Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. D. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, SIA „B2Kapital“, biudžetinė įstaiga „Valstybinis studijų fondas“, A. D. išnagrinėjo pareiškėjo bankroto administratoriaus Manto Milinio prašymą dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi R. D. iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas Mantas Milinis.

2018 m. rugsėjo 11 d. gautas pareiškėjo bankroto administratoriaus Manto Milinio prašymas spręsti klausimą dėl 2018 m. rugpjūčio 29 d. patikslinto kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projekto patvirtinimo. Nurodo, kad 2018 m. rugsėjo 10 d. vyko bankrutuojančio asmens kreditorių susirinkimas, kurio metu kreditoriai nepritarė patikslintam kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektui bei pateikė pastabas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. D. prašė patvirtinti bankroto administratoriaus pateiktą mokumo atkūrimo planą. Nurodė, kad sumos, išleistos kavinėse, buvo protingos ir pagrįstos – pasibaigus mokslo metams nusivedė vaikus į kavinę, kitą kartą sumokėjo už draugus, kurie po to grynais pinigais su pareiškėju atsiskaitė. Paaiškino, kad UAB „Tele2“ išlaidos padidėjo, kadangi vaikams buvo nupirkti išmanieji telefonai. Patvirtino, jog šiuo metu su sutuoktine negyvena, ir stengiasi atkurti santykius. Pareiškėjas gyvena nuomojame būste, kurio išlaikymui per mėnesį reikia skirti 90,00 Eur. Nurodė, kad šiuo metu darbo užmokestis pagrindinėje darbovietėje siekia 820,00 Eur – atlyginimas pakilo prieš du mėnesius nuo 740,00 Eur, taip pat iš antraeilio darbo gauna apie 50,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, neprieštaravo, jog sąskaitoje esant daugiau pinigų, jie būtų pervesti kreditoriams. Nemano, jog dėl šios aplinkybės reikėtų keisti mokumo atkūrimo planą. Paaiškino, kad tėvai nupirko kelionę į Turkiją, todėl savo lėšų išleido tik labai nedidelę dalį.

Į teismo posėdį pareiškėjo bankroto administratorius ir suinteresuoti asmenys neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi R. D. iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas Mantas Milinis. 2018 m. birželio 27 d. nutartimi teismas patvirtino bankrutuojančio asmens kreditorius ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.

2018 m. rugpjūčio 9 d. vyko bankrutuojančio asmens R. D. kreditorių susirinkimas, kurio metu nutarta nepritarti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektui (2018 m. liepos 18 d.). Kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė pastabas/pasiūlymus, kuriuose nurodė nepritarimo mokumo atkūrimo planui priežastis.

2018 m. rugsėjo 10 d. vyko bankrutuojančio asmens R. D. kreditorių susirinkimas, kurio metu nutarta nepritarti patikslintam kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektui (2018 m. rugpjūčio 29 d.).

Bankroto administratoriaus Manto Milinio 2018 m. rugpjūčio 29 d. išvadoje dėl R. D. mokumo atkūrimo plano nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 29 d. bankrutuojantis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių išsakytas pastabas, pateikė patikslintą mokumo atkūrimo plano projektą. Išanalizavęs R. D. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektą bankroto administratorius konstatavo, kad pagal esamą situaciją, mokumo atkūrimo plane numatytos priemonės atkurs fizinio asmens mokumą, nepažeidžiant fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyros.

Iš teismui pateiktų balsavimo biuletenių nustatyta, jog 2018 m. rugsėjo 10 d. vykusiame kreditorių susirinkime, kreditoriai, kurių reikalavimų dalis sudaro 11,93 procentų (Valstybinis studijų fondas) pritarė patikslintam bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo planui, tuo tarpu likę 88,07 procentai kreditorių (UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir SIA „B2Kapital“) patikslintam R. D. mokumo atkūrimo plano projektui nepritarė.

