Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

1. Ieškovas R. M. ieškiniu prašo teismo pripažinti negaliojančia ir panaikinti nuo jo sudarymo momento, tarp R. M. ir J. P. 2019 m. gruodžio 3 d. sudarytą dovanojimo sutartį, notarinio registro numeris 2947. Pripažinus negaliojančia ir panaikinus 2019 m. gruodžio 3 d. sutartį, grąžinti R. M. tai ką buvo gavusi J. P., t. y. grąžinti statinius – ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį garažo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Taip pat priteisti iš J. P. bylinėjimosi išlaidas ieškovo ir valstybės naudai.

2. Ieškovas R. M. ieškinyje nurodė, kad 2018 m. gegužės 25 d. Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką su J. P., tačiau atsakovė J. P. iš Lietuvos išvyko jau 2019 m. balandžio 16 d. ir niekada negrįžo. Pasak ieškovo, santuoka buvo fiktyvi, kadangi atsakovė J. P. tik imitavo savanaudiškais tikslais siekdama gauti pusę ieškovui priklausiusio nekilnojamojo turto. Išvykdama gyventi į užsienį, atsakovė nurodė, jog nori užsidirbti pinigų naujam automobiliui. Į Lietuvą grįžo vienintelį kartą, t. y. 2019 m. lapkričio mėn. pabaigoje – gruodžio mėn. pradžioje. Grįžusi į Lietuvą automobilio nepirko, aiškino, kad jai automobilis nereikalingas, ji neturinti kur gyventi. Anot ieškovo, atsakovė visomis įmanomomis priemonėmis siekė ieškovą paveikti taip, kad jausčiausi kaltu dėl žmonos materialinės gerovės užtikrinimo. Ieškovas siekdamas, kad atsakovė kaip moteris jaustųsi saugi gyvendama su juo, kaip dovaną artėjančių Šv. Kalėdų proga, 2019 m. gruodžio 3 d. padovanojo ½ dalį namų valdos. Dovanodamas turtą tikėjosi ir tikėjo, kad atsakovė pasiliks Lietuvoje su juo, kaip ir buvo žadėta. Pasak ieškovo, jam buvo iškelta sąlyga – arba dovanoti pusę turto, arba ji su ieškovu nepasiliks ir negyvens. Vėliau ieškovas sužinojo, kad dovanojimo sutarties dieną ir anksčiau, Didžiojoje Britanijoje, atsakovė gyveno ir gyvenimo planus kūrė jau su kitu vyru. Gavusi ko siekė, atsakovė 2019 metų Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų šventėms nepasiliko. Iš Lietuvos išvyko tuoj pat po dovanojimo sutarties sudarymo, maždaug 2019 m. gruodžio 7-10 d. Daugiau atsakovė namo negrįžo, su ieškovu nebendravo, o 2020 m. gruodžio 21 d. jau kreipėsi į mediatorių dėl santuokos nutraukimo. Ieškovo teigimu, žinodamas, kad atsakovė su juo negyvens, paliks jį vos tik gavusi turtą ir niekada nepadės jam kaip sutuoktiniui, tokio sandorio nebūtų sudaręs.

