Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. S. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą) 2025 m. kovo 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-7450-2025 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-7450-2025 G. S. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir jai paskirta 850 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas šešiems mėnesiams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, dvylikai mėnesių. Ši administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonės G. S. paskirtos už tai, kad ji 2025 m. kovo 3 d. 1.08 val., Viršuliškių g. 42, Vilniuje, vairavo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai nustatytas 0,68 promilių (po paklaidos) girtumas, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.

2. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. S. skunde prašo Skundžiamą nutarimą pakeisti ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę negu numatyta minimali ANK Specialiosios dalies straipsnio sankcijoje.

4. Skunde pažymima, kad G. S. yra dora visuomenės narė, įgijusi aukštąjį išsilavinimą, besirūpinanti artimaisiais, savo namų bendrijos aplinka, aplinkinių charakterizuojama teigiamai. Alkoholio vartojimas nėra jos kasdienio gyvenimo būdo išraiška. Teisė vairuoti reikalinga savanoriaujant gyvūnų prieglaudose VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo metu G. S. yra registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), teisės vairuoti transporto priemones turėjimas ypač reikšmingas pretenduojant į įvairias darbo pozicijas, todėl dėl teisės vairuoti atėmimo susirasti darbą yra daug sudėtingiau, o tai sukelia nepakeliamą finansinę naštą, nes AB „Swedbank“ yra sudariusi būsto paskolos sutartį. Teisė vairuoti transporto priemones reikalinga ir rūpinantis pensinio amžiaus vieniša teta V. K., mama V. S., tėvu A. (A.) S., kurie transporto priemonių nevairuoja. Dėl garbaus amžiaus ir suprastėjusio mobilumo jiems būtina pagalba lankantis pas gydytojus. Tėvas serga hipertenzija, mamai buvo lūžusi koja, taigi privalo lankyti įvairias reabilitacijos procedūras, tetą aprūpina maistu, padeda sumokėti mokesčius. Šeimoje nėra daugiau asmenų, kurie rūpintųsi jais. Ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes tiek jai, tiek jos artimiesiems. Trumpesnis administracinio poveikio priemonės paskyrimas nepažeistų viešojo intereso ar teisingumo principo.

5. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. S. nurodė, kad kovo 2 d. vakare išėjo iš sporto klubo ir jai parašė pažįstama, kuri buvo bare, pakvietė pabūti kartu. Kadangi automobilį jau buvo priparkavusi prie to baro, sutiko. Išgėrė du su puse bokalų alaus. Alkoholio beveik nevartoja, serga hipertenzija, turi skrandžio problemų, todėl, matyt, išgertas kiekis ją paveikė, nors jautėsi pakankamai blaivi. Išėjus iš baro planavo su „Bolt“ pavežėju važiuoti namo, tačiau paveikta alkoholio nusprendė pasielgti neatsakingai ir perparkuoti savo automobilį, nes buvo priėję neblaivūs keisti vyrai, negalėjo visai nakčiai palikti transporto priemonės, pagailėjo savo turto. Nesijautė neblaivi, jeigu būtų „prigėrusi“, nebūtų važiavusi. Žinojo, kad išgėrus alkoholio negalima vairuoti, nesaugu. Automobilį priparkavo prie degalinės „Circle K“, kuri buvo visiškai šalia, ir pamatė, kad atvažiuoja policijos pareigūnai. Neturėjo tikslo kažkur važiuoti, nes tas baras yra visai šalia jos namų. Kvietė „Bolt“, nes planavo iš pradžių namo nuvežti ją, o paskui pažįstamas, kurios gyvena toliau nuo jos. Žino, kad barmenai, dirbę tame bare, pastebėjo, kad ji įsėdo į automobilį, galvojo, kad važiuos iki namų ar kažkur toliau, gali būti, kad jie iškvietė policijos pareigūnus. Jiems prisipažino, kad pasielgė kvailai ir neapgalvotai, dėl to labai gėda, nes toks elgesys jai nebūdingas. Vairuoja 10 metų, nėra padariusi jokių KET pažeidimų, išskyrus „už parkingą“. Planavo keisti specialybę ir būti vairavimo instruktore, dėl šios priežasties išėjo iš darbo. Šiuo metu yra pasimetusi, be automobilio negali nei pagerinti savo finansinės padėties, nei padėti tėvams, kurie gyvena užmiestyje, nei netoliese gyvenančiai tetai. Nėra patogu savanoriauti prieglaudoje, neturint teisės vairuoti, nes negali nieko jiems suteikti, tik pavedžioti šunis. Įsirengti „alkobloką“ sutiko, nes nebuvo kitos išeities. Nemano, kad jis yra reikalingas, nes nėra alkoholį vartojantis žmogus, šiuo metu visiškai jo negeria. Supranta, kad turėtų jį įsirengti savo lėšomis. Jai labai gėda, gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

6. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.