Kreditorius SIA „B2Kapital“ prašė pateikti bankrutuojančio asmens pažymas iš darboviečių apie gaunamą atlyginimą; patikslinti lėšų išleidimą A. L.; nurodyti kokios sutartys sudarytos su UAB „Tele2“; patikslinti kokius prizus pervedinėja UAB „Headex“ bei už kokias lėšas asmuo buvo Turkijoje. UAB „Būsto paskolų draudimas“ nurodė, kad R. D. prašoma patvirtinti 640,00 Eur suma būtinųjų poreikių tenkinimui yra per didelė kaip asmeniui, laikančiam save nemokiu. Pabrėžė, jog iš banko išrašų nustatyta, jog bankrutuojantis asmuo reguliariai patiria išlaidas viešojo maitinimo įstaigose; pareiškėjo atliekami mokėjimai už telefono paslaugas UAB „Tele2“ yra nepagrįstai dideli. Nepaaiškinta, kokiu pagrindu pareiškėjas gavo iš UAB „Headex“ 30,00 Eur ir 70,00 Eur. Nustatyta, kad pareiškėjas atliko 1,69 Eur ir 13,81 Eur mokėjimus Turkijos prekybos centruose. Atsižvelgiant į tai, teigia, jog pareiškėjo išlaidos bankroto proceso metu rodo jo nesąžiningumą. UAB „Būsto paskolų draudimas“ teigimu būtiniesiems poreikiams reikalinga skirti suma turėtų būti mažintina nuo 640,00 Eur iki 430,00 Eur, atsižvelgiant į R. D. gaunamas pajamas kreditorių reikalavimų tenkinimui turėtų būti skiriama ne mažesnė nei 300,00 Eur suma per mėnesį. Taip pat mokumo atkūrimo plane turėtų būti nuostata, kad visos pareiškėjo gautos pajamos, viršijančios būtinųjų poreikių tenkinimo sumą ir bankroto administratoriui mokėtinas sumas, skirstomos kreditoriams.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 8 straipsnio 3 dalis nustato, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. Taigi, jei kreditorių susirinkimas nepritarė planui, teismas gali patvirtinti planą, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus (FABĮ 8 str. 8 d.). Tuo tarpu plano nepatvirtinimas sukelia neigiamas pasekmes bankrutuojančiam asmeniui, nes teismui nepatvirtinus plano, bankroto byla nutraukiama (FABĮ 10 str. 1 d. 2 p.).

Įvertinus kreditorių nesutikimo su bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo plano priežastis darytina išvada, kad jos susijusios su FABĮ 7 straipsnio reikalavimais.

FABĮ 7 straipsnio 1 dalyje nustatyti esminiai reikalavimai mokumo atkūrimo planui, t. y. tai, kas turi būti aptarta plane. Pagal šios normos nuostatas greta kitų reikalavimų plane turi būti nurodytos lėšos (tarp jų darbo užmokestis, atlyginimas už naudojimąsi autoriaus teisėmis, už teisę į išradimą, dividendai ar kitos pajamos iš juridinių asmenų, kurių dalyvis yra fizinis asmuo, palikimas ir kita, išskyrus lėšas, gautas už parduotą turtą), kurias fizinis asmuo numato gauti periodiškai ar kaip vienkartines pajamas ir per visą bankroto procesą; kiekvieną mėnesį fiziniam asmeniui būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos (FABĮ 1 d. 2 p., 6 p.) ir kt.

Susipažinus su patikslintu R. D. 2018 m. rugpjūčio 29 d. mokumo atkūrimo planu, įvertintus kreditorių pastabas dėl bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo plano bei teismo posėdžio metu duotus pareiškėjo paaiškinimus teismas nesutinka su UAB „Būsto paskolų draudimas“ teiginiais, jog pareiškėjo išlaidos bankroto proceso metu rodo jo nesąžiningumą. Iš kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateiktų pastabų matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. liepos 24 d. R. D. išleido 177,48 Eur viešojo maitinimo įstaigose. Vidutiniškai per mėnesį tai sudaro apie 59,16 Eur. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kadangi neturėjo grynųjų pinigų, todėl 30,74 Eur sumą sumokėjo banko kortele, tokiu būdu atsiskaitydamas ir už kartu su pareiškėju buvusių draugų užsakymus, kurie po to savo dalį mokėtinų pinigų atidavė jam grynaisiais pinigais. Ši aplinkybė patvirtina, kad aptariamu laikotarpiu R. D. išlaidos viešojo maitinimo įstaigose vidutiniškai sudarė kiek daugiau nei 50,00 Eur per mėnesį. Pareiškėjas taip pat patvirtino, jog dalį pinigų išleido nusivesdamas vaikus į kavinę mokslo metų baigimo proga. Laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. rugpjūčio 14 d. parduotuvėje „Vynoteka“ išleido 47,25 Eur, kas vidutiniškai per mėnesį sudaro 11,81 Eur. Kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ nurodė, kad į pareiškėjo banko sąskaitą iš UAB „Headex“ buvo pervesta 30,00 Eur ir 70,00 Eur prizas, t. y. pareiškėjas papildomai gavo 100,00 Eur. Kadangi viešojo maitinimo įstaigose ir parduotuvėje „Vynoteka“ R. D. iš viso išleido 224,47 Eur, tačiau atsižvelgiant į tai, kad papildomai gavo 100,00 Eur, todėl laikytina, jog iš gaunamo darbo užmokesčio pareiškėjas išleido 124,73 Eur, kas vidutiniškai per keturis mėnesius sudaro 31,18 Eur (laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. rugpjūčio 14 d.). Įvertinus aptariamu laikotarpiu pareiškėjo išleistų pinigų sumą viešojo maitinimo įstaigose ir parduotuvėje „Vynoteka“, darytina išvada, kad išleista pinigų suma yra pakankamai protinga, ir nesudaranti pagrindo abejoti pareiškėjo sąžiningumu. Priešingai, aplinkybė, kad bankrutuojantis asmuo atsiskaito banko kortele ir tokiu būdu galima nustatyti jo išleidžiamų pinigų paskirtį, sudaro pagrindą daryti išvadą, jog R. D. nesiekia nuslėpti, kaip naudoja turimas pinigines lėšas.

Kreditoriai išreiškė pastabas dėl pareiškėjo atliekamų mokėjimų UAB „Tele2“, teigdami, kad jie yra nepagrįstai dideli, taip pat pabrėžė, jog bankrutuojančio asmens kelionė į Turkiją, yra nesuderinama su bankrutuojančio asmens statusu.

Teismo posėdžio metu R. D. patvirtino, jog mokėjimai UAB „Tele2“ išaugo, kadangi abiem nepilnamečiams vaikams nupirko išmaniuosius telefonus. Paaiškino, jog vyko į Turkiją, tačiau ne iš savo lėšų – kelionę nupirko tėvai. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 179 str. 1 d.). Tuo tarpu pareiškėjas, nors ir žinodamas, kokias pastabas nurodė kreditoriai, nesutikdami patvirtinti 2018 m. rugpjūčio 29 d. patikslinto mokumo atkūrimo plano, nei kreditoriams, nei teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių apie sudarytas naujas sutartis su UAB „Tele2“ dėl naujų telefonų įsigijimo, todėl teismas neturi galimybės įvertinti sudarytų sandorių sąlygų atsižvelgiant į bankrutuojančio asmens statusą. Nors pareiškėjas nurodė, kad nepilnamečiams vaikams teikia 250,00 Eur išlaikymą ir pareiškėjui išleidus vaikams papildomas lėšas – nupirkti telefonai, vedimasis į kavines, rūbų pirkimas ir pan. – dalį iš išlaikymui skirtų 250,00 Eur lėšų R. D. sutuoktinė jam grąžina, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, ir todėl tampa neaišku, kiek iš tiesų R. D. skiria lėšų nepilnamečių vaikų išlaikymui. Išdėstyti faktai sudaro pagrindą abejoti pareiškėjo siekiu atkleisti visą informaciją, susijusią su vaikų išlaikymui būtina ir reikalinga skirti pinigų suma. Be to, pabrėžtina, jog teismo posėdžio metu R. D. patvirtino, kad sutuoktinės pajamos per mėnesį sudaro apie 1 000,00 Eur, ir ji vaikų išlaikymui per mėnesį taip pat skiria 250,00 Eur. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjo sutuoktinei gaunant didesnes pajamas R. D., atsižvelgdamas į savo, kaip bankrutuojančio asmens statusą, galėtų su sutuoktine tartis nukrypti nuo lygių dalių principą, teikiant vaikams išlaikymą, atsižvelgiant į kiekvieno asmens turtinę padėtį, tačiau R. D. siekia skirti lėšų vaikų išlaikymui lygiomis dalimis su sutuoktine. Nors bankrutuojančio asmens teigimu, kelionę į Turkiją nupirko tėvai, tačiau į bylą nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys šią aplinkybę. Teismo vertinimu, situacija, kai bankrutuojančiam asmeniui perkamos kelionės ar duodami pinigai kelionės išlaidoms, nesiekiant atsiskaityti su kreditoriais, kelia pagrįstų abejonių dėl tokio asmens, atsižvelgiant į disponuojamas lėšas, atitikimo nemokaus ir bankrutuojančio asmens statusui, o tuo labiau suderinamumo su pareiga užtikrinti teisingą skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą.

Kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ teigimu, atsižvelgiant į R. D. gaunamų pajamų dydį, būtinųjų poreikių tenkinimui turėtų būti skiriama 430,00 Eur, o kreditorių reikalavimų tenkinimui – 300,00 Eur per mėnesį.

