- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-25
- Bylos Nr.
- e2-605-440/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00196-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „Pirkimų ABC“
- Atsakovas
- biudžetinei įstaigai Šiaulių miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
- 3.2.4.9.3.3Rašytinių įrodymų tyrimas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.1.9Viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo ypatumai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Pirkimų ABC“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos sprendimų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Pirkimų ABC“ pareiškė ieškinį, kuriuo prašo : 1) įpareigoti atsakovę biudžetinę įstaigą Šiaulių miesto savivaldybės administraciją (toliau ir – Perkančioji organizacija) sustabdyti mažos vertės viešojo pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Pirkimas) procedūras, 2) pripažinti pirkimo sąlygų P₁ – P₃ parametrų vertinimo tvarką neteisėta, 3) pripažinti pirkimo sąlygų T2 kriterijų neteisėtu, 4) pripažinti pirkimo sutarties projektą apimtimi, kuria nenustatomas paslaugų aprašymų vykdymo kontrolės mechanizmas, neteisėta.
2. Nurodė, kad atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija vykdo mažos vertės viešąjį pirkimą „(duomenys neskelbtini)“, pirkimo numeris (duomenys neskelbtini). Susipažinusi su Pirkimo sąlygomis, ieškovė MB „Pirkimų ABC“, 2019 m. liepos 16 d. Perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją (pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Pretenzija), nurodydama, kad: 1) Pirkimo sąlygų 7.4 punkte nurodytų ekonominio naudingumo parametrų P₁ – P₃ vertinimo kriterijai, kurių a) P₁ - Pirkimo objekto tikslų, uždavinių, laukiamų rezultatų ir užsakovo poreikių suvokimas. Trumpai aprašytas paslaugų vykdymo planas, supratimas, kokių paslaugų pageidauja Perkančioji organizacija ir parodyta Tiekėjo patirtis ir kompetencijos laiku ir kokybiškai tas paslaugas suteikti; b) P₂ - nagrinėjamų paslaugų ir asmenų aptarnavimo procesų kokybės analizės rengimo proceso nuoseklumas, pasirinktų metodų pagrįstumas bei specialistų atliekamų funkcijų aprašymas ir pagrindimas, aiškus šių funkcijų paskirstymas; c) P₃ – nagrinėjamų paslaugų ir asmenų aptarnavimo procesų kokybės analizės parengimo (paslaugos suteikimo) tvarkaraščio pagrįstumas, detalumas ir aiškumas, vertinimo tvarka yra subjektyvi ir pažeidžia skaidrumo ir tiekėjų lygiateisiškumo principą. 2) T₂ kriterijus, kuriuo Perkančioji organizacija nustato, jog tiekėjas per pastaruosius 3 metus turi būti sėkmingai įvykdęs viešojo sektoriaus organizacijų veiklos procesų tobulinimo paslaugų sutartis, kurių vertė ne mažesnė kaip 20 000 Eur be PVM, nėra ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo objektas, 3) Pirkimo sutarties projekte nenumatyta, kaip bus kontroliuojamas pateiktų paslaugų aprašymų laikymasis, kokia konkreti atsakomybė taikoma už paslaugų aprašyme nurodytų įsipareigojimų nevykdymą.
3. Atsakovė, išnagrinėjusi pateiktą ieškovės Pretenziją patikslino konkurso sąlygų 7.4 punktą ir papildė P ₁ – P ₃ parametrų vertinimo aprašymus, tačiau: 1) papildyti P ₁-P ₃ parametrų vertinimo aprašymai pateikti atsakymo į pretenziją 7.4.5 išliko subjektyvaus pobūdžio, todėl Pretenzijos reikalavimas nustatyti skaidrią ir aiškią pasiūlymų vertinimo tvarką liko nepatenkintas. 2) nebuvo atsisakyta T₂ vertinimo kriterijaus, nors pretenzijoje aiškiai nurodyta, kad tiekėjo patirtis nėra ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo objektas; 3) nebuvo pakeistas sutarties projektas, jame nestatant sutarties vykdymo kontrolės mechanizmą, leidžiantį kontroliuoti kaip tiekėjas tiekdamas paslaugas laikosi su pasiūlymu pateiktų paslaugų aprašymų.
4. Dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo parametrų P₁-P₃ vertinimo tvarkos ieškovė nurodė, kad patikslintų pirkimo sąlygų 7.4.5 punkte vartojamos tokios subjektyvios formuluotės: P₁ parametras. Pasiūlymo atitiktis techninės užduoties sąlygoms pagal šį kriterijaus parametrą yra tik formali, nepakankamai pagrįsta pasiūlyme pristatomais sprendimais ir parodyta kompetencija. Pirkimo sąlygose nėra paaiškinta, kas laikoma formalia atitiktimi, kas bus laikoma nepakankamu pagrįstumu. P₂ parametras. Aprašymas, kaip bus vykdomi techninės užduoties reikalavimai pagal atitinkamą parametrą, yra mažai įtikinamas arba blogai parengtas, neaprašyti svarbūs komponentai ar darbai, deklaruojami techninės užduoties reikalavimai, o ne aprašomi jų pasiekimo būdai; įžvelgiama rizika, kad nebus pasiektas kokybiškas rezultatas ar rodikliai pagal atitinkamą kriterijaus parametrą. Pirkimo sąlygose nėra paaiškinta, kokie kriterijai taikomi vertinant ar aprašymas mažai ar labai įtikinimas, blogai ar gerai parengtas, nepaaiškinta kokie komponentai ar darbai yra svarbūs, kokiais kriterijais nustatoma rizika, kad nebus pasiektas kokybiškas rezultatas, nėra nurodyta, kas bus laikoma kokybišku rezultatu. P₃ parametras. Pateiktas aiškus, detalus ir efektyvus paslaugų teikimo tvarkaraštis, paslaugų teikimui skirtas laikas ir terminai pagrįsti ir išsamiai paaiškinti, siejant su ekspertų funkcijomis, parodyta, kad sudarant tvarkaraštį siekta optimizuoti žmonių išteklių naudojimą, numatytos galimos alternatyvos. Pirkimo sąlygose nėra nurodyta, koks tvarkaraštis bus laikomas aiškiu, detaliu ir efektyviu, kokie terminai bus laikomi pagrįstais, koks terminų paaiškinimas bus laikomas išsamiu. Ieškovės vertinimu pateikti tik keli subjektyvaus P₁-P₃ parametrų vertinimo tvarkos aspektai. Tokia situacija, kai konkretaus pasiūlymo vertinimas priklausys nuo subjektyvaus vertintojo požiūrio, perkančiosios organizacijos poreikių ar motyvų, neatitinka Lietuvos respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ( toliau-VPĮ) 17 straipsnio 1 dalies įtvirtinto skaidrumo principo, todėl pirkimo sąlygų 7.4 punkte ir patikslintų pirkimo sąlygų 7.4.5 punkte numatyta P₁ -P₃ parametrų balų skyrimo tvarka yra neteisėta.
5. Dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijaus T₂ nurodė, kad Pirkimo dokumentų 7.4 punkte esančioje lentelėje nustatytu ekonominio naudingumo kriterijumi T₂, vertinama tiekėjo viešojo sektoriaus organizacijų veiklos procesų tobulinimo paslaugų teikimo patirtis. Šiuo parametru yra vertinamas tiekėjo gebėjimas, kvalifikacija vykdyti sutartį, o ne tiekėjo sukuriama ekonominė nauda atsakovei. Toks vertinimo parametras iškreipia ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo prasmę, nes ekonominio naudingumo balai yra skiriami ne už tai, kokią papildomą naudą ateityje siūlo tiekėjas, o už tiekėjo (įmonės) praeities veiksmus, t. y. vertinamas ne pasiūlymas, o pasiūlymą teikiantis subjektas. Pasiūlymą teikiančio subjekto pajėgumas patikrinamas vertinant jo atitikimą nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams. Pažymi, kad VPĮ 55 straipsnio 1 dalyje pateiktas galimų ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų sąrašas, tačiau šiame sąraše nėra nė vieno kriterijaus, kuris būtų bent panašus į atsakovės nustatytą kriterijų T₂, kas rodo akivaizdų pirkimo dokumentų neatitikimą VPĮ nuostatoms. Nustatytas kriterijus T₂ yra neteisėtas bei pažeidžiantis VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo, proporcingumo, skaidrumo principus.