3. Ieškovas R. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinį palaiko. Jam (duomenys neskelbtini) metai. Visą gyvenimą dirbo statybų srityje, darbas nebuvo vadovaujantis. Turi spec. vidurinį išsilavinimą - pieno produktų technologas. Su atsakove susipažino maždaug 2006 metais. Atsakovė su dukra atsikraustė pas jį į namus. Nuo 2009-2010 iki 2012 metų gyveno kaip pora. Tuo metu niekur nevažinėjo, dirbo namuose. Vėliau susipyko su atsakove ir išvyko į Daniją. Bet atsakovė su dukra liko gyventi jo namuose, tik jis sudarė panaudos sutartį. Atsakovė norėjo sudaryti panaudos sutartį. Tris metus dirbo Danijoje. Vis dar bendravo su atsakove, bet ne kaip pora. Atsakovė įkalbinėjo ieškovą susituokti. Atsakovė nuolat kartodavo, moteris turi būti saugi, turėti dalį turto ir jei ieškovas su atsakove susituoks, padovanos dalį turto, intymus gyvenimas vėl atsinaujins ir viskas bus, kaip buvę. Tačiau po santuokos sudarymo intymus gyvenimas neatsinaujino. Santuoką sudarė, nes atsakovė to prašė, norėjo pavardę pasikeisti, atsakovė žadėjo, kad kai bus vyras ir žmona, atsinaujins intymus gyvenimas. Iki pat santuokos sudarymo ir po to, niekas nepasikeitė, negyveno kaip vyras ir žmona. Santuoką sudarė, nes mylėjo atsakovę, nemaža metų buvo pragyvenę, pasitikėjo. 2018 m. gegužės 25 d. sudarė santuoką, nors nuo 2014 m. lapkričio mėn. nebuvo jokio šeimyninio gyvenimo su atsakove, nei bendrų pinigų, nei intymaus gyvenimo, kt. Atsakovė įkalbinėjo sudaryti santuoką akcentuodama, kad sudarius santuoką jų ankstesnis gyvenimas grįš į senas vėžes. Jam kilo abejonė, kad santuoka gali nieko nepakeisti, bet jis tikėjo atsakove, daug metų buvo kartu, atsakovė buvo sąžininga. Į teismo klausimą - ar atsakovės sąžiningumas pasižymėjo laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio mėn. iki santuokos sudarymo ir ar buvo pagrindas juo grįsti santuoką – ieškovas atsakė, kad padarė klaidą. Dėl intymaus gyvenimo su atsakove nurodė, kad jis buvo laikotarpiu nuo 2009 iki 2012 metų, nuo 2014 m. kovo iki 2014 m. lapkričio mėn., o vėliau jo nebuvo. Vėliau intymus gyvenimas neatsinaujino, atsakovė tik žadėjo, kad jis atsinaujins. Atsakovė įkalbinėjo turtą perleisti, motyvavo tuo, kad jei jam kas nors nutiks, jo sūnūs ją gali išvyti iš jo namų. Suprato testamento reikšmę, jį sudarė 2009 metais, ir jei jam kas nors nutiktų, visas turtas būtų likęs atsakovei. Į klausimą – kam reikėjo sudaryti dalies turto perleidimo sandorį, jei buvo sudarytas testamentas – ieškovas atsakė, kad atsakovė prašė perleisti visą turtą. Nurodė, kad tuo metu buvo per daug įsimylėjęs ir negalvojo apie pasekmes. Atsakovė jam atrodė esanti geras žmogus, todėl surašė testamentą. Perleido atsakovei pusę turto remiantis motyvu, kad atsakovė buvo geras žmogus. Į teismo klausimą – ar jokio šeimyninio gyvenimo nebuvimas nuo 2014 m. lapkričio mėn. iki santuokos sudarymo, nesudarė pagrindų susimąstyti – ieškovas atsakė, kad sudarė, bet atsakovė vis įkalbinėjo, jis supranta, kad blogai padarė. 