- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-12
- Bylos Nr.
- e2S-1816-657/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03988-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Skolininkas
- uždarosios akcinės bendrovės „R.Baltic“
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Novisima“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „R.Baltic“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9282-285/2017, kuria buvo tenkintas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Novisima“ prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 29 d. patvirtino taikos sutartį sudarytą tarp ieškovės UAB „Novisima“ ir atsakovės UAB „R.Baltic“, kurioje šalys susitarė, jog skolininkė UAB „R.Baltic“ įsipareigoja iki 2017 m. gegužės 3 d. sumokėti kreditorei UAB „Novisima“ visą 29 167,38 Eur sumą, ją mokėdama dalimis taikos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka.
Šalies argumentai
2. Ieškovė UAB „Novisima“ 2017 m. balandžio 14 d. kreipėsi į teismą prašydama išduoti vykdomąjį raštą, nes skolininkė yra nesumokėjusi 27 167,38 Eur pagal taikos sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 19 d. nutartimi kreditorės UAB „Novisima“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino – išdavė vykdomąjį raštą sudarytai taikos sutarčiai vykdyti dėl 27 167,38 Eur sumos išieškojimo.
4. Teismas konstatavo, kad atsakovė UAB „R.Baltic“ po taikos sutarties sudarymo iki 2017 m. gegužės 3 d. turėjo sumokėti ieškovei visą sutartą 29 167,38 Eur sumą, tačiau sumokėjo tik 4 000,00 Eur ir piktybiškai vengia vykdyti taikos sutartį. Kadangi atsakovė nustatytu terminu neįvykdė taikos sutarties, tai ieškovės prašymas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskirajame skunde skolininkė UAB „R.Baltic“ prašė Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – kreditorės prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1.1. Teismas neįvertino aplinkybių, kad pagal šalių sudarytos taikos sutarties 2.4 punktą turėjo būti panaikintos skolininkės turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ši taikos sutarties sąlyga atsakovei buvo esminė: tik nesant taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė galėjo disponuodama turtu atsiskaityti su ieškove. Tačiau ieškovė, veikdama per antstolį, neleido išregistruoti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, dėl to atsakovė negalėjo tinkamai vykdyti taikos sutartyje prisiimtų įsipareigojimų. Tokiu būdu ieškovė tyčia atsakovei sudarė formalias kliūtis įvykdyti taikos sutartį.
1.2. Teismas negalėjo išduoti vykdomojo rašto pagal neįsiteisėjusią nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo.
1.3. Teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, privalėjo pranešti atsakovei. Atsakovė pranešimo apie bylos nagrinėjimo laiką negavo.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorė UAB „Novisima“ prašė Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą; skirti atsakovei UAB „R.Baltic“ 5 000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę baudos priteisiant ieškovei; išduoti ieškovei vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-9282-285/2017 įsiteisėjusios 2017 m. gegužės 19 d. nutarties pagrindu; priteisti ieškovei UAB „Novisima“ iš atsakovės UAB ,R.Baltic“ turėtas bylinėjimosi išlaidas.
7. Nurodė, kad šiai dienai atsakovė ieškovei turėjo būti sumokėjusi visą skolos sumą – 29 167,38 Eur, tačiau yra sumokėjusi tik 4 000,00 Eur. Nuo 2017 m. kovo 29 d. areštas atsakovės banko sąskaitų lėšoms buvo panaikintas, kadangi antstolis areštavo atsakovės kilnojamąjį turtą, kurio pakako įsiskolinimo sumai užtikrinti. Taigi, atsakovė jau nuo 2017 m. kovo 29 d. turėjo galimybę laisvai disponuoti savo piniginėmis lėšomis ir atsiskaityti su ieškove. Ieškovė yra labiausiai įsiskolinimo atgavimu suinteresuota šalis. Jos tikslas yra atgauti įsiskolinimą kuo greičiau, o ne vilkinti skolos atgavimą ar sudaryti formalias kliūtis įsiskolinimo padengimui. Įsiskolinimo suma ieškovei yra ypatingai didelė ir savalaikis taikos sutarties 1.4. punkte nurodytų mokėjimų negavimas apsunkina jos atsiskaitymą su įmonės darbuotojais ir verslo partneriais, negali laiku atsiskaityti su banku pagal lizingo sutartis. Taikos sutartyje nustatyti mokėjimų terminai nesusieti su teismo nutarties patvirtinti taikos sutartį priėmimu ar įsiteisėjimu. Dėl to atsakovės elgesys, nevykdant pasirašytos taikos sutarties ir/ar pateikiant atskirąjį skundą, neatitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų. Pavėluotas atskirojo skundo padavimas yra dar vienas bandymas vilkinti teismo procesą, piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Pateiktu atskiruoju skundu siekiama kiek įmanoma nutolinti priverstinį skolos išieškojimą, kurią atsakovė piktybiškai vengia grąžinti. Atsakovė klaidina teismą atskirajame skunde nurodydama neteisingą procesinio dokumento gavimo datą. Atsakovės veiksmai rodo, jog ji piktnaudžiauja jai suteiktomis teisėmis.