7. ANK 422 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, yra numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,50 promilės) vairuotojai. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad G. S. padarė nutarties 1 punkte nurodytą administracinį nusižengimą, todėl pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį pripažinta kalta teisėtai ir pagrįstai. Šioje byloje ginčas kilo ne dėl nusižengimo padarymo fakto ar jo teisinės kvalifikacijos, o dėl paskirtų administracinio poveikio priemonių – specialiosios teisės atėmimo šešiems mėnesiams bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, dvylikai mėnesių.

8. ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, laikytina, kad Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, teisingai taikė įstatyme numatytas normas ir pagrįstai G. S. skyrė administracinio poveikio priemones – specialiosios teisės atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

9. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik tokiais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma ši priemonė, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Tam įgalioti pareigūnai ar teismai, skirdami nuobaudas pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose nurodyta, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-53/2014, Nr. 2AT-57-139/2015 ir kt.).

10. Nagrinėjamu atveju administracinio poveikio priemonių terminai nustatyti lygūs minimaliems įstatyme numatytiems terminams, taigi teismas daro išvadą, kad paskirtos administracinio poveikio priemonės nėra per griežtos ir neteisingos, o taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų nėra pagrindo.

11. Įvertinęs G. S. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, teismas pažymi, kad asmens padarytas administracinis nusižengimas – automobilio vairavimas esant neblaiviam – yra pagrįstai laikomas vienu šiurkščiausių su KET pažeidimais susijusių administracinių nusižengimų, keliantis pavojų eismo saugumui ir kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei. G. S. vairavo automobilį būdama neblaivi Vilniaus mieste, kur bet kuriuo paros metu vyksta pakankamai intensyvus transporto priemonių judėjimas. Vien tai, kad šiuo atveju neįvyko eismo įvykis ir nebuvo sužalota asmenų sveikata ar kitiems asmenims priklausantis turtas, nepaneigia grėsmės kilimo fakto ir nesumenkina pažeidimo pavojingumo. Juo labiau, kad į G. S. daromą administracinį nusižengimą dėmesį atkreipė ir policijos pareigūnams apie tai pranešė trečiasis asmuo (skirtingai nei teigiama skunde, pareiškėja buvo sustabdyta ne atsitiktinai ar reido metu). Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu G. S. nurodė, kad alkoholį vartojo 2025 m. kovo 2 d. vėlai vakare (automobilį vairavo 2025 m. kovo 3 d. 1.08 val.), prieš vairuodama nesijautė neblaivi (nors tuo pačiu teigė, kad priimdama neapgalvotą sprendimą vairuoti buvo paveikta alkoholio). Vis tik, teismo vertinimu, tokiomis aplinkybėmis asmuo, išgėręs beveik tris bokalus alaus kelias valandas prieš automobilio vairavimą, galėjo pagrįstai abejoti, ar iš organizmo jau spėjo pasišalinti reikiamas alkoholio kiekis ar toks kiekis nėra pasiektas (juolab, kad pati G. S. nurodė alkoholio beveik nevartojanti, serganti hipertenzija, turinti skrandžio problemų, todėl išgertas alkoholis ją paveikęs), ir turėjo itin atsargiai vertinti savo galimybę vairuoti automobilį kad ir nedidelį atstumą, tačiau G. S. to nepadarė, todėl turi prisiimti tokio elgesio pasekmes. Pareiškėjos nurodytas automobilio vairavimo motyvas – siekis apsaugoti savo turtą – niekaip nėra pagrįstas ar įrodytas byloje esančiais duomenimis – transporto priemonė stovėjo Vilniaus mieste prie prekybos centro „Mada“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Net jeigu G. S. ir manė, kad jos turtui kyla pavojus, turėjo galimybę jį apsaugoti alternatyviais būdais (kreipiantis pagalbos, paprašant blaivaus ir teisę vairuoti transporto priemones turinčio asmens automobilį perstatyti į, jos manymu, saugesnę vietą). Taigi šiuo atveju, teismo vertinimu, nėra pagrindo G. S. veiksmus laikyti mažiau pavojingais ir dėl to taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.

