Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Vingilė, sekretoriaujant Laurai Jarušaitei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. M., Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos atstovei Violetai Zeltinienei, nukentėjusiesiems A. A., R. A., A. J., D. J., R. U. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. M. skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinė komisija prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 3 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje ir nubaudė A. M. 150 Lt bauda už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188 str., padarymą. Jis nubaustas už tai, kad 2012-04-23 9 val. savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos (Civilinio kodekso 1.137str. 2-3 d., 4.75, 4.81 str. ir 4.82 str. 1 d.), vykdydamas savo tariamą teisę, ginčijamą kitų asmenų, pakeitęs namo (duomenys neskelbtini) rūsio (katilinės) durų spyną, neleidžia kitiems namo bendraturčiams patekti į šias patalpas. Taip pat vidiniame kieme įsirengęs metalinės konstrukcijos užtvarą, kuri trukdo bendraturčiams naudotis jiems priklausančia žemės dalimi.

Teismo posėdžio metu A. M. parodė, jog jis nėra nuosavybės, kuri randasi (duomenys neskelbtini) savininkas, tai jo žmonai grąžintas turtas. Grąžino 2009 m. tik vieną butą, kuriame dabar gyvena. Tuo metu gyventojai jau buvo viską užėmę. Rūsiu–katiline, kurį įrengė jo uošvis, naudojosi tik R. A.. Jie prašė R. A., kad jiems leistų nors užeiti, tačiau šis neleido, rakto nedavė. Tada žmona pasamdė žmones ir pakeitė spynas, kadangi jie neturėjo kur susidėti daržoves. Rūsyje–katilinėje yra bendras namo vandens skaitiklis, taip pat R. A. ten įsirengė savo skaitiklį. Kai žmona užėmė rūsį–katilinę, R. A. visada įleisdavo. Namo gyventojai buvo surašę kolektyvinį prašymą, tačiau jis nereagavo. Į žmoną niekas nesikreipė. Raktų gyventojams nedalino, kadangi ten sudėti jų daiktai, bet visada jiems paprašius įleidžia. Šiai dienai R. A. išlaužė spyną ir vėl rūsiu naudojasi. Užtvarų jis pats nerengė, tačiau užtvaros buvo pastatytos atsižvelgiant į tai, kad visi bendraturčiai visas savo teritorijas užsitvėrę, užsisodinę. Visi turi garažus, bet mašinas laiko kieme, važinėja per jų teritoriją. Tam jie pasidarė apribojančias tvoreles, kad per jų teritoriją, kur automobiliai stovi, niekas nevaikščiotų. Tvorelių dalį gal pernai padarė, šiemet iki gegužės mėn. pabaigė. Tam darbui žmona pasamdė žmones pagal laikraščio skelbimą. Nurodytu laiku, t. y. 2012-04-23 9 val. spynos negalėjo būti pakeistos, keistos buvo anksčiau.

Liudytoja L. M. teismo posėdžio metu parodė, jog namas, kuriame gyvena, buvo jos mamos nuosavybė. Ilgai vyko grąžinimo procesas, todėl negalėjo laiku apsigyventi. Kai apsigyveno, sandėliai ir žemė buvo užimti gyventojų. Savivaldybė jiems paliko naudotis tik 20 kvadratų žeme, kai kiti po 2, 3, 5 arus turėjo. Gyventojai, turėdami didelius plotus, naudojasi visu servitutiniu keliu. Taip jį užstato, kad jie nei įvažiuoti, nei išvažiuoti negali. Dėl to ji iškvietė meistrą ir paprašė, kad šis atitvertų jų žemę. Šie atitvarai buvo padaryti pernai. Katilinę iškasė ir padarė jos tėvai. Kai ji su vyru atsikraustė, pamatė, kad į šią katilinę pirmo buto gyventojas R. A. yra atkėlęs savo vandens buto skaitliuką, susidėjęs visus savo rakandus. Jie prašė daug kartų R. A., kad šis leistų naudotis sandėliuku, nes jie neturi kur susidėti daržovių. Raktą turėjo tik R. A.. Po to, rodos šiais metais, ji išsikvietė žmogų ir šis pakeitė spynas. Sandėlyje dabar yra R. A. vandens skaitliukas ir bendras namo skaitliukas. R. A. visada skaitliuko parodymus nurašydavo, tačiau kadangi pakeitė spyną, R. A. negalėjo įeiti į sandėliuką. Jos R. A. rakto neprašė. Dabar sandėliuko duris išlaužė ir įėjo. Į Administracinės komisijos posėdį neatvyko gal dėl to, kad ligoninėje gulėjo. Ji, kaip savininkė, viską tvarko vienasmeniškai.