6. Dėl sutarties vykdymo kontrolės mechanizmo pažymi, kad viešojo pirkimo sutarties projekte apie su pasiūlymu pateikiamus paslaugų teikimo aprašymus nėra net užsimenama. Nėra nurodoma kaip bus kontroliuojamas pateiktų paslaugų aprašymų vykdymas. Paslaugų aprašymai pateikiami pagal P₁ -P₃ parametrus sudaro 60 proc. ekonominio naudingumo balo, todėl šie aprašymai turi didžiausią reikšmę nustatant viešojo pirkimo laimėtoją. Taip pat pažymėtina, kad viešojo pirkimo sutarties projekte numatyta sutartinė atsakomybė tik už vėlavimą suteikti paslaugas, tačiau nėra numatyta jokių netesybų, jeigu tiekėjas nesilaikys su pasiūlymu pateiktų paslaugų aprašymų pagal P₁ -P₃ parametrus, todėl kyla pagrįstų abejonių, kad bus kontroliuojamas su pasiūlymu pateiktų paslaugų aprašymų realus vykdymas.
7. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo nustatymas yra reikalingas tiek, kiek tai duoda ekonominės naudos būtent sutarties vykdymo metu, todėl, atsižvelgiant į tai, kad paslaugų aprašymų pagal P₁ -P₃ parametrus laikymasis nebus realiai kontroliuojamas, kyla didelė rizika, jog ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas bus išrenkamas tik formaliai, o sutarties vykdymo metu paslaugos bus teikiamos ne pagal paslaugų aprašymus. Paslaugų aprašymų pagal P₁-P₃ parametrus vykdymo kontrolės mechanizmo nenustatymas sutarties projekte pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus bei pačius P₁ -P₃ parametrus padarė nesusijusiais su pirkimo objektu.
Šalies argumentai
8. Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko, prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad administracija CVPIS priemonėmis 2019m. liepos 11 d. paskelbė mažos vertės viešąjį pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ . Ieškovas 2019 m. liepos 17 d. pateikė pretenziją. Viešojo pirkimo komisija, išnagrinėjusi pretenziją, patikslino konkurso sąlygų 7.4 punktą ir išdėstė aiškius ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kokybinius vertinimo kriterijus, kurie buvo išdėstyti atskiroje lentelėje, pateikiant atitinkamo kriterijaus aprašymus, įvedant funkcinio parametro lyginamojo svorio formules bei ekonominio naudingumo vertinimo pagrindą ir tuo pagrindu įvestos aiškios formulės bei balų skalė padalinta į kokybinius intervalus, siekiant išvengti interpretacijų. Būtent dėl to pretenzijoje buvo keliamas reikalavimas, kad nėra aišku, už ką ir kiek skiriama balų.
9. Ieškovas vis tiek teikia savo subjektyvų vertinimą. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad pirmasis P₁ parametras yra skirtas Pirkimo objekto tikslų, uždavinių, laukiamų rezultatų ir užsakovo poreikių suvokimui. Ieškovė tik iš konteksto ištraukia lentelės dalyje, kur aprašytas vertinimas nuo 1-20 balų intervale esantį pirmąjį sakinį, tačiau siekdama suklaidinti teismą nepateikia viso aprašymo, esančio šioje dalyje, tai yra „Pasiūlymo atitiktis techninės užduoties sąlygoms pagal šį kriterijaus parametrą yra tik formali, nepakankamai pagrįsta pasiūlyme pristatomais sprendimais ir parodyta kompetencija. Aprašymas, kaip bus vykdomi techninės užduoties reikalavimai pagal atitinkamą parametrą, yra mažai įtikinamas arba blogai parengtas, neaprašyti svarbūs komponentai ar darbai, deklaruojami techninės užduoties reikalavimai, o ne aprašomi jų pasiekimo būdai; įžvelgiama rizika, kad nebus pasiektas kokybiškas rezultatas ar rodikliai pagal atitinkamą kriterijaus parametrą.“ Iš aprašymo konstrukcijos matyti, kad yra aiškiai nurodyta kaip bus vertinamas pasiūlymo formalumas ar nepakankamas pagrįstumas.
10. Iš šių nuostatų akivaizdu, kad atsakovė aiškiai žino ko nori viešojo pirkimo objektu ir pagrindė, savo vertinimo kriterijus. Be to atkreipia dėmesį, kad ieškovė sutinka su Techninės užduoties, kuri buvo ne tik pirkimo dokumentų sudedamąją dalimi, bet ir bus priedu prie Viešojo pirkimo sutarties, reikalavimais, o pastarojoje labai aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstyti visi reikalavimai viešojo pirkimo objektui. Visi pirkimo dokumentai aiškinami sistemiškai ir toks jų aiškinimas parodo pirkimo dokumentų pagrįstumą ir tinkamumą. Ieškovė tik subjektyviai be pagrindimo pateikia nuostatą, kad sąvokos subjektyvios ir neaiškios, o kodėl taip yra, kas pažeidžiama, kokiuose teisės aktuose tai numatyta - nepateikia. Nepagrįstas motyvas yra visiškai niekinis ir turi būti atmestas.
11. Dėl antrojo parametro ieškovė pateikia tik subjektyvų pirmosios šio parametro eilutės aiškinimą, tariamai perkančioji organizacija Pirkimo sąlygose nepaaiškino, kokie kriterijai taikomi vertinant ar aprašymas mažai ar labai įtikinimas, blogai ar gerai parengtas, nepaaiškinta kokie komponentai ar darbai yra svarbūs, kokiais kriterijais nustatoma rizika, kad nebus pasiektas kokybiškas rezultatas, nėra nurodyta, kas bus laikoma kokybišku rezultatu. Šio vertinimo nuo 1-20 balų skalėje aprašyme yra numatyta, kad „Pasiūlymo atitiktis techninės užduoties sąlygoms pagal šį kriterijaus parametrą yra tik formali, nepakankamai pagrįsta pasiūlyme pristatomais sprendimais ir parodyta kompetencija. Aprašymas, kaip bus vykdomi techninės užduoties reikalavimai pagal atitinkamą parametrą, yra mažai įtikinamas arba blogai parengtas, neaprašyti svarbūs komponentai ar darbai, deklaruojami techninės užduoties reikalavimai, o ne aprašomi jų pasiekimo būdai; įžvelgiama rizika, kad nebus pasiektas kokybiškas rezultatas ar rodikliai pagal atitinkamą kriterijaus parametrą“. Pažymi, kad antrasis parametras yra skirtas - nagrinėjamų skyrių procesų kokybės analizės rengimo proceso nuoseklumui ir pasirinktų metodų tinkamumui ir pagrįstumui, tiekėjo pasiūlymo metodiniam pagrįstumui įvertinti. Vertinant visas nuostatas sistemiškai akivaizdu, kas konkrečiai bus vertinama ir kokius reikalavimus turi atitikti.
12. Dėl trečiojo parametro, nesutinka su ieškovės vertinimu. Ieškovė dėl P₃ parametro nurodo, kad pateiktas aiškus, detalus ir efektyvus paslaugų teikimo tvarkaraštis, paslaugų teikimui skirtas laikas ir terminai pagrįsti ir išsamiai paaiškinti, siejant su ekspertų funkcijomis, parodyta, kad sudarant tvarkaraštį siekta optimizuoti žmonių išteklių naudojimą, numatytos galimos alternatyvos. Pirkimo sąlygose nėra nurodyta, koks tvarkaraštis bus laikomas aiškiu, detaliu ir efektyviu, kokie terminai bus laikomi pagrįstais, koks terminų paaiškinimas bus laikomas išsamiu. Pastebi, kad šiuo atveju trečiojo parametro vertinimo skalėje nuo 1-20 balų intervale esantis paaiškinimas ieškovei jau suprantamas ir ji pastarojo neskundžia, nors naudojami vertinimo kriterijai, kaip ir kituose dviejuose parametruose, kurių dalį ieškovė skundžia, tai akivaizdžiai parodo, kad vis dėlto ieškovei aiškios ir suprantamos konkurso sąlygos. Tačiau šiuo atveju ieškovė pasirinko vertinimo nuo 81-100 skalę. Šio vertinimo eilutėje yra aiškiai nurodytas paaiškinimas, kai vykdomas vertinimas, tai: „Pateiktas aiškus, detalus ir efektyvus paslaugų teikimo tvarkaraštis, paslaugų teikimui skirtas laikas ir terminai pagrįsti ir išsamiai paaiškinti, siejant su ekspertų funkcijomis, parodyta, kad sudarant tvarkaraštį siekta optimizuoti žmonių išteklių naudojimą, numatytos galimos alternatyvos. Pateiktas aiškus, detalus ir efektyvus ataskaitų pateikimo, susitikimų su perkančiąją organizacija planas, susietas su kitais vertinimo kriterijais. Aprašyta paslaugų teikimo logistika ir sprendimų derinimo procedūros. Aiškiai nurodyta kaip ir į kuriuos etapus bus įtraukti tiriamas paslaugas teikiantys padaliniai ir darbuotojai“. Antrasis sakinys detalizuoja visą vertinimą ir jį pagrindžia. Be to atkreipia dėmesį, kad šis parametras skirtas nagrinėjamų paslaugų ir asmenų aptarnavimo procesų kokybės analizės parengimo (paslaugos suteikimo) tvarkaraščio pagrįstumui, detalumui ir aiškumui išsiaiškinti. Ieškovė nepateikia jokių objektyvių vertinimų, kodėl kitose vertinimo skalėse esantys paaiškinimai tinkami o šiame jau ne. Visų pirkimo dokumentų sisteminis aiškinimas pagrindžia ieškovės pateikto motyvo nepagrįstumą, o pirkimo dokumentų išsamumą ir tinkamumą. Nurodė, kad būtina pastebėti ir tai, kad šiuo atveju pasiūlymams taikomas ekspertinis vertinimas apibrėžtas atitinkamai vertinimo reikalavimais.
