- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-24
- Bylos Nr.
- e2-1385-302/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00196-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „Pirkimų ABC“
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Pirkimų ABC“ ieškinį atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos sprendimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Pirkimų ABC“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) įpareigoti atsakovę Šiaulių miesto savivaldybės administraciją sustabdyti mažos vertės viešojo pirkimo „Administracijos „vieno langelio“ principu teikiamų administracinių paslaugų analizės, vertinimo ir optimizavimo paslaugos“, pirkimo Nr. 444756 (toliau – ir Pirkimas), procedūras, 2) pripažinti Pirkimo sąlygų P1–P3 parametrų vertinimo tvarką neteisėta, 3) pripažinti Pirkimo sąlygų T2 kriterijų neteisėtu, 4) pripažinti Pirkimo sutarties projektą apimtimi, kuria nenustatomas paslaugų aprašymų vykdymo kontrolės mechanizmas, neteisėta; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Pirkimo procedūras iki įsiteisės sprendimas šioje byloje. Nurodė, kad ieškinys yra akivaizdžiai pagrįstas faktiniais įrodymais bei teismų praktika. Be to, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jų netaikant perkančioji organizacija sudarys Pirkimo sutartį ir ieškovė neteks galimybės atlikti Pirkimo dokumentuose numatytų darbų, t. y. sprendimo įgyvendinimas taptų neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. liepos 29 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino – įpareigojo atsakovę Šiaulių miesto savivaldybės administraciją sustabdyti mažos vertės viešojo pirkimo „Administracijos „vieno langelio“ principu teikiamų administracinių paslaugų analizės, vertinimo ir optimizavimo paslaugos“, pirkimo Nr. 444756, procedūras iki galutinio teismo sprendimo priėmimo.
4. Teismas darė išvadą, kad ieškinio argumentai bei pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą spręsti, jog ieškinys tikėtinai pagrįstas - ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodytas teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai.
5. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė preliminariai pagrindė ieškinio reikalavimus ir byloje nėra duomenų, pagrindžiančių neatidėliotiną poreikį vykdyti ginčo Pirkimo procedūras, teismas sprendė, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad Pirkimo procedūrų sustabdymo neigiamos pasekmės viršys jų teikiamą naudą. Be to, teismas pažymėjo, kad viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimui taikomi trumpi procesiniai terminai.
6. Teismas nurodė, kad, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, patenkinus ieškovės reikalavimus, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas, kadangi, sudarius Pirkimo sutartį ir ją pradėjus vykdyti, būtų apsunkintas šalių grąžinimas į iki pažeidimo buvusią padėtį.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. nutartį. Su skundu pateikia 2018 m. gegužės 17 d. finansavimo sutartį Nr. 10.1.3-ESFA-R-920-61-0005. Nurodo šiuos esminius argumentus:
7.1 Ginčo Pirkimas vykdomas įgyvendinant didelės reikšmės ir apimties Europinį projektą, 85 procentais finansuojamą Europos Sąjungos lėšomis. Minėto projekto finansavimo sutartis Nr. 10.1.3-ESFA-R-920-61-0005 įsigaliojo 2018 m. gegužės 17 d, projekto vertė yra 600 000 Eur, iš kurių 510 000 Eur numatyta finansuoti Europos Sąjungos lėšomis. Ginčo Pirkimas yra vienas iš minėto projekto įgyvendinimo dalių (projektas apims ir paslaugų teikimo bei asmenų kokybės gerinimo priemonių diegimą Šiaulių miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje, kur vien leidinių išdavimo / grąžinimo proceso tobulinimui bibliotekoje numatyta 252 653,10 Eur). Projekto įgyvendinimo pradžia pagal Projekto finansavimo sutartį numatyta nuo 2018 m. gegužės 17 d., o pabaiga 2020 m. gegužės 20 d., tai reiškia, kad projekto įgyvendinimo terminas yra labai trumpas, todėl būtina visus etapus atlikti laiku. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių kyla grėsmė projekto įvykdymui laiku bei didelių Europos Sąjungos lėšų praradimui, o tai neabejotinai pažeistų viešąjį interesą, kadangi visas projektas yra susiję su visuomenei teikiamų paslaugų kokybės užtikrinimu. Taigi Pirkimo procedūrų sustabdymo neigiamos pasekmės viršytų jų teikiamą naudą, o tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
7.2 Pirmosios instancijos teismas tik formaliai ir subjektyviai įvertino galimą ieškinio pagrįstumą, nevertindamas to, kad realiai ieškinyje nėra ginčijami atsakovės atsakyme į ieškovės pretenziją pateikti argumentai. Ieškinys yra nepagrįstas.
7.3 Teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones nepranešęs apie tai atsakovei. Tik išimtiniais atvejai, kai yra reali grėsmė, kad toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ar padarys jų taikymą neįmanoma, laikinąsias apsaugos priemones galima taikyti apie tai šaliai nepranešus.
8. Atsiliepimas į atskirąjį skundą teismo nustatytu terminu nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuria viešųjų pirkimų byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų rašytinių įrodymų
11. Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija su atskiruoju skundu pateikė 2018 m. gegužės 17 d. finansavimo sutartį Nr. 10.1.3-ESFA-R-920-61-0005.
12. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
13. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė šio įrodymų pateikti anksčiau galimybės neturėjo, kadangi klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo išspręstas atsakovei apie tai nepranešus, o jais grindžiama dalis atskirojo skundo argumentų, susijusių su ginčo Pirkimo finansavimu, taip pat į tai, jog ieškovei šis dokumentas žinomas, nes išsiųstas kartu su atsakovės atskiruoju skundu, jis priimtinas.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo
14. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo ieškovui galinčio būti palankiu teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
15. Viešųjų pirkimų bylose laikinosios apsaugos priemonės taikomos, vadovaujantis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu, taip pat atsižvelgiant į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės neviršija jų teikiamos naudos (CPK 423⁷ straipsnio 1 dalis, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1645-381/2015).
16. Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui viešųjų pirkimų bylose numato šias sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, trečia, laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės neviršija jų teikiamos naudos. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
17. Visų pirma, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi preliminariai prima facie (preliminariai) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Pakartotinai vertinant preliminarų ieškinio pagrįstumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, išnagrinėjęs bylą iš esmės, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pripažino Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vykdomo mažos vertės viešojo pirkimo „Administracijos „vieno langelio“ principu teikiamų administracinių paslaugų analizės, vertinimo ir optimizavimo paslaugos“, pirkimo Nr. 444756, Pirkimo sąlygų P₁ – P₃ parametrų vertinimo tvarką neteisėta, o kitoje dalyje ieškinį atmetė. Nors minėtas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimas šiuo metu ir nėra įsiteisėjęs, tačiau, kaip jau minėta, ta aplinkybė, kad, bylą išnagrinėjus iš esmės, ieškinys iš dalies buvo tenkintas, nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suteikia pakankamą pagrindą išvadai dėl dalies ieškinio reikalavimų preliminaraus nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1077-790/2019 ir kt.), todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovės skundo argumentai, susiję su ieškinio nepagrįstumu.
18. Taip pat viešųjų pirkimų bylose, kaip minėta, teismas negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jos pažeistų viešąjį interesą ir / ar jų sukeliamos neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad viešojo intereso apsauga, sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus, turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
20. Naujausioje praktikoje kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.) ar išsaugoti neteisėtai sudarytą viešojo pirkimo sandorį, turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas, o dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būtų išleidžiamos neracionaliai. Viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą, todėl, pasak kasacinio teismo, pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia (be kita ko), dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jau proceso pradžioje, o ne vėliau inicijuojant kitus teisminius ginčus (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018).
21. Nagrinėjamu atveju ginčo Pirkimo objektas – administracijos „vieno langelio“ principu teikiamų administracinių paslaugų analizės, vertinimo ir optimizavimo paslaugos. Sutiktina, kad ginčo Pirkimas aktualus Šiaulių miesto gyventojams, todėl egzistuoja visuomenės suinteresuotumas Pirkimo objektu, tačiau ginčo Pirkimo pobūdis nėra toks, kuris pagal šios nutarties 20 ir 21 punktuose aptartą teismų praktiką galėtų lemti būtinybę suteikti prioritetą kuo skubesniam ginčo Pirkimų procedūrų užbaigimui, o ne Pirkimo procedūrų teisėtumui.
22. Nors apeliantė skunde akcentuoja, kad Pirkimo sutartis turi būti pasirašyta ir įvykdyta iki 2020 m. vasario mėnesio, todėl Pirkimo procedūros turi būti vykdomos kuo skubiau, o dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių kyla grėsmė neįgyvendinti projekto laiku ir prarasti ES lėšas, tačiau ši aplinkybė taip pat negali paneigti atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, pareigos viešųjų pirkimų procedūras vykdyti teisėtai.
23. Įvertinus tai, kad byla pirmosios instancijos teisme yra išnagrinėta iš esmės ir jau yra gauti šalių apeliaciniai skundai, bei atsižvelgiant į pakankamai trumpą maksimalų apeliacinio proceso viešųjų pirkimų bylose terminą (CPK 423⁹ straipsnis), bei tai, jog ieškinio tenkinimas turėtų esminės įtakos Pirkimo procedūrų eigai, darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra teisėtas bei pagrįstas.
24. CPK 147 straipsnio1 dalyje numatyta, kad apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą atsakovams yra pranešama, kai teismas mano, jog tai būtina, kas suponuoja išvadą, kad, nusprendęs, jog nėra būtina pranešti apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, teismas neprivalo apie tokį savo sprendimą informuoti atsakovą bei pranešti apie minėto prašymo nagrinėjimą.
25. Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs atsakovams CPK normų bei apeliantės procesinių teisių nepažeidė. Pažymėtina, kad teisė būti išklausytam tokiems proceso dalyviams suteikiama vėliau, t. y. jiems kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą su atskiruoju skundu dėl priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kartu su juo pateikiant ir reikiamus, jų vertinimu, įrodymus. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas atmestinas ir atskirojo skundo argumentus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas nepagrįstai buvo išspręstas atsakovei apie tai nepranešus.
26. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taikęs laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgė į visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas.
Dėl bylos procesinės baigties
27. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą viešųjų pirkimų bylose, todėl atsakovės atskirasis skundas atmestinas, o Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. nutartis paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą.