu automobilis nebus patrauktas, apie tai praneš policijai. Po valandos jam patikrinus kaimyno automobilis nebuvo patrauktas, todėl nuėjęs prie kaimyno automobilio jis pažiūrėjo, ar prie lango yra paliktas kaimyno telefono numeris. Jam paskambinus nurodytu telefono numeriu kaimynas neatsiliepė, todėl apie netvarkingai pastatytą automobilį jis pranešė policijos pareigūnams, kurie jį informavo bandę susisiekti su automobilio vairuotoju, tačiau šis neatsiliepė. Kaimynas užstatė ne jo automobilį - jo automobilis stovėjo kitoje vietoje, tačiau jam norint išvažiuoti reiktų daugiau sukinėtis; be to, namo kiemas neseniai buvo sutvarkytas, todėl jie labai saugo tai, kas yra naujai sukurta. Pastebėjęs, kad automobiliai yra statomi neteisingai, jis kreipiasi į policiją, nes nori užtikrinti, kad visi statytų automobilius tvarkingai. Kaimyno netvarkingai pastatytas automobilis paskatino imtis veiksmų. Jis mano, kad jam buvo pakankamas pagrindas kreiptis į policijos pareigūnus, kadangi jam paskambinus kaimynui šis neatsiliepė. Kitą dieną jam kaimynas parašė žinutę, kad viską matė, į ką jis atsakė „Dėkui“. Po šio įvykio kaimynas automobilio netvarkingai nebestato.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. ANK 641 straipsnyje įtvirtintos skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos: teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
7. V. R. yra nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą.
8. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.
9. V. R. nesutinka, kad jo pastatytas automobilis „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), trukdė kitų transporto priemonių eismui.
10. Vertindamas administracinio nusižengimo teisenos metu surinktus duomenis teismas pažymi, kad V. R. nubaustas už tai, kad pažeidė KET 150.10 punktą, draudžiantį stovėti ir sustoti ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.
11. Ši administracinio nusižengimo teisena pradėta gavus pranešėjo pranešimą apie padarytą administracinį nusižengimą, t. y. apie tai, kad namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), transporto priemonės „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas užstatė pranešėjo automobilį; pranešėjas nori už 30 min. išvažiuoti, tačiau minėtos transporto priemonės valdytojas su juo nekontaktuoja (elektroninės bylos lapas 24). Nuotraukose užfiksuota, kad automobilis „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra pastatytas lygiagrečiai kitų automobilių, užstoja išvažiavimą iš stovėjimo vietos automobiliams (elektroninės bylos lapai 25-26), taigi V. R., pastatydamas automobilį „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), trukdė kitiems vairuotojams išvažiuoti iš stovėjimo vietos, dėl ko konstatuotina, kad skundžiamu nutarimu V. R. pagrįstai nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą.
12. Spręsdamas dėl V. R. skirtos administracinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo teismas pažymi, kad ANK 34 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
13. Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą vairuotojai gali būti baudžiami nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų bauda. Skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė, spręsdama dėl V. R. skirtinos administracinės nuobaudos rūšies bei dydžio, įvertino V. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei vadovaudamasi ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis administracinės nuobaudos skyrimo taisyklėmis V. R. skyrė administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydį nustatė neženkliai didesnį nei minimalus ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas baudos dydis – 35 eurus.
14. ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-37-2013, Nr. 2AT-53-2014, Nr. 2AT-57-139/2015). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Taigi skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui, tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ekstraordinarias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas yra susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.
16. V. R. veiksmus vertindamas minėtų nuostatų kontekste teismas pažymi, kad, nors V. R. padarė administracinį nusižengimą, tačiau administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės – pranešėjas A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad jo automobilis stovėjo kitoje vietoje, V. R. jo automobilio neužstatė, dėl V. R. veiksmų jam būtų įmanoma (tik būtų sunkiau) išvažiuoti iš stovėjimo vietos, dėl pastatyto V. R. automobilio joks kitas asmuo į policiją nesikreipė ir neprašė automobilio patraukti, o V. R. po šio įvykio automobilį stato laikydamasis KET, leidžia teismui, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, V. R. skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje – įspėjimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 34 straipsnio 1, 6 dalimis, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4-6 dalimis,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos B. M. 2025 m. gegužės 19 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-12147-2025 pakeisti:
Panaikinti nutarimo dalį, kuria V. R. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirta 35 eurų dydžio administracinė bauda;
Už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą V. R. skirti įspėjimą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.