- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-22
- Bylos Nr.
- AN2-134-245/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-27-3-00004-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Pažeidėjas
- R. M.
- Advokatai
- Giedrius Bučinskas
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. atstovo advokato Giedriaus Bučinsko skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. vasario 9 d. nutarimo R. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. vasario 5 d. nutarimu R. M. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 480 eurų bauda. R. M. nubaustas už tai, kad jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pažeidė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko A. B., kuriam priklauso 50 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą neturtinę teisę, t. y. nevykdė ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos, nes nepateikė akcininkui prašomos informacijos (dokumentų), neinformavo akcininko apie tai, kur ir kada jam bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais).
Apeliaciniame skunde R. M. atstovas advokatas Giedrius Bučinskas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. vasario 5 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną R. M. atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai pripažino R. M. kaltu dėl ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, nors nenustatė šio nusižengimo sudėties. Savo pateiktuose prašymuose akcininkas A. B. nurodė, kad prašomą informaciją nori gauti el. paštu, arba registruotu paštu arba suteikiant galimybę su informacija ir dokumentais susipažinti vietoje, nurodant konkrečią datą ir valandą bei bendrovės buveinės adresą, tačiau kartu su prašymu nepateikė dokumentų, leidžiančių identifikuoti asmenį. Akcininko siųsta asmens tapatybės kortelės kopija nebuvo patvirtinta notariškai. Akivaizdu, kad toks bendrovės vadovo reikalavimas pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą negali būti laikomas atsisakymu suteikti prašomą informaciją. Skunde taip pat nurodoma, kad remiantis bendrovės įstatų 20-21 punktais, bendrovės dokumentai akcininkui pateikiami jos buveinėje bendrovės darbo valandomis. Ši patvirtinta tvarka akcininkui buvo žinoma, jis tokiems įstatams pritarė. Akcininkas taip pat žinojo kur yra bendrovės buveinė, siuntė jos adresu prašymus dėl informacijos pateikimo. Todėl vien ta aplinkybė, kad akcininkas tik dėl jam žinomų asmeninių priežasčių atsisakęs vykti į bendrovės buveinę susipažinti su dokumentais, negali būti laikoma kaip bendrovės vadovo atsisakymas suteikti informaciją. Vien tai, kad akcininkas nenori naudotis jam priklausančiomis teisėmis, negali būti laikoma jo teisių pažeidimu. Akivaizdu, kad bendrovės vadovo veiksmuose nebuvo jokios tiesioginės tyčios nesuteikti prašomos informacijos teisininkui, o tiesioginė tyčia būtina nustatant, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 119 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad šioje byloje teismas turėjo remtis Kauno apygardos tesimo nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-544-383/2017.
A. B. atsiliepime prašoma netenkinti apeliacinio skundo ir palikti 2018 m. vasario 5 d. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų nutarimą nepakeistą. Nurodoma, kad A. B. siekė pasinaudoti ABĮ jam suteiktomis teisėmis gauti informaciją apie bendrovę, kurios akcininkas jis yra. Prašymus dėl informacijos pateikimo jis teikė net tris kartus, tačiau prašomų dokumentų ir informacijos negavo per nustatytą 7 dienų terminą. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika bendrovės vadovas, gavęs akcininko prašymą suteikti informaciją turi kelias alternatyvas, kaip šią pareigą realizuoti, tačiau jei nerealizuoja nei vienos iš galimų alternatyvų, jo veiksmai prižįstami kaip pažeidžiantys akcininko teises ir užtraukiantys administracinę atsakomybę, kaip šiuo atveju ir nutiko. R. M., nesuteikdamas akcininkui jo prašomos informacijos, pagrįstai apylinkės teismo buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje. Akcininko tapatybę bendrovės vadovas galėjo nustatyti iš pateiktų prašymų, kuriuose nurodytas akcininko vardas, pavardė, gyvenamoji vieta ir pan. Pažymėtina, kad bendrovės vadovas nepagrįstai skunde nurodo, jog akcininkui sąlygos gauti informaciją buvo sudarytos neva tai įstatų nuostatų pagrindu, nors įstatų kopija akcininkui nebuvo pateikta, savo pateiktuose prašymuose akcininkas prašė pateikti bendrovės įstatų kopiją. Nurodoma, kad nepagrįstai skunde remiamasi Kauno apygardos teismo nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-544-383/2017, kadangi aplinkybės šioje byloje iš esmės skiriasi. Nagrinėjamu atveju R. M. nepateikė akcininkui jo prašomos informacijos ir neinformavo akcininko apie tai, kur ir kada jam bus sudarytos sąlygos susipažinti su prašomais dokumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
R. M. atstovo advokato Giedriaus Bučinsko apeliacinis skundas atmetamas.
ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde pažeidėjas neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. M. padarė ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Pirmos instancijos teismas nagrinėdamas bylą, betarpiškai ištyrė rašytinius įrodymus ir savo išvadas dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, pagrindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad bylos duomenimis įrodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. M. padarė jam inkriminuotą nusižengimą, t. y. pažeidė ABĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes per teisės aktų nustatytus terminus akcininkui A. B. nepateikė 2017 m. lapkričio 18 d., 2017 m. lapkričio 29 d., 2017 m. gruodžio 18 d. prašymuose nurodytų dokumentų (bendrovės įstatų kopijos, neeilinio akcininkų susirinkimo priimtų sprendimų kopijas, nurodant kieno iniciatyva buvo sušauktas šis neeilinis akcininkų susirinkimas, paskutinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo kopijos, bendrovės atliktų piniginių operacijų išrašus laikotarpiu nuo spalio 25 d. iki lapkričio 17 d. ir kitų prašomų dokumentų), neinformavo akcininko kur ir kada jam bus sudarytos sąlygos susipažinti su prašoma informacija (dokumentais).
Pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį akcininkų teisių pažeidimas gali pasireikšti vienu iš alternatyvių būdų, t. y. įstatymo numatytos informacijos nepateikimas. Būtent dėl šios pareigos neatlikimo A. B. prašė pradėti administracinio teisės pažeidimo bylą ir paskirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. M. nuobaudą.
Pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jeigu šie dokumentai nėra susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir(ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.
ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyti teisėto elgesio, vykdant informavimo pareigą akcininkams, būdai. Akcininkų neturtinė teisė (gauti apie bendrovę 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją) realizuojama tokia tvarka: 1) akcininkui ar jo įgaliotam atstovui kreipiantis raštu dėl jo pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais) ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus).
Atsižvelgiant į ANK 119 straipsnio 1 dalies nuostatas ir ABĮ normas, darytina išvada, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį asmeniui kyla tuomet, kai jis neatlieka įstatymo nustatytos pareigos. Pareigos nevykdymas pasireiškia neveikimu. Tik nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius (Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-697/2016).
Kaip matyti iš bylos duomenų, A. B. 2016 m. gruodžio 5 d. įsigijo 50 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. 2017 m. lapkričio 18 d., 2017 m. lapkričio 29 d. ir 2017 m. gruodžio 18 d. rašytiniais prašymais akcininkas kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių R. M. prašydamas pateikti prašymuose nurodytą informaciją ir nurodytų dokumentų kopijas, arba suteikti galimybę su šia informacija ir dokumentais susipažinti vietoje, nurodant konkrečią datą ir valandą bei bendrovės ofiso adresą, bet ne vėliau kaip per 7 dienas nuo prašymo gavimo dienos. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų apie tai, kad bendrovės vadovas per teisės aktų nustatytus terminus būtų įgyvendinęs akcininko A. B. teisę gauti prašomą informaciją (nebuvo pateikti nei prašomi dokumentai, nei pateikta informacija kada ir kur akcininkui bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija), todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. M. pažeidė pareiškėjo A. B., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko ABĮ 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neturtines teises.
Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad bendrovės vadovas neturėjo galimybės nustatyti akcininko tapatybės, todėl negalėjo suteikti jo prašomos informacijos. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, akcininko A. B. pateikti prašymai bendrovės vadovui yra pasirašyti, juose nurodytas akcininko vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, asmens kodas, todėl aišku kas pateikia šiuos prašymus, juo labiau, kad bendrovėje yra tik keli akcininkai. Pažymėtina, kad bendrovės vadovas gali informuoti akcininką apie tai kur ir kada jam bus sudaryta galimybė susipažinti su prašomais dokumentais ir akcininkui atvykus į sutartą vietą, prieš pateikiant prašomus dokumentus paprašyti pateikti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento originalą ir taip identifikuoti asmenį. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis teismų praktika bendrovės vadovas, naudodamasis jam suteikta teise, nepiktnaudžiauja ja, ir pareigą vykdo ne formaliai, o kokybiškai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr. 2AT-10-697/2016).
Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, kad akcininkas žinojo apie bendrovės įstatuose nurodytą susipažinimo su įmonės dokumentais tvarką (bendrovės dokumentai jos akcininkui pateikiami bendrovės buveinėje jos darbo valandomis), tačiau ja nesivadovavo. Pažymėtina, kad iš byloje esančių akcininko A. B. prašymų dėl informacijos suteikimo matyti, kad jis prašė pateikti bendrovės įstatų kopiją arba leisti su šiais įstatais susipažinti, nurodant kada ir kur bus sudaryta tokia galimybė, tačiau bendrovės vadovas savo pateiktuose atsakymuose akcininkui nesirėmė bendrovės įstatų nuostatomis ir nenurodė aiškiai, kada ir kokiu būdu akcininkui bus leista susipažinti su jo prašoma informacija.
Pasisakant dėl skunde nurodomos Kauno apygardos teismo nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-544-383/2017 pažymėtina, kad šios bylos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos, kadangi minėtoje byloje bendrovės vadovas atsakydamas į akcininko prašymą pateikti bendrovės dokumentus, nurodė datą ir vietą, kur būtų galimybė susipažinti su prašomais dokumentais, t. y. įvykdė vieną iš bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvų, o šioje administracinėje byloje bendrovės direktorius R. M. nevykdė ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos, nes nepateikė akcininkui jo prašomos informacijos, neinformavo akcininko apie tai, kur ir kada jam bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija.
Aukštesnysis teismas pažymi, jog byloje surinktų įrodymų visuma, pakankama daryti pagrįstą išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. M. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Taigi, nors pareiškėjas prašo administracinę nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, jo kaltė yra įrodyta pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su skundžiamame nutarime padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais. Dėl šių priežasčių Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. vasario 5 d. nutarimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. vasario 5 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. M. atstovo advokato Giedriaus Bučinsko apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.