Vilniaus apygardos teismo sprendimas, 2-675-467/2015

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-04-20
Bylos Nr.: 2-675-467/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00814-2014-5
Bylos rūšis: civilinė byla
Rezultatas: Ieškinys patenkintas (visiškai).

Teisėjas: Alma Urbanavičienė
Atsakovas: D. P.
Trečiasis asmuo: AB „Citadele“, Citadele bankas AB SEB lizingas

Kategorijos

35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-675-467/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00814-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 35.6.1.; 126.8. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė,sekretoriaujant Romanui Bartkūnui,dalyvaujant ieškovo atstovei G. O.,atsakovei D. P.,atsakovės atstovui adv. D. B.,trečiojo asmens AB „Citadele“ banko atstovei adv. J. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Eurovista ir Ko“ ieškinį atsakovei D. P. dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys– akcinė bendrovė „Citadele“ bankas ir akcinė bendrovė SEB bankas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas BUAB „Eurovista ir Ko“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Admivita“, 2014 m. balandžio 11 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė: 1) pripažinti negaliojančia ab initio tarp BUAB „Eurovista ir Ko“ ir D. P. 2012 m. balandžio 27 d. sudarytą buto pirkimo-pardavimo sutartį, 2) taikyti restituciją ir grąžinti BUAB „Eurovista ir Ko“ iš D. P. butą, esantį (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš D. P. BUAB „Eurovista ir Ko“ naudai 150 000 Lt atsakovo prievolės AB „Citadele“ bankui dydį, užtikrintą buto, esančio (duomenys neskelbtini) hipoteka; 4) priteisti iš D. P. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad UAB „Eurovista ir Ko“ su D. P. 2009 m. sausio 5 d. sudarė preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria šalys įsipareigojo ateityje sudaryti pagrindinę buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Preliminariojoje nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad D. P. mokės periodines įmokas už UAB „Eurovista ir Ko“ pagal su AB SEB lizingu sudarytą finansinio lizingo sutartį. 2012 m. balandžio 25 d. UAB „Eurovista ir Ko“ ir D. P. sudarė papildomą susitarimą prie 2012 m. balandžio 16 d. preliminarios buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutarties, kuriuo susitarė, kad D. P. prie 400 000 Lt buto kainos sumokės priedą - dar 400 000 Lt sumą, nes pagal 2012 m. balandžio 23 d. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro atliktą masinį vertinimą turto vidutinė rinkos vertė yra 856 000 Lt. Ieškovas 2014 m. kovo 3 d. kreipėsi į atsakovę dėl 400 000 Lt dydžio sumos sumokėjimo, tačiau ši 2014 m. kovo 14 d. raštu pareiškė, jog 2012 m. gegužės 3 d. papildomo susitarimo su UAB „Eurovista ir Ko“ nėra sudariusi, o jos parašas suklastotas. 2012 m. balandžio 27 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis, kuria ieškovas, būdamas nemokus (turėjo didelių finansinių įsipareigojimų Valstybinei mokesčių inspekcijai, T. P., UAB „Namų ūkio priežiūros centrui“ ir kitiems asmenims), perleido 856 000 Lt vertės nekilnojamąjį turtą atsakovei tik už 400 000 Lt, kas pažeidžia visų kreditorių teises ir teisėtus interesus, todėl yra teisinis ir faktinis pagrindas pripažinti sutartį negaliojančia. Šiuo metu Nekilnojamojo turto registro duomenimis ginčo buto vertė siekia 1 016 000 Lt. Ieškovas tą pačią dieną, kaip ir ginčo sutartis, sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pardavė analogišką butą, esantį (duomenys neskelbtini), D. J. personalinei įmonei už 400 000 Lt, tačiau 2012 m. gegužės 3 d. sudarytu susitarimu dėl papildomo apmokėjimo pirkėjas įsipareigojo sumokėti dar 400 000 Lt, atsižvelgiant į vidutinės rinkos vertę pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartimi buvo patvirtintas ieškovo kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 868 719,70 Lt sumai. Atsižvelgiant į tai, kad BUAB „Eurovista ir Ko“ bankroto administratoriui dokumentai buvo perduoti 2013 m. balandžio 10 d., todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Ieškovas neturėjo pareigos sudaryti pagrindinės buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties, nes preliminariosios sutarties galiojimo laikas buvo pasibaigęs. Be to ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovas buvo nesąžiningas, kadangi jam buvo neabejotinai žinoma, kad įmonė turi finansinių sunkumų, kad ji yra faktiškai nemoki ir negali įvykdyti visų savo įsipareigojimų kreditoriams, kurių daugumos reikalavimai susiformavo dar 2009 metais. Ieškovas, besiversdamas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veikla, žinojo, kad ginčo sutartimi perleidžia beveik vieno milijono litų vertės turtą tik už 400 000 Lt sumą, o nekilnojamojo turto įgijėjas yra su UAB „Eurovista ir Ko“ pagrindiniu akcininku R. P. artimais ryšiais susijęs asmuo - R. P. ir D. P. yra buvę sutuoktiniai. Tiek D. P., tiek R. P. yra deklaravę savo gyvenamąsias vietas tuo pačiu adresu ((duomenys neskelbtini)). Jų santuokos nutraukimas buvo fiktyvus, kas, vertinant atsakovo nesąžiningumą, yra svarbus elementas. Be to D. P. žinojo apie sunkią ieškovo finansinę padėtį. BUAB „Eurovista ir Ko“ kreditorių susirinkimo, įvykusio 2014 m. kovo 24 d., ieškovo kreditorius R. P. darbotvarkės klausimu Nr. 5 dėl UAB „Eurovista ir Ko“ sudarytų sandorių ginčijimo, balsavo už visų sandorių ginčijimą, išskyrus prieš ieškovo ir atsakovės 2012 m. balandžio 27 d. sudarytą sutartį, kas patvirtina, kad pagrindinis ieškovo akcininkas nėra suinteresuotas šio sandorio ginčijimu dėl artimų ryšių su atsakove.

