Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas J. B., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nebaustas administracine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis, 2015-04-19, 12 val., Debreceno g. 44, Klaipėda, vairuodamas automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus atstumo ir kliudė kitą kieme automobilį bei pasišalino iš eismo įvykio. Tokiu būdu J. B. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 9 ir 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltės dėl padaryto teisės pažeidimo nepripažino ir paaiškino, kad nebuvo taip kaip nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole. Tame kieme gyvena juo uošvienė, kurią kartais lanko. Nesutinka, kad kliudė kitą automobilį, nes nieko nejautė, be to, prisiminti, kas buvo prieš keturis mėnesius ir papasakoti, kas buvo, negali. 50 metų vairuoja automobilį ir nėra buvę jokių įvažiavimų.

Liudytoja J. K. paaiškino, kad grįžo su vaikais į kiemą Debreceno g. Kadangi kieme nebuvo vietos automobiliui, tad jį pastatė netoli namo, prie įvažiavimo. Kadangi sūnus studijuoja kitame mieste, jį turėjo nuvežti iki Gragždų, kad su kitais asmenimis važiuotų į kitą miestą. Sūnus turėjo pasiimti kompiuterį, daiktus, maistą. Pastatė automobilį prie neutralaus šaligatvio tarp Debreceno 40 ir 42 namų. Jai su sūnumi tereikėjo pasiimti daiktus ir nusileisti iki automobilio. Jos dukra pasiliko automobilyje, sūnus pasiėmė kompiuterį, daiktų tašę, o ji dėjo maistą iš balkono. Sūnus pasiėmė daiktus ir nuėjo į automobilį. Ji dar nuėjo į balkoną maisto. Netrukus jai paskambino sūnus iš lauko ir pasakė, kad mėlynas automobilis atsitrenkė į jos automobilį. Sūnus pasakė, kad iš mėlyno Reno automobilio išlipo vairuotojas, prieš tai pastatęs savo automobilį 6 metrų atstumu, ir nuėjo. Jos automobilis be garsinės signalizacijos, tik žypsi šviesos. Kai ji atėjo, dukra, dar jai pasakė “Kas čia buvo, labai sudundėjo“. Ji pasakė sūnui, kad jis nufotografuotų mašinas, kol ji ateis. Kai ėjo iš namų, matė, kaip iš Debrecesn 42 namo išėjo žmogus-vairuotojas, sėdo už „Renault“ automobilio vairo ir išvažiavo. Ji ėjo šaligatviu, matė, kaip jis išvažinėjo. Jai sūnus pasakė, kad žmogus nuėjo, o po to grįžo iš trečios laiptinės. Nebandė jo stabdyti, nes toli buvo eiti. 10-15 min. užtruko bute. Sūnus kalbėjo telefonu su ja ir nestabdė to vairuotojo. Sūnus pasakė, kad jos lauks. Nupaveikslavo jos ir to vyro automobilius. Dukra matė tą vairuotoją ir nueinantį, ir pareinantį. Kadangi skubėjo į Gargždus, vėliau kreipėsi į policiją, tą pačią dieną apie 15 val. Ilgai žiūrėjo, aiškinosi su pareigūnais, pateikė nuotraukas. Matavo jos automobilį policijoje.

Liudytojas N. S. paaiškino, kad surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. B.. Jam bylą perdavė tiesioginis viršininkas rugpjūčio mėn. Peržiūrėjo medžiagą, kad nebūtų pažeisti terminai, iškvietė J. B. apklausai. Pavedimą ir medžiagą gavo rugpjūčio 3 d. Iš pradžių medžiaga buvo pas Janavičių. Dėl ko buvo pas Janavičių nuo balandžio mėn., jis nežino. J. B. nurodė, kad jis lanko uošvienę. Iš pradžių, kaip ir sutiko su pažeidimu, bet kai suprato, kuo tai gali baigtis, nuomonę pasikeitė. Kur buvo tarnybinis pranešimas ir medžiaga iki rugpjūčio 3 d., negali pasakyti. Apžiūrinėjo automobilį Reno. Nepridėjo nuotraukų, nes pamiršo. Spalvotos nuotraukos yra USB laikmenoje. Vairuotojas suko į dešinę ir kliudė savo galiniu sparnu kitą automobilį. Išmatavimų neatliko, nes pirmas eismo įvykis, taip išėjo.

Galiniu automobilio sparnu padarytas dešinės pusės pažeidimas. Aukščiai automobilių skiriasi, dar kelias yra nelygus. Kai apžiūrėjo „Renault“ automobilį, jis buvo apvalytas. „Audi“ automobilio neapžiūrėjo. Kolega apžiūrėjo automobilį „Audi“. Schemą ne jis braižė. Jis vadovavosi turima medžiaga, parodymais, kuriuos davė J. B.. Jis nustatė, kad greičiausiai įvykį padarė J. B.. Smūgis nebuvo stiprus. Nepajusti, mano, neįmanoma. Jis pats vairuoja, instruktoriumi dirbo, todėl mano, kad neįmanoma nepajusti tokio smūgio.