8. Su atsiliepimu ieškovė pateikė naujus įrodymus – 2017 m. kovo 24 d. atsakovės UAB „R.Baltic“ prašymą netvirtinti taikos sutarties, 2017 m. gegužės 3 d. AB DnB banko įspėjimą, ieškovės banko sąskaitos išrašus, atsakovės UAB „R.Baltic“ turto aprašą, antstolio patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria kreditorei išduotas vykdomasis raštas skolininkei nevykdant teismo patvirtintos taikos sutarties, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Taikos sutartimi šalys tarpusavio derybų ir kompromisų būdu išsprendžia kilusį ginčą, numato tarpusavio įsipareigojimų vykdymą taikos sutarties šalims priimtinu būdu. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią. Tokioje situacijoje paprastai priverstinio vykdymo nebeturėtų reikėti, nes šalys įsipareigoja taikos sutartį vykdyti gera valia. Tačiau jei dėl kokių priežasčių taikos sutartis nevykdoma, suinteresuota šalis gali reikalauti vykdymo priverstine tvarka ir kreiptis į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (CPK 646 str. 3 d.). Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas susitarimo esmės. Taigi, teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad, jos šaliai nevykdant sutartimi jai nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka.
12. Vykdomųjų raštų išdavimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos CPK XLIV skyriuje. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Taigi, pagal įstatymą, pagrindas išduoti vykdomąjį raštą yra nevykdoma taikos sutartis.
13. Atskirajame skunde apeliantė neneigia teismo nustatytos aplinkybės, kad ji pažeidė teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygas, o teigia, kad vykdyti taikos sutartį neturėjo galimybių dėl nepanaikintų laikinųjų apsaugos priemonių, bei to, kad nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo nėra įsiteisėjusi. Apeliantės teigimu, neįsiteisėjusi nutartis negali būti vykdoma.
14. Pirma, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį, atskirasis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Apeliantės argumentai, susiję su jos nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimu įsiteisėjimu ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimu.
15. Antra, nustatyta, kad byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims, kaip to reikalauja CPK 133 straipsnio 1 ir 3 dalys, kas leidžia daryti išvadą, kad skolininkei nebuvo sudaryta galimybė nurodyti aplinkybes ir pateikti teismui įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą. Teismas spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo neįvykdė CPK 646 straipsnio 3 dalies reikalavimų, jog spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto dėl neįvykdytos taikos sutarties sąlygų ar jos dalies nevykdymo, turi ištirti ir įvertinti šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, todėl vien dėl šios priežasties apeliantės atskirasis skundas tenkinamas.
16. Esant nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismas priimdamas ginčijamą nutartį dėl vykdomojo rašto išdavimo, netinkamai taikė procesinės teisės normas, neištyrė visų reikšmingų aplinkybių, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartis naikintina ir klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
17. Grąžinant bylą nagrinėti teismui iš naujo, naujų įrodymų priėmimo klausimą išspręs pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas iš esmės.
Dėl baudos skyrimo
18. Kreditorė UAB „Novisima“ prašė skirti atsakovei UAB „R.Baltic“ 5 000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
19. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Ieškovė įsitikinimu, atsakovės UAB „R.Baltic“ piktnaudžiavo procesu, pareikšdama atskirąjį skundą, nes siekė ne savo teisių gynybos, o nepagrįstai nutolinti priverstinį skolos išieškojimą, tokiu būdu sukelti žalą atsakovei kaip verslo subjektui. Tačiau iš byloje esančių duomenų apeliacinis teismas neturi pagrindo daryti tokios išvados.
20. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Atsakovės pateiktas atskirasis skundas yra pagrindžiamas jos poziciją, ieškovės manymu, patvirtinančiais konkrečiais argumentais. Šia nutartimi atsakovės atskirasis skundas tenkintas ir ieškovės prašymas dėl vykdomojo dokumento išdavimo grąžintas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina, jog pats atskirojo skundo pateikimas negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Konkrečių duomenų apie atsakovės ketinimus sąmoningai veikti prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą ieškovė nepateikė, o apeliacinis teismas taip pat nenustatė (CPK 95 str. 1 d., 178 str.). Dėl nurodytų priežasčių šis atsakovės prašymas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.