Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-12-21 · Administracinė byla Nr. eI-9188-189/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-12-21Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-09-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-12-21
Bylos Nr.
eI-9188-189/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03733-2016-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Bronius Januška
Pareiškėjas
D. P.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-9188-189/2016Proceso Nr. 3-61-3-03733-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 1.8.2., 3.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 21 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška,dalyvaujant pareiškėjos D. P. atstovui advokatui J. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2016-08-26 sprendimą Nr. S-176(7-255/2015) (toliau – ir Sprendimas) ir perduoti pareiškėjos 2016-06-23 prašymą nagrinėti iš naujo.

Nurodė, kad 2016-06-23 pareiškėja kreipėsi į Komisiją su prašymu, kuriuo prašė atnaujinti terminą skundui dėl Komisijos 2016-01-04 sprendimo Nr. S-5(7255/2015) panaikinimo paduoti. Minėtu Komisijos sprendimu buvo patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2015-10-05 sprendimas Nr. 68-179, kuriuo Inspekcija buvo patvirtinusi Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-07-23 sprendimą Nr. (4.65)-FRO682-486. Pareiškėja mokestinį ginčą sprendė nesutikdama su jai apskaičiuota mokestine prievole, kilusia iš 2012-04-27 buto, adresu (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties.

Vilniaus apygardos teismas 2015-04-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-675-467/2015 pripažino negaliojančia 2012-04-27 buto, adresu (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį bei taikė restituciją – grąžino butą ankstesniam savininkui. Pareiškėja šį sprendimą apskundė apeliacine tvarka. Pareiškėja Komisijai nurodė, kad tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas paliks galioti nepakeistą pirmos instancijos teismo sprendimą, pareiškėja nebus laikytina gavusi pajamų natūra iš buto pirkimo-pardavimo sandorio, ko pasėkoje pareiškėjai nebus kilusi mokestinė prievolė sumokėti GPM ir kitas įmokas, susijusias su sandoriu. Tačiau Komisija 2016-01-04 sprendimu nusprendė patvirtinti Inspekcijos 2015-10-05 sprendimą. Pareiškėja Komisijos 2016-01-04 sprendimo teismui neskundė. Lietuvos apeliacinis teismas 2016-03-23 nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2015-04-20 sprendimą ir nusprendė taikyti dvišalę restituciją – butą grąžinti UAB „Eurovista ir Ko“, o iš bendrovės pareiškėjos naudai priteisti 115 848 Eur, sumokėtus pagal pirkimo-pardavimo sandorį.

Atsižvelgiant į naujai paaiškėjusias aplinkybes pareiškėja pateikė Komisijai prašymą atnaujinti mokestinio ginčo nagrinėjimą. Skundžiamu sprendimu Komisija pareiškėjos prašymo netenkino.

Prieštaraudama pareiškėja nurodė, kad tuo metu, kai pareiškėja kreipėsi į Komisiją, Vilniaus apygardos teismo sprendimas buvo apskųstas, todėl neįsiteisėjęs teismo sprendimas nesukūrė jokių teisinių pasekmių pareiškėjos atžvilgiu. Be to, Komisija klaidingai vertino aplinkybes, turinčias esminę reikšmę proceso atnaujinimui. Pareiškėjos teigimu, esmine paaiškėjusia aplinkybe laikytina ne dvišalės restitucijos taikymas, o sandorio pripažinimas negaliojančiu. Įsiteisėjusia nutartimi pripažinus sandorį negaliojančiu, konstatuotina, kad jis nesukėlė teisinių padarinių nuo jo sudarymo momento. Komisijos Sprendimą pareiškėja įvertino, kaip nepagrįstą.

Teismo posėdžio metu atstovas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Nurodė, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės (sandorio pripažinimas negaliojančiu), nagrinėjamo ginčo kontekste neatitinka naujai paaiškėjusios aplinkybės kriterijų. Ši aplinkybė buvo žinoma dar nagrinėjant pareiškėjos skundą Komisijoje ir priimant 2016-01-04 sprendimą Nr. S-5(7255/2015).

Atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 79 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2016-08-26 sprendimo Nr. S-176(7-255/2015) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo perduoti pareiškėjos 2016-06-23 prašymą Komisijai nagrinėti iš naujo. Skundžiamu Sprendimu Komisija atsisakė atnaujinti mokestinio ginčo, kuriame Komisija priėmė 2016-01-04 sprendimą Nr. S-4(7-255/2015), nagrinėjimo procesą. Atsisakymo atnaujinti terminą pagrindas – pareiškėjos pateiktos aplinkybės negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės, nes jos egzistavo nagrinėjant mokestinę bylą iš esmės.