13. Atsakovė atkreipė ieškovės dėmesį, kad Viešųjų pirkimų direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika yra taikoma tiekėjų kvalifikacijai, o ne ekonominio naudingumo kriterijams. Taip pat davė nuorodą į Pirkimo sąlygų 32 punktą, pagal kurį yra nustatyti kvalifikacijos reikalavimai. Vadovaujantis VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, nustatyta, kad „Perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį. Vertinant pasiūlymą yra atsižvelgiama į kainą arba sąnaudas ir kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, įskaitant kokybinius, aplinkosaugos ir (arba) socialinius kriterijus, pavyzdžiui: pirkimo sutarčiai įvykdyti paskirtų darbuotojų organizavimą, kvalifikaciją ir patirtį, kai tai daro reikšmingą įtaką pirkimo sutarties įvykdymo kokybei;“. Taip pat, siekiant užtikrinti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principus ir atsižvelgiant į pirkimo objekto svarbą, Perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, atsakovės nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą. Dėl to, Perkančioji organizacija Pirkimo sąlygų 7.1 punktu nustatė pasiūlymų vertinimo kriterijus, kurių antras kriterijus „Specialistų patirtis“ vertinamas pagal tris funkcinius parametrus -(P 1.1) Projektų vadovo patirtis privačiose įmonėse, (P1.2) Projektų vadovo patirtis viešojo administravimo įstaigose, (P2) Procesų modeliavimo ir efektyvumo ekspertas. Remiantis P1.1 ir P1.2 kriterijais, Perkančioji organizacija vertina tiekėjo profesionalumą ir jo patirtį tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje ir jų lyginamasis svoris yra vienodas. Ieškovės argumentai dėl kvalifikacijos vertinimo yra nepagrįsti ir atmestini.
14. Nesutinka su ieškovės argumentais kad nebus kontroliuojamas su pasiūlymu pateiktų paslaugų aprašymų realus vykdymas. Pirkimo sutarties projekte yra aiškiai nurodyta, kad techninė užduotis bei pasiūlymas su priedais yra neatskiriamos Sutarties dalys (46.1. ir 46.2. punktai), tai reiškia, kad sutartis vykdymo eigoje bus vykdoma atsižvelgiant į visus joje pateiktus dokumentus, tame tarpe ir tiekėjo pateiktus paslaugų aprašymus pagal P₁-P₃ parametrus. Sutarties projekto 13.1. punkte nurodyta Paslaugų teikėjo pareiga teikti paslaugas užsakovui pagal Sutartį, Paslaugų techninę užduotį ir Pasiūlymą, savo rizika, sąskaita, kaip įmanoma rūpestingai ir efektyviai, įskaitant, bet neapsiribojant, Paslaugų teikimu pagal geriausius visuotinai pripažįstamus profesinius, techninius standartus ir praktiką, panaudodamas visus reikiamus įgūdžius ir žinias. Ši nuostata akivaizdžiai įteisina Paslaugų teikėjo pareigą veikti pagal Sutartį ir jos priedus tai yra Techninę užduotį ir pateiktą pasiūlymą, kurio neatskiriama dalimi būtų paslaugų aprašymai. Pažymi, kad šiame įsipareigojime ypatingas dėmesys skiriamas Paslaugų teikėjo profesiniams standartams, bei įgūdžiams, kas paaiškina, kad Perkančioji organizacija teisingai kėlė reikalavimus kvalifikacijai įvertinti. Ieškovas neskųsdamas šios sutarties projekto dalies tik įrodo, kad jo argumentai yra ir šioje vietoje nepagrįsti.
15. Sutarties 13.14. punkte nurodyta, kad Paslaugų tiekėjas turi tinkamai, laiku ir kokybiškai teikti paslaugas ir vykdyti kitus įsipareigojimus, numatytus Sutartyje ir galiojančiuose LR teisės aktuose bei Paslaugų techninėje užduotyje, kuri yra šios sutarties priedas. Sutarties 13.19. punkte nurodyta, kad Paslaugų teikėjas privalo vykdyti visus Pasiūlyme pateiktus įsipareigojimus. Kitas Sutarties projekto punktas 20 punktas numato šalių atsakomybę ir Paslaugų teikėjo garantiją, kad pastarasis atsakingas už kokybišką paslaugų atlikimą, pagal Sutarties reikalavimus ir sąlygas. Sutarties projekto 38.3. punkte, 38.4 punkte nurodyta, kad užsakovas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą, įspėjęs Paslaugų teikėją raštu prieš 10 (dešimt) darbo dienų, kai Paslaugų teikėjas nesilaiko Sutartyje ir jos prieduose numatytų Paslaugų suteikimo terminų, nevykdo kitų savo sutartinių įsipareigojimų. Sutarties 15.2. punkte numatyta Užsakovo pareiga informuoti Paslaugų teikėją apie pastebėtus Paslaugų trūkumus. 15.5. punkte priimti tik kokybiškas, pilna apimtimi ir laiku suteiktas Paslaugas, 16.1. punkte, kad Užsakovas turi teisę pastebėjus trūkumus informuoti Paslaugų teikėją, pagal 16.2. punktą bet kuriuo Sutarties galiojimo metu tikrinti Paslaugų teikimo eigą, kiekį ir kokybę, pagal 16.4. punktą sustabdyti paslaugų teikimą, jei Paslaugų teikėjas nukrypsta nuo nustatytų reikalavimų ir pareikalauti pašalinti teikiamų ar suteiktų paslaugų trūkumus ir pan. Vertinant visus dokumentus, bei Sutarties projekto nuostatas sistemiškai akivaizdu, kad ieškovės pateikti argumentai yra visiškai netinkami ir nepagrįsti. Prie pirkimo dokumentų pridėtoje Pasiūlymo formoje taip pat yra nurodyta, kad prie pasiūlymo turi būti pridedami ir išvardijami atitinkami priedai, kurie sudarys pasiūlymo sudėtį ir bus neatskiriama Sutarties dalimi.