Liudytojas Ž. J. paaiškino, kad nebedirba Kelių policijoje, kitoje vietoje dirba, bet policijoje. Moterį kažkiek pamena, J. B. nėra matęs. Dėl 2015-04-19 įvykio surašė tarnybinį pranešimą, moteris buvo atvažiavusi. Markės automobilio nepamena. Moteris parašė pareiškimą. Jos sūnus matė, kaip senyvo amžiaus vyras savo automobiliu kliudė jos automobilį ir nuvažiavo. Nurodė koks automobilis kliudė. Jis prie komisariato fotografavo moters automobilį. Į įvykio vietą nebevažiavo, nes nėra tikslo. Schemą nubraižė pagal moters žodžius. Nebedirba tam skyriuje nuo spalio 1 d., o nuo liepos 1 d. nebedirba eismo įvykių priežiūros registravime, visos medžiagos buvo perduotos tyrėjams. Tarnybinis pranešimas rašytas jo, buvo prie medžiagos. Anksčiau nebūdavo registruojami įvykiai. Pareiškimas užregistruojamas žurnale, medžiaga buvo paimta iš jo, perduota specialistui. Viskas turi būti užfiksuota žurnale. Įvykis įrašomas į žurnalą-knygą. Jei užvizuojama jam, tai jis turiu tirti įvykį. Turėtų būti D. nurodymas, kad jam buvo perduota medžiaga. Buvo palikta jam medžiaga, kai perėmė kitas - yra registracijos knygoje.

Liudytojas G. K. paaiškino, kad įvykio dieną grįžo į Debreceno 44 namą, pas mamą. Jis vairavo, pastatė automobilį, mamai į namus reikėjo tiesiog pasidėti maistą, o jis nuėjo į namus pasiimti daiktų. Nebuvo kur pastatyti prie namo automobilio, todėl mašiną pastatė tarp Debreceso 40-42 namų, prie šaligatvio. Nuėjo į namus su mama, sesė pasiliko mašinoje. Viską greit susitvarkė, susirinko daiktus ir pirmas išėjo iš buto. Išėjęs pro laukines duris pamatė, kaip pro jų mašiną pravažiavo mėlyna mašina, matė, kaip jų mašinos sublyksėjo negarsinė signalizacija. Vairuotojas nuvažiavo. Kai nuėjo prie jų mašinos, pamatė, kad galinis bamperis nubrėžtas, mėlyni dažai palikti. Už 20 metrų tas vairuotojas pasistatė savo automobilį, išlipo ir nuėjo į laiptinę. Kai atėjo, sesė jam pasakė, kad mašina atsitrenkė, subildėjo. Be to, jis pats matė kaip mėlynas automobilis brūkštelėjo per jų mašiną. Žmogus išėjo, pastatęs mašiną. Jis paskambino mamai, pasakė, kas įvyko. Pasakė, kad automobilis atsitrenkė, vairuotojas išlindo, mamai pasakė, kur tas vyras pastatė savo automobilį. Jis padarė Reno mašinos nuotraukas, grįžo prie savojo automobilio ir laukė mamos. Kol buvo prie mašinos, kalbėjosi su sese, su draugais-su jais turėjo važiuoti į Kauną, į mokslus. Vairuotojas ano automobilio atėjo prie mašinos, įsėdo į mašiną, ir išvažiavo. Tai buvo tas pats žmogus kuris yra salėje. Policijos nekvietė, nes laukė mamos. Jis išėjo iš laiptinės, matė, kaip vairuotojas prabrėžė ir nuvažiavo, už 20 metrų pasistatė mašiną. Jis išlipo, išėjo. Kai vairuotojas išėjo, jis buvo prie savo mašinos. Vyro nelabai matė, nes krūmai užstojo. Jis nemanė, kad vairuotojas išvažiuos. Nepastebėjo, kaip jis įlipo ir išvažiavo. Greit viskas įvyko. Jis praėjo pro krūmus ir greitai išvažiavo.

Iš Ž. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015-04-19 J. K. kreipėsi dėl automobilio apgadinimo ir nurodė apgadinimą padariusio asmens automobilio valstybinius numerius (b. l .5).

Fotolentelėse užfiksuoti „Audi“ ir „Renault“ automobilių apgadinimai (b. l. 10, 40-50).

Eismo įvykio informacinės sistemos išraše matyti, kad 2015-04-19 užregistruotas eismo įvykis tarp automobilių „Renault Megane“ ir „Audi A4 Avant“, ties transporto priemonės „Renault Megane“ skiltimi „Ar eismo įvykio dalyvis pasišalino iš įvykio vietos“ yra atžyma „ne“ (b. l. 62-66).

