Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas A. S., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nebaustas administracine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis, 2015-11-08 d. 18.20 val., Budelkiemio g. 14, Klaipėdos mieste, vairavo automobilį VW Sharan, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į stovintį automobilį. Vairuotojas apie įvykį policijos neinformavo. Tuo A. S. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 126, 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad 2015-11-08 buvo labai blogas oras, lijo, jis parkavo kieme automobilį ir kliudė gale stovintį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį. Išlipęs apžiūrėjo Toyota Avensis automobilį, bet dėl blogo oro ir tamsaus paros meto apgadinimo nepamatė, todėl pagalvojęs, kad nieko neįvyko automobilį pasistatė greta ir išėjo namo. Apie įvykį policijai nepranešė, nes nematė, kad padaryti apgadinimai. Tikslo pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo, kitaip nebūtų parkavęs automobilį greta apgadintojo.

Iš D. B. paaiškinimo matyti, kad jis, 2015-11-08 apie 18.20 val. pastebėjo kaip VW Sharan automobilio vairuotojas parkuodamas automobilį kliudė gale stovintį Toyota Avensis automobilį, išlipęs apžiūrėjo automobilius, po ko vėl įsėdo į automobilį ir priparkavo jį kitoje vietoje. Jis su draugais priėjęs matė apgadinimus ant Toyota Avensis automobilio,ant VW Sharan automobilio apgadinimų nepastebėjo (b. l. 9).

Iš R. O. paaiškinimo matyti, kad 2015-11-08 kaimynės sūnus pranešė, kad matė kaip VW Sharan atsitrenkė į jos automobilį. Išėjus į kiemą pamatė, kad yra apgfadintas jos automobilio galinis bamperis. Greta jos automobilio vaikinai nurodė kaltininko automobilį. Apie įvykį pranešė policijai (b. l. 10).

M. B. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2015-11-08 buvo gautas pranešimas, kad Budelkiemio g. 14, Klaipėda, apgadintas R. O. automobilis. Apklaustas liudininkas D. B. nurodė, kad matė kaip automobilio VW Sharan vairuotojas atbuline eiga atsitrenkė į R. O. automobilį. Vyras apžiūrėjęs abu automobilius, savąjį automobilį perstatė greta ir pasiėmęs asmeninius daiktus, pasišalino. Apžiūrėjus automobilius pastebėta Toyota Avensis apgadinimai – nežymūs nubrozdinimai ant galinio bamperio. Nustatyta, kad automobilis VW Sharan. Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso A. S. (b. l. 12).

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame straipsnyje įtvirtintos teisės normos leidžia daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

A. S. kaltinamas dviejų teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d., padarymu. ATPK 127 str. 2 d. numatyta atsakomybė asmenims, kurie pažeidę kelių eismo taisykles (toliau – KET), nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė asmenims, nepaklususiems uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. S. neneigia, kad padarė eismo įvykį, tačiau nesutinka, jog iš įvykio vietos pasišalino. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad jam parkuojant automobilį, jis pajuto kad kliude gale stovintį automobilį Toyota Avensis, tačiau išlipęs ir apžiūrėjęs automobilius nei ant vieno autombilio apgadinimų nepastebėjo, todėl būdamas įsitikinęs, kad nieko nesugadino, automobilį pasistatė greta ir išėjo namo. Iš liudytojo D. B., kuris tiesiogiai matė eismo įvykį, paaiškinimų matyti, kad jis iš esmės patvirtina A. S. paaiškinimus, t.y., kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo išlipęs iš automobilio, abu automobilius pažiūrėjo ir perstatęs automobilį greta, pasiėmęs daiktus nuėjo. Liudytojo aiškinimu, ant VW Sharan automobilio apgadinimų nebuvo, o ant Toyota Avensis automobilio galinio bamperio matė apgadinimus (b. l. 9). Iš esmės analogiškas aplinkybes tarnybiniame pranešime nurodė ir M. B. (b. l. 12). Pažymėtina, kad administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog ATPK 130 str. 1 d. numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (subjektyvioji pusė). Kaip matyti iš A. S. paaiškinimų, apie eismo įvykį jis policijai nepranešė dėl to, kad esant blogam matomumui, nepastebėjo, kad apgadino kitą automobilį. A. S. neneigia, kad kliudė kitą automobilį, tačiau jo tvirtinimu jis policijai apie įvykį nepranešė tik todėl, kad buvo įsitikinęs, jog svetimam turtui jokių apgadinimų nepadarė, priešingu atveju nebūtų automobilio statęs greta. Tai, kad A. S. automobilius apiūrėjo ir savąjį automibilį pastatė greta, patvirtino ir liudytojas D. B.. Kitų objektyvių duomenų, kad A. S. dėl kažkokių priežasčių siekė išvengti atsakomybės, ir dėl to pasišalino iš įvykio vietos, byloje nėra. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepranešė policijos pareigūnams apie eismo įvykį, kaip to reikalauja KET, tačiau vien to nepakanka, kad asmens veiką būtų galima vertinti kaip sąmoningą pasišalinimą iš eismo įvykio vietos ir kvalifikuoti pagal ATPK 130 str. 1 d. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad A. S. veikoje nėra teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. sudėties požymių, todėl administracinio teisės pažeidimo byla šioje dalyje nutrauktina.

A. S. atsakomybę dėl teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudą už teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – praietyje buvo baustas vieną kartą administracine tvarka, tačiau baustumas išnykęs, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Aptartos aplinkybės leidžia manyti, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti A. S. paskyrus minimalią nuobaudą – baudą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 30 str., 31 str. 1 d. 1 p., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. l d. 1 p., 302² str., 302⁴ str.,

nutarė:

A. S. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį skirti nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 130 str. 1 d., A. S. atžvilgiu nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti ROIK numerį 15053020911.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.