16. Be to, ieškovė Perkančiajai organizacijai nepateikė pasiūlymo dėl viešojo pirkimo, kas įrodo, kad ieškovė nėra suinteresuota viešuoju pirkimu ir net nesiruošė jame dalyvauti ir tik subjektyviai bando sustabdyti viešojo pirkimo vykdymą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
17. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2019 m. birželio 3 d. per CVP IS paskelbė, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija vykdo mažos vertės viešąjį pirkimą „(duomenys neskelbtini)“, pirkimo numeris (duomenys neskelbtini). Pirkimo objektas į dalis neskaidomas. Pirkimo objektas apibūdintas ir reikalavimai jam nustatyti Techninėje užduotyje. Pasiūlymo kaina negali būti didesnė nei 30000 Eur su PVM. Techninėje užduotyje, priedas Nr. 3 numatyta, kad Pirkimas vykdomas įgyvendinant projekto ,,Paslaugų teikimo ir asmenų aptarnavimo kokybės gerinimas Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje ir Šiaulių miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje“ Nr. 10.1.3-ESFA-R-920-61-0005 , bendrafinansuojamo Europos Sąjungos investicijų fondo lėšomis, veiklą Nr. 1.4. ,,Šiaulių miesto savivaldybės administracijos teikiamų miesto ūkio, civilinės saugos, viešosios tvarkos paslaugų teikimo ir valdymo procesų ir procedūrų analizė bei jų tobulinimas“. Veiklos įgyvendinimo metu bus optimizuotos šios „vieno langelio“ principu teikiamos administracinės paslaugos : Archyvo pažymų apie darbo pajamas ir / ar stažą išdavimas, kopijų, nuorašų, išrašų išdavimas saugomų dokumentų pagrindu;. Gyventojų prašymų (skundų) priėmimas; Juridinių asmenų prašymų (skundų) priėmimas; Informacijos teikimas savivaldybės veiklos klausimais; Gimimo registravimas; Mirties registravimas; Leidimų važiuoti per Šiaulių m. didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (jų junginiais) išdavimas; Gyvenamosios vietos atvykimo deklaravimas; Gyvenamosios vietos deklaravimas išvykstant iš Lietuvos Respublikos; Nuomos mokesčio už valstybinę žemę administravimas. Šios veiklos vykdymas susidės iš keleto dalių ir bus parengti: Nagrinėjamų paslaugų patobulintų procesų aprašymai, vadovas; schemos, instrukcijos ir tvarkos sklandžiam tarpinstituciniam bendradarbiavimui ir kontrolei užtikrinti; parengtos Nagrinėjamų teikimo instrukcijos darbuotojams; pasiūlymai dėl teisės aktų, reglamentuojančių Nagrinėjamų paslaugų teikimą taikant „vieno langelio“ principą, pakeitimo; pasiūlymai dėl patobulintų procesų perkėlimo į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos naudojamas IS; parengtos techninės specifikacijos reikiamos įrangos ir/ar informacinių sistemų įsigijimui ir/ar sukūrimui ir/ar IS integracijai; parengta organizacinės struktūros, funkcijų pasidalinimo, darbuotojų kompetencijos didinimo poreikių analizė siekiant pagerinti paslaugų teikimą. Procesų vertinimui ir optimizavimui bus taikomi LEAN/alternatyvūs metodai: optimizuojami procesai, atsisakant pridėtinės vertės nekuriančių darbų, besidubliuojančių veiksmų ir statiškų, neefektyvių, vertės institucijoms bei paslaugų vartotojams nekuriančių veiklos principų. Aprašomos patobulintos procedūros, parengiamos tvarkos, kad paslaugų teikimo procesas atitiktų aukščiausius apimčių, sąnaudų, trukmės ir asmenų patenkinimo aptarnavimo reikalavimus. Konsultacijų su suinteresuotomis grupėmis metu numatoma parengti aiškiai dokumentuotus standartus, kokios, kam ir kokiu būdu yra teikiamos paslaugos. Teikiant Paslaugas būtina įvertinti Veiklos aprašymą ir jame numatytus veiksmus ir pan. (1 t., b. l. 9-42). Projektas finansuojamas iš Europos sąjungos lėšų ( 1t. b.l. 66-89).
18. Bylos duomenimis ieškovė MB „ Pirkimų ABC“ pasiūlymo Perkančiajai organizacijai neteikė.
19. Ieškovė 2019 m. liepos 16 d. pateikė pretenziją, kurioje nurodė, kad Pirkimo sąlygų 7.4 punkte nurodytų ekonominio naudingumo parametrų P₁ – P₃ vertinimo tvarka yra subjektyvi ir pažeidžia skaidrumo ir tiekėjų lygiateisiškumo principus. Perkančioji organizacija įpareigota nustatyti aiškias ir nedviprasmiškas pirkimo sąlygas, nustatytuose P₁ - P₃ vertinimo parametrų aprašymuose vartojamos subjektyvios sąvokos, nėra aišku už ką ir kiek balų skiriama. Be to pagal kriterijų T₂ vertinama tiekėjo patirtis nors tai nėra ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo objektas. Taip pat pirkimo sutarties projekte nenumatyta, kaip bus kontroliuojamas pateiktų paslaugų aprašymų laikymasis, kokia konkreti atsakomybė taikoma už paslaugų aprašyme nurodytų įsipareigojimų nevykdymą. Prašo nustatyti aiškią, skaidrią ir objektyvią P₁ - P₃ bei T₂ vertinimo tvarką bei numatyti atsakomybę už tokios tvarkos nesilaikymą sutarties įgyvendinimo metu bei numatyti sutarties vykdymo kontrolės mechanizmą. (1 t., b. l.50).
20. Atsakovė 2019 m. liepos 17 d. išnagrinėjo pretenziją. Iš 2019 m. liepos 17 d. posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nagrinėjant pretenziją, paaiškėjo, kad dėl techninės klaidos, kartu su pirkimo dokumentais nebuvo paskelbtas parametrų PI - P₃ vertinimo aprašymas. Šių parametrų aprašymo pateikimas, atsako į dalį tiekėjo pretenzijos, į kitą tiekėjo pretenzijos dalį siūloma atsakyti taip: „Norime atkreipti dėmesį, kad Viešųjų pirkimų direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika yra taikoma tiekėjų kvalifikacijai, o ne ekonominio naudingumo kriterijams. Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai yra nustatyti Pirkimo sąlygų 32 punkte. Vadovaujantis VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatyta, kad „Perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal: kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį. Vertinant atsižvelgiama į kainą arba sąnaudas ir kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, įskaitant kokybinius, aplinkosaugos ir (arba) socialinius kriterijus, pavyzdžiui: pirkimo sutarčiai įvykdyti paskirtų darbuotojų organizavimą, kvalifikaciją ir patirtį, kai tai daro reikšmingą įtaką pirkimo sutarties įvykdymo kokybei“. Taip pat, siekiant užtikrinti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principus ir atsižvelgiant į pirkimo objekto svarbą, Perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą. Dėl to, Perkančioji organizacija Pirkimo sąlygų 7.7.1 punktu nustatė pasiūlymų vertinimo kriterijus, kurių antras kriterijus „Specialistų patirtis“ vertinamas pagal tris funkcinius parametrus - (PI.I) Projektų vadovo patirtis privačiose įmonėse, (P1.2) Projektų vadovo patirtis viešojo administravimo įstaigose, (P2) Procesų modeliavimo ir efektyvumo ekspertas. Remiantis Pl. l ir P1.2 kriterijais, Perkančioji organizacija vertina tiekėjo profesionalumą ir jo patirtį tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje ir jų lyginamasis svoris yra vienodas.“ ( 1t. b.l. 51).
21. Atsakovė 2019m. liepos 17 d. išnagrinėjusi pretenziją, 2019m. liepos 17 d. išsiuntė ieškovei atsakymą į pretenziją, patikslino Pirkimo sąlygas ir išsiuntė patikslinimą (1 t., b. l. 44-48, 51, 52, 110,11, 112-116).
Dėl privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo stadijos
22. Teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarką reglamentuoja CPK 423² straipsnio 1 dalis, VPĮ 101 straipsnis, kurio 3 dalyje nurodyta, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui <...> 2) per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – per 15 dienų nuo pranešimo išsiuntimo tiekėjams dienos; CPK 423² straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tiekėjas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme ar Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. CPK 423³ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu. Straipsnio 4 dalyje numatyta, kad keisti pareikšto ieškinio pagrindą ar dalyką draudžiama, išskyrus atvejus, kai tokio pakeitimo būtinybė iškilo vėliau arba teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Taigi pretenzija yra privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2011; 2011-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad, sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai, o tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad ieškovo teisme nurodyti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su nurodytaisiais pretenzijoje, t. y. ieškovas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo nurodyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti kaip nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-415/2016).
