Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.9.1; 2.5.1.4; 2.5.2.1; 3.1.7.5; 3.1.7.7; 3.2.4.4; 3.2.4.8.2; 3.2.6.1; 3.2.8.4

2016 m. gruodžio 8 d.

atsakovų A. K., S. M., R. R., G. A., R. A., R. B. atstovo Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos atstovui Pauliui Markevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telšių šilumos tinklai“ ieškinį atsakovams A. K., I. K., R. V., A. J. M., S. Č., P. Č., S. M., R. R., G. A., R. A., R. B. dėl įsiskolinimo už šilumos energiją bei netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė prašo priteisti UAB „Telšių šilumos tinklai" naudai iš atsakovų skolas už bendro naudojimo patalpų šildymą bei sistemų priežiūrą bei delspinigius, paskaičiuotus už 180 kalendorinių dienų: iš S. M. 454,19 Eur skolos bei 32,76 Eur delspinigių, iš P. Č. su S. Č. 239,21 Eur skolos bei 17,50 Eur delspinigių, iš R. A. 693,52 Eur skolos bei 50,39 Eur delspinigių, iš G. A. 693,52 Eur skolos bei 50,39 Eur delspinigių, iš R. R. 899,68 Eur skolos bei 65,40 Eur delspinigių, iš A. K. 679,18 Eur skolos bei 49,37 Eur delspinigių. Atsakovų R. G., J. J., R. R., R. V., A. J. M., I. K. atžvilgiu bylą prašo nutraukti, kadangi šie atsakovai skolą ir delspinigius sumokėjo. Taip pat prašo priteisti iš atsakovų UAB „Telšių šilumos tinklai" naudai ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės atstovai paaiškino, kad UAB „Telšių šilumos tinklai“ daugiabučiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiekia centralizuotą šilumą butų šildymui. Atsakovų butų šildymo įrenginiai yra atjungti nuo centralizuotos šildymo sistemos, butuose yra įrengtas vietinis šildymas. Nuo 2012-01-01 atsakovams neskaičiuoja mokesčių už butų šildymą, skaičiuoja mokesčius tik už bendro naudojimo patalpų šildymą bei šildymo sistemų priežiūrą. Vadovaujantis 2012 m. vasario 2 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-16-124/2012 UAB „Telšių šilumos tinklai“ pradėjo taikyti šilumos paskirstymo metodą Nr. 5, kuris numato galimybę apskaičiuoti kiekvienam butui tenkantį šilumos kiekį, suvartotą bendro naudojamo patalpų šildymui. Šį metodą taiko nuo 2010 m. spalio 1 d., atliko perskaičiavimus po 2012 m. vasario 2 d. Šiaulių apygardos teismo nutarties įsiteisėjimo ir nuo to laiko atsakovams mokestį skaičiuoja už bendro naudojimo patalpų šildymą ir sistemų priežiūrą. Pagal pateiktas sąskaitas apmokėjimui atsakovai šios prievolės nevykdė, kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, prašydami išaiškinti susidariusią situaciją, tuo klausimu taip pat kreipėsi ir UAB „Telšių šilumos tinklai“. 2012-11-20 ieškovė gavo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos raštą „Dėl UAB „Telšių šilumos tinklai“ veiksmų”, kuriame dar kartą išaiškinta, kad šilumos paskirstymo perskaičiavimas buvo atliktas pagal Metodą Nr. 4 su Metodu Nr. 5, nes pastarasis šilumos paskirstymo metodas yra skirtas šilumos kiekiui bendrųjų patalpų šildymui išskirti, Metodas Nr. 5 yra pritaikytas tinkamai. Atsakovės R. R., G. A. ir I. K. kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją dėl įpareigojimo UAB „Telšių šilumos tinklai“ perskaičiuoti šilumos energijos paskirstymą daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Komisija 2012-12-19 sprendimais atsakovių skundus atmetė. Tuomet R. R., G. A. ir I. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė panaikinti Komisijos 2012-12-19 sprendimus ir įpareigoti UAB „Telšių šilumos tinklai“ perskaičiuoti šilumos paskirstymą daugiabučiame name taikant Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 ir netaikant Šilumos paskirstymo metodo Nr. 5 (t. y. neišskiriant bendro naudojimo patalpų, kurios nėra centralizuotai šildomos). Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimu civilinės bylos dalį dėl Komisijos 2012-12-19 sprendimų panaikinimo nutraukė, o ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovą perskaičiuoti šilumos paskirstymą daugiabučiame name taikant tik Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 ir netaikant Šilumos paskirstymo metodo Nr. 5 teismas atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. spalio 19 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismų sprendimuose konstatuota, jog UAB „Telšių šilumos tinklai“ turi teisę taikyti Šilumos paskirstymo metodą Nr. 5 kartu su Šilumos paskirstymo metodu Nr. 4 apskaičiuojant daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), šilumą, suvartotą daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Daugiabučio namo bendrasavininkų pareiga mokėti už bendrųjų patalpų šildymą įtvirtinta Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnyje, kuris nurodo, kad daugiabučio namo, prijungto prie centralizuotai tiekiamos šilumos tinklo, butų ir kitų patalpų savininkai apmoka jiems tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Įsiskolinimas už bendro naudojimo patalpas skaičiuojamas taikant 20 proc. nuo bendro šilumos kiekio visam namui, po to gautas rezultatas padalinamas kiekvienam butui proporcingai pagal turimą buto plotą. Pasikeitus šiam rodikliui, nuo 2015 m. balandžio 1 d. skaičiuojamas 18 proc. nuo bendro šilumos kiekio visam namui tarifas. Po šios civilinės bylos iškėlimo teisme dalis atsakovų sumokėjo skolas. 2016 m. rugsėjo 30 d. atsakovai A. K. skolingas 679,18 eurų skolos už šildymą bei 49,37 eurų delspinigių, R. R. - 899,68 eurų skolos už šildymą bei 65,40 eurų delspinigių, G. A. - 693,52 eurų skolos už šildymą bei 50,39 eurų delspinigių, R. A. - 693,52 eurų skolos už šildymą bei 50,39 eurų delspinigių, S. M. - 454,19 eurų skolos už šildymą bei 32,76 eurų delspinigių, P. Č. su S. Č. - 239,21 eurų skolos už šildymą bei 17,50 eurų delspinigių, skolą už šildymą skaičiuojant laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d., delspinigiai paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2016-04-01 iki 2016-09-30, atsakovės S. M. skola skaičiuojama nuo 2013-04-01, atsakovų P. Č. ir S. Č. – nuo 2010-09-01 iki 2012-06-22. Delspinigiai už laiku nesumokėtus mokesčius skaičiuojami vadovaujantis „Delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims įstatymu“. Atsakovai R. G., J. J., R. R., R. V., A. J. M., I. K., R. B. padengė savo įsiskolinimus, todėl reikalavimo dėl skolos ir delspinigių priteisimo iš jų atsisako ir bylą jų atžvilgiu prašo nutraukti. Bylinėjimosi išlaidas prašo priteisi iš atsakovų, jas paskirstant teismo nuožiūra.

