Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

kaltinamajam N. L., jo gynėjui advokatui Anatolij Šichovcov, įstatyminei atstovei R. L.

nepilnamečio nukentėjusiojo E. T. įstatyminiam atstovui E. T., nukentėjusiojo atstovei advokatei Raimondai Klimienei,

uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvena deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Lietuva su tėvais, mokosi (duomenys neskelbtini), 10 klasėje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. L. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, o būtent: 2025-01-10, apie 08.50 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) esančiose (duomenys neskelbtini) kapinėse, įžūliais veiksmais, tyčia ne mažiau penkis kartus ranka sudavė į galvos sritį ir ne mažiau keturis kartus ranka sudavė į pečių sritį E. T., tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam E. T. fizinį skausmą ir padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą - muštinę žaizdą ir odos nubrozdinimą kairio antakio srityje, poodinę kraujosruvą kairės kaktos pusės - kairio antakio - kairio smilkinio - kairės akies vokų srityje, t.y. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis N. L. teismo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad su E. T. buvo susipykę per programėlę „snapchat“, nes T. prašė jam atvežti elektroninę cigaretę, o jis nevežė. Dėl to T. jį vadino visokiais negražiais žodžiais. Muštynės vyko prie kapinių. Ten nėra vaizdo kamerų. Ten susitarė susitikti gal koks 10 žmonių, jis ėjo išsiaiškinti su T.. Kiti filmavo su telefonais, kad galėtų parodyt. Jis viską pripažįsta, visus smūgius sudavė. Pripažįsta, kad sudavė su ranka į galvą ir kitas kūno vietas. Kai T. pasidarė blogai, jis nustojo jį mušti. Jis stovėjo ir nepuolė jo mušti, suprato, kad sužalojo T.. Jis pats nebuvo sužalotas. Kaip T. pasiekė namus, jis nežino. Kitą dieną matė sužalojimus ant T. veido. T. yra jo brolio klasiokas, broliui dabar 15 metų. Anksčiau jis nėra turėjęs reikalų su T.. Jis yra sportuojantis, išmokęs puolimo judesių. Jam treneris pagrasino, kad išmes iš treniruočių, jeigu dar kartą susimuš. Savo elgesį vertina blogai. Jį T. yra visur užblokavęs, jis negali jo atsiprašyti. Civilinius ieškinius pripažįsta. Atsiprašyti T. mamos nenori. Jo mama kalbėjo su T. mama.

2025-04-16 įtariamojo N. L. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad įtariamasis N. L. parodė, jog įvykis prasidėjo kelkraštyje, šalia (duomenys neskelbtini) stoties esančio pastato, adresu (duomenys neskelbtini). Įtariamasis N. L. paaiškino, kad ten jis ėjo su broliu A. L. ir dar dviem savo draugais, kurių vardų ir pavardžių nežino, ir sutiko E. T. ir jo draugus, kurių buvo kokie 5. Įtariamasis N. L. paaiškino, kad šioje vietoje jie tik kalbėjosi, nei vienas fizinio smurto nenaudojo. Įtariamasis N. L. paaiškino, kad E. T. draugai pasiūlė eiti prie kapinių, kokiu tikslu E. T. draugai pasiūlė jis nežino. Tuomet įtariamasis N. L. parodo, kuria kryptimi nuėjo link kapinių ir paaiškina, kad paėjo maždaug 50 metrų ir pasuko į dešinėje pusėje esantį keliuką. Įtariamasis N. L. paaiškina, kad E. T. pats ėjo, jo niekas nevedė. Paėjus minėtu keliuku apie 50 metrų įtariamasis N. L. parodė vietą, kurioje pasuko į kairėje pusėje esantį keliuk, kuris yra pačioje kapinių teritorijoje. Paėjus minėtu keliuku apie šimtą metrų įtariamasis parodė vietą, kurioje jie visi sustojo ir paaiškino, kad toliau konfliktas tęsėsi kapinių aptvertoje teritorijoje. Įtariamasis N. L. atsisakė parodyti kaip vyko visas konfliktas, nurodė, kad detaliai konflikto nebeprisimena (III tomas, b. l. 111-112).

Nepilnamečio kaltinamojo atstovė pagal įstatymą R. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra N. L. motina, N. L. gyvena su ja, jie sutaria labai gerai. Šiuo metu jos sūnui N. L. yra 16 metų. Ji, žinodama ir suprasdama savo sūnaus N. L. procesinę padėtį, sutinka duoti parodymus. Parodo, kad jos sūnus N. L. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, mokosi 10-oje klasėje. Jis ten mokosi, kadangi jam sunkiai sekasi mokslai. Kiek žino, jos sūnus mokykloje turi draugų. Mokykloje žino N. L. sekasi įvairiai, kartais nenori eiti į mokyklą. Kartais būna pykčių, bet jis darbštus, tikrai padeda prie ūkio darbų. Apie 2025-10-10 įvykusį įvykį ji nieko nežinojo, N. L. jai nieko nepasakojo. Apie šį įvykį sužinojo tik tuo metu, kai atvyko policijos pareigūnai pasikalbėti su jos sūnumi N. L.. Todėl apie šį įvykį nieko nekomentuos, mano, kad jos sūnus N. L. viską papasakos. Ji pati to berniuko, su kuriuo jos sūnus N. L. sukonfliktavo, nepažįsta, jo vardo nežino, pavardė, atrodo yra T.. Ji pati įvykio nematė (II tomas, b. l. 30-31).?

Teisme R. L. paaiškino, kad sūnus baigė (duomenys neskelbtini) mokyklą, 10 klasių, jam yra reikalinga speciali programa, nes netinka bendra mokymosi programa. Dabar mokosi (duomenys neskelbtini), 10 klasės kursą kartoja. Apie įvykį sūnus nenori kalbėti, lankosi pas psichologę. Ji su sūnumi kalbėjo, kad blogai pasielgė. Anksčiau taip niekada nebuvo. Sūnus pajamų ir turto neturi. Ji pripažįsta civilinius ieškinius, atlygins dalimis. Jau yra atlyginusi 500 eurų. Per du mėnesius atlygins likusią žalą. Ji pati registruota Darbo biržoje, vaiko tėvas taip pat registruotas Darbo biržoje. Šeimoje yra devyni vaikai. Materialiai sunkiai verčiasi.

Nukentėjusysis nepilnametis E. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad buvo gruodžio mėnuo, tiksliai nežino, penktadienis, 8.45 per pertrauką N. L. su draugais jį pasikvietė kai ėjo į mėsinę. Jie jį pasiėmė už kurpinės ir nusivedė į kapines. Jie jį daužė 10-20 minučių, jis rankomis užsiėmė galvą. Daugiausiai pataikė į galvą, akį. Visi trys jį laikė, o vienas daužė. Laikė už rankų. Daužė rankomis, kumščiais. Turėjo žiedų, tai žiedu pataikė į akį. Daugiau smūgių buvo į veidą, nes veidas buvo raudonas, prie akies buvo mėlynė. Kiek kartų jam sudavė nepamena, bet 7 bus tikrai. Labai juto skausmą nuo suduodamų smūgių. Kai pataikė žiedu, tai skausmą vertintų 8 balais. Dar daužė į pilvą, bet randų nebuvo. Į pilvą sudavė tris kartus. Pilvo skausmą vertintų 6-7 balais. Daugiausiai sudavė į veidą, o kojomis ir rankomis sudavė ir į pilvą. Kojomis daug kartu sudavė – tris kartus tikrai pamena. Rankomis į pilvą sudavė apie 4 kartus, bet daugiausiai sudavė į veidą. Jį daužė 10-20 minučių. Jis stovėjo, bet kai pataikė į akį tai užsidengė rankomis veidą ir atsitūpė. Jie išėjo iš kapinių, o jis nuėjo pas mokyklos gydytoją, jam uždėjo ledą. Paskui atvykęs brolis jį nuvedė į greitosios automobilį ir jį nuvežė į Šiaulius pas medikus. Medikai nustatė stiprų sumušimą. Jį išleido į namus. Ant veido dėjosi ledą, daugiau nieko. Buvo N. ir jo brolis A. ir dar du draugai, vardo ir pavardės nepamena, jie visi jį nusitempė į kapines. Tempė jį už rankų ir kuprinės. Jį trys laikė, o vienas daužė. Kiti trys irgi prisidėjo, bet nedaug. Daugiausiai prisidėjo N.. N. turėjo žiedą, jis turėjo ir daugiau žiedų, bet vienu pataikė į akį ir labai skaudėjo. Kiti trys jam kelis kartus kumščiais sudavė į pilvą. A. ir dar vienas kažkuris iš tų draugų jam sudavė. Pamena, kad vienas jų buvo su cha – cha kelnėms. Kiti trys ten buvę asmenys į veidą jam nesudavė. N. L. iki įvykio pažinojo šiek tiek iš matymo, susipažinom prieš metus laiko. Kartais pasirašinėdavom, bet daugiau nieko. Ketvirtadienį įvyko konfliktas žinutėmis. Jis atsiuntė nuotrauką ir jam reikėjo įvertinti nuo 1-10, jis įvertino vienetu todėl jis labai supyko. Iš N. nieko nenorėjo pirkti. Stotyje jis buvo vienas, ar kiti matė neprisimena. Jie prie jo priėjo stotelėje, centre prie mėsinės. Tai įvyko 8.48 val. Kai jį mušė jis bandė užsidengti. Jis pats jokių veiksmų neatliko. Jį nusivedė į kapines, nusileidus į apačią – ten kur kameros nemato – apie 500 metrų nuo stotelės. Visas jo veidas buvo raudonas (rodo dešinę pusę). Šonuose mėlynių nebuvo. Veido raudonis buvo vieną dieną, kitą dieną jau buvo apmažėjęs. Ar vykstant pas medikus dar buvo raudonas veidas neprisimena. Viską skaudėjo. Jautė didelę baimę, bijojo, kad jie vėl ateis. Bijojo išeiti iš mokyklos ribų visą savaitę. Pas psichologą nesikreipė. Mano mušimo priežastis buvo dėl žodžių, keiksmažodžių. N. pataikė žiedu, kažkas iš nugaros dar sudavė ir jie išėjo. Jie visi mušdami keitėsi (I tomas, b. l. 133).