Atsiliepimas

Atsakovė D. P. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 m. sausio 5 d. preliminariosios sutarties 5.2 punkte buvo numatyta sąlyga sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį ir sumokėti pardavėjui visą turto kainą iki 2011 m. gegužės 1 dienos. Tačiau pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis iki sutartos datos sudaryta nebuvo. 2012 m. balandžio 16 d. preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties preambulėje nurodyta, kad 2009 m. sausio 5 d. preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis yra anuliuojama šia 2012 m. balandžio 16 d. sutartimi. Taigi 2009 m. sausio 5 d. preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis yra pasibaigusi, anuliuota ir nesukelia jokių teisinių pasekmių sutarties šalims, todėl ieškovo ieškinys, grindžiamas netekusia galios ir jokių teisinių pasekmių nesukeliančia preliminariąja sutartimi, negali būti laikomas pagrįstu. Atsakovė D. P. niekada nebuvo sudariusi jokio papildomo susitarimo ir dėl 400 000 Lt sumos mokėjimo tarp šalių niekada nebuvo netgi derėtasi. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad ginčijamos sutarties sudarymo metu ieškovas būtų buvęs nemokus arba dėl ginčijamos sutarties sudarymo ir įvykdymo tapo nemokiu. Dėl sudaryto ginčo sandorio nesumažėjo ieškovo galimybė atsiskaityti su kreditoriais, nepakito ieškovo turto masė taip, kad tai būtų turėję įtakos įmonės mokumui, taip pat ieškovas nenurodė ir jokių kitų aplinkybių, įrodančių, jog kitaip buvo pažeistos kreditorių teisės. Aplinkybę, kad ginčo turtas buvo perleistas ne už rinkos kainą, ieškovas grindžia Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke nurodyta vidutine rinkos verte, t.y. 856 000 Lt, kuri nėra patikimas įrodymas, gautas masinio vertinimo metu. Ieškovas jokio individualaus turto vertinimo teismui nepateikė. 2012 m. gegužės 11 d. kvalifikuoto turto vertintojo - UAB „Baltijos turto vertinimo agentūra“ parengta buto, esančio (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita tvirtina, kad šio buto rinkos vertė 2012 m. gegužės 4 d. yra 613 000 Lt, likvidacinė vertė - 415 000 Lt. Ieškovo įmonė 2009-2012 m. balandžio mėnesiais turėjo sunkumų įvykdyti 2004 m. liepos 28 d. finansinio lizingo sutartį, todėl, sudarydamas preliminariąją sutartį su atsakove, pagal kurią atsakovė už ieškovą mokėjo kiekvieną mėnesį lizingo įmokas, AB „SEB lizingas“ sutiko perleisti ginčo sandorio objektą ieškovo nuosavybėn, kuris sekančią dieną buvo parduotas atsakovei. Ieškovas neįrodė pirkėjos D. P. nesąžiningumo, o vadovavosi vien tik įstatyme įtvirtinta prezumpcija. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad sutarties šalys buvo piktavališkai ar kaip kitaip susitarusios sudaryti sutartį, pažeidžiančią įmonės, jos kreditorių interesus. Ieškovo argumentai, kad sutarties šalys siekė išvengti atsiskaityti su kreditoriais ir todėl turtą realizavo už žymiai mažesnę, nei rinkos kaina, kad sutartis buvo labai nenaudinga įmonei ir apie tai turėjo žinoti ir žinojo atsakovė, turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Ginčo sandorio sudarymas buvo logiška ir racionali priemonė, padėjusi sumažinti ieškovo skolinius įsipareigojimus ir padidinti šios bendrovės galimybes vykdyti pelningą veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais. Restitucijos taikymas šioje byloje sukeltų didelių nepatogumų atsakovei, nes būtų panaikinta jos nuosavybė į didelės vertės nekilnojamąjį turtą, kuris yra įkeistas AB „Citadelė“ bankui už kreditavimo sutartimi suteiktą paskolą. Be to, pritaikius restituciją, ieškovo mokumas vis tiek nebūtų atkurtas, tuo tarpu atsakovės mokumui iškiltų didelė grėsmė. 2012 m. balandžio 27 d. UAB „Eurovista ir Ko“ buvo atliktas 208 247,49 Lt sumos mokėjimas T. P., taip suteikiant prioritetą prieš kitus kreditorius. Bankroto administratorius UAB „Admivita“ yra šališkas ir neobjektyvus. Nustačius piktnaudžiavimą, bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui skirtina bauda iki 20 000 Lt.

Šalies argumentai

Ieškovas BUAB „Eurovista ir Ko“ dublike palaikė savo procesinę poziciją. Nurodė, kad ieškinys nėra grindžiamas 2012 m. balandžio 25 d. papildomu susitarimu ir jo pagrindu 2012 m. rugpjūčio 8 d. sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartimi bei susitarimu dėl minėtos sutarties nutraukimo. Šiuo atveju egzistuoja visos actio Pauliana taikymo sąlygos. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimas sumažino ieškovo kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į likvidų didelės vertės turtą, o dėl atsakovės nesąžiningumo ir sudarytos sutarties itin sumažėjo viso ieškovo turto masė. 2012 m. balandžio 27 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties 2.2 punkte buvo nurodyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 856 000 Lt. Sutarties sudarymo momentu atsakovė žinojo vidutinę rinkos vertę, o ieškovui, pateikus ieškinį teisme, pateikia turto vertinimo ataskaitas, kuriose rinkos vertė nurodyta žemesnė, kas leidžia abejoti atsakovės sąžiningumu. Ieškovas tą pačią dieną, kaip ir buvo sudaryta ginčijama sutartis, sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pardavė analogišką butą D. J. personalinei įmonei už 400 000 Lt, tačiau 2012 m. gegužės 3 d. sudarytu susitarimu dėl papildomo apmokėjimo pirkėjas įsipareigojo sumokėti dar 400 000 Lt, todėl visa analogiško turto pardavimo kaina D. J. personalinei įmonei buvo 800 000 Lt. Nors ieškovas ir buvo faktiškai nemokus subjektas, tačiau tai jokiu būdu savaime nesąlygojo buto išpirkimo iš lizingo bendrovės prieš terminą ir būtent jo nuosavybės perleidimo D. P.. Be to, jei lizingo bendrovė būtų nutraukusi lizingo sutartį dėl ieškovo nesumokėtų periodinių įmokų ir faktiškai perėmusi butą, ji privalėtų lizinguotą turtą parduoti už kuo didesnę kainą. Jokie objektyvūs pagrindai, sąlygojantys ankstesnį lizinguoto turto išpirkimą iš lizingo bendrovės, sutarties sudarymo momentu neegzistavo. Ieškovas su ieškiniu pridėjo akcininkų sąrašą, iš kurio matosi, kad 2012 m. balandžio 27 d. R. P. įgijo 11 443 vienetų ieškovo akcijų ir tapo pagrindiniu akcininku. Sutartį sudariusios šalys yra susijusios artimais ryšiais, kas padidina nesąžiningumo kreditorių atžvilgiu galimybes. Į ieškovo bendrą turto masę turi būti grąžintas nekilnojamasis turtas, perleistas ginčo sutarties pagrindu, atskaičius hipotekos kreditoriaus AB „Citadelė“ banko dalį.