Iš 2018 m. rugpjūčio 29 d. patikslinto mokumo atkūrimo plano matyti, kad pareiškėjo pajamos per mėnesį sudaro 740,00 Eur, iš kurių būtinųjų poreikių tenkinimui numatyta skirti 640,00 Eur (iš kurių 250,00 Eur išlaikymas nepilnamečiams vaikams), kreditorių reikalavimų tenkinimui skirti 90,00 Eur ir 10,00 Eur skirti bankroto administravimo išlaidoms.

Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu (2018 m. rugsėjo 27 d.) R. D. patvirtino, kad maždaug prieš du mėnesius (2018 m. liepos 27 d.) jo atlyginimas pagrindinėje darbovietėje – (duomenys neskelbtini) – padidėjo iki 820,00 Eur per mėnesį, o iš antraeilio darbo gauna 50,00 Eur darbo užmokestį. Vadinasi, iš viso pareiškėjas per mėnesį gauna 870,00 Eur darbo užmokestį, ir jo gaunamos pajamos nuo pirminio mokumo atkūrimo plano projekto pateikimo kreditoriams tvirtinti dienos padidėjo 130,00 Eur. Tuo tarpu 2018 m. rugpjūčio 29 d. patikslintame mokumo atkūrimo plane R. D. aplinkybės apie padidėjusį darbo užmokestį neatskleidė, tačiau nurodė, kad kreditorių reikalavimų tenkinimui skirs 10,00 Eur daugiau (90,00 Eur), nei buvo numatyta 2018 m. liepos 18 d. mokumo atkūrimo plane (80,00 Eur). Šios teismo nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad 2018 m. rugpjūčio 29 d. mokumo atkūrimo plane nurodyta informacija apie pareiškėjo gaunamas pajamas yra neteisinga ir neatitinkanti realios situacijos.

Pažymėtina, jog fizinio asmens bankroto proceso tikslas yra atkurti fizinio asmens mokumą ir bankroto administratoriui bei kreditoriams padedant, kontroliuojant fizinių asmenų turto ir finansinių srautų valdymą išugdyti jų didesnę finansinę atsakomybę už prisiimamus finansinius įsipareigojimus. Fizinio asmens bankrotas nėra priemonė fiziniam asmeniui išvengti skolos mokėjimo. Be to, preziumuojama, kad fizinio asmens bankroto proceso metu fizinis asmuo elgiasi sąžiningai ir tinkamai vykdo nustatytas pareigas. Pažymėtina, kad fiziniai asmenys savo bankroto proceso metu turi dėti maksimaliais pastangas užsitikrinti didesnių pajamų gavimą, kad susidarytų kaip galima didesnis pajamų ir išlaidų skirtumas, leidžiantis tenkinti kreditorių reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, mokumo atkūrimo plane turi aiškiai atsispindėti, kaip bankrutuojantys fiziniai asmenys šias pareigas vykdys. Pareiga nurodyti visas bankrutuojančių asmenų gaunamas pajamas kildinama iš siekio kuo didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais, nes tik nuo fizinių asmenų gaunamų pajamų tiesiogiai priklauso kiek konkrečiai kreditoriams bus padengta skola ir ar ji išvis bus padengta. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto bylą, sąžiningų pastangų priklauso bankroto proceso įvykdymo sėkmingumas ir tuo pačiu Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo siekiamų tikslų įgyvendinimas. Bankroto procesas nėra skirtas vien tik skoloms nurašyti. Tai pirmiausia reiškia, kad pats fizinis asmuo, kuris kreipiasi, kad jam būtų iškelta bankroto byla, privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymo suteiktomis teisėmis, o tuo pačiu ir sąžiningai vykdyti įstatymo jam suteiktas pareigas (FABĮ 16 str.).

Nagrinėjamu atveju bankrutuojantis asmuo, nors teismo posėdžio metu ir patvirtino, kad gauna didesnes pajamas (didesnės pajamos jau buvo gaunamos ir tikslinant mokumo atkūrimo planą), nei nurodytos patikslintame mokumo atkūrimo plane, ir sumą, viršijančią būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingas pinigines lėšas, perves kreditorių reikalavimų tenkinimui, tačiau ši sąlyga patikslintame mokumo atkūrimo plane neįtvirtinta. Pareiškėjo žinojimas, kad rengiant patikslintą mokumo atkūrimo planą jo gaunamos pajamos padidėjo iki 870,00 Eur per mėnesį, ir tai, kad kreditorius yra išreiškęs pastabas dėl mokumo atkūrimo plane numatytos skirti sumos kreditorių reikalavimų tenkinimui, tačiau patikslinus mokumo atkūrimo planą nuslepiant aplinkybę apie pakilusį atlyginimą, o kreditorių reikalavimų tenkinimui skiriamą sumą padidinant tik 10,00 Eur (nuo 80,00 Eur iki 90,00 Eur), sudaro pagrįstą pagrindą abejoti pareiškėjo sąžiningumu bankroto proceso metu ir jo siekiu kuo didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais. Minėta, jog bankroto procesas nėra skirtas vien tik skoloms nurašyti, todėl, dėdamas dideles pastangas, fizinis asmuo gali reabilituotis ir grįžti į stabilią finansinę padėtį. Sudarydamas sąlygas atkurti fizinio asmens mokumą, fizinio asmens bankroto procesas reiškia ir kiek didesnį finansinį suvaržymą, nei kad buvo iki bankroto proceso pradžios, tam, kad, pasibaigus bankroto procesui, asmuo galėtų gyventi nevaržomas skolų.

