Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria skolininko turtui ir piniginėms lėšoms pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320, 338 straipsniai).

Kreditorius kreipėsi į teismą pareiškimu CPK XXIII skyriaus nustatyta tvarka. Sutinkamai su CPK 432 straipsniu, jeigu šiame skyriuje tam tikrų procesinių veiksmų atlikimas nereglamentuojamas, taikomos bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisyklės. Viena iš tokių taisyklių yra CPK XI skyriaus 5 skirsnyje numatytos laikinųjų apsaugos priemonių reglamentavimo taisyklės.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokiu būdu įstatymo leidėjas ne tik numatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, bet ir šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl jos turi atitikti ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir būti susijusios su galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į bylos pobūdį, ieškinio reikalavimą, atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Dėl šios priežasties prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių visada turi būti pagrįstas ir motyvuotas (CPK 144 str.).

Iš byloje esančio kreditoriaus pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo matyti, kad jis, prašydamas iš skolininko priteisti 125 000 Lt skolą, 45 625 Lt delspinigių, 75 000 Lt palūkanų ir 5 proc. metinių palūkanų, prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – skolininkui priklausančio 245 625 Lt turto areštą. Šis kreditoriaus prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo pakankamai motyvuotas, o pats pareiškimas tikėtinai pagrįstas. Kreditorius nurodė, kad skolos grąžinimo terminas yra seniai pasibaigęs, skolininkas vengia grąžinti jam paskolintą didelę pinigų sumą, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis kreditoriaus argumentais, konstatavo, kad yra reali grėsmė, jog teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atskirajame skunde skolininkas nurodo, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones neturėjo būti patenkintas, nes jo (skolininko) turtinė padėtis (turimas turtas) užtikrina, jog net ir patenkinus kreditoriaus reikalavimus priimtas teismo sprendimas bus nesunkiai įvykdytas. Apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus atmeta, kaip neįtakojančius skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjamu atveju, apeliantas prie atskirojo skundo pridėjo VĮ Registrų centro išrašą, kuriame nurodytas A. P. turimas nekilnojamasis turtas (b.l. 14). Tačiau šiame sąraše neatskleistos esminės aplinkybės, susijusios su galimu išieškojimu iš apelianto turto. Kreditorius prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėjo antstolės D. M. 2012-09-06 pranešimo dėl turto aprašo ir Turto aprašo nuorašus (b.l. 22-25) vykdomojoje byloje Nr. 0012/12/01709. Iš 2012 m. rugsėjo 6 d. turto aprašo matyti, kad visas skolininko turtas yra apsunkintas hipoteka, o turtinės teisės į žemės sklypą yra areštuotos kito antstolio patvarkymu. Todėl, nepriklausomai nuo apelianto minimo turto turėjimo, realus išieškojimas iš jo yra apsunkintas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nebuvo pagrįsto ir pakankamo pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių netaikymui, t.y. jos taikytos pagrįstai ir teisėtai.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2012-08-24 teismo įsakymu išieškojo iš apelianto kreditoriaus naudai 125 000 Lt skolos, 45 625 Lt delspinigių, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-08-24 iki teismo įsakymo įvykdymo ir 1478 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei – iš viso 172 103 Lt. Kreditorius patikslintu pareiškimu prašė priteisti 125 000 Lt skolos, 45 625 Lt delspinigių, 1 proc. sutartines palūkanas, t.y. 75 000 Lt, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 1478 Lt bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-08-24 nutartimi laikinąsias apsaugos priemones taikė 245 625 Lt sumai.

Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau nepagrįstai pritaikė didesnio masto laikinąsias apsaugos priemones nei teismo įsakymu priteista suma, todėl apelianto atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, o skundžiama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartis keistina dalyje dėl pritaikyto arešto sumos dydžio (CPK 337 str. 1 d. 4 p., CPK 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 4 p., 338 str. teismas

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį pakeisti.

Pakeisti ginčijamos nutarties rezoliucinę dalį ir vietoj „Areštuoti skolininko A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį 245 625 Lt vertės nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, uždraudžiant tuo turtu disponuoti, o nesant ar esant nepakankamai atsakovui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti skolininko pinigines lėšas, esančias atsikaitomosiose sąskaitose, paliekant teisę įmokėti pinigus į sąskaitą (-as), uždrausti disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leisti iš šių lėšų daryti atsiskaitymus tik su valstybės biudžetu bei kreditoriumi pareiškimo reikalavimui užtikrinti” įrašyti „Areštuoti skolininko A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį 172 103 Lt vertės nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, uždraudžiant tuo turtu disponuoti, o nesant ar esant nepakankamai atsakovui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti skolininko pinigines lėšas, esančias atsikaitomosiose sąskaitose, paliekant teisę įmokėti pinigus į sąskaitą (-as), uždrausti disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leisti iš šių lėšų daryti atsiskaitymus tik su valstybės biudžetu bei kreditoriumi pareiškimo reikalavimui užtikrinti“.

Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.