12. Būtinybę vairuoti G. S. argumentuoja ribotomis galimybės rasti tinkamą darbą, negalėjimu savanoriauti, poreikiu pasirūpinti garbaus amžiaus tėvais bei teta. Įvertinęs šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad jos nėra išimtinės, sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Teismo vertinimu, nors teisė vairuoti transporto priemones G. S. yra svarbi dėl asmeninių poreikių tenkinimo, tačiau šiuo atveju tokie poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir administracinės atsakomybės tikslų. Poreikis pasirūpinti šeimos nariais ir darbinės aplinkybės egzistavo jau nusižengimo padarymo metu (Užimtumo tarnyboje registruota nuo 2024 m. gruodžio 2 d.), tačiau, nesilaikydama KET reikalavimų, G. S. šių poreikių tinkamai neįvertino. Teismas neabejoja, kad kartu su pinigine bauda paskirtos administracinio poveikio priemonės sukelia G. S. neigiamas pasekmes – yra apsunkinamas jos kasdienis gyvenimas, galimybė įsidarbinti, tačiau teismų praktikoje yra ne kartą pabrėžta, kad kaip išskirtinio pobūdžio aplinkybė negali būti laikoma asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų tiek jam pačiam, tiek susijusių su jo asmeniniais (šeiminiais) įsipareigojimais, nes dėl specialiosios teisės atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, kylantys nepatogumai yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakomybę prisiima pažeidėjas. G. S. nurodė ketinusi keisti specialybę ir būti vairavimo instruktore, tačiau susiklosčius nagrinėjamoms aplinkybėms to padaryti negali, yra apsunkinta galimybė susirasti darbą, pagerinti savo finansinę padėtį. Svarbu atkreipti dėmesį, kad savo ketinimus ji galės įgyvendinti pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, o galimybės susirasti darbą, kurio funkcijos nebūtų tiesiogiai susijusios su transporto priemonių vairavimu, nėra užkirstos ir šiuo metu, juo labiau, kad teise vairuoti pareiškėja vėliau galės naudotis įsirengusi antialkoholinį variklio užraktą. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamoji vieta yra Vilniaus mieste, kur yra efektyviai išvystytas susisiekimas, o jos teta, kaip ji pati nurodė, gyvena netoliese. Nors G. S. tėvai, jos teigimu, gyvena užmiestyje (nors iš teismui pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad jos mamos gyvenamoji vieta yra nurodoma Vilniuje), vis tik ir tokia vieta, nors ir sudėtingiau, bet yra pasiekiama viešuoju transportu. Nors šiuo metu, kaip pati G. S. nurodė, yra nepatogu vykdyti jai įprastą savanorišką veiklą, tačiau tai nėra išskirtinio pobūdžio aplinkybė, sąlygojanti švelnesnės nuobaudos taikymą.

13. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga jo paties ar jo šeimos poreikiams tenkinti, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti administracinio poveikio priemonių taikymą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam bei kitiems asmenims. Pažymėtina, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonės) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-895/2019). Aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį be aiškaus pagrindo, toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis. Taigi, ir šiuo atveju būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl darbo, savanorystės ir šeiminių aplinkybių nelaikytinas tokiomis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, tai yra labiau įprastos, daugeliui tokio pobūdžio bylų būdingos aplinkybės. Teismo vertinimu, nustatyta G. S. atsakomybė lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nebuvimas, jos asmenybę charakterizuojantys duomenys (įgijusi aukštąjį išsilavinimą, registruota Užimtumo tarnyboje, buvusio darbdavio, šeimos narių, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojama teigiamai, nors administracine tvarka praeityje bausta, tačiau padaryti nusižengimai nėra šiurkštūs, baudos sumokėtos), sudaro pagrindą būtent minimalaus dydžio nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių taikymui, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 28 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-7450-2025 yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikius ANK normas, todėl G. S. skundo tenkinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. S. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-7450-2025 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.