23. Ieškovė ieškinį dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo teisme pareiškė 2019 m. liepos 26 d., ieškinys užregistruotas teisme 2019 m. liepos 25 d. ir priimtas 2019 m. liepos 29 d. Atsižvelgiant į pretenzijos turinį, ja ieškovė prašė nustatyti aiškią, skaidrią ir objektyvią P₁ - P₃ bei T₂ vertinimo tvarką bei numatyti atsakomybę už tokios tvarkos nesilaikymą sutarties įgyvendinimo metu bei numatyti sutarties vykdymo kontrolės mechanizmą, į ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pareikštus reikalavimus, pripažinti pirkimo sąlygų P₁ – P₃ parametrų vertinimo tvarką, pirkimo sąlygų T₂ kriterijų neteisėtais, bei pripažinti pirkimo sutarties projektą apimtimi, kuria nenustatomas paslaugų aprašymų vykdymo kontrolės mechanizmas, neteisėta, matyti, kad jie nėra visiškai tapatūs, tačiau iš esmės keliamas klausimas dėl aiškių pirkimo sąlygų bei sutarties vykdymo kontrolės mechanizmo. Ieškovė teigia, kad išnagrinėjus pretenziją papildyti P₁-P₃ punktai išliko subjektyvaus pobūdžio, todėl pretenzijos reikalavimas nustatyti skaidrią ir aiškią pasiūlymų vertinimo tvarką liko nepatenkintas. Be to nebuvo atsisakyta T₂ vertinimo kriterijaus, nepakeistas sutarties projektas. Teismas įvertinęs visumą aplinkybių neturi teisinio pagrindo spręsti, kad ieškovė prieš kreipdamasi į teismą nepasinaudojo įstatymo numatyta privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo stadija. (šios teismo nutarties 19 punktas). Ieškovė ieškinyje nurodė papildomas aplinkybes dėl patikslintų pirkimo sąlygų išnagrinėjus pretenziją. Konkrečiu atveju atsižvelgiant į pretenzijos turinį bei ieškinio pareiškime suformuluotus reikalavimus, vertintina, kad ieškovės pretenzijoje iškelti klausimai atitinka ieškinio reikalavimo turinį.
Dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų
24. VPĮ 55 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti principiniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti perkančiosios organizacijos pasirinkti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai: jie neturi perkančiajai organizacijai suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją; pasiūlymų vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad tiekėjų pasiūlymuose pateiktos informacijos atitiktį nustatytiems pasiūlymų vertinimo kriterijams būtų galima patikrinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek pagal aktualų, tiek pagal iki tol galiojusį teisinį reglamentavimą reikalavimai pasiūlymų vertinimo kriterijams Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) jurisprudencijoje ir kasacinio teismo praktikoje aiškinami, be kita ko, kaip išplaukiantys iš bendrųjų viešųjų pirkimų skaidrumo ir vienodo požiūrio principų.
25. Teisingumo Teismas šiuo aspektu yra pažymėjęs, kad tiek vienodo požiūrio principas, tiek iš jo kylantis skaidrumo įsipareigojimas reikalauja, jog viešojo pirkimo objektas ir viešojo pirkimo sutarties sudarymo kriterijai būtų aiškiai apibrėžti nuo viešojo pirkimo procedūros pradžios. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad leistų visiems deramai informuotiems ir įprastai rūpestingiems konkurso dalyviams žinoti tikslią jų apimtį, taigi juos aiškinti vienodai. Reikalavimas laikytis lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principų reiškia, kad sutarties sudarymo kriterijai turi būti objektyvūs, o tai užtikrina, jog pasiūlymų palyginimas ir vertinimas vyks objektyviai, taigi veiksmingos konkurencijos sąlygomis. Taip nebūtų kriterijų, kuriais perkančiajai organizacijai suteikiama besąlyginio pasirinkimo laisvė, atveju. Lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principai sukelia tuos pačius padarinius, kai kalbama apie sutarties sudarymo kriterijus, kurie taip pat yra esminės viešojo pirkimo sąlygos, nes jie bus lemiami išsirenkant pasiūlymą iš tų, kurie atitinka perkančiosios organizacijos techninėse specifikacijose suformuluotus reikalavimus (Teisingumo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Europos Komisija prieš N. K., C-368/10, 56, 87, 88 punktai).
26. Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką dėl perkančiosios organizacijos pareigos laikytis skaidrumo principo, be kita ko, reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, tam, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Tai pasiekiama tada, kai pirkimo sąlygų turinys leidžia pakankamai gerai informuotiems ir normaliai rūpestingiems tiekėjams vienodai jas suprasti ir aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka. Kasacinio teismo spręsta, kad, pirkimo sąlygose dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų nenustačius detalios kriterijų vertinimo sistemos, susiklosto situacija, kai konkretaus pasiūlymo vertinimas priklausys nuo subjektyvaus vertintojo požiūrio, perkančiosios organizacijos poreikių ar motyvų, o tai neatitinka VPĮ įtvirtinto skaidrumo imperatyvo, todėl tokios pirkimo sąlygos neteisėtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018).
Dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo parametrų P₁-P₃
27. Bylos duomenimis ieškovė išnagrinėjusi pretenziją patikslino pirkimo sąlygų 7.4 punktą „ Ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas pagal šiuos kriterijus“ motyvuodama tuo, kad nagrinėjant pretenziją, paaiškėjo, kad dėl techninės klaidos, kartu su pirkimo dokumentais nebuvo paskelbtas parametrų P₁- P₃ vertinimo aprašymas. Atsakovė nurodė, kad šių parametrų aprašymo pateikimas, atsako į dalį tiekėjo pretenzijos ( šios nutarties 20 punktas). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė papildė pirkimo dokumentus, 7.4 punktą, 7.4.5 punktu „ siekiant palengvinti vertinimą ir suvienodinti galimas balų interpretacijas, 100 balų skalė padalinta į kokybinius intervalus : P₁, P₂, P₃.“
28. 7.4.5 punkte P₁ parametras apibūdinamas, kaip pirkimo objekto tikslų, uždavinių, laukiamų rezultatų ir užsakovo poreikių suvokimas. Bus vertinama blogai ( 1-20). Pasiūlymo atitiktis techninės užduoties sąlygoms pagal šį kriterijaus parametrą yra tik formali, nepakankamai pagrįsta pasiūlyme pristatomais sprendimais ir parodyta kompetencija. Ieškovės vertinimu pirkimo sąlygose nėra paaiškinta, kas laikoma formalia atitiktimi, kas bus laikoma nepakankamu pagrįstumu.
29. P₂ parametras apibūdinamas, kaip nagrinėjamų skyrių procesų kokybės analizės rengimo proceso nuoseklumas ir pasirinktų metodų tinkamumas bei pagrįstumas; tiekėjo pasiūlymo metodinis pagrįstumas. Ties vertinimu blogai ( 1-20) nurodyta, kad pasiūlymo atitiktis techninės užduoties sąlygoms pagal šį kriterijaus parametrą yra tik formali, nepakankamai pagrįsta pasiūlyme pristatomais sprendimais ir parodyta kompetencija. Aprašymas, kaip bus vykdomi techninės užduoties reikalavimai pagal atitinkamą parametrą, yra mažai įtikinamas arba blogai parengtas, neaprašyti svarbūs komponentai ar darbai, deklaruojami techninės užduoties reikalavimai, o ne aprašomi jų pasiekimo būdai; įžvelgiama rizika, kad nebus pasiektas kokybiškas rezultatas ar rodikliai pagal atitinkamą kriterijaus parametrą. Ieškovės vertinimu pirkimo sąlygose nėra paaiškinta, kokie kriterijai taikomi vertinant ar aprašymas mažai ar labai įtikinimas, blogai ar gerai parengtas, nepaaiškinta kokie komponentai ar darbai yra svarbūs, kokiais kriterijais nustatoma rizika, kad nebus pasiektas kokybiškas rezultatas, nėra nurodyta, kas bus laikoma kokybišku rezultatu.
30. P ₃ parametras apibūdinamas - Nagrinėjamų paslaugų ir asmenų aptarnavimo procesų kokybės analizės parengimo (paslaugos suteikimo) tvarkaraščio pagrįstumas, detalumas ir aiškumas. Ties vertinimu puikiai ( 81-100), į ką nurodo ieškovė, nurodyta : Pateiktas aiškus, detalus ir efektyvus paslaugų teikimo tvarkaraštis, paslaugų teikimui skirtas laikas ir terminai pagrįsti ir išsamiai paaiškinti, siejant su ekspertų funkcijomis, parodyta, kad sudarant tvarkaraštį siekta optimizuoti žmonių išteklių naudojimą, numatytos galimos alternatyvos. Ieškovės vertinimu pirkimo sąlygose nėra nurodyta, koks tvarkaraštis bus laikomas aiškiu, detaliu ir efektyviu, kokie terminai bus laikomi pagrįstais, koks terminų paaiškinimas bus laikomas išsamiu. Ieškovės vertinimu pateikti tik keli subjektyvaus P ₁-P ₃ parametrų vertinimo tvarkos aspektai. Ieškovės vertinimu ieškovė tik paminėjo keletą pozicijų ir neteigia, kad kitose vertinimo skalėse esantys aprašymai yra aiškūs ir pasiūlymai nebus vertinami subjektyviai. Ieškovė dublike nurodė, kad nėra aišku kas bus laikoma mažai įtikinamu arba blogai parengtu pasiūlymu. Kokie komponentai ar darbai laikomi svarbiais. Kada bus laikoma, kad rizika turi būti įžvelgta. Kas yra kokybiškas rezultatas. Ar tai, kad tiekėjas aprašo „paslaugų teikimo logistiką ir sprendimų derinimo procedūras“ automatiškai laikoma, kad toks planas laikomas efektyviu ir pan.
31. Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – Tarnyba) pateikė byloje išvadą, kurioje akcentavo, kad remiantis VPĮ 55 straipsnio 5 dalimi, pasirinkti pasiūlymų vertinimo kriterijai neturi perkančiajai organizacijai suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją. Pasiūlymų vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad tiekėjų pasiūlymuose pateiktos informacijos atitiktį nustatytiems pasiūlymų vertinimo kriterijams būtų galima patikrinti. Kilus abejonių, perkančioji organizacija turi patikrinti tiekėjo pateiktos informacijos tikslumą ir įrodymus. Jei perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus, ji privalo paskelbti ir šių kriterijų subkriterijus/parametrus (kriterijaus sudėtinių dalių) lyginamojo svorio koeficientus (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d. Sprendimas Universale-Bau ir kt, C-470/99, Rink. 2002, p. 1-11617; pirmiau nurodytas Sprendimas Beentjes prieš Nyderlandų valstybę, C-31/87, Rekomendacijų IV skyrius).
32. Perkančioji organizacija turi stengtis taip nustatyti vertinimo kriterijus, kad išrenkant geriausią pasiūlymą būtų sudarytos sąlygos pasiekti VPĮ 17 straipsnio 2 dalyje nustatytą pirkimų tikslą, kad: „1) prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai; 2) vykdant pirkimo sutartis būtų laikomasi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų Europos Sąjungos ir nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir šio įstatymo 5 priede nurodytose tarptautinėse konvencijose“. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau - ESTT) sprendime byloje C-532/06 nustatyta, jog pagal teismo praktiką pastarojoje nuostatoje, skaitomoje atsižvelgiant į Direktyvos 92/50 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą vienodo požiūrio į ūkio subjektus principą ir iš jo išplaukiančią skaidrumo pareigą, reikalaujama, kad visą informaciją, į kurią perkančioji organizacija atsižvelgia nustatydama ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą ir, jei įmanoma, jos santykinę svarbą, galimi konkurso dalyviai žinotų dar rengdami savo pasiūlymus.
33. VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, jog Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia <...>“, reiškia perkančiosios organizacijos pareigą labai aiškiai ir suprantamai aprašyti tiekėjų pasiūlymams, jų vertinimui keliamus reikalavimus. Perkančioji organizacija visais atvejais nustatydama ekonominio naudingumo kriterijus ir jų parametrus turėtų pagrįsti, kokią įtaką toks vertinimo kriterijų pasirinkimas turi pirkimo sutarties vykdymui.
34. Kaip minėta perkančioji organizacija išnagrinėjusi ieškovės 2019 m. liepos 17 d. pretenziją, patikslino konkurso sąlygų 7.4 punktą ir atsakovės vertinimu išdėstė aiškius ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kokybinius vertinimo kriterijus, įvedė aiškias formules bei balų skales padalintas į kokybinius intervalus. Todėl laikė, kad iš esmės atsakyta į pretenzijoje keliamas klausimus, kad nėra aišku, už ką ir kiek skiriama balų. Atsakovės vertinimu ieškovė vis tiek nepagrįstai teikia savo subjektyvų vertinimą. Teismo vertinimu atsakovė, nors iš esmės pretenzija nėra ginčijama, neatsakė ieškovei į pretenziją dėl vertinimo kriterijų aiškumo. Pažymėtina, kad atsakovė ir civilinėje byloje atsakydama į ieškovės argumentus ieškinyje nurodytua argumentus dėl P₁, P ₂ parametrų vertinimo ( blogai nuo 1 iki 20), bei P₃ parametro vertinimo (puikiai nuo 81 iki 100) iš esmės nedetalizavo kokiais kriterijais bus atribojami vertinimai intervale pvz. nuo 1 iki 20, ar nuo 81 iki 100. Nors ieškovė nedetalizavo kiekvieno parametro nurodytų atitinkamų skalių nuo 1 iki 100 bet iš esmės dėl visų pozicijų yra pagrindo spręsti, kad bet kurią paėmus galima pasakyti, kad nėra aišku, nėra detalizuota kokiais kriterijais bus atribojami vertinimai konkrečiuose intervaluose. Atsakovė tiek atsiliepime, tiek triplike iš esmės apsiribojo pirkimo sąlygose 7.4.5 punkte numatytų P 1 –P ₃ sąlygų atkartojimu be konkrečių paaiškinimų kaip ir kokiais kriterijais bus pvz. suteikiami konkretūs balai. Atsakovės vertinimu ieškovė neįrodė tariamo subjektyvumo, be to ieškovei neužtenka nurodyti, kad pasirinko tik kelis subjektyvaus vertinimo aspektus. Atsakovės teigimu ieškovė ginčija pirkimo dokumentus nepateikdama jokių konkrečių argumentų ir apribodama atsakovės teisę pateikti atsikirtimus ir tai atsakovės vertinimu daro ieškinį niekiniu ir apsimestiniu. Nesutinka, kad pasiūlymo vertinimas priklausys nuo subjektyvaus vertintojo požiūrio. Pirkimo dokumentuose nurodomas balų intervalas, nurodomi lyginamieji svoriai, formulės naudojami tik tuomet kai sunku nustatyti objektyvius kriterijus arba vien tik objektyvių kriterijų nustatymas yra nepakankamas. Atsakovės vertinimu pirkimo objektas šiuo atveju ir yra toks, kuomet vien objektyvių kriterijų nepakanka.
35. Teismui atsižvelgus į P ₁ parametro apibūdinimą nuo pvz. silpnai ( 20-40) - Pirkimo objekto tikslų analizė pateikta tik apibendrintai, mažai susieta su pasiūlyme pateiktais sprendimais. Projekto koncepcija ne visiškai aiški, pateikta tik apibendrintai arba fragmentiškai, mažai susieta su pasiūlyme pateiktais sprendimais. Iš paslaugų aprašymo sunku spręsti apie paslaugų atitiktį užsakovo poreikiams; ar Teikėjas supranta paslaugų esmę, siektinus tikslus ir laukiamus rezultatus. Siūlomos paslaugos tik iš dalies atitinka užsakovo poreikius. Pažymėtna, kad kitais nurodomais atvejais nėra aišku kokie neaiškumai bus laikomi neesminiais, kokie paslaugų planuojami rezultatai ir apimtis tik minimaliai atitiks techninės užduoties reikalavimus. Kuo vadovaujantis bei pagal kokius kriterijus apibūdinimus bus galima vertinti kada gana išsamiai, ar kada išsamiai bus vertinama, kad išanalizuoti projekto tikslai ir kita. Pvz. P ₂ parametro vertinimas patenkinamai (41-60 ) - Neaiškus metodų taikymo pagrindas paslaugų teikimo tikslų ir uždavinių atžvilgiu, neaiškios metodų tarpusavio sąsajos. Paslaugų teikimo procesas nepakankamai nuoseklus ir gerai apgalvotas; tiekėjas atsižvelgia į techninėje užduotyje keliamus tikslus ir uždavinius, numatytą darbų apimtį; Tiriamas paslaugas teikiančių padalinių ir darbuotojų įsitraukimas į skirtingus paslaugų teikimo etapus nenumatytas arba jų įsitraukimas ir vaidmuo nėra aiškus ir pagrįstas. Teismo vertinimu konkretūs nustatyti vertinimo kriterijai yra abstraktūs, nėra aišku pvz. kada bus sunku spręsti, kada ne ir pan. Pagal ką bus vertinama, kad paslaugų teikimo procesas nepakankamai nuoseklus ir gerai apgalvotas ir pan. Teismo vertinimu dažnas apibūdinimas reikalauja papildomo paaiškinimo. Esant tokioms abstrakčioms sąlygoms, kyla pagrįstas klausimas kokiems veiksniams, sąlygoms esant bus galimas konkretus įvertinimas. Kadangi reikalingi papildomi paaiškinimai, tai be abejonės tiekėjų pasiūlymų vertinimas priklausys nuo subjektyvaus vertinimo. Kaip minėta nors ieškovė ir neaptarė visų pozicijų, atskirų intervalų, skiriamų balų ir pačių nustatytų sąlygų už ką konkrečiai skiriami balai, dėl vertinimo abstraktumo, tačiau iš esmės pradedant nuo blogai ( 1-20) iki puikiai ( 81-100) sąlygos yra abstrakčios ir prestina sudėtingai atribojamos. Pasiūlymų vertinimo kriterijai turėtų būti suformuluoti taip, kad tiekėjų pasiūlymuose pateiktos informacijos atitiktį nustatytiems pasiūlymų vertinimo kriterijams būtų galimybė patikrinti. Be to pažymėtina, kad ne tiekėjui tenka pareiga tinkamai suformuoti pirkimo sąlygas, o perkančiajai organizacijai.