2019 m. balandžio 16 d. jam nežinant atsakovė išsideklaravo iš ieškovo namų ir išvyko į užsienį. Jam pasakė kelios dienos prieš išvykimą. Sutiko išleisti atsakovę į užsienį, galvojo užsidirbs pinigų ir grįš. Pasak ieškovo, kai atsakovė grįžo namo, ji jau gyveno su kitu vyru užsienyje, jis pirmą kartą atsakovei grįžus į namus (po 4-6 mėnesių) klausė su kokiu vyru ji fotografavosi, atsakovė nurodė, kad tai nuotrauka su bendradarbiu. Jis naiviai patikėjo. Atsakovei būnant užsienyje, bendravo, bet labai retai. Atsakovė grįžusi buvo kokius tris kartus iki sandorio sudarymo. Jis klausė atsakovės, ar ji grįš namo 2019 metų gruodžio mėnesio šventėms, atsakovė nurodė, kad grįš, jei ieškovas padovanos dalį turto. Jis buvo keletą kartų ir pas notarę. Kartais atsakovė grįždavo ir pabūdavo apie savaitę, bendravimas buvo atšalęs, tačiau jis galvojo, kad santuokinis gyvenimas atsistatys, nes atsakovė žadėjo padovanojus jai pusę turto, viskas bus kaip buvę (ir intymus gyvenimas). Atsakovė vis įkalbinėjo sudaryti sandorį. Įkalbinėjimas vykdavo atsakovei teigiant, kad nepadovanojus jai dalies turto, ji pas ieškovą negrįš, nes moteris tik tada gali jaustis saugi, kai turi dalį turto. Priešpaskutinį kartą, kai buvo grįžusi, ji sakė sutvarkyti dokumentus ir ji grįš gruodžio mėnesio pirmomis dienomis ir vėl viskas bus kaip buvę. Jis tikėjo, kad po sandorio sudarymo grįš normalus gyvenimas. Atsakovei išvykus gyventi į užsienį, jos dukra dar kurį laiką gyveno su juo. Sudarius santuoką niekas nepasikeitė, atsakovė bendravo gražiai, įkalbinėjo jį, bet pats santykis negrįžo į iki tol buvusį lygį. Atsakovei grįžus, jie abu vyko pas notarę. Notarė jam nieko nesiūlė. Dovanojimo sandorio sudarymo turinį ir pasekmes perskaitė sekretorė, jis žinojo. Norėjo padovanoti atsakovei dalį turto, kad grįžtų normalus gyvenimas. Po sandorio sudarymo grįžo abu namo. Atsakovė išvyko pas drauges. Ir viena jų pasakojo jam, kad atsakovė gyrėsi, kad pasiekė savo tikslą. Namuose dar buvo 3 (tris) dienas. Vėliau vėl išvyko į užsienį. Kai atsakovė išvyko į užsienį, su ja jau nepavyko niekaip susisiekti, tada suprato, kad yra apgautas. Į teismą kreipėsi vėliau, nes galvojo, kad viskas susitvarkys. Atsakovė žadėjo grįžti šventiniam laikotarpiui, tačiau negrįžo. Valia sudaryti sandorį susiformavo nuosekliai. Atsakovė nėra prisidėjusi prie namų remonto ar išlaikymo. Prieš tai jis 2010-2012 metais atsakovės iniciatyva buvo parašęs testamentą atsakovei. Testamentą panaikino po dovanojimo sandorio sudarymo, kai su atsakove nebuvo galimybių su ja susisiekti, šiai išvykus į užsienį. Anksčiau testamento nenaikino, nes vis susitaikydavo su atsakove. Tačiau atsakovė sužinojo, kad testamentą gali nuginčyti ieškovo sūnūs, todėl ji tada pradėjo kalbėti reikia sudaryti dovanojimo sandorį. Pas notarę biure buvo išaiškinta galimybė sudaryti testamentą, tačiau jis norėjo sudaryti dovanojimo sandorį, nes testamentas buvo prieš tai sudarytas. Po sandorio sudarymo, atsakovė nėra prisidėjusi prie turto išlaikymo. Santuokos sudarymo metu nebuvo bendro biudžeto. Mano, kad yra apgaulė, nes atsakovė melavo, kad viskas bus gerai ir grįš į normalias vėžes, kai ji galės jaustis saugi, kai bus padovanota dalis turto. Jis patikėjo. Nepažįstamam žmogui nebūtų dovanojęs dalies turto. Nuo pažinties su atsakove, namą remontavo apie tris kartus. Viskas buvo daryta ieškovo lėšomis. Atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedarbo metu – užsiimdavo namų ruošos darbais. Atsakovės dukros jis iš namų nevijo, jis paprašė jos kuriam laikui išsikraustyti. Jai tuo metu buvo 20 metų. Konflikto nebuvo. Alkoholiu nepiktnaudžiauja. Nuotrauką, kurioje buvo užfiksuota atsakovė su kitu asmeniu pamatė dar prieš sandorio sudarymą – maždaug 2019 m. lapkričio mėn. viduryje. Nuotrauką parodė atsakovės dukra. Parodė