- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-04-25
- Bylos Nr.
- A6.-59-1165/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00129-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Vita Padriezaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- P. N.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui A. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje P. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. N., nuo 2020 m. sausio 8 d. iki 2022 m. lapkričio 23 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), toliau – ir Bendrovė) vadovu, žinodamas apie bendrovės įsiskolinimą valstybės biudžetui, tai yra kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi mokestinę nepriemoką mokesčių administratoriui, kuri 2023 m. vasario 7 d. duomenimis sudarė 78 323,21 Eur, taip pat apie bendrovės finansinę padėtį, tai yra tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 19 d. iki 2022 m. lapkričio 16 d. vykdė atsiskaitymus su kitais žemesnės eilės bendrovės kreditoriais, nors privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tuo pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo tvarką ir VMI, kaip kreditoriaus, teises bei teisėtus interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Pareiškėjas, VMI) pateikė pareiškimą, kuriuo prašo už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą paskirti P. N. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį – 2 200,00 Eur dydžio baudą. Pareiškime nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigta 2020 m. sausio 8 d., nuo tada iki 2022 m. lapkričio 23 d. bendrovės vadovas buvo P. N.. Bendrovė yra VMI skolininkė. VMl mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. vasario 7 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 78323,21 Eur. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, 2022 m. lapkričio 17 d. buvo pradėtas Bendrovės operatyvus patikrinimas, kuris baigtas 2022 m. gruodžio 9 d., surašant 2022 m. gruodžio 12 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (21.222 Mr) FR1042-5101. Buvo patikrinti Bendrovės pateikti už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 16 d. dokumentai: bankų sąskaitų ir kasos knygos išrašai, atskaitingų asmenų avansų apyskaitos, kreditorių ir debitorių sąrašai, preliminarios finansinės atskaitomybė 2022 m. spalio 31 d., turto anketa. Bendrovei nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID - 19. Pateikiame duomenis apie piniginių lėšų judėjimą pagal pateiktuose dokumentuose esančią informaciją per laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 16 d. (pareiškime vertinami atsiskaitymai laikotarpyje nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. lapkričio 16 d.). Didžiausi, didesni nei 150,00 Eur, mokėjimai iš „Swedbank“, AB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti pažeidžiant atsiskaitymo eiliškumą. Didžiausi, didesni nei 1000,00 Eur, mokėjimai iš Revolut Payments UAB atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti pažeidžiant atsiskaitymo eiliškumą, nurodyti lentelėje: Bendrovės vadovas P. N., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad į teismo posėdį šaukiamas P. N. neatvyko, jam apie teismo posėdžio datą, laiką bei vietą buvo pranešta tinkamai, o prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nurodė, jog su kaltinimu sutinka ir prašė skirti minimalią baudą, sutinka procesinius dokumentus gauti byloje esančiu elektroninio pašto adresu. Administracinio nusižengimo byla išnagrinėta P. N. nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje visiškai palaikė pareiškimą, prašė nubausti P. N. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą, atsižvelgiant ir į tai, jog pats asmuo savo kaltę pripažįsta visiškai ir šiuo metu jau nėra bendrovės vadovas. Paaiškino, kad mokėjimai buvo atliekami kitiems kreditoriams, o ne laikantis eiliškumo – į valstybės biudžetą, t. y. nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio nuostatų. Patvirtino, jog ir šiuo metu nėra atsiskaityta su valstybės biudžetu, kadangi vadovas iš darbo išėjo, neliko, kam mokėti privalomųjų mokesčių. Papildomai nurodė, jog tikslina pareiškime nurodytą nusižengimo padarymo laikotarpį, kuris yra nuo 2022 m. rugpjūčio 19 d. iki 2022 m. lapkričio 16 d.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens P. N. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga: 2023 m. vasario 8 d. teisme gautas VMI pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo su priedais, kuriame nurodyta, kad Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. vasario 7 d. duomenimis Bendrovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui buvo 78 323,21 Eur, kurią sudaro: 2 193,34 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) ir 67 320,71 Eur pridėtinės vertės mokestį (toliau – ir PVM), įskaitant GMP, PVM ir pelno mokesčio delspinigius (viso 8 557,16 Eur).
Iš VMI pateikto pareiškimo bei prie jo pridedamų priedų – UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašų matyti, kad 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. liepos 16 d. (pareiškime ir posėdžio metu patikslinime vertinami atsiskaitymai laikotarpyje nuo 2022 m. rugpjūčio 19 d. iki 2022 m. lapkričio 16 d.) laikotarpiu bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, S. S., E. I., UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)M. S. ir kt.).
Iš Operatyvaus patikrinimo pažymos, kuris pradėtas 2022 m. lapkričio 17 d., baigtas 2022 m. gruodžio 9 d., matyti, kad tiriamasis laikotarpis yra nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 16 d. ir nustatyta, jog patikrinimo pradžios metu 2022 m. lapkričio 17 d. skola biudžetui buvo 78 210,91 Eur. Tačiau kaip matyti iš teismų informacinės programos LITEKO, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui P. N. teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutarimu skirta 1400 Eur bauda už tai, jog jis laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką.