Atsakovė R. R. prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Ji nurodė, kad UAB „Telšių šilumai“ neteisėtai tiekia šilumos energiją į daugiabutį gyvenamąjį namą, nes katilinė, iš kurios tiekiama šiluma į daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), pastatyta neteisėtai. Nei bendrija, nei atsakovai nėra sudarę jokių sutarčių su UAB „Telšių šilumos tinklai“, todėl neprivalo vykdyti jokių prievolių šiam asmeniui. Šildymo sistemų priežiūra vykdoma neteisėtai, metodai, kuriuos taikydama ieškovė skaičiuoja mokesčius gyventojams, parinkti nesilaikant įstatymo reikalavimų. Daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame yra jos butas, laiptinės nešildomos, todėl butų savininkai neprivalo mokėti už nepateiktą šilumą. Ieškovė iš jai priklausančios katilinės šilumą tiekia į butus, kurie yra neatsijungę nuo bendros šildymo sistemos, todėl jie turėtų ir sumokėti už visą šilumos energiją, pateiktą į namą. Ieškovė neturi teisės skaičiuoti mokesčių už bendrų patalpų šildymą, nes atsakovų butai ir laiptinės yra atjungtos nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemų nuo 2010 m., kai buvo užbaigti buto ir laiptinės šildymo būdo pakeitimo paprastojo remonto darbai, kuriuos statytojas deklaravo įstatymo nustatyta tvarka. Tai, kad butai ir laiptinės atjungtos nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemų patvirtina kadastro byla, deklaracija apie statybos darbų užbaigimą, pakeičiant ieškovų būtų ir namo laiptinių šildymo būdą, VĮ Registrų centras išrašas apie ieškovių buto vietinį šildymo būdą, 2010-12-12 šildymo prietaisų laiptinėse atjungimo aktas, 2010-11-04 ir 2010-12-12 deklaracijos apie laiptinių šildymo būdo pakeitimus. Namo bendrijos sprendimas dėl vienintelio Šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 yra teisėtas. Visa Daugiabučiame name suvartota šilumos energija turi būti paskirstoma tik tarp butų, kurie šildomi centralizuotai.

Atsakovų A. K., S. M., R. R., G. A., R. A., R. B. atstovo Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos atstovas Paulius Markevičius prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir prieštaraujantį įstatymams. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-251-590/2014 nustatyti faktai negali būti laikomi prejudiciniais, nes minėtoje byloje nedalyvavo atsakovai P. Č. ir S. N.. Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai yra pasirinkę tik Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, todėl papildomai negali būti taikomas ir Šilumos paskirstymo metodas Nr. 5, nes tai prieštarautų gyventų priimtam sprendimui, kurio keisti ieškovė neturi teisės. Bendrijos 2007 m. ir 2012 m sprendimais buvo pasirinktas vienintelis metodas Nr. 4, kuris nenumato jokių koeficientų bendro naudojimo patalpoms, šių patalpų šildymas nėra išskiriamas, nes šios bendros patalpos nėra centralizuotai šildomos. Jo manymu, 2012 m. kovo 13 d. butų savininkų prašymas nenumato jokio metodo pasirinkimo, nes jame nenurodyta, jog vartotojai pasirenka metodą Nr. 5. 2012 m. kovo 13 d. gyventojų prašymas negali būti laikomas sprendimu, nes toks sprendimas būtų laikomas priimtu pažeidžiant CK nustatytą sprendimų priėmimo tvarką. Bendro naudojimo patalpose šilumos energija nėra vartojama, bendro naudojimo patalpos nebuvo centralizuotai šildomos. Atsakovai į bylą pateikė 2010-12-12 šildymo prietaisų laiptinėse atjungimo aktą, 2010-11-04 deklaraciją apie laiptinių šildymo būdo pakeitimą Nr. 1 ir 2010-12-12 deklaraciją apie laiptinių šildymo būdo pakeitimą Nr. 2. Visi šie aktai yra teisėti, galiojantys ir nenuginčyti teismine tvarka. Nors ieškovė tvirtina, kad vykdo namo, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos mazgo priežiūrą, tačiau neturi jokios sutarties su namo valdytoju, bendrija, taip pat neturi namo projekto, nežino, kokia name įrengta ir kaip naudojama šildymo sistema namo laiptinėse ir butuose. Byloje pateikti įrodymai, kad bendrojo naudojimo šildomose patalpose - laiptinėse - esantys šildymo prietaisai (skardiniai radiatoriai) nebuvo tinkamai eksploatuojami. Už suvartotą ginčo energijos kiekį, kuris nepagrįstai priskirtas bendro naudojimo patalpų šildymui, nors bendro naudojimo patalpos nėra šildomos, privalo mokėti tik centralizuotą šilumos energiją savo butuose suvartoję konkrečių butų savininkai, o ne visi butų savininkai, kurių butai ir bendro naudojimo patalpos nėra šildomos centralizuotai