nuotrauką savo telefone. Matė kelias nuotraukas (vyriškis buvo su mėlynais ir geltonais marškinėliais). Tuo metu jis jau įtarinėjo, kad atsakovė užmezgusi naujus santykius. Bendraudavo atsakovė nenoriai, kartą per savaitę. Laukė kol atsakovė grįš namo ir paaiškins. Grįžusi namo atsakovė paaiškino, kad nusifotografuoti paprašė bendradarbis. Matė 2 nuotraukas, kuriose atsakovė stovėjo su kitu asmeniu. Jis klausė atsakovės, kaip vyko fotografavimas, persirenginėjant tam asmeniui kitais marškinėliais, bet atsakovė nieko neatsakė. Jis abejoju atsakovės paaiškinimu, bet jis patiklus žmogus, patikėjo. 2018 m. vasarą, iš karto po santuokos sudarymo, atsakovė jį įkalbėjo sudaryti turto perleidimo sandorį. Negalėjo atsakyti kodėl sandoriui sudaryti reikėjo laukti 1,5 metų. Tačiau po to pakeitė savo paaiškinimus ir nurodė, kad nusprendė turto dalį perleisti 2019 m. spalio mėn. Pas notarę vyko du – tris kartus, kas trys savaitės. Atsakovė grįžusi iš užsienio, maždaug porai mėnesių likus iki sandorio sudarymo, ragino ieškovą kuo greičiau sudaryti sandorį. Atsakovė kartą buvo grįžusi birželio mėn., kitą kartą lyg ir spalio mėn., vėliau sandorio sudarymui. Spalio mėnesį atsakovė grįžusi nurodė, kad liks žiemos šventėms, jei bus jai perleista dalis turto. Sandorio sudarymo laiko sąlygas derino su atsakove, t. y. parengus dokumentus paskambino atsakovei ir derino sandorio sudarymo datą (maždaug likus 10 dienų iki sandorio, nors buvo matęs nuotraukas atsakovės su kitu asmeniu). Į teismo klausimą – ar nereikėjo prieš derinant sandorio sudarymo datą palaukti kol atsakovė grįš iš užsienio ir paaiškins nuotraukų su kitu asmeniu padarymo aplinkybes, jų turinį – ieškovas nurodė, kad padarė klaidą. Grįžus atsakovei iš užsienio, santykiai ir bendravimas buvo atšalę. Nurodė, jog dovanojimo sandorį supranta, taip – „atidavei turtą ir neturi“. Supranta, kad padovanojus atsakovei pusę turto, ji ieškovui neįsipareigojo. Santykiai atsakovei grįžus buvo atšalę, taip pat ir bendravimas jai būnant užsienyje. Į teismo klausimą – esant tokioms aplinkybėms, kas sudarė pagrindą manyti, kad sudarius dalies turto dovanojimo sandorį, šeimyniniai santykiai atsinaujins – ieškovas nurodė, kad mylėjo atsakovė, ja pasitikėjo. Kokybiškas šeimyninis gyvenimas su atsakovei buvo tik 2009-2012 metais ir 2014 m kovo – lapkričio mėn. Į teismo klausimą – kai per visą laikotarpį nuo 2009 metų iki sandorio sudarymo jo santykiai su atsakove buvo daugiau nekokybiški, nei kokybiški, ar verta buvo ja pasitikėti – ieškovas nurodė, kad jis per daug tikėjo. Sudaromo sandorio esmę suprato, notarė paaiškino. Santuoką sudarė, kad atsinaujintų šeimyninis gyvenimas, bet ją sudarius, niekas nepasikeitė. 2019 m. rugsėjo mėn. susipyko su atsakovės dukterimi, kuri dar tuo metu gyveno pas jį ir po šio įvykio, atsakovės duktė išsikraustė. Po šio įvykio atsakovė skambino jam, buvo supykusi, minėjo, kad atsiskaitys su ieškovu už tokį poelgį. Iki tol bendravimas su atsakove buvo šaltas, tačiau po šio įvykio jis dar pablogėjo. Atsakovei grįžus spalio mėn. jautėsi, kad santykis dar labiau atšalęs. 