Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

išvadą apie asmens sveikatos būklę pateikusios sveikatos priežiūros institucijos Viešosios įstaigos Ukmergės Pirminės sveikatos priežiūros centro atstovui J. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs Jasiuliškių socialinės globos namų teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymo pratęsimo V. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose buvo gautas Jasiuliškių socialinės globos namų teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymo pratęsimo V. K. (toliau – teikimas). Teikime prašoma V. K. pratęsti priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės taikymą - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

2. Teikime nurodoma, kad globos namų gyventojui V. K., padariusiam įstatymo uždraustą veiką, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020-02-14 nutartimi pratęsė priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą ir gydymą.

5. Teismo posėdžio metu VšĮ Ukmergės Pirminės sveikatos priežiūros centro atstovas gydytojas psichiatras J. G., apklaustas kaip specialistas, nurodė, kad teikimą palaiko. J. G. taip pat paaiškino, kad V. K. linkęs pažeisti tvarką, nenori vartoti vaistų, V. K. reikalinga nuolatinė kontrolė. Teismo nutartis yra labai gera ligonį drausminanti priemonė ir galimybė stebėti pacientą.

6. Prokuroras teismo posėdžio metu prašė tenkinti teikimą. Nurodė, kad asmuo serga nuolatine liga, jam reikalinga nuolatinė kontrolė dėl ligos paūmėjimų, pačiam V. K. naudinga, kad būtų priemonė pratęsta. Mano, kad tikslinga tęsti ambulatorinį stebėjimą.

7. Asmuo, kurio atžvilgiu taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, V. K., teismo posėdžio metu parodė, kad sutinka, kad jam būtų pratęstas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, taip pat nurodė, kad vartoja vaistus, kad jis yra provokuojamas pažeisti globos namų tvarką kitų jame gyvenančių asmenų.

8. V. K. atstovė advokatė D. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad iš medicininių V. K. dokumentų matyti, kad priverčiamosios medicininės priemonės taikymas yra reikalingas dėl paties V. K. gydymo ir kontrolės, pats V. K. pripažįsta, kad būtų pratęsta priverčiamoji medicinos priemonė ir ambulatorinis stebėjimas. V. K. reikalingas pastovus gydymas ir kontrolė. Prašo teikimą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas

9. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Kaip nurodoma apeliacinės instancijos teismų praktikoje, šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata bei su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas (žr., pvz., Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 14 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1S-110-366/2019 4.2 p.). Aukštesnės instancijos teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja (žr., pvz., Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 14 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1S-110-366/2019 4.3 p.).

10. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad globos namų gyventojui V. K., padariusiam įstatymo uždraustą veiką, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020-02-14 nutartimi pratęsė priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą ir gydymą (b.l. 7, 8). V. K. yra diagnozuota šizofrenija ir lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. Ligos pasireiškia paranoidine simptomatika, nemiga, nerimu, baime. Ligos eiga nepertraukiama. Asmuo nuo 2006 metų iki 2012 m buvo gydytas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, tačiau nesilaikė režimo ir buvo grąžintas į stacionarą. V. K. globos namuose apsigyveno 2019-06-25. V. K. reikalinga tęsti priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą. Nors socialinės globos namuose V. K. užtikrinamas nuolatinis gydymas bei priežiūra, asmuo nesuvokia nuolatinio vaistų vartojimo būtinybės, nesilaiko gyventojų vidaus tvarkos taisyklių, vartoja alkoholį, jį vežioja kitiems gyventojams, karantino ir ekstremalios situacijos metu savavališkai pasišalina iš globos namų. Dėl šių priežasčių asmens sveikatos būklė tampa nepastovi, jo socialinis pavojingumas nemažėja.

11. Taip pat nustatyta, kad V. K. nustatytas 70 procentų netektas darbingumas (b. l. 6), jam diagnozuota kita šizofrenija (ligos kodas pagal (duomenys neskelbtini)). V. K. yra protiškai atsilikęs, serga psichine liga, linkęs pažeidinėti režimą. Pats negali užtikrinti kokybiško gydymo, Jasiuliškių socialinės globos namuose V. K. gydymas yra tęsiamas. Atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, minėtam asmeniui reikalingas nepertraukiamas ambulatorinis gydymas (b.l. 4)

12. Iš Ukmergės Pirminės sveikatos priežiūros centro pateikto medicinos dokumentų išrašo matyti, kad iš V. K. anamnezės žinoma, kad ligonis nesilaiko nustatyto režimo, vaistų nevartojant būna dažni psichikos būklės paūmėjimai. Norint užtikrinti pastovų gydymą, vengiant ligos paūmėjimų tikslinga tęsti priverstinį ambulatorinį stebėjimą ir gydymą. Iš pateiktos išvados apie V. K. sveikatos būklę, pareiškėjo, specialisto paaiškinimų teisme, nustatyta, kad V. K. nesilaiko nustatyto režimo ir gydymo, girtauja, liga progresuojanti, todėl būtina kontroliuoti, kad V. K. vartotų vaistus, siekiant apsaugoti jo paties asmens interesus bei kitų asmenų interesus (b.l. 9).

13. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad V. K. sveikatos būklė nepasikeitė, todėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas tęstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

Pareiškimą tenkinti.

Pratęsti V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.