Nagrinėjamu atveju P. N. padarė veiką, kuri tęsėsi tam tikrą laiką. Tęstiniu pažeidimu teismų praktikoje suprantama veika, susidedanti iš kelių tapačių arba vienarūšių laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, kurių kiekvienas paimtas atskirai gali būti laikomas kaip teisės pažeidimas, esant vieningai kaltei, siekiant vieningo tikslo (rezultato), nukreipto į tą pačią įstatymo saugomą vertybę. Paprastai tęstinis nusižengimas laikomas baigtu padarius pirmą neteisėtą veiksmą ir trunka tol, kol pats pažeidėjas nutraukia šiuos veiksmus arba kompetentingos valstybės institucijos pareigūnas nustato teisės pažeidimo faktą. Taigi tęstinio teisės pažeidimo požymiai yra: eilė tapačių ar vienarūšių veiksmų, tie veiksmai turi būti pažeidimas; vieninga tyčia (vieninga kaltė); vieningas sumanymas, vieningas motyvas ir tikslas; vienas objektas; vienas dalykas; tas pats kėsinimosi šaltinis, veiksmų tęstinumas; neilgas laiko tarp atskirų veiksmų tarpas.
Todėl šioje byloje laikytina, jog P. N. tęsė administracinį nusižengimą nuo 2022 m. rugpjūčio 19 d. iki 2022 m. lapkričio 16 d., šį laikotarpį nurodė teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas tikslindamas pareiškimą. Kaip jau minėta, teismas jau pripažinęs P. N. kaltu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. nesumokėtus privalomuosius mokesčius valstybei. Tačiau nors bendrovės direktorius ir žinojo apie pareiškimo pateikimą teismui, Bendrovė ir po to nesumokėjo įsiskolinimo valstybės biudžetui, toliau vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už vieną iš šioje dalyje numatytų alternatyvių veikų: 1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; 2) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą; 3) kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. CK 6.930¹ straipsnis numato skolininko – fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumo tvarką. Pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Ši norma teisės subjektams yra privaloma. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek bendrovei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti.
Šiuo atveju P. N. traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės, numatytos CK 6.930¹ straipsnyje, pažeidimo, kadangi jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, turėdamas pareigą atsiskaityti su valstybės biudžetu – sumokėti gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčius (GPM, PVM) bei delspinigius, šių mokesčių nesumokėjęs, atsiskaitė su vėlesnės eilės Bendrovės kreditoriais. Didžioji dalis atsiskaitymų laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 19 d. iki 2022 m. lapkričio 16 d. vyko tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šių bendrovių: UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, S. S., E. I., UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) M. S. ir kt..
Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40 straipsnyje yra imperatyviai nurodytos mokesčių mokėtojo pareigos, be kita ko, laiku ir tiksliai įvykdyti mokestines prievoles; bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių; teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais; laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus. Mokesčių surinkimas, kaip ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo, mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys (Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-2255/11 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje jau aptartos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką, t. y. trečios eilės kreditoriaus (VMI) pareikštus ir nepatenkintus reikalavimus, neturėdama pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, vykdė atsiskaitymus ir su paskesnės eilės kreditoriais, todėl nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Tačiau, kaip teisingai nurodė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas teismo posėdžio metu, sprendžiant Bendrovės vadovo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį klausimą, negalima apsiriboti vien tik CK 6.930¹ straipsnio nuostatų nesilaikymo konstatavimu, būtina įvertinti ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-648/2019 ir kt.). Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Taigi priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės.
Šiuo atveju, kaip matyti iš kartu su pareiškimu VMI pateiktų dokumentų, prievolės sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą už skirtingus mokestinius laikotarpius (skaičiuojant mėnesiais) atsirado ir įsiskolinimas už GPM ir PVM susidarė 2020 m.–2022 m. skirtingais laikotarpiais, jų įvykdymo terminai VMI pareiškimo pateikimo dienai yra pasibaigę, tačiau Bendrovė įsiskolinimų mokesčių administratoriui 2023 m. vasario 7 d. (tikrinimo dieną prieš kreipiantis su pareiškimu į teismą) nebuvo padengusi.
Iš operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad VMI einamųjų mokesčių skolų išieškojimą vykdė ir Bendrovės banko sąskaitų nuo 2022 m. rugsėjo 22 d. ir nuo 2022 m. lapkričio 17 d. iki 2022 m. gruodžio 5 d. nurodymais buvo nurašyta 5050,16 Eur. Tačiau bendrovė ir toliau savanoriškai nemokėjo. Bendrovės prašymu, VMI 2022 m. gruodžio 5 d. priėmė sprendimą (23.21-08 E) 324-37500 dėl 1500 Eur mokestinės nepriemokos perėmimo. Šios sumos nepadengė turimo pareiškime nurodyto įsiskolinimo sumos, tačiau nepaisant to, bylai aktualiu laikotarpiu Bendrovė vykdė reikšmingo dydžio mokėjimus kitiems asmenims, o mokėjimai kitiems kreditoriams sudarė didžiąją dalį mokestinės nepriemokos.