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame straipsnyje įtvirtintos teisės normos leidžia daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. B. kaltinamas dviejų teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., padarymu. ATPK 127 str. 2 d. numatyta atsakomybė asmenims, kurie pažeidę kelių eismo taisykles (toliau – KET), nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė asmenims, nepaklususiems uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kategoriškai neigia kaltę dėl jam inkriminuojamų pažeidimų ir tvirtina, kad jokio svetimo automobilio administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku neapgadino. Jis neneigia, kad šalia eismo įvykio vietos, gretimame name gyvena jo uošvienė ir jis kartais ją lanko, taip pat neneigia ir to, kad 2015-04-19 galėjo pas ją važiuoti, tačiau tvirtina, kad jokio susidūrimo su kitu automobiliu nejuto, jam niekas pretenzijų neturėjo. Tik vėliau, po 4 mėnesių buvo iškviestas į Kelių policiją dėl šio įvykio. Tuo tarpu liudytojas G. K. tvirtina, kad būtent J. B. apgadino jo mamai priklausantį automobilį. G. K. teigimu, jis, išėjęs iš namo laiptinės, pamatė pro jų automobilį pravažiuojančią mėlynos spalvos mašiną, po ko sublyksėjo negarsinė mamos automobilio signalizacija, bet vairuotojas – J. B. nuvažiavo toliau ir priparkavęs automobilį nuėjo. Priėjęs prie mamos automobilio jis pamatė, nubrėžtą bamperį, ant kurio buvo paliktos mėlynų dažų žymės. Dėl įbrėžimo J. B. jis nieko nesakė (b. l. 73). Nors liudytojas G. K. tvirtina, kad tiksliai matė, jog J. B. apgadino jo mamos automobilį, tačiau teismui abejonių kelia tai, jog G. K. net nebandė reikšti pretenzijų J. B. dėl apgadinto automobilio. Pastebėtina ir tai, kad G. K. pateikė teismui automobilių Audi A4 Avant ir Renault Megane fotonuotraukas, kurios, liudytojo tvirtinimu, darytos iš kart po eismo įvykio, tačiau šiose nuotraukose jokių akivaizdžių nubraižymų ant J. B. automobilio, skirtingai nei ant Audi automobilio, nematyti. Pabrėžtina ir tai, kad teismas negali remtis ir Kelių policijos biuro pateiktomis automobilio „Renault Megane“ fotonuotraukomis, kadangi J. B. automobilis buvo apžiūrėtas ir fotonuotraukos darytos tik 2015-08-13 (b. l. 45-50). Atsižvelgiant į tai, kad J. B. automobilis buvo apžiūrėtas praėjus beveik keturiems mėnesiams po įvykio, teismas negali daryti neginčijamos išvados, kad ant J. B. automobilio esantys apibraižymai, kurių ant automobilio yra nemažai, yra susiję su J. K. automobilio apgadinimu. Kitų objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, jog būtent J. B. apgadino J. K. automobilį, byloje nėra. Liudytoja J. K. tiesiogiai įvykio nematė ir apie tai sužinojo tik iš sūnaus pasakojimo, o policijos pareigūnams apie eismo įvykį iš karto pranešta nebuvo. Be to, teismui abejones kelia ir J. K. elgesys. Sūnui nurodžius galimai asmenį, kuris apgadino jų automobilį, ji taip pat nereiškė jam jokių pretezijų ir nesiėmė atitinkamų veiksmų, kad tas asmuo būtų sulaikytas. Be to, eismo įvykio informacinės sistemos išraše matyti, kad 2015-04-19 užregistravus eismo įvykį tarp automobilių „Renault Megane“ ir „Audi A4 Avant“, ties transporto priemonės „Renault Megane“ skiltimi „Ar eismo įvykio dalyvis pasišalino iš įvykio vietos“ yra atžyma „ne“ (b. l. 62-66). Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad šioje byloje Kelių policijos biuras tyrimą atliko paviršutiniškai ir nesiėmė veiksmų, kad surinkti kuo daugiau įrodymų, asmens kaltei pagrįsti bei pašalinti esančius prieštaravimus dėl pasišalinimo iš įvykio vietos. Dėl neaiškių priežasčių iš kart po įvykio J. B. automobilis apžiūrėtas nebuvo, nors J. K. nurodė automobilio markę ir valstybinius numerius. Maža to, įvykio vietos schemą nubraižė ir pateikė pati J. K. (b. l. 13), pareigūnai į įvykio vietą nuvykę nebuvo, galiausiai nuo 2015-04-19 pareigūno Ž. J. tarnybinio pranešimo iki 2015-08-04 jokie veiksmai šioje byloje apskritai atliekami nebuvo, nors pagal ATPK 256 str. pareiga rinkti įrodymus tenka pareigūnams. Taigi jokių akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių liudytojo G. K. parodymus, byloje nesurinkta. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, administracinio teisės pažeidimo byla dėl administracinės atsakomybės pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., J. B. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius byloje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 286 straipsniu, 287 straipsnio 2 punktu, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, J. B. atžvilgiu nutraukti, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.