Atsiliepimas

Atsakovė D. P. triplike palaikė savo procesinę poziciją. Nurodė, kad ieškovas ieškinį grindžia galimai suklastotais arba iš viso tikrovėje niekada neegzistavusiais dokumentais. Ieškovas nurodo, kad 2012 m. gegužės 3 d. sudarytu susitarimu dėl papildomo apmokėjimo D. J. personalinė įmonė neva įsipareigojo sumokėti dar 400 000 Lt dydžio sumą, todėl iš viso analogiško turto pardavimo kaina D. J. personalinei įmonei neva tai buvo 800 000 Lt, kas pasak ieškovo, atitiko rinkos vertės kainą. Tačiau realiai D. J. personalinė įmonė niekada neįvykdė minėto papildomo susitarimo ir jokios papildomos 400 000 Lt pinigų sumos pagal jį ieškovui nesumokėjo. Todėl ir D. J. personalinė įmonė butą įsigijo už 400 000 Lt kainą. Tik atsakovės dėka šiuo metu ieškovas nėra skolingas AB „SEB lizingui“. D. P. santuoka su buvusiu sutuoktiniu R. P. buvo nutraukta 1996 m. spalio 9 d., nuo to laiko jie turi atskirus asmeninius gyvenimus, neveda bendro šeimos ūkio ir gyvena atskirai. 2012 m. gegužės 11 d. kvalifikuoto turto vertintojo - UAB „Baltijos turto vertinimo agentūra“ parengtoje buto, esančio (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje nurodyta reali turto rinkos vertė - 613 000 Lt, likvidacinė vertė - 415 000 Lt. Restitucijos taikymas nepagrįstai pablogintų atsakovės turtinę padėtį, nes, sąžiningai sumokėjusi 400 000 Lt už butą, ji nepagristai netektų nuosavybės į didelės vertės turtą, kuris yra įkeistas AB „Citadelė“ bankui už kreditavimo sutartimi atsakovei suteiktą paskolą. Tuo tarpu ieškovo mokumas, nors ir nebūtų atkurtas, tačiau jam būtų perleistas turtas, už kurį ieškovas negalėjo mokėti įmokų pagal finansinio lizingo sutartį. Susidarytų situacija, kuomet ieškovui būtų perleistas turtas, už kurį jis neįvykdė finansinių įsipareigojimų, bet tai už jį padarė atsakovė.

Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepime prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, o AB SEB banką pašalinti iš šios bylos nagrinėjimo. Nurodė, kad AB „SEB lizingas“ (dabar jo teisių perėmėjas - AB SEB bankas), kaip lizingo davėjas pagal finansinio lizingo sutartį Nr. 2004-070011, tinkamai įvykdė visus savo įsipareigojimus pagal šią sutartį ir 2012 m. balandžio 27 d. priėmimo-perdavimo aktu UAB „Eurovista ir Ko“ perdavė nuosavybės teisę į išsipirktą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškiniu nagrinėjamoje byloje nėra reiškiami kokie nors reikalavimai, kurie galėtų kaip nors įtakoti AB SEB banko teises ar pareigas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje ieškovo atstovė palaikė ieškovo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir motyvus, prašė ieškinį tenkinti, papildomai nurodė, kad yra nustatytos ir įrodytos visos actio Pauliana taikymo sąlygos.

Teismo posėdyje atsakovė ir jos atstovas palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir motyvus, prašė ieškinį atmesti, papildomai nurodė, kad atsakovė D. P. ir R. P. yra buvę sutuoktiniai nuo 1996 metų, o tai, kad jis išlaiko vaikus, neįrodo bendro ūkio vedimo ar kad atsakovė yra nesąžininga. Teismas turėtų vertinti įrodymų visumą, o ne atskirus faktus. Ginčo butas priklausė SEB banko lizingui, o atsakovė mokėjo jam įmokas, nes ieškovo įmonė neturėjo iš ko, todėl atsakovė buvo priversta pirkti tą butą ir jis buvo išpirktas už likvidacinę vertę, suderinus su SEB banko lizingu.