36. Atsižvelgiant į atsakovės argumentus, bylos duomenis, apibendrinant yra pagrindo spręsti, kad konkretaus pasiūlymo vertinimas priklausys nuo subjektyvaus vertintojo požiūrio, perkančiosios organizacijos poreikių ar motyvų. Sutiktina su ieškove, kad šie pasiūlymų vertinimo kriterijai aprašyti vartojant nekonkrečias, abstrakčias, subjektyvaus vertinamojo pobūdžio sąvokas, todėl detaliau nepaaiškinus jų turinio, nenurodant jų reikšmės bei įtakos balų skyrimui ir bendram ekonominio naudingumo kriterijų vertinimui kyla rizika, kad tiek atskirų tiekėjų, tiek pačios perkančiosios organizacijos bus skirtingai suprantami ir vertinami. Todėl yra pagrindo išvadai, kad pirkimo sąlygų 7.4 punkte ir patikslintų pirkimo sąlygų 7.4.5 punkte numatyta P ₁-P ₃ parametrų vertinimo tvarka neatitinka VPĮ 17 straipsnio 1 dalies įtvirtinto skaidrumo ir vienodo požiūrio principų, ir todėl P₁ –P₃ parametrų balų skyrimo tvarka pripažintina neteisėta. Taip pat pažymėtina, kad atsakovė atskirajame skunde dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo akcentavo, kad perkančioji organizacija viešąjį pirkimą turi įvykdyti kuo skubiau, akcentavo jo svarbą, viešą interesą ir pan., tačiau teismas laiko nepagrįstus atsakovės argumentus, kad tiekėjų pasiūlymų vertinimo objektyvumas ir viešųjų pirkimų principų laikymasis galėtų būti užtikrintas tiekėjams pasinaudojus galimybe ginčyti jų pasiūlymų įvertinimą. Tai teismo vertinimu neužtikrina viešojo pirkimo procedūrų operatyvumo, ekonomiškumo, viešojo pirkimo principų.
Dėl ekonominio naudingumo T ₂ kriterijaus
37. Ieškovės vertinimu pretenzijos reikalavimas nustatyti skaidrią ir aiškią pasiūlymų vertinimo tvarką liko nepatenkintas. Nebuvo atsisakyta T₂ vertinimo kriterijaus, nors pretenzijoje aiškiai buvo nurodyta, kad tiekėjo patirtis nėra ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo objektas. Taip pat nebuvo pakeistas sutarties projektas, jame nenustatant sutarties vykdymo kontrolės mechanizmą, leidžiantį kontroliuoti kaip tiekėjas tiekdamas paslaugas laikosi su pasiūlymu pateiktų paslaugų aprašymų. Ieškovė teigia, kad šiuo T ₂ parametru yra vertinamas tiekėjo gebėjimas, kvalifikacija vykdyti sutartį, o ne tiekėjo sukuriama ekonominė nauda atsakovei. Ekonominio naudingumo balai yra skiriami ne už tai, kokią papildomą naudą ateityje siūlo tiekėjas, o už tiekėjo (įmonės) praeities veiksmus, t. y. vertinamas ne pasiūlymas, o pasiūlymą teikiantis subjektas.
38. Atsakovė triplike nurodė, kad nustatytas minimalus techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimas (Konkurso sąlygų 3.2 punkto lentelės 1 punktas). Atsakovė nustatydama ekonominio vertinimo kriterijų - Tiekėjo patirtis T ₂ siekė atrinkti didesnę nei minimalią patirtį turintį tiekėją, todėl už sėkmingai įvykdytas viešojo sektoriaus organizacijų veiklos procesų tobulinimo paslaugų sutartis, kurių vertė ne mažesnė kaip 20000 Eur be PVM, skiriami papildomi balai. Vertinimo kriterijus T ₂ yra aiškiai apibrėžtas, nustatyta aiški balų skyrimo tvarka už kiekvieną papildomą objektų skaičių, nurodytas maksimalus galimas balų skaičius, nurodytas aiškus lyginamasis svoris ir nurodyta formulė kaip kriterijus apskaičiuojamas.
39. Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje dėl ekonominio naudingumo kriterijaus T₂ teisėtumo pažymėjo, kad remiantis VPĮ 47 straipsnio, kuriame reglamentuojami tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai, 6 dalimi, tikrindama tiekėjo techninį ir profesinį pajėgumą, perkančioji organizacija gali reikalauti žmogiškųjų ir techninių išteklių bei patirties, kurie reikalingi pirkimo sutarčiai įvykdyti pagal pirkimo dokumentuose pirkimo objektui nustatytus kokybės reikalavimus. Reikiama tiekėjo patirtis visų pirma gali būti įrodoma užsakovų pažymomis apie tinkamai įvykdytas ankstesnes sutartis. Tarnyba atkreipia dėmesį į 2010-05-04 Kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010 suformuotą praktiką, kur nurodyta, jog perkančioji organizacija iš principo gali kelti tuos pačius reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai ir pirkimo objektui, tačiau šiais reikalavimais turi siekti ne vieno, o dviejų tikslų, t. y. tiek įsitikinti tiekėjo patikimumu ir pajėgumu vykdyti panašaus pobūdžio sutartinius įsipareigojimus, tiek pagal iš anksto paskelbtas pirkimo sąlygas vertinti tiekėjo pateiktą pasiūlymą (siaurąja prasme) viešojo pirkimo sutarties įvykdymo prasme. Taip pat ESTT sprendime byloje Nr. C-532/06 nurodyta, jog (perkančiosios organizacijos) gali pasirinkti tik tuos kriterijus, kurie taikomi siekiant nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. <...> Todėl, teismo vertinimu, negalima laikyti „sutarties sudarymo kriterijais“ kriterijų, kuriuos taikant ne siekiama nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, o iš esmės norima tik įvertinti konkurso dalyvių gebėjimą įvykdyti nagrinėjamą sutartį.
40. Tarnyba pažymėjo, kad nagrinėjamoje situacijoje balai tiekėjams skiriami atsižvelgiant į sėkmingai įgyvendintų sutarčių, susijusių su viešojo sektoriaus organizacijų veiklos procesų tobulinimo paslaugomis, skaičių. Taip pat nagrinėjamoje situacijoje yra nustatytas į aukščiau minėtą pasiūlymų vertinimo kriterijų panašus tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas, kad tiekėjas per paskutinius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau kaip 3 metus) įvykdė bent 1 sutartį, apimančią organizacijos veiklos procesų tobulinimo paslaugas, kurios vertė yra ne mažesnė kaip 15 000,00 Eur be PVM. Šis reikalavimas yra minimalus, o neatitikimas jam eliminuoja galimybę tiekėjui dalyvauti Pirkime. Tuo tarpu, pasiūlymo vertinimo kriterijaus apibrėžime nustatyta didesnė vienos sėkmingai įvykdytos sutarties minimali vertė - 20 000 Eur be PVM, bei mažesnė įvykdytų sutarčių rūšinė įvairovė - vertinamos sutartys, kurių pagrindu veiklos procesų tobulinimo paslaugos buvo teikiamos tik viešojo sektoriaus organizacijoms. Pažymėjo, kad balai už atitiktį pasiūlymų vertinimo kriterijui skiriami atsižvelgiant į įvykdytų atitinkamų sutarčių skaičių. Mano, kad nustačius minėtą kriterijų nėra siekiama įsitikinti atitiktimi minimaliam patirties reikalavimui, nustatytam kvalifikacijos reikalavimų lentelėje, bet priešingai - šiuo atveju tiekėjų pasiūlymai vertinami pagal griežtesnes taisykles - aukštesnę sėkmingai įvykdytų sutarčių vertę bei mažesnę sutarčių įvairovę, o realios atrankos buvimą pagrindžia ir faktas, jog kuo daugiau atitinkamų sutarčių tiekėjas bus sėkmingai įgyvendinęs, tuo didesniu balų skaičiumi jo pasiūlymas bus įvertintas. Nagrinėjamu atveju, kadangi tikrinant tiekėjų kvalifikaciją reikalaujama mažesnės sėkmingai įvykdytos sutarties vertės ir suteikiama galimybė remtis didesne įvykdytų sutarčių įvairove nei pasiūlymų vertinimo kriterijuose nurodytu atveju, tiekėjas, atitinkantis minimalius reikalavimus, bet neatitinkantis pasiūlymų vertinimo kriterijuose nustatytų standartų, nebus pašalintas iš pirkimo kaip neatitinkantis kvalifikacijos reikalavimų. Tarnybos manymu, nagrinėjamoje situacijoje ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai inter alia ( be kita ko) gali būti nustatomi pagal tiekėjų patirtį, kuri yra kokybę apibrėžiantis kriterijus. Teismas įvertinęs Pirkimo sąlygas, konkrečias aplinkybes iš esmės pritaria atsakovės pozicijai Viešųjų pirkimų tarybos išvadai, todėl sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl Pirkimo sąlygų T₂ kriterijaus pripažinimo neteisėtu nepagrįstas, todėl atmestinas.