2025-01-14 pareiškime E. T. nurodė, kad prašo nustatyti ir įstatymo nustatyti ir įstatymo nustatyta tvarka nubausti asmenis, kurie 2025-01-10, apie 9.30 val. (duomenys neskelbtini) sumušė jos nepilnametį sūnų E. T., gimusį (duomenys neskelbtini). Civilinį ieškinį reikš nustačius kaltus asmenis (I tomas, b. l. 52-55).???

Ikiteisminio tyrimo metu nepilnamečio nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą E. T. parodė, kad ji yra E. T. mama. 2025-01-10 jos sūnus ryte išėjo į mokyklą, jis mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, 8 klasėje. Apie 10 val. jai paskambino (duomenys neskelbtini) gimnazijos socialinė pedagogė ir pranešė, kad sumušė jos sūnų. Nei kas sumušė, nei kokiomis aplinkybėmis jį sumušė, jai nenurodė. Ji nuvyko į gimnaziją, sūnų rado gimnazijos medikės kabinete. Sūnus nekalbėjo, jai nieko nepasakojo. Vėliau jis pasakė, kad jis ėjo į kioskelį nusipirkti maisto ir jį užpuolė iš Kelmės atvykę vaikai, minėjo kažkokį L.. Tada atvyko GMP ir nutarė sūnų vežti į Šiaulių Respublikinę ligoninę. Sūnų išvežant atvyko policija, užsirašė jos duomenis ir ji išvažiavo kartu su sūnumi. Ligoninėje po apžiūros sūnų išleido į namus, nenustatę jokių rimtų sužalojimų. Pirmadienį sūnus jau ėjo į mokyklą. Jai sūnus pasakojo, kad tie vaikai anksčiau mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, tačiau nei vardų, nei pavardžių nenurodė. Minėjo, kad anksčiau su tais vaikais jis susirašinėjo žinutėmis, kokioje programėlėje jai nenurodė. Sakė, kad rašydami žinutes, tie vaikai jam grasino, tačiau jis jai tų žinučių nerodė. Apie įvykį, kai buvo jis sumuštas, jai detaliai nepasakojo, tik minėjo, kad jį užpuolė ir sumušė (I tomas, b. l. 58-61).??

Teisme E. T. paaiškino, kad yra pareiškusi 1000 eurų civilinį ieškinį, jį palaiko. Nurodė, kad buvo sumuštas jos sūnus, viskas vyko per pertrauką tarp pamokų. Po įvykio vaikas savaitę bijojo eiti į mokyklą, nejaukiai jautėsi. To įvykio jis nenori prisiminti, kalbėti apie jį. Vaikas gydėsi, skaudėjo galvą, nuo skausmo gėrė vaistus, lankėsi pas psichologą, buvo kraujosruvos. Jokio atsiprašymo nebuvo. Ji kalbėjosi su mama, tačiau buvo tik reikalavimai atsiimti pareiškimą, nes užblokuotos sąskaitos. Šiuo metu kaltinamojo mama yra atlyginusi 500 eurų. Sūnus norėtų, kad kaltimasis jo atsiprašytų.?

Liudytoja L. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba socialine pedagoge (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. 2025-01-10, apie 09.55 val. jai paskambino mokyklos sveikatos priežiūros specialistė ir pakvietė ateiti pas ją į kabinetą, nes ten yra E. T.. Jai nuėjus pamatė E., kurio veidas buvo sužalotas. Matėsi prakirstas antakis ir paraudę skruostai. Paklausė pačio E. kas nutiko, pasakė, kad jį sumušė, paklausus kur, jis nurodė, kad takelyje prie kapinių. Paklausus kas tai padarė, jis teigė, kad tai keturi jaunuoliai, dviejų jų vardai buvo A. ir N. teigė, kad jie yra iš Kelmės ir galimai mokosi (duomenys neskelbtini), daugiau duomenų nenurodė. Tuomet iškart paskambino 112 pagalbai bei E. mamai ir pasakė situaciją ir kad atvyktų į mokyklą. Atvykę medikai E. išsivežė į Šiaulių ligoninę apžiūrai?(II tomas, b. l. 27-28).

Liudytoja I. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos fizinė darbo vieta (duomenys neskelbtini) gimnazija, čia dirba visuomenės sveikatos priežiūros specialiste. Šioje mokykloje dirba jau apie 18 metų. 2025-01-10 ji dirbo mokykloje kaip ir kiekvieną darbo dieną. Buvo savo darbo vietoje, kai 09.55 val. pas ją į kabinetą geografijos mokytoja R. atvedė iš savo pamokos mokinį E. T.. Atvedusi E. T. mokytoja pasakė, kad pastebėjo sužalojimus ant mokinio. E. T. buvo sumuštas veidas, prakirstas kairės pusės antakis. Iš antakio jam bėgo kraujas, todėl jam uždėjo pleistrą, o kitas veido vietas šaldė. E. T. skundėsi veido skausmu. Pilvo ar kitų kūno vietų skausmais nesiskundė. Ji buvo pakėlusi jo maikutę, apžiūrėjo atidengtas kūno vietas, jokių daugiau sužalojimų nepastebėjo. E. T. jai sakė, kad buvo sumuštas, tačiau jai neminėjo, kiek asmenų jį sumušė. Jos pareiga yra suteikt pirmąją pagalbą, todėl įvykio aplinkybių ji nesiaiškino, tai daro administracija. Ji pirmiausia apžiūrėjo E. T.. Tai truko apie kelias minutes. Tuomet ji 10.00 val. pakvietė socialinę pedagogę L. G. ir ją informavo apie sumuštą mokinį. L. G., pabendravusi su E. T., paskambino jo mamai ir po to paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Po kažkiek laiko atvyko policijos pareigūnai, greitoji medicinos pagalba ir E. T. mama su broliu L. T.. Pirmiausia atvyko E. T. mama su broliu. Tiksliai kas ką kalbėjo nebe prisimena. Pamena, kad L. T. klausė E. T., kas jį sumušo, E. T. prisimena, kad sakė N. L. vardą ir pavardę. Ar dar kažką minėjo neprisimena. Ji įvykio aplinkybių E. T. neklausinėjo. Dėl ko įvyko konfliktas tarp E. T. ir tų kitų asmenų, ji nežino. Kai visi išvyko, ji supildė apsilankymų registracijos žurnalą. Šį žurnalą pildo kas kartą, kai apžiūri mokinį, suteikia konsultaciją ar suteikia jam pirmąją pagalbą. Parodo, kad E. T. žino tik kaip mokinį, jis truputį linkęs į konfliktus, yra mokykloje mačiusi jį konfliktuojantį su kitais vaikais. Ji labai mažai bendravo su E. T., todėl jo daugiau charakterizuoti negali (II tomas, b. l. 36-37).???

Apsilankymų registracijos žurnalo kopijoje iš 2025-01-10, kurį pateikė liudytoja I. S. nurodyta, kad jame nurodyta, jog 2025-01-10 09.55 val. lankėsi E. T.. Apsilankymo priežastis už mokyklos teritorijos susimušė su ne gimnazijos mokiniais. Sumuštas veidas, praskeltas kairės pusės antakis. 10.00 val. Informuota administracija. 10.10 val. iškviesta policija ir GMP (III tomas, b. l. 38-41).???

Liudytojas A. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra A. L., jam yra penkiolika metų. Jis mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, aštuntoje klasėje. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Gyvena su broliais ir sesėmis, tėčiu ir mama. Jis sutinka duoti parodymus. Jis žino dėl ko bus atliekama jo apklausa, dėl to kad susimušė. N. L. yra jo brolis. Jie sutaria gerai. E. T. nepažįsta, tokio asmens nežino. Neprisimena, kas įvyko 2025-01-10. Su E. T. sakė, kad susitiko prie kapinių, bet jis neprisimena. Kažkas atėjo ir pasikvietė N.. Jis tai matė ir girdėjo. Jis tuo metu buvo šalia N., buvo kartu su juo ir savo draugais. Tų asmenų, kas pakvietė N., jis nepažįsta. Jie buvo gal penkiese ar šešiese. Jie N. sakė "eikit pasimušt". Kas taip sakė, jis nežino. Tas pokalbis vyko prie gimnazijos. Tiksliau prie stoties buvo kažkur. Kai jie pasiūlė eiti pasimušti, N. ir tie asmenys, kurie siūlė, nuėjo. Jis nėjo. Nuėjo N. vienas ir tie kiti asmenys. Kai N. nuėjo su tais asmenimis, jis tada ėjo pasivaikščioti. Ėjo su draugais iš gimnazijos, vardų neminės. Ėjo trise, du draugai ir jis. Jis nuėjo su draugais pasivaikščioti ir daugiau nieko nematė. Jie vaikščiojo su draugais prie (duomenys neskelbtini) ir viskas. Jie susimušė ir N. išėjo namo. Jis tų muštynių nematė, tik jis žino, kad jie mušėsi. Jis pabuvo truputį prie (duomenys neskelbtini), jie kalbėjosi su draugais ir jis nuėjo namo. Būnant su tais dviem draugais jie nekonfliktavo, nesipyko. Kai parėjo namo, N. dar nebuvo namuose. N. parėjo namo po kokių 10-20 minučių. Kai N. parėjo, jam nieko nepasakojo, sakė tik kad susimušė. Sakė, kad susimušė su E. T.. Daugiau nieko nepasakojo, nepasakojo kas ką darė. Jokių sužalojimų, kai N. parėjo jis nematė ant jo. Nieko jam daugiau N. L. nepasakojo. N. L. nenešioja ant rankų žiedų. Įvykio dieną irgi nebuvo su žiedais. N. L. įvykio dieną alkoholio nevartojo. Tie asmenys, kurie kvietė N. muštis, jam pasirodė blaivūs. Jis ir jo draugai buvo blaivūs taip pat. Gal buvo rytas, tikslaus laiko nežino, kai susitiko su tais asmenimis, kurie kvietė N. muštis, jis nepažįsta, iš matymo nežino, sunkiai juos atpažintų (II tomas, b. l. 96-97).?????

Liudytojas B. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis šiemet baigė (duomenys neskelbtini) gimnaziją, baigė 12 klasę. Kada įvyko įvykis, tiksliai dienos ir laiko neprisimena, tačiau pamena, kad dar buvo žiema, buvo sniego. Buvo sausio mėnesis. Buvo rytas, galėjo būti po pirmos arba antros pamokos, tiksliai neprisimena. Pamena, tai, kadangi jam pirmos dvi pamokos buvo laisvos, todėl jis buvo su draugais L. Š., kuriam 18 metų, J. P., kuriam jam atrodo 17 metų, ir Š. S., kuriam 17 metų. Jie buvo lauke, šalia mokyklos teritorijos. Jei gerai prisimena, jie ėjo iš parduotuvės "(duomenys neskelbtini)", esančios (duomenys neskelbtini), ėjo pasivaikščiot ir ėjo link kapinių pusės, takeliu. Ėjo nuo (duomenys neskelbtini) autobusų stoties (nuo (duomenys neskelbtini)), buvo šalia kapinių, kai pamatė, kad (duomenys neskelbtini) kapinėse vyksta konfliktas tarp N., kurio pavardės nežino ir E. T.. Jie žodžiu konfliktavo, garsiai šaukė, tačiau dėl ko jie konfliktavo jis neprisimena. Jie stovėjo maždaug 60 metrų atstumu nuo jų, pačiose kapinėse. Jie pamatė ir nuėjo pasižiūrėti kas vyksta. Priėjus pamatė, kad konfliktą tarp N., kurio pavardės nežino, ir E. T., stebi dar du vaikinai, kuriuos jis matė pirmą kartą, jų vardų ir pavardžių nežino. Kai nuėjo, ar kažką klausė, ar aiškinosi, kas vyksta, tiksliai neprisimena. Pamena tik, kad viskas įvyko labai greitai, visi ten buvę vaikinai lanku apstojo E. T. ir N.. Netrukus, vos jiems priėjus prie jų, po kokių 10-15 sekundžių, E. T. ir N. pradėjo muštis. Pirmas puolė N.. Jis puolė prie E. T. ir sudavė smūgius E. T.. Kiek tiksliai kartų sudavė N. E. T., nežino, neprisimena. N. smūgius sudavė iš kumščio E. T. į galvos sritį, galėjo kliūti į pečius. Matė, kad muštynių metu N. vieną ar kelis kartus kėlė kojas bandydamas lyg suduoti E. T., tačiau neprisimena, kad būtų pataikęs. Tiksliai negali pasakyti, bet jam atrodo, kad N. turėjo žiedą ant rankos. Ant kurio piršto ir ant kurios rankos buvo žiedas, jis neprisimena. Jis nematė, kad E. T. būtų suduoti smūgiai į pilvo sritį, ar į kojas. Visos muštynės truko maždaug 30 sekundžių, gal net trumpiau. Po vieno smūgio E. T. užsiėmė už galvos ir pasilenkė, o N. atsitraukė nuo jo ir nuėjo. Su N. kartu nuėjo tie du vaikinai, kurių jis nepažinojo. Nei N. nei E. T. jis nebijo, jo jie neišgąsdino ir šis įvykis nesutrikdė. Jis su minėtais draugais ir E. T. grįžo į mokyklą. Po to su jais kalbėjo socialinė pedagogė. Šį įvykį filmavo vienas iš tų vaikinų, kurie jau stebėjo konfliktą, kai jie atėjo. Šį įvykį taip pat filmavo ir J. P., jis jam po šio įvykio parodė dar tą vaizdo įrašą. Kiek žino, to vaizdo įrašo niekam nesiuntė, siuntė tik jam, kai jo paprašė. Šį vaizdo įrašą pateiks tyrėjai. Šiame vaizdo įraše matosi visos muštynės nuo pat pradžių, įskaitant ir dalį žodinio konflikto. Matosi, kiek kartų buvo suduoti smūgiai E. T.. Po šio įvykio, kiek pamena, E. T. buvo patinimas prie antakio ir kažkur netoli kaktos, prie smilkinio. Kraujo nematė. Šio įvykio metu E. T. smūgius sudavė tik N., daugiau niekas nemušė ir nebandė suduoti. Šio įvykio metu mušėsi tik E. T. ir N.. Niekas E. T. nelaikė, sugriebę už rūbų ar kažko kito jam nebuvo. Jis, J. P., L. Š., Š. S. ir tie du jam nepažįstami vaikinai, muštynes tik stebėjo, jose nedalyvavo. Tik vienas iš jam nepažįstamų vaikinų skatino toliau muštis. E. T. jis pažįsta, lankė tą pačią mokyklą, jis sutardavo su jo broliu. N. žino tik iš matymo, su juo nebendrauja (II tomas, b. l. 65-66).???