Teismo posėdyje trečiojo asmens AB „Citadele“ banko atstovė sutiko su atsakovės pozicija ir prašė ieškinio netenkinti, nurodė, kad atsakovei yra suteikta 43 443 EUR būsto kreditas, kurio užtikrinimui sudaryta sutartinė ginčo buto hipoteka. Hipotekos lakšte yra nurodyta nepriklausomo eksperto nustatyta įkeičiamo buto vertė – 163 000 Lt, hipotekos lakštas nėra ginčijamas, rinkos vertė nustatyta tinkamai. Atsakovė savo prievoles bankui vykdo tinkamai, šiai dienai negrąžinta 33 852,46 EUR kredito, jo grąžinimo terminas – 2022 m. balandžio 5 d. Visą kredito sumą AB „Citadele“ bankas pervedė tiesiogiai SEB banko lizingui ir tokiu būdu atsakovė atsiskaitė prieš ieškovą pagal ginčo pirkimo-pardavimo sutartį. Dėl atsiskaitymo tvarkos buvo sutarta 2012 m. balandžio 16 d. preliminarioje sutartyje. Pritaikius restituciją taip, kaip prašo ieškovas, būtų pažeistas trečiojo asmens klientės mokumas. Nėra duomenų, kad R. P. turėjo lemiamą balsų skaičių ieškovo įmonėje, akcininkų susirinkimo protokolas nėra nuginčytas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje liudytojais buvo apklausti ginčo turto vertinimą atlikę A. K. (UAB „Auditas ir konsultacijos“ turto vertinimo ataskaita Nr. 5/2325 (Vil):14 – priedas prie civilinės bylos, ginčo buto rinkos vertė 2012-04-27 dienai – 679 000 Lt), G. L. (Baltijos turto vertinimo agentūros nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita b.l. 157-193, t.1; ginčo buto rinkos vertė 2012-05-04 dienai – 613 000 Lt, turto likvidacinė vertė – 413 000 Lt) ir I. M. (UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ vertinimo ataskaita b.l. 163-216, t.2; ginčo buto rinkos vertė 2012-04-27 dienai – 917 000 Lt), kurie paaiškino jų atliktos rinkos vertės nustatymo metodiką, tačiau kiekvienas pasiliko prie savo duotos išvados teisingumo.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartimi bylos nagrinėjimas iš esmės buvo atnaujintas, pasiūlant byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus. Vykdant šią teismo nutartį į bylą buvo pateikti papildomi paaiškinimai ir įrodymai apie D. P. ir R. P. ryšį, D. J. personalinės įmonės atsiskaitymą už nekilnojamąjį turtą ir AB „Citadele“ banko suteiktą paskolą D. P. bei jos grąžinimo vykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Pareikštu ieškiniu BUAB „Eurovista ir Ko“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Admivita“, actio Pauliana pagrindu ginčija tarp UAB „Eurovista ir Ko“ ir D. P. 2012 m. balandžio 27 d. sudarytą buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovė D. P. su pareikštu ieškiniu nesutinka, motyvuojant tuo, kad neįrodytos visos actio Pauliana taikymo sąlygos.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartimi, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartimi palikta nepakeista, UAB „Eurovista ir Ko“ iškelta bankroto byla, bankroto administratorius paskirtas UAB „Admivita“ (b.l. 75-77, 78-85, t.1). Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Eurovista ir Ko“ kreditorių sąrašas bendrai 868 719,70 Lt sumai (b.l. 66-67, t.1).

UAB „Eurovista ir Ko“ ir atsakovė D. P. 2009 m. sausio 5 d. sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria šalys įsipareigojo iki 2011 m. gegužės 1 d. sudaryti pagrindinę buto, esančio A. M. g. 7-11, Vilniuje, ir buto, esančio Konstitucijos pr. 9-39, Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 32-36, t.1). Šia sutartimi D. P. prisiėmė pareigą kiekvieną mėnesį mokėti įmokas už UAB „Eurovista ir Ko“ pagal su AB SEB lizingas sudarytą finansinio lizingo sutartį (sutarties 2.2.2 punktas), kurios yra išskaičiuojamos iš parduodamo turto kainos.

Žemesnės instancijos teismas

UAB „Eurovista ir Ko“ ir atsakovė D. P. 2012 m. balandžio 16 d. sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria šalys įsipareigojo ateityje sudaryti pagrindinę buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 130-133, t.1). Šios sutarties preambulėje nurodyta, kad šalių 2009 m. sausio 5 d. preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis yra anuliuojama šia iš naujo pasirašoma sutartimi.

Tarp UAB „Eurovista ir Ko“ ir D. P. 2012 m. balandžio 27 d. sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovė D. P. iš UAB „Eurovista ir Ko“ nupirko butą, esantį (duomenys neskelbtini) už 400 000 Lt (b.l. 46-54, t.1).

Žemesnės instancijos teismas

2012 m. balandžio 25 d. UAB „Eurovista ir Ko“ ir D. P. sudarė papildomą susitarimą prie 2012 m. balandžio 16 d. preliminarios buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo -pardavimo sutarties, kuriuo susitarė, kad D. P. prie 400 000 Lt buto kainos sumokės priedą - dar 400 000 Lt dydžio sumą (b.l. 37, t.1). Nurodytą susitarimą atsakovė neigia pasirašiusi, todėl juo ieškovas ieškinio toliau nebegrindžia ir teismas jo nenagrinėja bei nepasisako.

2012 m. rugpjūčio 28 d. UAB „Eurovista ir Ko“ ir UAB „Žvilgsnis iš arčiau ir partneriai“ sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Eurovista ir Ko“ perleido savo 400 000 Lt dydžio reikalavimo teisę, kylančią iš 2012 m. balandžio 25 d. sudaryto papildomo susitarimo prie 2012 m. balandžio 16 d. preliminarios buto, esančio Konstitucijos pr. 9-39, Vilnius, pirkimo - pardavimo sutarties, į D. P. (b.l. 38, t.1). 2014 m. vasario 3 d. BUAB „Eurovista ir Ko“ UAB „Žvilgsnis iš arčiau ir partneriai“ sudarė susitarimą dėl 2012 m. rugpjūčio 8 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties nutraukimo, kurio pagrindu BUAB „Eurovista ir Ko“ susigrąžino 400 000 Lt dydžio reikalavimo teisę į D. P. (b.l. 42, t.1).

Tarp trečiojo asmens AB „Citadele“ banko ir atsakovės D. P. 2012 m. balandžio 6 d. sudaryta kredito sutartis Nr. KSV-12/06 su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais, kuria atsakovei suteiktas 43 443 EUR dydžio kreditas (b.l. 49-56, t.3), užtikrintas sutartine hipoteka, hipotekos objektas - butas, esantis (duomenys neskelbtini), prievolės įvykdymo terminas – 2022 m. balandžio 5 d. (b.l. 30-31, 74, t.1; 57-58, t.3).

Dėl CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygų.

CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-485/2010; 2009-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-105/2009; 2008-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-587/2008; kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu. Toliau aptariama kiekviena iš sąlygų atskirai.

Dėl vienerių metų ieškinio senaties termino.

Nagrinėjamoje byloje ieškinį CK 6.66 straipsnio pagrindu, įgyvendindamas Įmonių bankroto įstatymo 3 straipsnio 8 punkte jam pavestas funkcijas ir vykdydamas bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių interesų apsaugą, pareiškė bankroto administratorius. Pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį actio Pauliana kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Ieškovas nagrinėjamoje byloje tvirtina, kad jam - ieškovo bankroto administratoriui apie ginčijamus sandorius tapo žinoma tik po to, kai Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartimi UAB „Eurovista ir Ko“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Admivita“, kuriam tik 2013 m. balandžio 10 d. buvo perduoti bankrutuojančios įmonės dokumentai (b.l. 13, t.1), todėl CK 6.66 straipsnio 3 dalyje numatytas ieškinio senaties terminas pareikšti actio Pauliana ieškinį nėra praleistas (ieškinys teismui paduotas 2014 m. balandžio 10 d.). Atsakovė D. P. tokios ieškovo pozicijos iš esmės neginčija, todėl teismas konstatuoja, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas konkrečiu atveju nėra praleistas ir tokiu būdu yra nustatyta nurodyta actio Pauliana sąlyga.

Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės.

Aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, būtina turėti omenyje tai, kad actio Pauliana taikymo atveju svarbus yra prievolės tarp kreditoriaus ir skolininko atsiradimo momentas, nes kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad naudoti Pauliano ieškinį, kaip teisių gynimo būdą, kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t.y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo. Tačiau sprendžiant dėl to, kada atsirado skolininko prievolė kreditoriui, taip pat būtina įvertinti į tai, kad pagal CK įtvirtintą actio Pauliana instituto reglamentavimą tokio ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, kad reikalavimo teisė būtų vykdytina. Nagrinėjamu atveju ieškovas neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę grindžia tuo, kad ginčo sandoris buvo sudarytas tuo metu, kai ieškovas turėjo daug pradelstų skolų kreditoriams, t.y. buvo faktiškai nemokus, dėl ko po to jam ir buvo iškelta bankroto byla. Atsakovė ieškovo nemokumo faktą neigia, nors ir pripažįsta, kad tam tikrų finansinių sunkumų tuo metu ieškovas turėjo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas nemokumo sampratą CK 6.66 straipsnio prasme, yra ne kartą pasisakęs, kad tam, jog būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla ir konstatuotas įmonės teisinis nemokumas Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalies prasme. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; kt.).

Nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę D. P., nes ieškovas ginčijamo sandorio sudarymo metu turėjo didelių finansinių įsipareigojimų – 683 630,27 Lt Valstybinei mokesčių inspekcijai, 830 972,81 Lt T. P., 48 551 Lt UAB „Namų ūkio priežiūros centrui“ ir kitiems asmenims, t.y. ieškovas faktiškai buvo nemokus. Šią aplinkybę patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartyje, kuria UAB „Eurovista ir Ko“ iškelta bankroto byla, konstatuotos aplinkybės ir faktai dėl įmonės nemokumo (b.l. 75-77, t.1), ieškovo 2012 m. rugpjūčio 1 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. balansai bei pelno (nuostolių) ataskaita (b.l. 12-15, t.2), ieškovo 2011 metų veiklos duomenys (b.l. 30-32, t.2), Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis, kuria patvirtinti BUAB „Eurovista ir Ko“ kreditoriniai reikalavimai (b.l. 16-18, t. 2), išrašas iš VMI mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitos (b.l. 33-24, t.2), kiti rašytiniai įrodymai (b.l. 19-21, t.2). Pažymėtina, jog pati atsakovė D. P. teismo posėdyje pripažino, jog dar 2009 metais ieškovas turėjo finansinių sunkumų, dėl ko, atsakovės teigimu, ir buvo sudaryta 2009 m. sausio 5 d. preliminarioji sutartis (b.l. 32-36, t.1), kuria atsakovė įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti įmokas už ieškovą pagal finansinio lizingo sutartį (sutarties 2.2.2 p.). Pagal viešai skelbiamą ieškovo balansą, sudarytą už 2011 metus, ieškovo turtas sudarė 1 753 456 Lt, pradelsti įsipareigojimai – 901 190 Lt, nuostoliai – 2 506 489 Lt, atitinkamai 2012 m. rugpjūčio 31 d. balanso duomenimis ieškovo turtas sudarė 1 151 150 Lt, įsipareigojimai – 1 702 809 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos – 1 003 465 Lt. Pati atsakovė atsiliepime į ieškinį (b.l. 117, t.1) pripažino, kad 2009 m. sausio – 2012 m. balandžio mėnesiais ieškovas aktyvios veiklos nevykdė ir negavo reikiamų pajamų įsipareigojimams pagal finansinio lizingo sutartį vykdyti ir atsiskaitymui su komunalinių bei pastatų priežiūros paslaugas teikiančiomis bendrovėmis.

Taigi nagrinėjamu atveju yra pakankamais ir objektyviais įrodymais patvirtinta, kad UAB „Eurovista ir Ko“ ginčo sandorio sudarymo metu tiek teisiškai, tiek faktiškai buvo nemoki. Tokiu būdu konstatuotina įrodyta ieškovo neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė į atsakovę, kadangi ieškovas, faktiškai būdamas nemokus, perleido didelės vertės nekilnojamąjį turtą atsakovei tik už 400 000 Lt. Dėl perleidžiamo turto rinkos vertės sandorio sudarymo metu bus pasisakyta kalbant apie kreditorių teisių pažeidimą.

Dėl ginčijamo sandorio vertės ir kreditoriaus teisių pažeidimo, ginčijant sandorį actio Pauliana pagrindu.

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Nustatinėjant kreditorių teisių pažeidimą, kaip vieną iš būtinųjų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų, būtina aiškintis, ar kreditoriaus teisės buvo pažeistos skolininko sudarytu sandoriu, kuris, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, kuriuo buvo užtikrinta kreditoriaus reikalavimo teisė, vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008; kt.). Taigi svarbu įvertinti, ar turtas perleistas už tinkamą ir pagrįstą kainą, todėl šiuo aspektu yra reikšminga perleisto turto vertė, buvusi jo perleidimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2013).