Mokestinių ginčų bylų proceso atnaujinimo klausimus reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 160 str. Pagal šio straipsnio 2 dalį, mokestinių ginčų bylų procesas gali būti atnaujinamas, kai naujai paaiškėja esminės aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių mokėtojui mokestinio ginčo nagrinėjimo metu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-442-874/2009 yra išaiškinęs, kad esminėmis aplinkybėmis, kurios yra mokestinio ginčo proceso atnaujinimo pagrindas, gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo vietiniam mokesčių administratoriui priimant sprendimą bei centriniam mokesčių administratoriui ar Mokestinių ginčų komisijai nagrinėjant mokestinį ginčą ir priimant sprendimą dėl mokestinio ginčo; 2) nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių mokėtojui vietiniam mokesčių administratoriui priimant sprendimą bei centriniam mokesčių administratoriui ar Mokestinių ginčų komisijai nagrinėjant mokestinį ginčą; 3) apie šias aplinkybes mokesčių mokėtojas sužinojo jau po to, kai buvo priimtas vietos mokesčio administratoriaus sprendimas, centrinio mokesčio administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimas dėl mokestinio ginčo; 4) turi esminę reikšmę mokestinio ginčo bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks vietos mokesčio administratoriaus, centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad Mokesčių administravimo įstatyme nėra pateiktas sąrašas aplinkybių, kurioms esant būtų suteikta galimybė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Viešojo administravimo subjektas, atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus, nurodytas aplinkybes, nagrinėja, ar yra pakankamas pagrindas suteikti teisę, kuria nepasinaudota per nustatytą laiką, t. y. teisę apskųsti mokesčių administratoriaus sprendimą ir taip pradėti mokestinį ginčą. Tai turi būti atliekama pagal vidinį viešojo administravimo subjekto įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu visų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, paisant administracinių teismų formuojamos praktikos šios kategorijos arba analogiškose bylose (2014-06-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1488/2014). Pabrėžtina, jog proceso atnaujinimas nėra vien tik pakartotinė bylos peržiūra, tai – išimtinė procedūra, kurios vienas iš tikslų yra kiek įmanoma didesnio objektyvumo nagrinėjant bylas pasiekimas per atitinkamų kriterijų, kurie objektyviai gali sudaryti pagrindą manyti, jog byla galėjo būti išspręsta neteisingai, nustatymą.

Pareiškėja skundu prieštaraudama Komisijos Sprendimo teisėtumui naujai paaiškėjusios aplinkybės atsiradimą iš esmės sieja su Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-23 nutarties priėmimu, kuria buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2015-04-20 sprendimas. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi buvo nutarta pripažinti sandorį negaliojančiu, taikyti dvišalę, o ne vienašalę restituciją, kaip buvo nustatęs pirmos instancijos teismas, t. y. butą grąžinant UAB „Eurovista ir Ko“, o iš bendrovės pareiškėjos naudai priteisiant 115 848 Eur, sumokėtus pagal pirkimo-pardavimo sandorį. Pareiškėjos teigimu, nors pirmos instancijos teismo sprendimu pirkimo-pardavimo sandoris buvo pripažintas niekiniu ab initio, tačiau neįsiteisėjęs teismo sprendimas nesukūrė jokių teisinių pasekmių. Tuo tarpu pareiškėja esmine aplinkybe būtent ir laiko sandorio pripažinimą negaliojančiu ir ši aplinkybė įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi.

Kaip nustatyta bylos medžiaga, Vilniaus apygardos teismo 2015-04-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-675-467/2015, buto, adresu (duomenys neskelbtini) 2012-04-27 pirkimo-pardavimo sutartis buvo pripažinta negaliojančia. Teismas taip pat taikė vienašalę restituciją – grąžino butą ankstesniam savininkui. Taigi Komisijai priimant 2016-01-04 sprendimą Nr. S-4(7-255/2015), kuriuo buvo patvirtinta Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-07-23 sprendimu Nr. (4.65)-FRO682-486 apskaičiuota mokestinė prievolę, aplinkybė dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (pareiškėjos teigimu, tai esminė aplinkybė) Komisijai jau buvo žinoma. Ši išvada darytina taip pat įvertinus Komisijos 2016-01-04 sprendimo Nr. S-4(7-255/2015) (Komisijos byla, 8 t. b. l. 27-28) turinį, iš kurio matyti, kad Komisija 2016-01-04 sprendime vertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjos apmokestinimu, teismo sprendimu sandorį pripažinus negaliojančiu ir taikius restituciją. Komisija 2016-01-04 sprendime rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, taip pat GPM įstatymo nuostatomis bei nurodė, kad sandorių civilinės teisinės pasekmės bei jų įtaka ūkio subjektų apmokestinimui yra skirtingų teisės šakų reguliavimo dalykai ir negali būti tapatinami, todėl sprendė, kad pirkimo-pardavimo sutarties teisminis vertinimas ir vėliau teismo sprendimu jos (sutarties) pripažinimas negaliojančia bei restitucijos taikymas pareiškėjos pajamų gavimo fakto neeliminuoja, o pajamų gavimas sudaro pagrindą įstatymų nustatyta tvarka apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius. Komisijos 2016-01-04 sprendimo turinys tvirtina, kad pareiškėjos skunde nurodytos esminės aplinkybės (sandorio pripažinimas negaliojančiu) Komisijai jau buvo žinomos ir dėl jų Komisija pasisakė dar priimant 2016-01-04 sprendimą, vadinasi tai, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu buvo patvirtintas Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, pareiškėjos keliamo ginčo faktinės situacijos nekeičia ir ši aplinkybė pagrįstai nelaikytina naujai paaiškėjusia ir esminė Įstatymo 160 str. 2 dalies nuostatos prasme. Pažymėtina, jog įstatymais šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien tik siekiant pakartotinio bylos nagrinėjimo, nes kitaip susidarytų situacija, kai proceso atnaujinimas faktiškai taptų tik dar viena įprasta mokestinio ginčo nagrinėjimo stadija, o tai akivaizdžiai prieštarautų Mokesčių administravimo įstatyme įvirtinto proceso atnaujinimo mokestinių ginčų bylose instituto tikslams.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Mokestinių ginčų komisija 2016-08-26 sprendimu Nr. S-176(7-255/2015) pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti mokestinio ginčo bylos procesą Įstatymo 160 str. 2 d. 1 punkto pagrindu. Minėtą Komisijos sprendimą pripažinus teisėtu, reikalavimas dėl įpareigojimo perduoti pareiškėjos 2016-06-23 prašymą nagrinėti iš naujo negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 1 p., 132 str.,

nusprendė:

Pareiškėjos D. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Bronius Januška