Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2021-01-13 · Civilinė byla Nr. e2YT-288-1148/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-01-13
Bylos Nr.
e2YT-288-1148/2021
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-01986-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Michail Volčkov, Michail Volčok
Pareiškėjas
A. J., J. K., P. K., D. G., G. Š., Ž. N.
Suinteresuotas asmuo
VĮ Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriui, S. G.
Advokatai
Valdas Andrijauskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-288-1148/2021Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01986-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 13 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas M. V.,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. J., J. K., P. K., D. G., G. Š. ir Ž. N., atstovaujamų advokato Valdo Andrijausko, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriui, S. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad jie po M. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), likusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.

2. Pareiškėjai nurodė, kad jų mama ir močiutė M. K. turėjo 5 vaikus: A. J., gim. (duomenys neskelbtini), B. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini); J. K., gim. (duomenys neskelbtini), P. K., gim. (duomenys neskelbtini), I. K., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini). Mirus B. G. pretendentais į atsiradusį palikimą tampa jos vaikai: D. G., gim. (duomenys neskelbtini), G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. G., gim. (duomenys neskelbtini). Mirus I. K., pretendente į atsiradusį palikimą tampa jo vienturtė dukra Ž. N., gim. (duomenys neskelbtini). M. K. mirė (duomenys neskelbtini), o po jos mirties liko 9.5900 ha ploto žemės sklypas, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai dėl M. K. palikimo priėmimo, per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą pas notarą nesikreipė, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas nebuvo išduotas. Kitų pretendentų į atsiradusį palikimą nėra.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjai priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti. Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius atsiliepime nurodė, kad pareiškėjų aktyvūs veiksmai rodo, kad pareiškėjai nori priimti palikimą, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjai atsisakė priimti palikimą ir valstybė gali paveldėti turtą. Pažymėjo, kad pareiškėjai yra mirusio asmens potencialūs įstatyminiai turto paveldėtojai pagal įstatymą, todėl neprieštarauja, kad būtų nustatytas pareiškėjų nurodytas juridinę reikšmę turintis faktą tuo atveju, jei bus įrodytas palikimo priėmimas faktiškai jį pradėjus valdyti. Neprieštarauja dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

5. Suinteresuotas asmuo S. G. atsiliepimu į pareiškimą su pareiškimu sutinka visiškai. Nurodo, kad pareiškėjai po M. K. mirties likusį žemės sklypą valdė ir prižiūrėjo. Neprieštarauja dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

6. Kadangi tarp byloje dalyvaujančių asmenų ginčo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nekilo, teismas, įvertinęs turimų įrodymų visumą, dalyvaujančių byloje asmenų poziciją, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

7. Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tačiau, tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

8. Pagal palikimo priėmimo teisinių santykių principus, palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 587 str. 1-3 dalys, 1964-07-07 redakcija).

9. Tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

10. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko.

11. Pareiškėjų teigimu, būtent jie likusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.

12. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).

13. Taigi pareiškėjų žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis).

14. Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjų paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjai turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jų paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Pareiškėjai nėra pažeidę įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjų prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjų nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjų pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjų parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjų paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti.

15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. K. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai A. J., J. K., P. K. yra mirusiosios vaikai, o D. G., G. Š. ir Ž. N. – mirusiosios vaikaičiai. Suinteresuotas asmuo S. G. taip pat yra mirusiosios vaikaitis. Po M. K. mirties liko 9,5900 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad per visą laikotarpį nuo M. K. mirties jokie kiti potencialūs įpėdiniai neginčijo aplinkybės, kad pareiškėjai pradėjo mirusiosios turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjos mirties, taip pat jokie kiti potencialūs įpėdiniai nepareiškė prieštaravimų dėl pareiškėjų teisės paveldėti M. K. turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto 6 mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo.

16. Suinteresuotas asmuo S. G. nurodė, kad pareiškėjai po M. K. mirties likusį žemės sklypą valdė ir prižiūrėjo. Suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius savo atsiliepimais iš esmės sutiko su tuo, kad pareiškėjai aktyviais veiksmais išreiškė savo poziciją dėl palikimo priėmimo po palikėjo mirties. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus teigimu, nėra jokio pagrindo teigti, jog šiuo atveju valstybė gali paveldėti mirusio asmens turtą. Be to, iš byloje esančio 2021-01-11 Testamentų registro išrašo matyti, kad Testamentų registre nėra įregistruotų M. K. sudarytų testamentų, palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų, palikimo priėmimo ar atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.

17. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, atsižvelgdamas į pareiškėjų nurodytas aplinkybes, šias aplinkybes patvirtinančias ir nepaneigiančias suinteresuotų asmenų pozicijas, konstatuoja, kad po M. K. mirties (duomenys neskelbtini) jos vaikai ir vaikaičiai – pareiškėjai – priėmė jos palikimą, pradėję faktiškai jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 8 punktas, CK 587 straipsnis 1964-07-04 redakcija). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjų pareiškimą ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti pareiškėjų A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Ž. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. K. (gimusios (duomenys neskelbtini)) mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Ž. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėję turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjų paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėjas Michail Volčok