Liudytojas L. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šiemet baigė (duomenys neskelbtini) gimnaziją, baigė 12 klasę, kol kas nėra gavęs atestato patvirtinančio vidurinės mokyklos baigimą. Kada įvyko įvykis tiksliai dienos ir laiko neprisimena, tačiau pamena, kad buvo lyg tais penktadienis. Koks buvo metų laikas, neprisimena. Viskas vyko per pertrauką, po kelintos pamokos, tiksliai neprisimena. Pamena, kad jam buvo laisvos kelios pamokos. Jis buvo su draugais- B. S., J. P. ir Š. S.. Jo klasiokas tik B. S., o kiti du draugai yra metais už juos jaunesni. Jie buvome lauke, šalia (duomenys neskelbtini) gimnazijos teritorijos. Pamena, kad vaikščiojo, ėjo (duomenys neskelbtini), tada pasuko į dešinę, į takelį, kuris vedė pro (duomenys neskelbtini) kapines. Einant pro kapines pastebėjo, kad kapinėse yra sustoję keli vaikinai, kurie buvo maždaug 100 metrų atstumu nuo jų. Jie pasuko į kapines pažiūrėti, kas ten vyksta. Buvo įdomu pažiūrėti. Nuėjus pastebėjo, kad žodžiu konfliktuoja N., kurio pavardės nežino ir E. T.. Dėl ko jie konfliktavo tiksliai nežino, kiek pamena, jie žodžių konfliktavo dėl to, kad kažkuris kažkuriam per programėlę buvo kažką parašęs. Šalia konfliktuojančių asmenų stovėjo dar trys vaikinai, kurių jis nepažįsta, jų vardų ir pavardžių nežino, juos matė pirmą kartą. Kai ten ėjo, jis nežinojo, kad kažkas ten mušis. Kai nuėjo, jis neklausė ir nesiaiškino kas čia vyksta, kodėl vyksta konfliktas. Kai jie priėjo, netrukus pats pirmas N. puolė prie E. T. ir bandė suduoti smūgius jam. Ar jam pavyko, tiksliai neprisimena. Kiek prisimena, E. T. irgi bandė suduoti N., ar pataikė neprisimena. Pamena, kad jie abu ten mosikavosi rankomis, kėlė kojas bandydami lyg įspirti vienas kitam. Kiek kartų vienas kitam įspyrė, kiek kartų sudavė rankomis, jis neprisimena. Kiek prisimena, N. smūgius E. T. sudavė iš kumščio, gali būti, kad ir delnu, bet nėra tikras. N. E. T. bandė suduoti į galvos sritį. Galėjo N. E. T. pataikyti ir į pečių sritį, krūtinę, bet ar į šias vietas jis pataikė tiksliai nežino. Ar N. turėjo kokių žiedų ant rankų ar šiaip kažką pasiėmęs į rankas buvo, jis nežino, nepastebėjo. Jis nematė, kad E. T. būtų suduoti smūgiai į pilvo sritį, ar į kojas. Po vieno N. smūgio E. T., E. T. užsiėmė už galvos rankomis ir pasilenkė ir tuomet N. atsitraukė ir su savo trimis draugais ir išėjo. Nei N., nei E. T. jis nebijo, jo jie neišgąsdino ir šis įvykis nesutrikdė. Jis, J. P., B. S. ir Š. S. kartu su E. T. grįžo į (duomenys neskelbtini) gimnaziją. Po to tą pačią dieną su jais kalbėjo socialinė pedagogė. Po to buvo į mokyklą atvykusi policija ir greitoji medicinos pagalba. Jis matė, jog šį įvykį filmavo vienas iš tų vaikinų, kurių nepažinojo, kurie buvo su N.. Nematė, kad kažkas dar filmuotų tą įvykį. Pats iš to įvykio vaizdo įrašo nematė. Su N. buvusiųjų trijų jam nepažįstamų vaikinų, jo draugai irgi nepažinojo, juos matė pirmą kartą. J. P., B. S. ir Š. S. jam patys sakė, kad jų nepažįsta ir nežino. Matė, kad po šio įvykio ant E. T. veido, prie akies buvo kraujosruva, kraujo nematė. Parodo, kad šio įvykio metu E. T. smūgius sudavė tik N., daugiau niekas nemušė ir nebandė suduoti smūgių E. T.. Šio įvykio metu mušėsi tik E. T. ir N.. Niekas E. T. nelaikė, jo sugriebę už rūbų ar kažko kito nebuvo. Jis, J. P., B. S., Š. S. ir tie trys jam nepažįstami vaikinai, muštynes tik stebėjo, jose nedalyvavo. Tik vienas iš tų trijų jam nepažįstamų vaikinų skatino toliau muštis, sakė, kad E. T. "ne ant to užsirovė", skatino N. suduoti dar smūgius E. T.. E. T. jis pažįsta, nes lankė tą pačią mokyklą, jis su juo nebendrauja. N. žino tik iš matymo, su juo nebendrauja, žino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). N. vardą sužinojo po šio įvykio, nes jam pasakė B. S.. G. A., A. L., A. K. jis nepažįsta (II tomas, b. l. 75-76).???

Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra A. K., jam yra 17 metų. Mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, eisiu į vienuoliktą klasę. Gyvena su mama tėčiu ir sese. Žino, dėl ko pakviestas yra, yra pakviestas dėl vieno įvykio. A. L., N. L. ir G. A. pažįsta. Pažįsta iš mokyklos. Draugiški santykiai. E. T. nepažįsta. Jis prisimena įvykio aplinkybes, kada įvykio įvykis mėnesio neprisimins, buvo 12 arba 10 diena. Tai galėtų būti sausio 10 diena. Jis miegojo namuose, jam paskambino G. A. ir pasiūlė važiuoti į (duomenys neskelbtini). Jis sutiko. Jis jam paskambino prieš 7 val ryte, apie 8 val. Jis nuėjo prie pieninės autobusų stotelės. Kartu buvo kiti žmonės ir jis su G. A.. G. A. sakė, kad šiaip važiuojam pabūti. Nuvykę su autobusu į (duomenys neskelbtini) susitiko su N.. Jie ėjo pas N., N. pasitikti. N. ėjo link jų. N. buvo su A.. Paskui nuėjo į autobusų stoties tualetą. Po to jis ir N. išėjo iš tualeto, ir atėjo trys vaikinai, kurių nepažįsta. A. ir G. buvo tuo metu tualete. Vaikinai pradėjo klausinėti, ar N. eis muštis su E.. N. pasakė, kad tegul E. išeina į lauką. Jis, A. L., N. L. ir G. A. ėjo į parduotuvę "(duomenys neskelbtini)", tada ėjo į autobusų stotį ir sutiko E. ir jo draugus. Jie buvo prie autobusų stoties. E. buvo su draugais. Jis buvo vien su draugais vaikinais, merginų nebuvo. Sako eikit išsiaiškinti prie kapinių. Tie E. draugai pasiūlė eiti prie kapinių. E. pats ėjo į kapines, niekas jo nestumdė. Jie sustojo šiek tiek paėję kapinių keliuku. Jie tiesiog visi sustojo, E. buvo vidury. E. pirmas spyrė N., nepataikė. N. gynėsi tada, kulokais trenkė E. į galvą. Kelis smūgius paleido, du smūgius paleido paprastus ir vieną į žandikaulį. E. nepargriuvo, o atsitūpė. E. užsidengė veidą rankomis po smūgio, o kai patraukė rankas nieko nebuvo, jokių sužalojimų nebuvo. E. draugai pasakė, kad viskas baigiam ir N. pasakė viskas gana ir jie išsiskirstėm. Dėl ko kilo konfliktas nežino, kiek žino E. buvo pamandravojęs. Niekas daugiau nematė konflikto. Šį įvykį filmavo jie. Filmavo, kai jau ėjo ten muštis. Šio konflikto metu smūgius suduoti ragino žodžiu, kažkas, bet negirdėjo kas. E. muštynių metu niekas nelaikė, jie laisvai stovėjo. Visi kiti tik stebėjo muštynes. Niekas neprašė, kad būtų filmuojama. N. sakė, kad jeigu bus muštynes, kad filmuotų, kad jis neliktų kaltas. N. sakė, kad E. yra melagis ir ožys. Tame vaizdo įraše nesimato, kad E. pirmas pradėjo, jis nespėjo išsitraukti telefono. Turi tą vaizdo įrašą. Ant E. ir N. nesimatė jokių sužalojimų. E. N. smūgių nepataikė, E. N. bandė spirti. N. pataikė E. į petį du kartus, ir vieną kartą sudavė į veido sritį (rodo skruostą). Tada išsiskirstėm, E. su draugais išėjo. E. nėra anksčiau matęs, su juo bendravęs nėra. Įvykio metu niekas nesispjaudė. Po šio įvykio su E. ir jo draugais nebuvo susitikęs. Buvo pasakęs, kad jei sutiksi E. gatvėje pats jis jį pamokins už tą melą. N. neturi žiedo, jų nenešioja, yra tikras. Įvykio metu neturėjo žiedų. Įvykio metu neišsigando. Niekas nesikišo į konfliktą, konflikto nestabdė, jie mušėsi kaip mergaitės. Suduoto smūgio į petį stiprumą dešimties balų sistemoje vertina 4 balais, į žandikaulį - 6-7 balais. Pasakė viską kaip buvo. Jie palydėjo N. ir tada grįžo vėl į Kelmę. Jis bendrauja su N.. Jis filmavo įvykį ir dar keturi ar penki žmonės filmavo. Jam atrodo A. irgi filmavo (III tomas, b. l. 68-69).???