Ieškovas tvirtina, kad kreditorių teisės ieškovo nemokumo atveju, perleidžiant ginčo turtą atsakovei, yra pažeistos, nes turtas buvo perleistas ne už rinkos kainą. Tokį teiginį ieškovas grindžia tuo, kad ginčo sandorio sudarymo metu vidutinė ginčo buto rinkos kaina buvo 856 000 Lt, kas matyti iš 2012 m. balandžio 27 d. pirkimo-pardavimo sutarties 2.2 punkte užfiksuotų nekilnojamojo turto registro duomenų (b.l. 47, t.1). Atsakovė su tokiu vertinimu nesutinka ir prašo remtis G. L. (Baltijos turto vertinimo agentūros nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita b.l. 157-193, t.1) nustatyta ginčo buto likvidacine verte – 413 000 Lt. Be nurodytų turto vertinimų į bylą taip pat pateikta A. K. (UAB „Auditas ir konsultacijos“ turto vertinimo ataskaita Nr. 5/2325 (Vil):14 – priedas prie civilinės bylos), kurioje ginčo buto rinkos vertė 2012-04-27 dienai – 679 000 Lt ir I. M. (UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ vertinimo ataskaita b.l. 163-216, t.2) ginčo buto rinkos vertė 2012-04-27 dienai – 917 000 Lt), o taip pat G. L. (Baltijos turto vertinimo agentūros nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita b.l. 157-193, t.1) nustatyta ginčo buto rinkos vertė 2012-05-04 dienai – 613 000 Lt. Teismo posėdyje liudytojais buvo apklausti ginčo turto vertinimą atlikę A. K., G. L. ir I. M., kurie paaiškino jų atliktos rinkos vertės nustatymo metodiką, tačiau kiekvienas pasiliko prie savo duotos išvados teisingumo. Teismas, įvertinęs pateiktas turto vertinimo ataskaitas bei jas pateikusių liudytojų parodymus (CPK 185 str.), konstatuoja, jog ginčo buto rinkos vertė 2012-04-27 dienai iš esmės buvo artima 2012 m. balandžio 27 d. pirkimo-pardavimo sutarties 2.2 punkte nurodytai vertei. Tokią išvadą suponuoja tai, jog nekilnojamojo turto duomenų bazėje esanti informacija yra teisinga kol ji nėra įstatymų nustatyta tvarka nuginčyta (CPK 197 str.), be to ji artima visų turto vertinimą atlikusių turto vertintojų A. K. - 679 000 Lt, G. L. - 613 000 Lt, I. M. – 917 000 Lt nustatytos rinkos vertės vidurkiui. Tuo tarpu vadovautis G. L. vertės nustatymo ataskaitoje nustatyta ginčo buto likvidacine verte – 413 000 Lt, kaip to pageidauja atsakovė, nėra pagrindo, nes likvidacinė vertė nėra ir negali būti tapačia turto pardavimo rinkos vertei. Tik rinkos verte turto realizavimas gali būti pateisinamas visų kreditorių interesų požiūriu ir jų nepažeisti. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė objektyvių įrodymų, kad konkrečiu atveju ginčo turtą buvo būtina parduoti atsakovei priverstinai už likvidacinę vertę. Tai, kad ieškovas buvo faktiškai nemokus, savaime nesąlygojo ginčo buto išpirkimo iš lizingo bendrovės prieš terminą už likvidacinę vertę, o juo labiau perleisti jo nuosavybės teises atsakovei D. P..

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas tą pačią dieną, kaip ir ginčo sutartis, sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pardavė analogišką butą, esantį (duomenys neskelbtini), D. J. personalinei įmonei už 400 000 Lt (b.l. 56-64, t.1; b.l. 33-41, t.3), tačiau 2012 m. gegužės 3 d. sudarytu susitarimu dėl papildomo apmokėjimo pirkėjas įsipareigojo sumokėti dar 400 000 Lt, atsižvelgiant į vidutinę rinkos vertę pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis (b.l. 65, t.1; b.l. 45, t.3). Nors atsakovė ir tvirtina, kad D. J. įmonė pagal nurodytus sandorius nėra atsiskaičiusi su ieškovu, tačiau į bylą pateikti objektyvūs duomenys tvirtina priešingai, t.y., jog sandoriai buvo įvykdyti (b.l. 43-44, t.3).

Taigi teismas, įvertinęs tai, kad byloje ieškovas pateikė pakankamai įrodymų, jog buto (duomenys neskelbtini) pardavimo kaina ginčijamoje sutartyje buvo nustatyta neteisingai, konstatuoja, kad tuo buvo pažeisti kreditorių interesai, nes dėl ginčo sutarties sudarymo sumažėjo ieškovo turto masė, į kurią būtų galima nukreipti kreditorių reikalavimus. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartimi buvo patvirtintas ieškovo kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 868 719,70 Lt sumai (b.l. 66-67, t.1), todėl akivaizdu, kad, jei butas (duomenys neskelbtini) būtų buvęs parduotas už tuo metu konstatuotą jo rinkos kainą, ieškovas būtų galėjęs bent dalinai atsiskaityti su savo kreditoriais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad, nustatant, ar dėl ginčijamo sandorio buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl, jei skolininkui, sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditoriaus reikalavimams patenkinti, tai kreditoriaus interesų pažeidimo konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžiuose nurodė, kad ginčo sandorio sudarymo metu ieškovas turėjo didelės vertės nekilnojamojo turto – naftos bazę su žemės sklypo nuomos teise (duomenys neskelbtini); butą su rūsiu (duomenys neskelbtini); 2012/10000 dalių neįrengtos palėpės (duomenys neskelbtini); degalinę su inžineriniais statiniais ir žemės sklypo nuomos teise (duomenys neskelbtini) Pažymėtina, kad visi duomenys apie ieškovo turėtą nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančias kasoje ir atsiskaitomojoje sąskaitoje bei gautinas iš skolininkų, atsispindi ieškovo balanse (jo grafoje „turtas iš viso“). Tačiau, kaip matyti iš ieškovo dublike pateiktos lentelės (b.l. 6, t.2), nurodyto turto vertė sudarė tik mažą dalį visų ieškovo kreditorinių reikalavimų sumos, todėl, netgi pardavus šiuos nekilnojamojo turto objektus, ieškovas vis tiek negalėjo atsiskaityti su visais kreditoriais. Todėl, įvertinus ieškovo turėtą „turtą iš viso“, akivaizdu, jog pardavus didelės vertės ginčo turtą atsakovei, ieškovo viso turto masė ženkliai sumažėjo, nepaisant kitų turėtų turto objektų.

Teismas, įvertinęs šalių argumentus ir byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog yra pakankamas pagrindas išvadai, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje įrodė aptartą CK 6.66 straipsnyje įtvirtintą actio Pauliana taikymo sąlygą.

Dėl neprivalomumo sudaryti ginčijamą sandorį.

Sąlyga, kad skolininkas ginčijamo sandorio sudaryti neprivalėjo, paprastai suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai, tačiau tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens elgesio standartą tomis aplinkybėmis.

Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Nagrinėjamoje byloje nurodytos aplinkybės konstatuotinos, jas ieškovas įrodė (CPK 178 str.).

Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad ieškovas ir atsakovė D. P. neturėjo prievolės sudaryti ginčijamą sandorį, kadangi 2009 m. sausio 5 d. tarp šalių sudarytos preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties galiojimo terminas buvo pasibaigęs (sutarties 3.2 p., CK 6.165 str. 5 d.). Nepaisant to, šalys 2012 m. balandžio 16 d. sudarė kitą preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 130-133, t.1), nors abiems šalims buvo žinoma, kad ieškovas faktiškai jau yra nemokus (sutarties preambulėje yra įrašas, kad ieškovas šiuo metu aktyvios veiklos nevykdo ir negauna reikiamų pajamų įsipareigojimams pagal finansinio lizingo sutartį vykdyti ir atsiskaitymui su komunalinių bei pastatų priežiūros paslaugas teikiančiomis bendrovėmis). Kaip jau buvo minėta, tai, kad ieškovas buvo faktiškai nemokus, savaime nesąlygojo ginčo buto išpirkimo iš lizingo bendrovės prieš terminą už likvidacinę vertę ir būtent jo nuosavybės perleidimo atsakovei D. P.. Priešingai, akivaizdu, jog šalys, sudarydamos naują preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kai ieškovas jau tapo faktiškai nemokiu, siekė tokiu būdu kuo skubiau ir už mažesnę kainą perleisti ginčo turtą atsakovės nuosavybėn, taip nepagrįstai suteikiant pirmenybę vienam kreditoriui.

Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu ieškovas nebūtų mokėjęs finansinio lizingo įmokų pagal nustatytą grafiką ir ginčo butą būtų perėmusi lizingo bendrovė, ji turtą būtų privalėjusi realizuoti už rinkos kainą ir, padengus nuostolius, likusią sumą gražinti ieškovui (sumokėtos ir nesumokėtos lizingo sumos skirtumas sutarties sudarymo metu buvo sąlyginai nedidelis). Atsakovė gi nuo 2009 m. sausio 5 d. buvo ginčo buto nuomininke, mokėjusia ieškovui tik komunalinius mokesčius, o nuo 2010 m. rugsėjo 9 d. – subnuomavusia ginčo butą tretiesiems asmenims, gaudama už tai atitinkamas pajamas. Taigi ieškovas neturėjo būtinybės perleisti nekilnojamąjį turtą, tuo tarpu atsakovė buvo tiesiogiai suinteresuota ginčo turtą įsigyti nuosavybėn.

Atsakovė privalomumą skolininkui sudaryti sandorį grindžia UAB „Eurovista ir Ko“ 2011 m. lapkričio 28 d. akcininkų susirinkimo protokolu (b.l. 129, t.1), iš kurio matyti, kad ieškovo akcininkai priėmė sprendimą parduoti butą (duomenys neskelbtini) D. P. už 400 000 Lt. Tačiau tokie atsakovės argumentai nepaneigia fakto, kad skolininkas ginčijamo sandorio sudaryti neprivalėjo. Kaip matyti iš bylos duomenų, dar iki nurodyto 2011 m. lapkričio 28 d. akcininkų susirinkimo sprendimo, o būtent 2009 m. sausio 5 d. šalys sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį dėl buto (duomenys neskelbtini) perleidimo D. P. už 400 000 Lt. Tokią sutartį pasirašė atsakovė D. P. ir UAB „Eurovista ir Ko“ direktorius R. P.. Priimant 2011 m. lapkričio 28 d. akcininkų sprendimą R. P. taip pat dalyvavo, turėdamas 11 823 įmonės akcijas, kas sudarė 49,9979 procentus bendrovės akcininkų balsų. Ginčo sandorio sudarymo dieną (2012 m. balandžio 27 d.) akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi tapo pagrindiniu akcininku, turinčiu 98,39 proc. UAB „Eurovista ir Ko“ akcijų. R. P. ir D. P. tarpusavio ryšys yra akivaizdus, jis bus aptartas žemiau. Todėl teigti, jog privalomumą skolininkui sudaryti ginčo sandorį patvirtina UAB „Eurovista ir Ko“ 2011 m. lapkričio 28 d. akcininkų susirinkimo protokolas, nėra jokio pagrįsto pagrindo.

Dėl šalių sąžiningumo.

CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. Jau minėta, kad atsakovė D. P. sudarė ginčijamą sandorį, žinodama, kad ieškovas faktiškai yra nemokus. Atsakovė pati 2013 m. sausio 14 d. ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo (b.l. 88-91, t.1) ir jame nurodė, kad UAB „Eurovista ir Ko“, ieškovės turimais duomenimis, yra skolinga dideles pinigų sumas ir kitiems kreditoriams, todėl tikėtina, kad yra nemoki, nesugebanti tinkamai vykdyti savo didelių įsipareigojimų kreditoriams. Kaip jau buvo minėta, ieškovo sunki finansinė padėtis susiformavo jau 2009 – 2011 metais ir iki ginčo sandorio sudarymo iš esmės išliko nepakitusi. Taigi atsakovė ginčo sandorio sudarymo metu žinojo apie sunkią ieškovo finansinę padėtį.