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas dalinai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti ir pan. (CK 4.83 str. 3 d.). Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatą kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Prie jų priskirtini ir mokesčiai už bendro naudojimo patalpų šildymui sunaudotą energiją. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad daugiabučio namo butų savininkų padėtis šilumos energijos vartojimo atžvilgiu dvejopa. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendroms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) – turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-514/2004; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-229/2012; kt.). Pareiga išlaikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendro naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendros šildymo sistemos.

Ieškovė reikalavimą sumokėti skolą grindė tiek Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo, tiek CK 4.76, 4.82 straipsnio normomis. Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, paskirstomas vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam paskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su jais suderinus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartota šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisydamas to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. 2007 m. lapkričio 20 d. Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnyje taip pat nustatyta, kad daugiabučio namo ir kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Taigi, tiek pagal bendrąsias bendraturčių teises ir pareigas reglamentuojančias normas, tiek pagal pirmiau nurodytą įstatymą atsakovams, kaip turto savininkams, tenka pareiga proporcingai jų daliai atlyginti išlaidas bendro naudojimo patalpoms šildyti. Dėl bendro naudojimo patalpų nešildymo pažymėtina tai, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką pripažįstama, jog aplinkybė, kad laiptinėse atjungti (neįrengti) šildymo įrenginiai – radiatoriai, nepagrindžia, kad laiptinė nešildoma ir namo bendraturčiai nepatiria dėl to šilumos energijos išlaidų. Šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu, taigi, šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai šildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendro naudojimo laiptines (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012).

Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (279 str. 4 d.). Lietuvos Respublikos CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų aplinkybių jam nereikės įrodinėti (prejudiciniai faktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias teismo sprendimo prejudicialumo galią patvirtinančias nuostatas (byloje turi būti nustatytas jų visetas): prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).

Atsakovės R. R., G. A. ir I. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydamos panaikinti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012-12-19 sprendimą Nr. R-2979 ir 2012-12-19 sprendimą Nr. R-2980, ir įpareigoti UAB „Telšių šilumos tinklai“ perskaičiuoti šilumos paskirstymą daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), taikant metodą Nr. 4, netaikant metodo Nr. 5, taip pat priteisti ieškovėms bylinėjimosi išlaidas (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-251-590/2014). Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimu civilinės bylos dalį dėl Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012-12-19 sprendimų panaikinimo nutraukė, o kitą ieškinio dalį atmetė. Apeliaciniu skundu daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai, šiame name esančių butų savininkai R. R., G. A. ir I. K. (ieškovės Vilniaus apygardos teismo byloje), A. K., J. J., R. V., A. J. M., R. R., R. A. ir S. M. (tretieji asmenys) prašė panaikinti 2014 m. lapkričio 14 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai ir įpareigoti UAB „Telšių šilumos tinklai“ atlikti šilumos paskirstymo perskaičiavimą taikant Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovių R. R., I. K. ir G. A. bei trečiųjų asmenų A. K., J. J., R. V., A. J. M., R. R., R. A. ir S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-251-590/2014, 2015 m. spalio 19 nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-431-407/2015) Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą. Taigi, teismuose jau buvo nagrinėtas namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkų ginčas dėl UAB „Telšių šilumos tinklai“ taikomų metodų, kuriais nustatomas šilumos kiekis, tenkantis šioje byloje esantiems atsakovams už bendro naudojimo patalpų šildymą. Šioje byloje atsakovai R. R., I. K. ir G. A. Vilniaus apygardos teismo byloje buvo ieškovėmis, atsakovai A. K., J. J., R. V., A. J. M., R. R., R. A., S. M. – trečiaisiais asmenimis. Atsakovai P. Č. ir S. Č. nekilnojamojo turto registro duomenimis nuo 2009-10-20 iki 2012-06-22 buvo buto Nr. 2, esančio daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), savininkai, todėl jiems, kaip ir kitų butų savininkams, taikytinos vienodos šilumos energijos, tiekiamos į namą, kuriame buvo jų butas, paskirstymo ir apmokėjimo sąlygos. Taigi, Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje (pirmos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose) nustatytos aplinkybės dėl UAB „Telšių šilumos tinklai“ šilumos paskirstymo metodų taikymo, namo butų savininkų pareigos apmokėti už šilumos energiją bendro naudojimo patalpoms šildyti yra prejudiciniai faktai šioje byloje, kadangi abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, tiek Vilniaus apygardos teisme, tiek šioje byloje tie patys asmenys – Vilniaus apygardos teisme ieškovai ir tretieji asmenys, šioje byloje – atsakovai, kurie ginčija tą patį dalyką - UAB „Telšių šilumos tinklai“ pasirinktą ir taikomą šilumos paskirstymo metodą Nr. 5, pareigą apmokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą, Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje nustatytos aplinkybės dėl šilumos paskirstymo metodo Nr. 5 taikymo, daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkų pareigos apmokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą reikšmingos ir šioje civilinėje byloje, nes atsakovai nesutikdami su ieškiniu dėl apmokėjimo už bendro naudojimo patalpų šildymą, ginčija būtent tas pačias aplinkybes.