Liudytojas G. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra G. A., jam yra 16 metų. Mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, nuo rugsėjo eisiu į 11 klasę. Gyvena su mama, broliu, seneliu ir patėviu. Kokiu adresu gyvena neprisimena, užmiršo. Žino dėl kokios priežasties bus atliekama jo apklausa, dėl muštynių. Muštynės seniai įvyko, tikslaus laiko neprisimena. Buvo žiema, tiksliai neprisimena kada. Jis A. K., N. ir A. L. pažįsta. Dabar nebekokie santykiai su jais. Įvykio metu draugavo, po įvykio nebendrauja. Jie mokinsis (duomenys neskelbtini). Jis E. T. nepažįsta. Jis nežino ar įvykis įvyko 2025-01-10. Įvykio dieną jie susitikom su K. mokykloje. Po šešių pamokų išėjo su K. į stotelę, kuri yra prie (duomenys neskelbtini). N. ir A. paskambino jam ir pasiūlė atvažiuoti. Jie nuėjo į stotelę dviese. Laukė autobuso ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Buvo maždaug po 13:25 val. Jie nuvažiavo ir susitiko (duomenys neskelbtini) stotyje N. L. ir A. L.. Tada nuėjom iki parduotuvės "(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini), nusipirko traškučių ir atsigerti. Suvalgė paskui sako einame iki (duomenys neskelbtini) gimnazijos keturiese. Sako palaukime E. kol pamokos pasibaigs. Taip pasakė N. L.. N. norėjo susimušti su juo. Jiems sakė pats N.. Jis tai pasakė kai važiavo autobuse. Dėl ko norėjo susimušti nesakė. Laukė E. prie mokyklos. Laukė 40 minučių. Kai E. pasirodė, N. pasiūlė eiti už kapinių pasimušti. Buvo visi kartu, kai N. pasiūlė. E. nuėjo kartu iki tų kapinių ir jie mušėsi. Vienas ant kito pradėjo varyti visokiais keiksmažodžiais. E. puolė prie N.. E. pradėjo konfliktą. Pradėjo sakyti N. "gaidys", "duchas". N. tada puolė E., pirma su delnais, po to su kumščiais. Neprisimena kur smūgiai buvo suduoti. N. nepargriuvo. N. dėjo su kumščiu į žandikaulį E.. Matė, kad sudavė tris kartus į tą pačią vietą. Smūgių stiprumą dešimties balų sistemoje vertina 8 balais. E. nepargriuvo, susvirduliavo tik, pasilenkęs buvo. A. K. filmavo, kaip jie mušėsi. N. paprašė, kad filmuotų. Kai E. laukė prie mokyklos, E. atėjo su draugais. Jis buvo su keturiais vaikinais ir dvi mergaitės buvo. Žino tik E.. Tų mergaičių ir vaikinų vardų nežino. Visi jie nuėjo į kapines. Visi matė kas vyksta kapinėse. Į kapines ėjo nes N. pasirinko, kad niekas nematytų. E. ėjo į kapines pats, niekas nieko netempė. Kapinėse viskas vyko. Buvo takelis ir tvora. Kapinėse buvo N. L., A. K. ir A. L. ir keturi vaikinai ir dvi mergaitės. Visi jie matė kas vyksta. Muštynės truko 5 minutes. Dėl ko kilo tos muštynės nežino, nieko nesakė. Pašalinių asmenų daugiau nebuvo. N. E. sudavė kumščiu, iš kurios rankos neprisimena. Sudavė tris kartus. Tą konfliktą pradėjo E.. Filmavo įvykį A. K.. To prašė N. L.. Filmavo nes prašė, kad matytų kaip viskas vyksta. Tą vaizdo įrašą jis matė. Vaizdo įrašas trumpesnis. Vaizdo įraše matosi nuo pradžių kai susitiko prie gimnazijos. Kapinėse irgi buvo filmuojama. Vaizdo įraše matosi kaip E. pradėjo. Konfliktas baigėsi kai N. pasakė kad viskas skirstomės. Paskui išėjo. Išėjo visi keturi. E. su keturiais draugais ir dviem mergaitėm išėjo į kitą pusę. E. dengėsi, tačiau jam nepavyko. Sužalojimų nesimatė ant E.. Kai vyko šitas smurtas visi žiūrėjo, niekas nebandė laikyti. Tie kurie buvo su E. sakė "dėkit N.", ragino suduoti. Tie draugai tik kalbėjo, nesudavė. Jis konfliktų su E. nėra turėjęs, anksčiau jo nėra matęs. Kodėl E. jį apkalba, nežino. Su juo nebendrauja per socialinius tinklus, jo programėlėse neturi. Ant N. sužalojimų nesimatė. Nežino , ar praeiviai konfliktą matė. Šio įvykio metu niekas nesispjaudė. Jis po šio įvykio su E. nei karto nesusitiko, nei su E. draugais nesusitiko, su jais nebendravo. N. nenešioja žiedų, yra tikras. Nėra matęs, kad nešiotų. To įvykio metu jis neišsigando. To įvykio metu jam buvo juokinga, juokėsi, nekilo jokia baime (III tomas, b. l. 71-72).

2025-07-09 nutarimu ikiteisminis tyrimas įtariamųjų A. K. ir G. A. atžvilgiu nutrauktas (III tomas, b. l. 15-28).?????

PRĮR įvykio suvestinėje nurodyta, kad „Atėjo į mokyklą mokinys 14 metų, E. T., sumuštu veidu. Praskeltas antakis, žandas. GMP reikia apžiūrai. Prie kapinių pažįstami vaikinai 4 sumušė jį rankomis prieš 15 min. Vienas buvo A., kitas N.. Mama vyksta į mokyklą. Pranešė socialinė darbuotoja. Lauks tarnybų 1a, pasitiks. Info AVPK, GMP Laukia Mokykloje adresu (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Pranešėja L. G.. 2025-01-10 11:55 VAL. Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos slaugytojos V. pranešimas, kad dėl galvos sumušimo ir nubrozdinimo GMP atvežtas E. T., gimęs (duomenys neskelbtini), gydytas ambulatoriškai (I tomas, b. l. 24-28).???

2025-01-31 VTMT specialisto išvadoje Nr. G 80/2025(04) nurodyta, kad E. T. nustatyti sužalojimai: muštinė žaizda ir odos nubrozdinimas kairio antakio srityje, poodinė kraujosruva kairės kaktos pusės – kairio antakio – kairio smilkinio – kairės akies vokų srityje. E. T. nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais). E. T. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. E. T. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir 1 trauminiu poveikiu. E. T. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginio trauminio poveikio su kietu buku daiktu metu, tiek ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę 2025-01-10. E. T. nustatytų sužalojimų atvejais, įprastomis sąlygomis, sužalojimų padarymo metu yra jaučiamas fizinis skausmas (I tomas, b. l. 91-92).???

2025-01-16 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, adresu (duomenys neskelbtini) matoma gatvė. Gatvės kairėje pusėje matoma tvora, ties tvoros pabaiga matomas posūkis į kairę pusę, už posūkio matomi stoties, ir parduotuvės pastatai su raudonais stogais. Dešinėje gatves pusėja matoma tvora už kurios yra (duomenys neskelbtini) mokyklos teritorija, gatvės tolumoje matomi 2 metaliniai šiukšlių konteineriai. Už konteinerių dešinėje pusėje matos kelio ženklas "Motorinio transporto eismas draudžiamas". Už kelio ženklo matomas keliukas palei mokyklos teritoriją, link kapinių, kurių adresas yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta nefilmuojama, iš įvykio vietos niekas nepaimta. Daugiau reikšmingų detalių neužfiksuota (I tomas, b. l. 29-31).