41. Ieškovė 2019 m. liepos 16 d. pretenzijoje nurodė, kad Pirkimo sutarties projekte nenumatyta, kaip bus kontroliuojamas pateiktų paslaugų aprašymų laikymasis, kokia konkreti atsakomybė taikoma už paslaugų aprašyme nurodytų įsipareigojimų nevykdymą. Prašė numatyti atsakomybę už numatytos tvarkos nesilaikymą sutarties įgyvendinimo metu bei numatyti sutarties vykdymo kontrolės mechanizmą. Ieškiniu ieškovė pareiškė reikalavimą pripažinti pirkimo sutarties projektą apimtimi, kuria nenustatomas paslaugų aprašymų vykdymo kontrolės mechanizmas, neteisėta. Ieškovė nurodė, kad viešojo pirkimo sutarties projekte apie su pasiūlymu pateikiamus paslaugų teikimo aprašymus nėra net užsimenama. Nėra nurodoma kaip bus kontroliuojamas pateiktų paslaugų aprašymų vykdymas. Paslaugų aprašymai pateikiami pagal P₁ -P₃ parametrus sudaro 60 proc. ekonominio naudingumo balo, todėl šie aprašymai turi didžiausią reikšmę nustatant viešojo pirkimo laimėtoją, tačiau abejoja, kad bus kontroliuojamas su pasiūlymu pateiktų paslaugų aprašymų realus vykdymas.
42. VPĮ 87 straisnio 2 dalyje numatyta, kad Perkančioji organizacija gali nustatyti specialias pirkimo sutarties vykdymo sąlygas, siejamas su ekonominiais, inovacijų, užimtumo, socialinės ir aplinkos apsaugos reikalavimais, jeigu tokios sąlygos yra susijusios su pirkimo objektu, kaip nustatyta šio įstatymo 55 straipsnio 4 dalyje, nurodytos pirkimo dokumentuose. Pažymėtina, kad Perkančioji organizacija turi pareigą užtikrinti sutarties vykdymo kontrolę, turi pasirinkimo teisę numatyti konkrečias sutarties neįvykdymo pasekmes ir pan.
43. Pirkimo dokumentuose, sutarties 13.14. punkte nurodyta, kad paslaugų teikėjas turi tinkamai, laiku ir kokybiškai teikti paslaugas ir vykdyti kitus įsipareigojimus, numatytus Sutartyje ir galiojančiuose teisės aktuose bei Paslaugų techninėje užduotyje, kuri yra šios sutarties priedas. Sutarties 13.19. punkte nurodyta, kad Paslaugų teikėjas privalo vykdyti visus Pasiūlyme pateiktus įsipareigojimus. 20 punktas numato šalių atsakomybę ir paslaugų teikėjo garantiją, kad pastarasis atsakingas už kokybišką paslaugų atlikimą, pagal Sutarties reikalavimus ir sąlygas. Sutarties projekto 38.3. punkte, 38.4 punkte nurodyta, kad užsakovas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą, įspėjęs paslaugų teikėją raštu prieš 10 (dešimt) darbo dienų, kai paslaugų teikėjas nesilaiko Sutartyje ir jos prieduose numatytų Paslaugų suteikimo terminų, nevykdo kitų savo sutartinių įsipareigojimų ir kita. Prie sutarties pridedama techninė užduotis ir pasiūlymas su priedais ( 1 t. 28-34 b.l.). Kad Pirkimo sutarties projekto nuostatos leidžia užtikrinti, kad tiekėjai laikytųsi savo pasiūlymuose pateiktų ekonominio naudingumo kriterijų aprašymų, atsižvelgiant į konkrečias Pirkimo sąlygas vienareikšmės išvados padaryti nėra galimybės, tai priklauso nuo daugelio veiksnių. Tačiau įvertinus tai, kas išdėstyta, atsižvelgiant į Pirkimo sutarties projekto nuostatas nėra pagrindo sutikti su ieškove, kad iš esmės nenurodyta kaip bus kontroliuojamas sutarties vykdymas, ar, kad nėra nustatyta jokio vykdymo kontrolės mechanizmo. Teismo vertinimu ieškovės argumentai, kad gali susidaryti tokia situacija, kad tiekėjas viešąjį pirkimą laimės dėl gero tvarkaraščio įvertinimo, tačiau jo galės iš esmės nesilaikyti, nes sutarties projekte nėra nustatyta netesybų dėl tvarkaraščio nesilaikymo, niekuo nepagrįsta. Sutarties sąlygų neteisėtumas šiuo konkrečiu atveju neįrodytas ( CPK 178 straisnis) ir pripažinti pirkimo sutarties projektą ta apimtimi, kuria nenustatomas paslaugų aprašymų vykdymo kontrolės mechanizmas, kaip kad, suformulavo reikalavimą ieškovė, neteisėta, nėra teisinio pagrindo,todėl minėtas reikalavimas atmestinas.
2019 m. liepos 29 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi ieškovės MB „Pirkimų ABC“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas. Ieškovės MB „Pirkimų ABC“ ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigoti atsakovę biudžetinę įstaigą Šiaulių miesto savivaldybės administraciją sustabdyti mažos vertės viešojo pirkimo „(duomenys neskelbtini)“, pirkimo numeris (duomenys neskelbtini), procedūras iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos teismo sprendimui įsiteisėjus ( CPK 150 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė pareiškė prašymą priteisti 1524,60 Eur bylinėjimosi išlaidas dėl ruošto ieškinio ir dubliko, pateikė duomenis apie patirtų išlaidų sumokėjimą. Taip pat pateikė duomenis apie sumokėtą 262,50 Eur žyminį mokestį. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šiuo atveju taikomas išlaidų patyrimo metu galiojantis 2019 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1262,70 Eur. Taikytini koeficientai: Rekomendacijų 8.2 punkte už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 2,5 (kas šiuo atveju sudaro 3156,75 Eur), Rekomendacijų 8.3 punkte už dubliką, tripliką – 1,5 (kas šiuo atveju sudaro 1894,05 Eur). Patirtos išlaidos neviršija rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio, kuris šiuo atveju yra 5050,80 Eur. Teismas įvertinęs ginčo esmę, procesiniuose dokumentuose keliamus klausimus, galimas laiko sąnaudas sprendžia, kad patirtos išlaidos yra pagrįstos. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Konkrečiu atveju ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, įvertinus tai, kad ieškovė buvo pareiškusi tris reikalavimus, tenkinus vieną reikalavimą dėl pirkimo sąlygų P₁ – P₃ parametrų vertinimo tvarkos neteisėtumo, iš atsakovės ieškovei priteistina 508,20 Eur už advokato pagalbą ruošiant procesinius dokumentus ir 87,50 Eur žyminio mokesčio, iš viso 595,70 Eur.
Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–270 straipsniais, 423¹–423⁸ straipsniais
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vykdomo mažos vertės viešojo pirkimo „(duomenys neskelbtini)“, pirkimo numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo sąlygų P₁ – P₃ parametrų vertinimo tvarką neteisėta.
Priteisti iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, įmonės kodas 188771865 ieškovei mažajai bendrijai „Pirkimų ABC“, įmonės kodas 304992315 508,20 Eur ( penkis šimtus aštuonis eurus 20 ct) už advokato pagalbą ruošiant procesinius dokumentus ir 87,50 Eur ( aštuoniasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio, iš viso 595,70 Eur ( penkis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 70 ct ) bylinėjimos išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti.
2019 m. liepos 29 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti teismo sprendimui įsiteisėjus.
Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Šiaulių apygardos teismą.
Sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti šalims.