Taigi, Vilniaus apygardos civilinėje byloje Nr. 2-251-590/2014, bylą išnagrinėjus pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose, nustatyta, kad neįrodyta, jog namo laiptinių radiatoriai nuo 2010 metų nėra šildomi. Konstatuota, kad VĮ Registrų centro išrašai apie atsakovams priklausančius butus, kuriuose (išrašuose) nurodoma, kad butų šildymas – vietinis centrinis, patvirtina, kad minėti butai atjungti nuo centrinio šildymo sistemos, tačiau neįrodo, kad netiekiama šiluma į namo laiptinių radiatorius (CPK 185 str.). 2012 m. kovo 7 d. daugiabučio namo savininkų bendrijos susirinkimo protokolas, kuriame nurodyta, kad atsijungusių nuo centrinio šildymo butų savininkai prižadėjo prisidėti ir atsilyginti už laiptinių šildymą, 2012-05-18 daugiabučio namo savininkų bendrijos susirinkimo protokolas, kuriame nurodyta, kad susirinkimo metu nutarta kreiptis į šilumos teikėją dėl laiptinių šildymo nutraukimo, iš esmės paneigia R. R., G. A. ir I. K. pateiktus įrodymus, kad jau nuo 2010 metų laiptinės nešildomos (2010-11-04 ir 2010-12-12 deklaracijos apie laiptinių šildymo būdo pakeitimus, 2010-12-12 šildymo prietaisų laiptinėse atjungimo aktas ir kt.). Kad byloje esantys įrodymai nėra pakankami spręsti, kad laiptinės nešildomos, konstatuota ir 2014-04-14 techninės ekspertizės išvadoje. Nurodyta, kad net ir tuo atveju, jei nebūtų tiekiama šiluma į laiptinės radiatorius, nereikštų, kad namo laiptinės nėra šildomos centralizuotos šilumos energija. Tokia teismo išvada atitinka formuojamą kasacinio teismo praktiką, pagal kurią pripažįstama, jog aplinkybė, kad laiptinėse atjungti (neįrengti) šildymo įrenginiai – radiatoriai, nepagrindžia, kad laiptinė nešildoma ir namo bendraturčiai nepatiria dėl to šilumos energijos išlaidų.

Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-251-590/2014 nustatyta, kad UAB „Telšių šilumos tinklai“ pagrįstai taiko Šilumos paskirstymo metodą Nr. 5 kartu su Daugiabučio namo gyventojų pasirinktu Šilumos paskirstymo metodu Nr. 4. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartyje nurodyta, kad byloje pateiktas 2007 m. gegužės 28 d. Daugiabučio namo savininkų bendrijos susirinkimo protokolas patvirtina ieškovių (R. R., G. A. ir I. K.) įrodinėjamą aplinkybę, kad daugiabučio namo gyventojai yra pasirinkę Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4. Tačiau tai, kad daugiabučio namo gyventojai yra pasirinkę Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, nereiškia, kad papildomai negali būti taikomas ir Šilumos paskirstymo metodas Nr. 5. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. O3-121 patvirtintų Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių 9 dalyje numatyta, kad paskirstymo metodai rengiami ir taikomi, kai visi pastato vartotojai prijungti prie centralizuoto šildymo sistemos. Daliai vartotojų atsijungus nuo centralizuoto šildymo sistemos, paskirstymo metodas papildomas metodu, leidžiančiu apskaičiuoti šilumos dalį, suvartotą daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Nuo 2010 m. dalis daugiabučio namo gyventojų (įskaitant ieškoves) yra atjungę savo butus nuo centralizuotai tiekiamos šilumos energijos, todėl nebegali būti taikomas vien tik daugiabučio namo gyventojų pasirinktas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4, kuris nėra skirtas bendrojo naudojimo patalpoms šildyti suvartotai šilumai paskirstyti. Šilumos paskirstymo metodas Nr. 5 yra skirtas apskaičiuoti šilumos kiekį bendrojo naudojimo patalpoms, kai dalis patalpų atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu; jis gali būti taikomas bet kuriuo Komisijos rekomenduojamu ar vartotojų siūlomu su Komisija suderintu šilumos paskirstymo metodu, šiuo atveju – daugiabučio namo gyventojų pasirinktu Šilumos paskirstymo metodu Nr. 4.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 03-41 patvirtintas Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodas Nr. 5, kurio 2 punkte nurodyta, kad šilumos kiekis pastato šildymui skirstomas į pastato vartotojams priklausančių butų ar patalpų naudingojo ploto šildymui priskirtą šilumos kiekio dalį ir pastato bendrojo naudojimo patalpų šildymui vartotojams priskirtą šilumos kiekio dalį. Pastato bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskirta šilumos kiekio dalis nustatoma pastato šildymui sunaudotą šilumos kiekį padauginus iš šilumos kiekio dalies (Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodo Nr. 5 3 punktas). Šilumos kiekio dalies vartotojų bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskyrimo koeficientas nustatomas pagal šiame metode pateiktą rekomendaciją ir pagal pastato energijos vartojimo audito duomenis, kai daugiabučio namo butų savininkai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo ar kitų teisės aktų nustatyta sprendimo priėmimo tvarka pasirenka jį taikyti. Ieškovė UAB „Telšių šilumos tinklai“ centralizuotą šilumos energiją tiekia į daugiabutį 24 butų dviejų laiptinių namą, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal Šilumos paskirstymo metodą Nr. 5 rekomenduojamas šilumos skirstymo koeficientas, kai daugiabutyje name yra dvi laiptinės, - 0,18. Kaip matyti iš ieškovės atstovų paaiškinimų, liudytojos R. G., įmonės buhalterės, atsakingos už mokesčių skaičiavimą, parodymų, tokio dydžio koeficientą, skaičiuojant atsakovams mokestį už bendro naudojimo patalpų šildymą, ieškovė taiko tik nuo 2015 m. balandžio 1 d., iki 2015-04-01 - butų savininkų pasirinktą koeficientą – 0,20. Iš 2012 m. kovo 13 d. (duomenys neskelbtini) bendrijos narių prašymo dėl šilumos paskirstymo metodo pasirinkimo, pateikto UAB „Telšių šilumos tinklai“, matyti, kad daugiau kaip pusė butų savininkų sutiko, kad būtų taikomas šilumos kiekio bendrojo naudojimo patalpų šildymui nustatymo koeficientą ne mažesnį kaip 0,20. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 03-41 patvirtintos Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodo Nr. 5 taikymo nuostatos nedraudė šilumos tiekėjui taikyti butų savininkų pasirinktą koeficientas. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovė paskirstydama ir apskaičiuodama šilumos, tiekiamos į daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpoms šildyti koeficientą taikė tinkamai.

Vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 03-41 patvirtintu Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5 vartotojams priskiriamas šilumos kiekis bendrojo naudojimo patalpų šildymui skaičiuojamas pagal butų naudingąjį plotą. Kaip matyti iš ieškovės atstovų paaiškinimų, liudytojos R. G. parodymų, pateiktų mokesčių paskaičiavimo pažymų, ieškovė, apskaičiuodama mokesčius atsakovams už bendro naudojimo patalpų šildymą, duomenis apie atsakovų butų naudingą plotą ėmė ne iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų, o iš 2007 m. lapkričio mėnesį su atsakovais sudarytų šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo su buitiniu šilumos vartotoju sutarčių, kuriose pačių atsakovų buvo nurodyti butų plotai. Sulyginus nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose nurodytus atsakovų buto plotus su ieškovo parengtomis mokesčių paskaičiavimo pažymomis, matyti, kad ieškovės pažymos nurodyti butų plotai nesutampa su viešo registro duomenimis: atsakovo A. K. buto naudingas plotas, nurodytas nekilnojamojo turto registre, - 51,89 kv.m, ieškovės pažymose – 53,12 kv.m, atsakovės S. M. nekilnojamojo turto registre – 67,97 kv.m, ieškovės pažymose – 69,26 kv.m, atsakovės R. R. nekilnojamojo turto registro duomenimis buto plotas 68,75 kv.m, mokesčių paskaičiavimo pažymose - 68,67 kv.m, atsakovės G. A. registro duomenimis – 52,78 kv.m, mokesčių paskaičiavimo pažymose – 52,93 kv.m, atsakovo R. A. nekilnojamojo turto registre – 53,08 kv.m, ieškovės pažymose – 52,93 kv.m, atsakovų P. Č. ir S. Č. registre – 52,82 kv.m, ieškovės pažymose – 52,84 kv.m. Viešų registrų duomenys yra privalomi visiems, jie yra teisingi, kol nėra nuginčyti. UAB „Telšių šilumos tinklai“ su atsakovais įvairiais klausimais teismuose bylinėjasi nuo 2010 metų, 2012-2015 metais Kelmės apylinkės teisme (civilinė byla Nr. 2-18-446/2015) buvo nagrinėjama byla pagal atsakovų iškeltą bylą dėl katilinės savavališkos statybos darbų pašalinimo, kurioje buvo pateikiami išrašai iš nekilnojamojo turto registro, šioje civilinėje byloje taip pat yra pateikti 2015-11-16 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai apie atsakovų butus daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), iš pastarųjų išrašų matyti, kad kadastro duomenys nustatyti 2010 m. lapkričio 16 d. Be to, atsakovė R. R. nurodė, ieškovo atstovai bei liudytoja R. G. patvirtino, kad R. R. asmeniškai pristatė į UAB „Telšių šilumos tinklai“ išrašą iš nekilnojamojo turto registro apie savo butą Varniuose. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovė turėjo ir galėjo žinoti atsakovų butų naudingus plotus, skaičiuojant mokesčius už bendro naudojimo patalpų šildymą ir sistemų priežiūrą vadovautis teisingais duomenimis, nurodytais nekilnojamojo turto registre. Tokiu būdu, ieškovė nepagrįstai padidino vieną iš mokesčių apskaičiavimo parametrų – buto naudingą plotą: atsakovui A. K. 1,23 kv.m, S. M. 1,29 kv.m, G. A. 0,15 kv.m, P.ir S. Č. – 0,02 kv.m.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.82 straipsnio 1 dalies nuostatas daugiabučio namo bendro naudojimo objektų sudėtinė dalis yra bendroji inžinierinė įranga, susidedanti iš namo šildymo tinklų, šildymo radiatorių, šilumos mazgų, karšto vandens ruošimo įrenginių, katilinių, kitos bendro naudojimo inžinierinės įrangos bendro naudojimo patalpose, yra bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė, todėl kiekvieno buto savininkas, net ir atsijungęs nuo pastato šildymo sistemos, išlieka visos pastato šildymo ir karšto vandens sistemos bendraturčiu. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnyje numatyta, kad prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Daugiabučio namo šilumos punktus, nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) prižiūri (eksploatuoja) šio įstatymo pagrindu, nesudarydamas atskirų sutarčių su šilumos punktų savininkais. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pasirenka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba, jeigu šie nepriima sprendimo, bendrojo naudojimo objektų administratorius. Iš ieškovės atstovų, atsakovų paaiškinimų matyti, kad ne tik ginčo laikotarpiu (nuo 2011 m. spalio mėn. iki 2016 m. rugsėjo 30 d.),bet ir nuo katilinės, esančios prie daugiabučio gyvenamojo namo eksploatacijos pradžios, šią priežiūrą vykdė ieškovė. Iki 2011 m. lapkričio 11 d. galiojančios šilumos ūkio įstatymo nuostatos numatė, kad šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūri esami prižiūrėtojai, bet ne ilgiau kaip iki 2012 m. liepos 1 d. Tačiau iš šalių paaiškinimų matyti, kad bendrija nėra sudariusi jokios sutarties su prižiūrėtoju, jo nėra pasirinkusi, ieškovė iki šiol vykdo šias pareiga.