2025-07-07 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vietoje (koordinatės 55.599462, 23.198052), matoma vieta yra kapinės, kuriose eina siauras, dalinai asfaltuotas takelis. Kairėje pusėje yra žalia veja, aptverta metaline tvora, skirianti kapinių ribą. Dešinėje pusėje stovi kapavietės su paminklais, dekoratyviniais augalais ir gėlėmis (I tomas, b. l. 36-37).

1. Apžiūrimas miesto kamerų vaizdo įrašas pavadinimu "ch06_20250110090714". Vaizdo įrašo trukmė 44 min. 52 sek. Vaizdo įrašas be garso, spalvotas. Ant vaizdo įrašo matosi parašyta data "2025-01-10" ir vaizdo įrašas prasideda laiku "09:07:12". Vaizdo įrašo apačioje dešinėje matyti užrašas "Nr. 6 Stotis". Vaizdo įrašas nekokybiškas, žmonių veido bruožai neįžiūrimi. Vaizdo įraše matosi filmuojama (duomenys neskelbtini) autobusų stotis, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše matosi prie stoties pastato stovintys, vis praeinantys žmonės. 42 min. 50 sek. matosi arčiau vaizdo stebėjimo kameros praeinantys keturi vaikinai, kurių veido bruožai neįžiūrimi. Ikiteisminiam tyrimui daugiau reikšmingos informacijos neužfiksuota.

2. Apžiūrimas miesto kamerų vaizdo įrašas pavadinimu "ch06_20250110095206"

Vaizdo įrašo trukmė 1 val. 04 min. 48 sek. Vaizdo įrašas be garso, spalvotas. Vaizdo įrašas yra tęsinys vaizdo įrašo pavadinimu "ch06_20250110090714". Ant vaizdo įrašo matosi parašyta data "2025-01-10" ir vaizdo įrašas prasideda laiku "09:52:05". Vaizdo įrašas nekokybiškas, žmonių veido bruožai neįžiūrimi. Vaizdo įraše matosi filmuojama (duomenys neskelbtini) autobusų stotis, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota.

3. Apžiūrimas miesto kamerų vaizdo įrašas pavadinimu "ch06_20250110105653"

Vaizdo įrašo trukmė 37 min. 26 sek. Vaizdo įrašas be garso, spalvotas. Vaizdo įrašas yra tęsinys vaizdo įrašo pavadinimu "ch06_20250110095206". Ant vaizdo įrašo matosi parašyta data "2025-01-10" ir vaizdo įrašas prasideda laiku "10:56:52". Vaizdo įrašas nekokybiškas, žmonių veido bruožai neįžiūrimi. Vaizdo įraše matosi filmuojama (duomenys neskelbtini) autobusų stotis, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota (I tomas, b. l. 42-44).???

2025-06-20 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu "Snapchat-(duomenys neskelbtini).mp4". Atsidarius vaizdo įrašą matosi, kad jo trukmė 14 sekundžių. Vaizdo įrašas darytas šviesiu paros metu, lauke, matosi sniegas. Vaizdo įrašas su garsu. Vaizdo įraše matyti kapinėse stovintys keturi ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, iš jų vienas rankoje laiko mobiliojo ryšio telefoną ir juo galimai filmuoja įvykį. Vaizdo įrašo pradžioje matosi, kad N. L. bando spirti nukentėjusiajam E. T. bei mosikuojasi rankomis. Nukentėjusysis E. T. taip pat bando spirti įtariamajam N. L., mosikuojasi rankomis. Po to vaizdo įraše matosi, kad tiek įtariamasis N. L., tiek nukentėjusysis E. T. vienas kitam smūgiuoja į viršutinę kūno dalį. Matosi, kaip įtariamasis N. L. 6 kartus abiem rankomis suduoda smūgius į viršutinę kūno dalį nukentėjusiajam E. T., t.y. du smūgius pataiko į veido sritį, 4 smūgius į pečių sritį. Netrukus nukentėjusysis E. T. užsidengia veidą ir pritupia, o įtariamasis N. L. pasitraukia toliau. Girdisi kaip kažkas sako "kas yr kūrva". Girdisi kaip įtariamasis A. K. sako "davai dar nu davai nu dar N. davai nu dar iš galv. Viskas? Ramus?". Filmuojančio asmens vaizdo įraše nematyti (II tomas, b. l. 131-133).??

2025-07-03 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu "1000000393". Atsidarius vaizdo įrašą matosi, kad jo trukmė 1 minutė ir 5 sekundės. Vaizdo įrašas su garsu ir spalvotas. Vaizdo įrašas darytas šviesiu paros metu, lauke, matosi sniegas. Filmuojančio asmens vaizdo įraše nematyti. Vaizdo įrašo pradžioje matyti kapinėse ant takelio stovintys įtariamasis N. L. ir nukentėjusysis E. T.. Girdisi kaip įtariamasis N. L. sako "tai tu ir pradėk nu, nes aš tai pirms nepulsiu". E. T. sako "aš irgi nepulsiu pirms". Girdisi kaip kažkas sako "aš jau būčiau kirtęs N. blet". N. L. atsisuka į už jo stovintį A. K. ir dar vieną vaikiną, kurio vaizdo įraše neįžiūrimas veidas ir sako "tu durns kurva iš kart, tai jis tegu praded. Eik greičiau jugi sakei triochala esu nu, tai davai tuoj sakyk čia blet". Girdisi kaip kažkas sako "bet tai kūrva čia stovėsit ar ką darysit". 00 min. 32 sek. matosi, E. T. užsideda megztinio gaubtuvą ant galvos, o tuo metu N. L. staigiai pripuola prie E. T. ir kelia sulenktą dešinę koją lyg bandydamas spirti, tačiau neįspiria. E. T. bando dengtis rankomis nuo smūgio koja, tačiau tuo pat metu N. L. abiem rankomis smūgiuoja E. T. į galvos sritį ir dešinės rankos kumščiu pataiko tris kartus nukentėjusiajam E. T. į galvos sritį. E. T. tuo metu mosikuojasi rankomis. Toliau vaizdo įraše matosi, kaip N. L. ir E. T. vienas nuo kito atsitraukia. Girdisi kaip kažkas fone sako "ką jūs čia darot nu". Matosi kaip A. K. atkiša daiktą panašų į mobiliojo ryšio telefoną ir galimai pradeda filmuoti. Po kelių sekundžių vėl N. L. puola prie E. T.. Pripuolęs prie E. T., N. L. dešine koja bando spirti E. T., tačiau E. T. atsitraukia ir jis nepataiko. Tuomet N. L. smūgiuoja rankomis į E. T. veido pusę, tačiau E. T. vaizdo įraše nebesimato, matosi tik jo kairė koja ir pakelta kairė ranka. Toliau matosi, kaip E. T. dešine koja spiria N. L., tačiau N. L. vaizdo įraše nesimato, todėl ar pataiko nesimato. Po šio smūgio kamera pasukama į nukentėjusiojo E. T. ir įtariamojo N. L. pusę ir matosi, kaip N. L. vėl smūgiuoja rankomis nukentėjusiajam E. T. į viršutinę kūno dalį ir pataiko vieną kartą kairės rankos delnu nukentėjusiajam E. T. į veido sritį, tris kartus dešinės rankos kumščiu ir vieną kartą kairės rankos delnu į pečių sritį ir dar vieną kartą dešine ranka (vaizdo įraše nesimato ar suduodamas smūgis delnu ar kumščiu) į veido sritį nukentėjusiajam E. T.. Vaizdo įraše matyti, kaip nukentėjusysis E. T. užsidengia veidą rankomis ir pritupia, o įtariamasis N. L. pasitraukia nuo jo. Girdisi kaip kažkas sako "kas yr kūrva". Girdisi kaip įtariamasis A. K. sako "davai dar nu davai nu dar N. davai nu dar iš galv. Viskas? Ramus?", įtariamasis N. L. sako "vsio nahuj kūrva pasibaige". A. K. sako "daugiau negu neluok, net ne prieš tą šoki" ir vaizdo įraše matosi, kaip N. L., A. K. ir dar vienas vaikinas, kurio veido negalimą įžiūrėti, nueina keliuku tolyn nuo nukentėjusiojo E. T., kuris stovi pasilenkęs prie žemės. Vaizdo įrašo pabaiga (II tomas, b. l. 70-72).???