Nukentėjusioji A. A. teismo posėdžio metu parodė, jog apie kovo 10 ar 12 dienomis ji ir jos dukra matė, kaip katilinėje buvo kažkas virinama, kažkas daroma. Rūsio patalpose buvo A. M., kitų žmonių nematė. Po to ta patalpa tapo užrakinta, jie į ją nebegalėjo patekti. Katilinėje yra namo visi įvadai, jų skaitliukas. Šiuo metu ten patekti gali, kadangi dėl gedimo, susirinkę visi kaimynai, išlaužė spyną ir atidarė duris. Yra M. ne kartą prašę rakto, nes negalėjo patys į savo vandens skaitiklį pasižiūrėti. A. M. jiems elektroniniu paštu atsiųsdavo skaitliuko parodymus. Bendraudavo tik su A. M., su L. M. nebendraudavo. Kada atsirado tvorelės nežino, kas jas tvėrė nematė. Jai tvorelės netrukdo.

Nukentėjusysis R. A. teismo posėdžio metu parodė, jog kovo mėnesio gale ar balandžio pradžioje paskambino jų namų šeimininkė ir pranešė, kad vyksta kažkokie darbai katilinėje. Jis paskambino A. M., o šis paaiškino, kad yra tvarkomas rūsys, kuris bus užrakintas. Jam po pusvalandžio grįžus į namus, rūsys jau buvo užrakintas, buvo įdėtas užraktas. Iki to laiko rūsys buvo atrakintas. Šiame rūsyje yra namo katilinė, ten yra jo vandens skaitliukas ir vandens užsukimo kranelis, vandens filtras, yra namo kaminas, vamzdžiai, kiti įrenginiai. Po pokalbio telefonu visi kaimynai surašė prašymą A. M., kad šis atrakintų duris arba išdalintų raktus. Atsakymo negavo. Po to kreipėsi į policiją. Dabar į katilinę įeina, nes įvykus kažkokiai problemai, teko spyną atrakinti ir ją pakeisti. Tvorelės atsirado netikėtai, gal per vieną dieną. Buvo užstatyta dalis pravažiavimų. Dėl tvorelių kaimynams sunku išlipti iš mašinos. Tvorelės atsirado ant sklypo dalies ribos. Ta riba riboja A. M. ir kito žmogaus sklypus, jo ribos neliečia. Dalis tvorelių padaryta 2011 metais, dalis šiais metais.

Nukentėjusioji A. J. teismo posėdžio metu parodė, jog tvorelės padarytos jų žemėje. Tai mažas plonas stiprus ,,troselis“, kurį padarė A. M.. Tai trukdo jos sūnui, kuris yra neįgalus, atsisėsti į mašiną, gadina visą estetinį vaizdą. Per namo rūsį eina įvadai į visus namus, todėl ekstriniu atveju ten reikėtų patekti, todėl rūsys turėtų būti atrakintas, visiems prieinamas. Pavasarį ar vasarą rūsys staiga tapo užrakintas. Ji matė, kaip A. M. dirbo prie rūsio durų, vaikščiojo. Mano, kad A. M. įdėjo spyną, bet negali pasakyti, kad būtent jis. Viela ištempta tarp jos ir A. M. žemės, ant ribos. Buvo toks kiemo susitarimas, kad nedaryti ant bendros ribos jokių statinių, tvorų. Prieš jų langus yra atitverta tvora.

Nukentusioji D. J. teismo posėdžio metu parodė, jog vasario mėnesio pabaigoje, kovo mėnesio pradžioje rūsys buvo užrakintas. Tuo metu ji nedirbo, matė, kaip A. M. ten ėjo, gręžė, vamzdžius pjaustė, darbus vykdė. A. M. pakeitė durų spyną ir nieko neįleido į rūsį. Po to jie kreipėsi į jį klausdami, kodėl užrakino. A. M. neneigė, tik pasakė, kad jis neturi rūsio, o visi turi. Rūsyje yra įrenginiai užsukti vandenį. Dabar gali ten patekti, kadangi kažkas buvo atsitikę su vandentiekiu, todėl jie tiesiog į rūsį įėjo ir įdėjo spyną. Tvoreles pamatė grįžusi iš darbo, bet nepamena kada. Tvorelės netrukdo patekti į jai priklausančią žemę, bet vielos trukdo atidaryti dureles, įvažiuoti su mašina.