Telšių rajono savivaldybės taryba 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T-1-373 nustatė daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalius tarifus pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo atliekamiems priežiūros darbams: automatizuoto šilumos punkto (be karšto vandens ruošimo įrenginio) – 0,014 Eur / kv.m per mėnesį be PVM; automatizuoto šilumos punkto su karšto vandens ruošimo įrenginiu – 0,022 Eur / kv.m per mėnesį be PVM; pastato vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų – 0,022 Eur / kv.m per mėnesį be PVM; pastato vidaus šildymo sistemų – 0,014 Eur / kv.m per mėnesį be PVM.“ Iki tol vadovaujantis 2009-10-29 Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TI-384 atsakovų butams buvo skaičiuojamas 10 ct. tarifas, t .y. šilumos punkto (be karšto vandens ruošimo įrenginio) priežiūros tarifas 0,05 Lt/kv.m per mėnesį bei už pastato vidaus šildymo sistemų priežiūrą 0,05 Lt/kv.m per mėnesį. Iš mokesčių paskaičiavimo pažymų, liudytojos R. G. parodymų matyti, kad atsakovų butams yra skaičiuojamas 0,03 Eur už vieną kvadratinį metrą. Šis mokestis, atsakovas taikomas už šilumos punkto ir pastato vidaus šildymo sistemų priežiūrą, nėra didesnis nei savivaldybės tarybos sprendimu nustatyti tarifai, pritaikius PVM, todėl laikytinas teisingu. Pagal ieškovės pateiktus paskaičiavimus atsakovai yra įsiskolinę už šias paslaugas. Už šias paslaugas išlieka pareiga mokėti ir atsijungus nuo šildymo sistemos, nes išlieka bendros inžinierinės komunikacijos. Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti (CK 4.76 str., 4.82 str. 3 d.). Šią priežiūrą vykdo ieškovė, todėl atsakovai privalo atlyginti už daugiabučio namo šildymo ir sistemų priežiūrą. Vartotojo pareiga mokėti jam tenkančią dalį už pastato sistemų priežiūrą, ji išlieka nepriklausomai nuo to, kad vartotojas atsijungė nuo pastato šildymo sistemos, nes šie mokesčiai yra priskirtini prie išlaidų bendram turtui išlaikyti.