Įtariamojo N. L. 2025-04-01 nepilnamečio individualaus vertinimo pažymoje nurodyta, kad N. teigimu jis neprisimena dėl ko susimušė. Su kitu nepilnamečiu buvo sukonfliktavęs iš seniau (III tomas, b. l. 181-185).???

Nukentėjusiojo E. T. vaiko situacijos vertinimo duomenų anketoje nurodyta, kad 2025-01-21, 16:35 val. su vaiku bendrauta telefonu, kadangi vaikas iš ugdymo įstaigos grįžta apie 17.00 val. vaikas bendravo noriai, drąsiai.. E. pasakojo: buvo taip, kad aš ėjau nusipirkti picos per pietų pertrauką. Su N. mes buvom sukonfliktavę žinutėmis. Tada jis mane pamatė su draugais nusitempė prie kapinių ir smūgiavo, kiti laikė. Aš paskui grįžau į mokyklą, pasakiau socialinei, ėjom pas sesutę, uždėjo ledo, pranešė mamai ir aš paskui su greitąją išvažiavau. Aš nebijau, tiesiog dabar niekur už mokyklos ribų neinu. Man sekasi gerai, mokykloje turiu draugų. Žinau dėl pastabų, ten per matematikos pamokas buvo jos, daugiau, pažadu, kad nebebus pastabų. Mama žino apie jas, pyko, buvo telefoną paėmusi. Mane drausmina paimant telefoną, o skatina pažada ką nors nupirkti. Su broliu gerai sutariu ir su tėte gerai sutariu. Su tėte kalbamės vaizdo skambučiais. Namuose padedu mamai, susitvarkau kambarį, kartais valgyti padarau ir lauke padedu, turim gyvuliukų, tai jais pasirūpinu. Psichologo pagalbos nereikia.

2025-01-21, 14:08 val. su vaiko motina bendrauta telefonu. Vaiko motina pasakojo: jis pasakojo, kad jį užpuolė, iškvietėm policiją, važiavom į ekspertizę dėl mėlynių. Kad dar būtų vienas buvęs, o dabar jį 4-iese užpuolė. Smūgiavo vienas berniukas. Dalyvavo tai jų daugiau, manau protingas vaikas neleistų taip elgtis, o jie visi leido. Įvykis buvo penktadienį, pirmadienį nelabai norėjo eiti į mokyklą, bet ne dėl to, kad bijotų tų vaikų, o dėl to, kad mėlynės buvo. Ant skruosto ir po akim mėlynės buvo. Tas dienas stebėjau jo sveikatą, galvą neskaudėjo, nieko, tai rimtesnių padarinių kaip ir nebuvo. Tarp jų dieną prieš buvo konfliktas, bet ten žinutėmis. Kol buvo ne vienas tol prie jo nelindo, o kai paliko vienas tai taip ir gavosi. Nemanau, kad reikalinga psichologinė pagalba. Jis dėl mokyklos gal labiau pergyveno. Mokykloje su juo pasikalbėjo socialinė darbuotoja ir psichologė, tai nuramino jį. Dėl E. nekyla problemų, kaip ir visi vaikai. Jis geras vaikas, nieko negaliu nieko pasakyti. Gyvenam kaime, padeda. Turi ir keturratį ir dviratį, turi kaip leisti laiką. Gal tik mokytis pritingi, bet sutariam. Vaiko tėtis gyvena užsienyje. Apie įvykį viską žino, domisi. Numerį tik turi islandišką. Dėl išlaikymo problemų nekyla. E. lanko meno skyrių, tai namo grįžta vėlai, su mokykliniu autobusiuku (I tomas, b. l. 152-165).??

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. To paties straipsnio 3 dalyje – kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Byloje nustatyta, kad N. L. 2025-01-10, apie 08.50 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) esančiose (duomenys neskelbtini) kapinėse ne mažiau kaip penkis kartus ranka sudavė į galvą, ne mažiau keturis kartus ranka sudavė į pečių sritį nepilnamečiui E. T., padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukeldamas skausmą. Šį įvykį stebėjo visas būrys nepilnamečių, be to filmavo mobiliaisiais telefonais.

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

N. L. kaltė padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 284 straipsnyje įrodyta jo paties prisipažinimu, nukentėjusiojo ir liudytojų duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, vaizdo įrašų medžiaga, kita byloje surinkta medžiaga.

Teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma: kaltinamojo N. L. prisipažinimu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, visus šiuos duomenis išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje pripažįstama, kad kaltinamasis N. L. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, o būtent: 2025-01-10, apie 08.50 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) esančiose (duomenys neskelbtini) kapinėse, įžūliais veiksmais, tyčia ne mažiau penkis kartus ranka sudavė į galvos sritį ir ne mažiau keturis kartus ranka sudavė į pečių sritį E. T., tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam E. T. fizinį skausmą ir padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą - muštinę žaizdą ir odos nubrozdinimą kairio antakio srityje, poodinę kraujosruvą kairės kaktos pusės - kairio antakio - kairio smilkinio - kairės akies vokų srityje, t.y. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Jo kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra nepilnametis ir skiriant bausmę vadovaujasi LR BK XI skyriuje numatytais nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais siekiant, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą, padėtų nepilnamečiams pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiama į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, socialinę brandą, sveikatos būklę, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Kaltinamasis N. L. padarė vieną nesunkius nusikaltimą, veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, du kartus teisenos nutrauktos dėl atsakomybei per mažo amžiaus. Nusikalto būdamas labai jauno amžiaus , mokėsi pagal specialią programą, turi sveikatos problemų. Po nusikalstamos veikos padarymo jokių konfliktų ar santykių aiškinimosi su nukentėjusiuoju nebuvo, šiuo metu mokosi.

N. L. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas laiko, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), iš dalies atlygino žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.), nusikalto būdamas nepilnamečiu (BK 59 str. 2 d.). N. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.

Gynėjas prašė taikyti BK 93 straipsnį ir atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones. Teismas laiko, kad pritaikyti BK 93 str. ir atleisti nepilnametį N. L. nuo baudžiamosios atsakomybės nėra sąlygų. Teismas buvo padaręs pertrauką bylos nagrinėjime ir suteikė nepilnamečiui kaltinamajam laiko atsiprašyti nukentėjusiojo, su juo susitaikyti, atlyginti žalą, tačiau N. L. teismui paaiškino, kad jis neatsiprašė nukentėjusiojo, net per nukentėjusiojo įstatyminį atstovą – mamą, kuri buvo teismo posėdyje, atsisakė perduoti atsiprašymą. O nukentėjusiojo įstatyminė atstovė teisme kaip tik užtikrino, kad nukentėjusysis laukia atsiprašymo. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad nėra BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatytų sąlygų, tai yra kaltinamasis neatsiprašė nukentėjusiojo, nesupranta padarytos veikos pavojingumo ir dėl to teismas nemano, kad yra pagrindo manyti, kad ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į tai, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, N. L. asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas laiko, kad N. L. skirtina bausmė, tačiau nesusijusi su laisvės atėmimu. Bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, skiriant įpareigojimus dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir skiriant įpareigojimą nebendrauti su nukentėjusiuoju.

Atsižvelgiant į tai, kad N. L. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo nurodytos aplinkybės sutapo su kitais teismo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir surinktais duomenimis, bylos nagrinėjimo metu buvo sutrumpintas įrodymų tyrimas. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas LR BK 64¹ straipsnis ir bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinių ieškinių

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsniu asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims ir reikalauti priteisti žalą.

Byloje buvo pateiktas Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 62,69 Eur turtinės žalos priteisimo už nukentėjusiojo gydymą (I tomas, b. l. 183-197) taip pat pateik įrodymai, patvirtinantys nurodytą sumą – gydymo paslaugų apskaitos išrašas. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl nusikalstamų N. L. veiksmų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padaryta 62,69 Eur žala, kuri priteistina.. kaltinamasis nėra atlyginęs šios žalos, tačiau su padarytos žalos dydžiu sutinka.

Byloje nukentėjusiojo nepilnamečio E. T. atstovės pagal įstatymą, mamos E. T. civilinis ieškinys 1 000 Eur sumai dėl neturtinės žalos atlyginimo , kurią prašo priteisti iš N. L., o jam neturint turto ar uždarbio pakankamo neturtinei žalai atlyginti, priteisti iš įstatyminių atstovų; bei penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (I tomas, b. l. 176). Nurodė, kad neturinės žalos dydį sudaro tai, kad jos sūnus buvo sumuštas, jis patyrė didelį skausmą, išgąstį, baimę, dvasinius išgyvenimus pažeminimą, nepatogumus.

Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, nurodė, kad sūnus taip ir nesulaukė atsiprašymo iš kalinamojo, dalį sumos – 500 eurų atlygino kaltinamojo mama. Vaikas buvo labai išsigandęs, be to visą įvykį vaikai filmavo ir kėlė į socialinius tinklus, dėl to sūnui padaryta labai didelė moralinė žala. Jis bijojo eiti į mokyklą. Vaikas lankosi pas psichologą, be to turėjo gerti nuskausminamuosius vaistus, patyrė daug skausmo, jo gyvenimas buvo apribotas. Prašo priteisti likusius 500 erų, kurių neatlygino kaltinamojo mama. Šiuo metu situacija pasitaisiusi, vaikas lanko mokyklą.

Kaltinamojo įstatyminė atstovė, civilinė atsakovė , mama R. L. teismo posėdyje paaiškino, kad yra lyginusi 500 eurų neturtinę žalą, kitą 500 eurų žalą pasižada atlyginti per du mėnesius.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos įvertinimą pinigine kompensacija, vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Teismų praktikoje taip pat laikomasi išaiškinimo, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga yra kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Nagrinėjamoje byloje nustatant nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama ir įvertinama tai, kad žala padaryta vienai labiausiai įstatymų saugomų vertybių – nukentėjusiojo sveikatai. Jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – sukeltas fizinis skausmas , padaryta muštinį žaizda ir odos nubrozdinimai kairio antakio srityje, poodinė kraujosruva kairės kaktos pusės - kairio antakio - kairio smilkinio - kairės akies vokų srityje. Buvo viešoje vietoje suduota ne mažiau penkių kartų į galvą, ne mažiau keturių kartų į pečių sritį. Nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas. Jis turėjo kęsti skausmą, vykti pas gydytojus, vartoti vaistus nuo skausmo. Be to jis buvo pažemintas, nes įvykis buvo filmuojamas ir keliamas į socialinius tinklus. Nukentėjusysis patyrė skausmą, nepatogumus, dėl likusių kraujosruvų ant veido negalėjo gyventi visaverčio gyvenimo, lankyti mokyklos, patyrė nepatogumus ir baimę būti vėl sumuštam, lankė psichologo konsultacijas.

Lietuvos Aukščiausias teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum), objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, reiškia tokios piniginės satisfakcijos parinkimą, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusio asmens patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis N. L. nepilnametis, mokosi, savo piniginių lėšų, nekilnojamojo turto, iš kurių gali būti išieškoma žala, neturi. Įvertinus visas aplinkybes ir vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir proporcingumo kriterijais, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas, nustatant, kad padarytos neturtinės žalos dydis yra 1 000 Eur ir ši suma priteistina iš N. L. nukentėjusiojo E. T. naudai.

CK 6.276 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Nagrinėjamu atveju N. L. šiai dienai yra 16 metų amžiaus. Veikos padarymo metu buvo 16 metų. Dėl to žala išieškotina iš įstatyminio atstovo, mamos.

Civiliniu ieškiniu taip pat prašoma priteisti procesines palūkanas – 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-699/2015, 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019), atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, šiuo atveju pripažįsta, kad reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo yra pagrįstas, turi būti tenkinamas ir civiliniam ieškovui priteistinos jo prašomos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl atstovavimo ir proceso išlaidų, kiti klausimai

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad N. L. buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme N. L. gynė advokatas Anatolij Šichovcov, kuris paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t.y. tuomet kai kaltinamasis nepilnametis. Atsižvelgiant į tai kas aptarta, į tai, kad N. L. interesai būtų tinkamai ginami, jam gynėjas yra numatytas įstatymo ir būtinas, patirtos atstovavimo išlaidos nepriteistinos.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusiajam E. T. buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, jį tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme atstovavo advokatė J. Šlapaitienė, teisme advokatė Raimonda Klimienė. Nagrinėjamu atveju E. T. skirta įgaliotoji atstovė vadovaujantis BPK 55 straipsnio 4 dalimi, t.y. įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas, nes veika prieš žmogaus sveikatą, o nukentėjęs asmuo nepilnametis ir siekiama, kad tinkamai būtų atstovaujami jo interesai. Teismas nurodo, kad advokato dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo šalių valios, siekiant, kad tinkamai būtų atstovaujama nepilnamečio nukentėjusiojo interesai. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis taip pat nepilnametis, jam gynėjas advokatas Anatolij Šichovcov taip pat paskirtas siekiant tinkamai ginti jo interesus, todėl patirtos išlaidos nukentėjusiojo atstovavimui ir kaltinamojo atstovavimui ikiteisminio tyrimo metu ir teisme iš kaltinamojo nepriteistinos.

Baudžiamojo proceso išlaidas ir jų atlyginimą reglamentuoja BPK VIII skyrius. BPK 103 straipsnyje pateiktas atlygintinų proceso išlaidų sąrašas: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pažymėtina, jog teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui (BPK 105 straipsnio 1 dalis).

Nustatyta, kad gautos sąskaitos faktūros: 118, 25 Eur (I tomas, b. l. 138-147), 38,33 Eur (II tomas, b. l. 98-106), 98,33 Eur (III tomas, b. l. 73-78), 27,09 Eur (III tomas, b. l. 73-78)5), už psichologės dalyvavimą procese. Šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau iš nepilnamečio kaltinamojo nepriteisiamos, atsižvelgiant į nepilnamečio kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad psichologo dalyvavimas buvo būtinas apklausų metu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia

N. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir skirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, intensyvios priežiūros netaikyti; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo, intensyvios priežiūros netaikyti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu, per visą bausmės laiką uždrausti bendrauti su nukentėjusiuoju E. T..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 4 dalimi, įpareigoti per 4 (keturis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Civilinius ieškinius tenkinti visiškai.

Priteisti iš N. L. 62,69 Eur (šešiasdešimt du eurus 69 ct) žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už E. T. gydymą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą Nr. LT 217300010002484333, AB Swedbank.

Priteisti iš N. L. nukentėjusiojo E. T. naudai 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) neatlygintos neturtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Tokiu atveju, jeigu N. L. neturės turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, šią žalą išieškoti iš kaltinamojo N. L. atstovo pagal įstatytmą – mamos R. L., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad ši N. L. atstovų pagal įstatymą pareiga pasibaigs N. L. sulaukus pilnametystės arba, kai jis prieš pilnametystę įgis turto ar uždarbio, kurio pakaks žalai atlyginti.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos N. L. kardomosios priemonės neskirti.

Iki civilinių ieškinių atlyginimo palikti galioti laikiną nuosavybės teisių apribojimą, kuris buvo pritaikytas 2025-07-10 prokurorės Deimantės Banaitienės nutarimu (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-02022-25), N. L. turtui mopedui WONJAN WJ50, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), markė WONJAN, modelis :WJ50, spalva: juoda, tech. paso Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 420,00 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškai uždraudžiant naudotis ir disponuoti.

Iki civilinių ieškinių atlyginimo pratęsti laikiną nuosavybės teisių apribojimą, kuris buvo pritaikytas 2025-07-10 prokurorės Deimantės Banaitienės nutarimu (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-02022-25) R. L., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas, esančias 71800, AB Artea banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 600,00 Eur (šešių šimtų eurų 0 ct), visiškai uždraudžiant disponuoti, apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimas, neišieškoma suma - 300,00 (trys šimtai) eurų.

Iki civilinių ieškinių atlyginimo pratęsti laikiną nuosavybės teisių apribojimą, kuris buvo pritaikytas 2025-07-10 prokurorės Deimantės Banaitienės nutarimu (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-02022-25) R. L., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas, esančias 71800, AB Artea banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 600,00 Eur (šešių šimtų eurų 0 ct), visiškai uždraudžiant disponuoti, apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimas, neišieškoma suma - 300,00 (trys šimtai) eurų.

Daiktai turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant bylą - CD su nepilnamečio E. T. apklausa ir CD su vaizdo įrašais 1000000393; Snapchat – (duomenys neskelbtini), prisegti prie bylos 3 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekami saugoti prie bylos;

Apsilankymų registracijos žurnalo kopiją, nuosprendžiui įsiteisėjus, laikyti kartu su byla (II tomas, b. l. 41), 2011-08-25 Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimo nuorašą laikyti kartu su byla (II tomas, b. l. 57-59).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.