Nukentėjusysis R. U. teismo posėdžio metu parodė, jog apie kovo mėnesį atsiradus spynai ant rūsio durų, jis negalėjo pakliūti prie bendro krano rūsyje. Ar A. M. asmeniškai pakeitė spyną, jis nematė, bet matė, kaip šis vaikščiojo su instrumentais. Atsiradus atitvarams gal kovo mėnesio pabaigoje, tapo problematiška manevruoti automobiliu. Kada atsirado vielos, tiksliai pasakyti negali, nes jos jam nekliūna. Tvorelė trukdo manevruojat, t. y. įsukant į garažą. Jam, kaip patyrusiam vairuotojui, netrukdo, bet trukdo jo žmonai. Jis neprašė rūsio rakto nei A. M., nei L. M..

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Dėl spynos rūsyje (katilinėje) pakeitimo.

Išanalizavęs apklaustų teisme asmenų parodymus, kitus įrodymus, teismas konstatuoja, kad byloje surinktų duomenų nepakanka konstatuoti faktui, kad būtent A. M. pakeitė rūsio–katilinės durų spyną ir dėl to kiti namo bendraturčiai negalėjo patekti į šias patalpas. Pareiškėjas viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, jog spynos rūsyje nekeitė, bei teigė, jog tai padarė jo žmonos prašymu samdytas asmuo. Tokias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino pareiškėjo žmona L. M., taip pat ir nukentėjusieji, kurie teigė matę, kaip pareiškėjas A. M. su įrankiais vaikšto prie rūsio – katilinės, tačiau nei vienas iš jų negalėjo patvirtini, jog matė, kaip pats pažeidėjas savarankiškai keitė spyną. Be to, liudytojai, apklausiami teismo posėdžio metu, negalėjo nurodyti tikslaus laiko, kada minėta spyna buvo pakeista.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr.N9-990/2006).

Teismui išnaudojus visas galimybes įrodymams surinkti, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyrus, išanalizavus bei įvertinus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje esančius įrodymus, darytina išvada, jog administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga neįrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 str. sudėtis, o kadangi visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (nekaltumo prezumpcijos principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje), todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl rūsio–katilinės durų spynos pakeitimo nutrauktina nesant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 7 str., 250 str. 1 d. 1 p., 256, 257 str.).

Dėl metalinių konstrukcijų įrengimo.

Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. numato, kad savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ir teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms ar organizacijoms, užtraukia įspėjimą arbą baudą piliečiams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų ir baudą pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas A. M. surašytas taip pat ir už tai, kad jis vidiniame kieme pastatė metalinės konstrukcijos užtvarą, kuri trukdo bendraturčiams naudotis jiems priklausančia žemės dalimi. Ištyrus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, matyti, jog metalinės konstrukcijos, dėl kurių kilo ginčas tarp administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo kaimynų, yra pastatytos ant A. M. ir kitiems gyventojams priklausančios žemės dalies ribos. Teismo posėdžio metu nukentėjusieji nurodė, jog atsiradus metalinėms konstrukcijoms tapo nepatogu išlipti iš automobilio, sunkiau manevruoti automobiliu kieme, jos gadina estetinį vaizdą, nurodė, jog tokios metalinės užtvaros yra kenksmingos, nes susilieja su aplinka, vaikai važiuodami gali susižeisti. Pažymėtina, jog nei vienas nukentėjusysis nenurodė, jog dėl metalinių konstrukcijų pastatymo buvo suvaržyta jų teisė laisvai naudotis jiems priklausančiu turtu ir dėl to atsirado tam tikri neigiami padariniai, nepadarę esminės žalos šių asmenų teisėms ir teisėtiems interesams. Teismas daro išvadą, jog metalinių konstrukcijų pastatymas netrukdo nukentėjusiesiems patekti į jiems nuosavybės teise priklausantį turtą ir juo naudotis, nes jomis nebuvo užstatyti įvažiavimai į jų kiemus ar kitaip iš esmės suvaržytas patekimas į teritoriją, o manevravimo sudėtingumas, estetinis vaizdas ar galimas kenksmingumas nėra laikytinas asmenų laisvo naudojimosi nuosavybės teise suvaržymu. Atsižvelgiant į tai, administracinio teisės pažeidimo byla šioje dalyje yra nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Administracinė komisija prie Kauno miesto savivaldybės tarybos priėmė neteisėtą ir nepagrįsta sprendimą, todėl jis yra naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 2 p.,

nutaria:

A. M. skundą tenkinti.

Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. AD-77 panaikinti ir bylą nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.