Be to, pažymėtina ir ši aplinkybė, nors tiek 2018 m. rugpjūčio 9 d., tiek 2018 m. rugsėjo 10 d. vykusiuose kreditorių susirinkimuose, UAB „Būsto paskolų draudimas“ nurodė, kad mokumo atkūrimo plane pareiškėjo numatomos gauti pajamos gali kisti, todėl plane turėtų būti nuostata, kad visos pareiškėjo gautos lėšos, viršijančios būtinųjų poreikių tenkinimo sumą ir bankroto administratoriui mokėtinas sumas, būtų skirstomos kreditoriams, tačiau šios nuostatos R. D. 2018 m. rugpjūčio 29 d. patikslintame mokumo atkūrimo plane vis vien nenurodė.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pareiga atskleisti visą informaciją teikiant pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir neslėpti tikrosios reikalų padėties – pajamų, įsiskolinimų kreditoriams atsiradimo, skolininko pareigų vykdymo ir kt. aplinkybių, proceso dalyviams kyla iš CPK 8 straipsnyje įtvirtinto kooperacijos (bendradarbiavimo) principo (FABĮ 5 str. 1 d.). Bendradarbiavimo principas reiškia, kad tiek teismas, tiek šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys privalo bendrai veikti, siekdami proceso tikslų; šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų bendradarbiavimo su teismu pareiga reiškia, kad šalys privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Iš esmės tai reiškia aktyvų šalių ir bylą nagrinėjančio teismo bendradarbiavimą, todėl net ir tais atvejais, kai teismui tenka pareiga byloje ex officio nustatyti tam tikras aplinkybes, tai nepaneigia bylos dalyvių pareigos netrukdyti teismui tinkamai organizuoti proceso ir atvirai bendradarbiaujant prisidėti prie bylai reikšmingų faktų tyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242-248/2015).

Teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad bankrutuojantis asmuo nedėjo pakankamų pastangų tinkamo mokumo atkūrimo plano parengimui, patikslintame mokumo atkūrimo plane nenurodė tikslios informacijos apie gaunamas pajamas (kad jos padidėjo), taip pat neatsižvelgė į kreditoriaus pastabas dėl pirmojo mokumo atkūrimo plano trūkumų ir jų iš esmės neištaisė (FABĮ 16 str. 2 p.). Teismo vertinimu, tai reiškia, kad ateityje bankroto procesas bus nerezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. Fizinio asmens mokumo atkūrimo plano projektas turi ne tik formaliai atitikti FABĮ 7 straipsnio reikalavimus, bet jame turi būti nurodytos tokios priemonės, kurios užtikrintų fizinio asmens bei kreditorių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-418-695/2016). Vadovaujantis išdėstyta konstatuotina, kad pareiškėjo pateiktas patikslintas 2018 m. rugpjūčio 29 d. mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2, 6, 12 punktų reikalavimų, todėl negali būti teismo patvirtintas.

Esant teismo nustatytoms aplinkybėms 2018 m. rugpjūčio 29 d. patikslintą R. D. mokumo atkūrimo planą atsisakytina patvirtinti ir fizinio asmens bankroto byla nutrauktina (FABĮ 10 str. 1 d. 2 p., 3 p.).

Nutraukus bankroto bylą, visi mokesčiai ir su jais susijusios sumos, palūkanos ir netesybos skaičiuojami nuo teismo nutarties iškelti šią bylą įsiteisėjimo dienos, išskyrus jau įvykdytus skolinius įsipareigojimus (FABĮ 10 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2-3 punktais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

netvirtinti pareiškėjo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugpjūčio 29 d. patikslinto mokumo atkūrimo plano.

Nutraukti pareiškėjo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bankroto bylą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.