Iš ieškovės pateiktų mokesčių paskaičiavimo pažymų atsakovas A. K. už bendro naudojimo patalpų šildymą ir šildymo sistemų priežiūrą laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. skolingas 379,18 Eur, atsakovė S. M. už bendro naudojimo patalpų šildymą ir šildymo sistemų priežiūrą laikotarpiu nuo 2013m. kovo 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. – 454,19 Eur, atsakovė R. R. už bendro naudojimo patalpų šildymą ir šildymo sistemų priežiūrą laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. – 899,68 Eur, atsakovė G. A. už bendro naudojimo patalpų šildymą ir šildymo sistemų priežiūrą laikotarpiu nuo 2011m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. – 693,52 Eur, atsakovas R. A. už bendro naudojimo patalpų šildymą ir šildymo sistemų priežiūrą laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. – 693,52 Eur, atsakovai P. Č. ir S. Č. už bendro naudojimo patalpų šildymą ir šildymo sistemų priežiūrą laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. birželio 22 d. – 239,21 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neteisingai įrašydama duomenis apie buto naudingus plotus, atsakovams A. K., S. M., G. A., ir P. S. Č. nepagrįstai padidino skolą, todėl šiems atsakovams priteistina suma mažintina. Atsakovams A. K. nepagrįstai padidintas plotas 2,37 % procentais, S. M. 1,90 % procentų, G. A. 0,28 %, P. ir S. Č. 0,04 %, todėl prašoma priteisti skola šiems atsakovams mažintina proporcingai ieškovės padidintam plotui: A. K. 16,07 Eur, S., M. 8,62 Eur, G. A. 1,94 Eur, P. ir S. Č. 0,09 Eur. Kaip matyti iš mokesčių paskaičiavimo pažymų, ieškovė atsakovams R. R. ir R. A. mokesčius skaičiavo pagal mažesnį nei jų turimas buto plotas, tačiau teismas savo iniciatyva padidinti ieškinio reikalavimus negali, todėl ieškovei tenka pareiga prisiimti nuostolius, atsiradusius dėl jos pačios kaltės.

Ieškovė UAB „Telšių šilumos tinklai“ daugiabučiam 24 butų dviejų laiptinių namui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiekia centralizuotą šilumos energiją. Namui pateiktos energijos kiekis fiksuojamas apskaitos skaitiklyje, kurio duomenis ieškovės darbuotojas nurašo ir įrašo į įmonėje vedamą žurnalą, patiektos energijos kiekis nurodytas atsakovų mokesčių paskaičiavimo pažymose. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovams patiektos šilumos kiekiu. Ieškovė tinkamai taiko Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytus šilumos paskirstymo metodus, koeficientą paskirstant bendro naudojimo patalpų šildymui tenkančią šilumos kiekio dalį. Liudytojo V. S. parodymai apie bendroms patalpos šildyti tenkantį mažesnį šilumos kiekį nepaneigia ieškovės paskaičiavimų teisingumo.

Lietuvos Respublikos 1995-01-26 įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalis nustato, jog fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,04 procento delspinigius. Ieškovės UAB „Telšių šilumos tinklai“ 99,8 procento akcijų priklauso Telšių rajono savivaldybei, todėl ieškovė yra priskiriama prie savivaldybės kontroliuojamų įmonių, mokesčiai už šilumos energiją yra priskiriami prie mokesčių už komunalines paslaugas, todėl ieškovė turi teisę skaičiuoti delspinigius už laiku nesumokėtus mokesčius. Ieškovė prašo priteisti susidariusius delspinigius, susidariusius už šešis mėnesius nuo patikslinto ieškinio pateikimo dienos. Ieškinio senaties terminas šiam reikalavimui nėra praleistas (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nebuvo atidi ir rūpestinga skaičiuojant mokesčius, dėl jos kaltės mokesčiai paskaičiuoti netiksliai, teismas neturi galimybės perskaičiuoti kompiuterine programa skaičiuojamų mokesčių detaliai, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, prašomų priteisti delspinigių dydis atsakovams mažintinas per pusę.

2015 m. lapkričio 25 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telšių šilumos tinklai“ ieškinį dalyje dėl įsiskolinimo už šilumos energiją bei netesybų priteisimo iš atsakovų R. G., J. J. ir R. R. nutraukta, todėl iš naujo ši klausimas nespręstinas.

Iš ieškovės patikslinto ieškinio, atstovų paaiškinimų matyti, kad atsakovai I. K., R. V., A. J. M., R. B. sumokėjo ieškovei visą skolą ir šiuo metu ieškovei nėra skolingi, todėl ieškovė dalies ieškinio šių atsakovų atžvilgiu atsisako. Atsakovams įvykdžius prievolę ieškinio dalies atsisakymas laikomas pagrįstu, neprieštaraujantis įstatymams, nepažeidžiantis šių atsakovų teisių ir teisėtų interesų, ieškovei ieškinio dalies atsisakymo procesinės pasekmės yra žinomos, todėl ieškinio dalies atsisakymas priimamas, o civilinė byla dalyje dėl įsiskolinimo už šilumos energiją bei netesybų priteisimo iš atsakovų I. K., R. V., A. J. M., R. B. nutrauktina (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 p., 294 str. 2 d.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš kitos šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Kadangi ieškinys patenkintas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovų, atsižvelgiant į jų procesinį elgesį ir įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis (CPK 93 str., 94 str.).