Be to, kaip tvirtina bylos duomenys, atsakovė D. P. ir ieškovo pagrindinis akcininkas R. P. (jau minėta, kad ginčo sandorio sudarymo dieną - 2012 m. balandžio 27 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi tapo pagrindiniu akcininku, turinčiu 98,39 proc. UAB „Eurovista ir Ko“ akcijų) yra artimais ryšiais susiję asmenys. Pagal CK 6.67 straipsnio 1 punktą yra preziumuojama, kad kreditoriaus teisėtus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Nors D. P. ir R. P. nėra sutuoktiniai ir nepatenka į artimųjų giminaičių sąrašą, tačiau į bylą pateikti įrodymai (b.l. 30, 46-47, t.3) tvirtina ir to neneigia atsakovė, kad D. P. ir R. P. yra buvę sutuoktiniai, kuriems jau po santuokos nutraukimo yra gimę trys bendri vaikai (b.l. 46-47, t.3). Be to tiek D. P., tiek R. P. savo dokumentuose ne kartą buvo nurodę tą patį gyvenamosios vietos adresą – Šeškinės g. 33-18, Vilniuje, kur taip pat yra deklaruota ir jų vaikų gyvenamoji vieta (b.l. 71, t.1). Tai suponuoja pagrindą išvadai, jog D. P. ir R. P. santuokos nutraukimas buvo fiktyvus, o juos ir toliau siejo artimi ryšiai, kurie sudarė sąlygas tarpusavio pasitikėjimui. Apie D. P. ir R. P. artimus ryšius bei tarpusavio pasitikėjimą byloja ir tai, kad R. P. kartu su D. P. yra pasirašęs sutartinės hipotekos lakštą (b.l. 57-58, t.3). Pažymėtina, kad ieškovo kreditorių susirinkime 2014 m. kovo 24 d. kreditorius R. P. darbotvarkės klausimu dėl bendrovės sudarytų sandorių ginčijimo balsavo už visų sandorių ginčijamą, išskyrus šioje byloje nagrinėjamo 2012 m. balandžio 27 d. sandorio, sudaryto tarp UAB „Eurovista ir Ko“ ir D. P., ginčijimą (b.l. 135-152, t.1). Nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, jog sandorį sudariusi atsakovė buvo nesąžininga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-4 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2012).

Ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovė D. P. yra nesąžininga ir dėl to, kad įgijo ginčo turtą už 400 000 Lt, kai tuo tarpu vidutinė rinkos vertė buvo 856 000 Lt. Taigi ieškovas prašo taikyti CK 6.67 straipsnio 4 punkte įtvirtintą nesąžiningumo prezumpciją dėl kainų disproporcijos. Jau aukščiau buvo aptarta, kad atsakovė butą (duomenys neskelbtini) įsigijo už perpus mažesnę kainą nei buvo jo rinkos vertė sandorio sudarymo metu. Taigi nagrinėjamu atveju CK 6.67 straipsnio 4 punkte įtvirtinta prezumpcija nebuvo paneigta, todėl yra pagrindas ją taikyti ir konstatuoto atsakovės nesąžiningumą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovas pagrindė įrodymais ir įrodė visų CK 6.66 straipsnyje nurodytų būtinųjų actio Pauliana sąlygų, todėl ieškinys tenkinamas.

Dėl restitucijos taikymo.

Restitucija yra sandorio negaliojimo padarinys, kurios pagrindinis tikslas – šalių grąžinimas į status guo ante (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014). Actio Pauliana ieškinio tikslas – taikant restituciją, sugrąžinti skolininko turtą, kurį šis nesąžiningai perleido tretiesiems asmenims ir šio turto sąskaita patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CK 6.66 str. 4 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-201/2001; 2002-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1415/2002; kt.). Pripažinus sandorį negaliojančiu, taikoma restitucija ir perleistas turtas grąžinamas buvusiam jo savininkui (CK 6.145 str. 1 d.). Restitucija taikoma natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims (CK 6.146 str.).

Taigi viena iš actio Pauliana būtinų sąlygų – kreditoriaus reikalavimo nukreipimas į perleistą pagal ginčijamus sandorius turtą tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-497/2006; 2012-01-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-25/2012; kt.). Ieškovas, siekdamas atkurti ginčijamu sandoriu pažeistą skolininko mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, taikant restituciją, prašo taikyti restituciją natūra, t.y. grąžinti iš atsakovės D. P. ieškovui pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu perleistą nekilnojamąjį daiktą - butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal byloje esančius duomenis (b.l. 48-95, t.3) nurodytas butas 2012 m. gegužės 5 d. buvo įkeistas trečiajam asmeniui AB „Citadele“ bankui, užtikrinant atsakovės 150 000 Lt (43 443 EUR) dydžio prievolę, kurios įvykdymo terminas yra numatytas 2022 m. balandžio 5 d., šiuo metu negrąžinto kredito dalis sudaro 33 218,90 EUR. Pasikeitus įkeisto daikto nuosavybės teisės turėtojui, hipoteka seka paskui daiktą (CK 4.170 str. 6 d.). Todėl, grąžinus ginčo butą ieškovo nuosavybėn ir realizuojant jį Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, pirmiausiai bus tenkinami ne ieškovo kreditorių, bet hipotekos kreditoriaus reikalavimai. Dėl to tikslu užtikrinti ne tik hipotekos kreditoriaus, bet ir ieškovo kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugą, ieškovui priteistina iš atsakovės jos prievolės AB „Citadele“ bankui dydžio suma, t.y. 150 000 Lt (43 443 EUR).

Ieškovas taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Todėl, remiantis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą - 43 443 EUR (150 000 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2014 m. gegužės 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, paduodant ieškinį, buvo atleistas pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), todėl, patenkinus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovės D. P. (CPK 96 str.) ir jos sudaro 3 637,28 EUR, žyminio mokesčio, mokėtino paduodant ieškinį (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).

Patenkinus ieškinį, iš atsakovės taip pat priteistina UAB Auditas ir konsultacijos 190 EUR turto vertintojos A. K. dalyvavimo teismo posėdyje išlaidų (CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 1 p., 89, 91, 93 str.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Ieškinio užtikrinimui Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutartimi (b.l. 97-99, t.1) buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės D. P. turto areštas. Patenkinus ieškinį laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 265, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia ab initio tarp BUAB „Eurovista ir Ko“ ir D. P. 2012 m. balandžio 27 d. sudarytą buto pirkimo-pardavimo sutartį, taikyti restituciją ir grąžinti BUAB „Eurovista ir Ko“ iš D. P. butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš D. P. BUAB „Eurovista ir Ko“ naudai 43 443 EUR (keturiasdešimt tris tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt tris eurus) atsakovės D. P. prievolės AB „Citadele“ bankui dydį, užtikrintą buto, esančio (duomenys neskelbtini) hipoteka.

Priteisti iš D. P. 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už 43 443 EUR (150 000 Lt) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014 m. gegužės 6 d. iki sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš D. P. 3 637,28 EUR (tris tūkstančius šešis šimtus trisdešimt septynis eurus 28 centus) žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti iš D. P. UAB Auditas ir konsultacijos 190 EUR (šimtą devyniasdešimt eurų) turto vertintojos A. K. dalyvavimo teismo posėdyje išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Alma Urbanavičienė