Taigi iš išdėstyto akivaizdu, kad P. N., žinodamas savo vadovaujamos bendrovės finansinę padėtį bei apie prievolę mokėti įstatymuose nustatytus atitinkamus mokesčius valstybei, to nedarė veikdamas sąmoningai, tai yra tyčia, bei atsiskaitė su kitais kreditoriais ir taip pažeidė kreditorių reikalavimų atsiskaitymo eiliškumą. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto, nepriklausomai nuo tokio teisei priešingo veikimo būdo tikslų ir motyvų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-266/2006, 3K-3-130/2011). Vien tai, kad mokestinės nepriemokos šiuo atveju atsirado ankstesniais mokestiniais laikotarpiais, negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybės, jog laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 19 d. iki 2022 m. lapkričio 16 d. bendrovė netinkamai vykdė mokestines prievoles. Šioje byloje nustatyti objektyvūs duomenys patvirtina, kad P. N. veikė tyčia. Jis, kaip bendrovės vadovas, žinodamas apie bendrovės įsiskolinimą VMI, taip pat kad bendrovės turimų lėšų nepakanka visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turėdamas galimybę sumažinti bendrovės mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, ją sumažino tik simboliškai, o kitas bendrovės pinigines įplaukas panaudojo atsiskaitydamas su kitais kreditoriais.
Atkreiptinas dėmesys, kad Bendrovė į valstybės biudžetą nepervedė GPM ir PVM mokesčių. Šiame kontekste pažymėtina, kad pajamų mokesčio nuo gyventojams išmokamų išmokų, pagal mokesčio išskaičiavimo tvarką priskiriamų A klasės pajamoms, mokesčio mokėtojas yra mokestį išskaičiuojantis asmuo, todėl jis yra atsakingas už tinkamą mokestinės prievolės įvykdymą. Kai per GPMĮ nustatytą terminą mokestį išskaičiuojantis asmuo neįvykdo mokestinės prievolės, mokesčių administratorius mokėtiną pajamų mokestį ir delspinigius apskaičiuoja mokestį išskaičiuojančiam asmeniui. Kai samdomiems darbuotojams mokamas darbo užmokestis, iš darbo užmokesčio išskaitytas gyventojų pajamų mokestis turi būti sumokamas į valstybės biudžetą ir, nors gyventojų pajamų mokestį, išskaitytą iš samdomų darbuotojų darbo užmokesčio, apskaičiuoja ir sumoka darbdavys, realiai jį moka darbuotojas ir šis mokestis, išskaitytas iš darbo užmokesčio, tiesiogiai mažina sutartą darbuotojo bruto darbo užmokestį. Tuo tarpu PVM yra vartojimo mokestis, kuris apskaičiuojamas atsižvelgiant į prekių ir paslaugų pridėtinę vertę, vykdant prekių tiekimus ar paslaugų teikimus Lietuvos teritorijoje ar jas įsigyjant Lietuvoje iš kitos valstybės narės. PVM laikytinas netiesioginiu mokesčiu, kurį, parduodamas prekę ar paslaugą, savininkas (PVM apmokestinamasis asmuo) gauna iš pirkėjo (galutinio vartotojo) ir įsipareigoja vėliau pervesti į valstybės biudžetą. Taigi, įvertinus tai, kad mokesčių mokėtojas (juridinis asmuo, vykdantis ekonominę veiklą) abiem šiais atvejais piniginėmis lėšomis, sudarančiomis GPM ar PVM objektą, disponuoja ne kaip savo turtu, o tik tol, kol mokestį apskaičiavęs, jį perves į valstybės biudžetą, tokio pobūdžio piniginių lėšų panaudojimas bendrovės ūkinėje komercinėje veikloje siekiant veiklos tęstinumo nesuponuoja išvados dėl asmens kaltės (tyčios) sąmoningai pirmenybę suteikiant kitiems kreditoriams ir pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytas imperatyvias nuostatas nebuvimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje surinktų įrodymų pakanka P. N. pripažinti kaltu padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o jo veiksmuose yra visi būtinieji objektyvieji bei subjektyvieji šio administracinio nusižengimo požymiai.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šio nusižengimo padarymą gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. P. N. padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingesnių ANK pažeidimų, tai patvirtina ir įstatymų leidėjo už šį pažeidimą numatyta pakankamai griežta administracinė nuobauda. Nustatant skiriamos baudos dydį atsižvelgtina į tai, kad P. N. jau yra nubaustas už ankstesnį laikotarpį, per kurį nemokėjo ir iki šiol nemoka privalomųjų mokesčių valstybės biudžetui, turi galiojančią administracinių nuobaudų, daugiausiai, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. P. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, jog padarytą nusižengimą pripažįsta, jo sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai daroma išvada, jog ANK 22 straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis gali būti įgyvendinta skiriant jam ANK 120 straipsnio sankcijoje numatytą administracinės nuobaudos vidurkį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
P. N., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 2 200 (dviejų tūkstančių dviejų šimtų) eurų baudą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.