Pateikdama ieškinį ieškovė sumokėjo 497,99 Lt žyminį mokestį, kas sudaro 144,23 Eur. Šis žyminis mokestis priteistinas iš visų atsakovų, kuriems pareikštas pradinis ieškinys, t. y. iš 14 atsakovų. Kadangi iš S. Č. ir P. Č. skola priteisiama solidariai, dalinat bylinėjimosi išlaidas jie skaičiuojami kaip vienas asmuo, tačiau išlaidos priteistinos iš kiekvieno jų. Žyminio mokesčio išlaidos kiekvienam iš atsakovų sudaro 11,09 Eur (144,23:13=11,09), S. Č. ir P. Č. po 5,55 Eur (11,09:2=5,55). Ieškovės atstovai pateikė sąskaitas už suteiktas teisines paslaugas, mokėjimo nurodymus, iš kurių matyti, kad ieškovė už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme ją atstovavusiam advokatui sumokėjo 1000 Eur, t. y. 800 Eur už procesinių dokumentų ruošimą, 200 Eur už atstovavimą teisme. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, jos didelę apimtį, ilgą bylos nagrinėjimą, teismo posėdžių skaičių, ieškovės pateiktų procesinių dokumentų didelį skaičių bei į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, darytina išvada, kad ieškovės atstovavimo išlaidos yra pagrįstos ir teisingos, todėl jos priteistinos iš atsakovų (CPK 98 str.). Už procesinių dokumentų parengimą susidariusias 800 Eur išlaidas privalo atlyginti visi atsakovai, kuriems buvo pareikštas pradinis ieškinys, lygiomis dalimis – po 61,54 Eur (800:13=61,54), S. ir P. Č. po 30,77 Eur kiekvienas. Atstovavimo teisme išlaidos (200 Eur) priteistinos iš atsakovų, kurių atžvilgiu teismo sprendimu priteistas ieškovės reikalaujamas įsiskolinimas - po 33,33 Eur iš A. K., S. M., R. R., G. A., R. A., ir po 16,66 Eur iš S. Č. ir P. Č.. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius 72,05 Eur kelionės į teismo posėdžius išlaidas, todėl iš atsakovų, iš kurių teismo sprendimu priteistas įsiskolinimas, lygiomis dalimis ieškovės naudai priteistina po 12 Eur, iš S. ir P. Č. po 6 Eur kelionės išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 9 p.). Bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas dėl ieškovės netinkamai pateiktų įrodymų, todėl po bylos atnaujinimo patirtos ieškovės išlaidos jai nepriteistinos.

Pagal Kelmės rajono apylinkės teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje iki sprendimo priėmimo patirta 144,38 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Ieškinį patenkinus, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovų (CPK 96 straipsnis). Pareiškus ieškinį, byloje buvo14 atsakovų, kiekvienam iš jų buvo siunčiami teismo šaukimai, procesiniai dokumentai, todėl procesinės išlaidos valstybei priteistinos iš visų atsakovų lygiomis dalimis (144,38:14=10,31). Kadangi atsakovei I. K. suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, apmokant jos bylinėjimosi išlaidas valstybei 100 procentų, todėl šioje byloje susidariusios pašto išlaidos iš atsakovės I. K. valstybei nepriteistinos (CPK 83 str. 1 d. 14 p.).

Kadangi atsakovų R. G., J. J. ir R. R. atžvilgiu byla nutraukta, 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi nutraukiant bylą nebuvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų iš šių atsakovų priteisimo klausimas, todėl šis klausimas spręstinas nutartimi, ne šiuo sprendimu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.76 straipsniu, 4.83 straipsnio 3 dalimi, civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktu, 259, 263-268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Telšių šilumos tinklai:

iš A. K. 663,11 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt tris eurus 11 euro centų) skolą už bendro naudojimo patalpų šildymą ir šildymo sistemų priežiūrą laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. ir 24,68 Eur (dvidešimt keturis eurus 68 euro centus) delspinigių;

iš S. M. 445,57 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 57 euro centus) skolą už bendro naudojimo patalpų šildymą ir šildymo sistemų priežiūrą laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. ir 16,38 Eur (šešiolika eurų 38 euro centus) delspinigių;

iš R. R. 899,68 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt devynis eurus 68 euro centus) skolą už bendro naudojimo patalpų šildymą ir šildymo sistemų priežiūrą laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. ir 32,70 Eur (trisdešimt du eurus 70 euro centų) delspinigių;

iš G. A. 691,58 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 58 euro centus) skolą už bendro naudojimo patalpų šildymą ir šildymo sistemų priežiūrą laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. ir 25,19 Eur (dvidešimt penkis eurus 19 euro centų) delspinigių;

iš R. A. 693,52 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt tris eurus 52 euro centus) skolą už bendro naudojimo patalpų šildymą ir šildymo sistemų priežiūrą laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. ir 25,19 Eur (dvidešimt penkis eurus 19 euro centų) delspinigių;

iš P. Č. ir S. Č. solidariai 239,12 Eur (du šimtus trisdešimt devynis eurus 12 euro centų) skolą už bendro naudojimo patalpų šildymą ir šildymo sistemų priežiūrą laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. birželio 22 d. ir 8,75 Eur (aštuonis eurus 75 euro centus) delspinigių.

Civilinę bylą Nr. e2-5-446/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telšių šilumos tinklai“ ieškinį dalyje dėl įsiskolinimo už šilumos energiją bei netesybų priteisimo iš atsakovų I. K., R. V., A. J. M., R. B. nutraukti.

Priteisti bylinėjimosi išlaidas uždarajai akcinei bendrovei „Telšių šilumos tinklai“:

iš A. K., S. M., R. R., G. A., R. A. po 117,96 Eur (vieną šimtą septyniolika eurų 96 euro centus) iš kiekvieno;

iš S. Č. ir P. Č. po 58,98 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus 98 euro centus) iš kiekvieno;

iš I. K., R. V., A. J. M., R. B. po 72,63 Eur (septyniasdešimt du eurus 63 euro centus) iš kiekvieno.

Priteisti iš A. K., S. M., R. R., G. A., R. A., S. Č., P. Č., R. V., A. J. M., R. B. po 10,31 Eur (dešimt eurų 31 euro centą) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.