2012 metais testamento nenaikino, nes nepagalvojo, manė susitaikys su atsakove. Santuokos sudarymo metu jo sūnūs nedalyvavo. Atsakovė nenorėjo, kad jo sūnūs žinotų. Apie sandorio sudarymą sūnūs nežinojo. Mano, kad su sūnumis reikėjo pasitarti dėl sandorio sudarymo. Atsakovei būnant užsienyje pas jį nėra lankęsi nei vienas moteris. Pats neinicijavo sandorio sudarymo, tai padarė tik esant nuolatiniam atsakovės spaudimui. Į klausimą – kaip buvote suklaidintas sudarydamas dovanojimo sandorį, jei pagal dovanojimo sandorio esmę ir prasmę, kurią pats apibūdinote, sandorio šalis (apdovanotoji), teisiškai neįsipareigoja kitai šaliai – atsakė, kad nepagalvojo, jog taip bus, manė, kad viskas bus gerai. Suprato, kad atsakovė šiuo sandoriu teisiškai jam niekuo neįsipareigoja. Suprato, kaip moralinį įsipareigojimą. Pirmą kartą apie nuotraukas, kuriose užfiksuota atsakovė su kitu asmeniu, sužinojo 2019 m. lapkričio mėn. pradžioje, informavo ieškovo sūnus. Galvojo ir tikėjo, kad sudarius dovanojimo sandorį, jų bendras gyvenimas pasitaisys. Jei būtų žinojęs, kad atsakovė užsienyje gyvena su kitu vyru, jis nebūtų sudaręs šio sandorio. Po sandorio sudarymo 3-4 dienas mėgino susisiekti su atsakove, bet nepavyko, todėl nuvyko pas notarę panaikinti testamentą. Notarė patarė nedovanoti pusės turto, bet jis nepaklausė. Prieš inicijuojant šią civilinę bylą, jam kilo teisinių klausimų, todėl jis ieškojo teisininko. Prieš sudarant sandorį jis nepagalvojo, kad reikėtų pasitarti su teisininku, jam viskas buvo aišku. Į teismo užduotą klausimą – ar sutinkate, su liudytojo parodymais, kad perrašydamas dalį turto atsakovei, jūs tokiu būdu siekėte susigrąžinti žmoną – ieškovas atsakė – taip, galvojo, kad ji grįš. Bet tai nebuvo jo iniciatyva. Ieškovui išdėsčius visas jo bylos nagrinėjimo metu nurodytas aplinkybes, susijusias su jo santykiais su atsakove ir paklausus kaip jis vertina savo apsisprendimą perleisti pusę turto, siekiant susigrąžinti žmoną, jis nurodė, kad vertina kvailai, kvailai padarė, blogai, kad patikėjo, čia yra jo klaida. Į atstovės klausimą – kodėl nereagavote į sūnų pastabas – nurodė, kad nežino, jam atrodė, kad atsakovę pažinojo, tikėjosi, kad viskas bus gerai. Per gyvenimą turėjo dvi moteris.

4. Ieškovo R. M. atstovė advokatė V. K.teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai nurodė, kad ieškovas sandorį sudarė, siekdamas: kad atsakovė jaustųsi saugi santuokoje, stabilizuoti moters padėtį santuokoje; kad grįžtų iš užsienio pas ieškovą. Teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad su ieškovu susituokė iš gailesčio ir kad ji suprato, kad turtas jai dovanojamas, siekiant, kad ji grįžtų gyventi pas ieškovą. Jokio atsakovės sąžiningumo nebuvo ir santuokos sudarymo metu. Ieškovas visuose procesuose buvo sąžiningas, paveiktas jausmų, siekdamas atsakovę išlaikyti, ieškovas daro vieną po kitos nesuprantamas klaidas. Atsakovė būdama daug jaunesnė, apsukresnė ir protingesnė, naudojasi naiviu, patikliu, nepakankamą išsilavinimą ir patirtį su moterimis turinčiu žmogumi ir atsitinka taip, kad santuoka yra sudaroma nesant jokio bendro ūkio, siekiant turėti dalį ir visą ieškovo turtą. Yra visi pagrindai išvadai, kad sandoris sudarytas dėl apgaulės, nesąžiningumo būdu, ilgą laiką veikiant ir įkalbinėjant ieškovą, bandant jam įteikti tiesas, kad moteris laiminga tik būdama santuokoje, turėdama turto. Byloje surinkti duomenys apie atsakovės elgesį iki sandorio, sandorio metu ir iš karto po jo sudarymo. Atsakovė atvyko sandorio sudarymui į Lietuvą, tačiau su ieškovu nebuvo, išvykusį į užsienį užblokavo ieškovo telefono numerį, nutraukė bet kokį bendravimą su ieškovu. Atsakovė dovanotos turto dalies neprižiūri, neišlaiko