Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos atstovui Einiui Kudžmai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, 8 klasių išsilavinimo, išsituokusio, registruoto darbo biržoje, (duomenys neskelbtini), gyvenančio ir deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2016-04-01 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities VPK atstovas Einis Kudžma paaiškino, kad nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą. Kiekvieno tikrinamo asmens klausiama, kada paskutinį kartą valgė, vartojo alkoholį. Alkoholio matavimo prietaisas teisingus duomenis rodo tik ne mažiau kaip po 15 minučių po alkoholio vartojimo. Jei žmogus išgėrė alaus, tai po 15 minučių galima duoti pūsti. Pagal prietaiso naudojimo instrukciją, jei žmogus pasako, kad vartojo alkoholį mažiau nei prieš 15 minučių, jam neblaivumas netikrinamas. Šiuo atveju pareigūnai stabdė visus automobilius iš eilės. Visų vairuotojų neblaivumas buvo tikrinamas tuo pačiu alkotesteriu. Visiems vairuotojams iki V. D. ir po jo neblaivumas nustatytas nebuvo. Naudotas prietaisas veikė, jokių gedimų jame neužfiksuota, patikra atlikta, galiojanti. Alkotesterio paklaida yra 0,01. V. D. neblaivumas tikrintas praėjus pusei valandos po valgio. Pritaikius prietaiso paklaidą, V. D. nustatytas 0,11 promilių girtumas. 0,12 promilių neblaivumas neatsiranda iš niekur. Jei asmuo pasako, kad alkoholio nevartojo savaitę, valgė prieš pusvalandį iki patikrinimo, tai prietaiso parodymai negali būti iškreipti. Antrą kartą pučiant į alkotesterį, V. D. burnos neskalavo. 0,12 promilių neblaivumas teoriškai gali išgaruoti per 15 minučių, jei žmogus alkoholį vartojo prieš pusę valandos. Jei asmuo 9 val. būtų vartojęs alkoholį, nors tai neigia, tai 0,12 promilių per 15 minučių galėtų išgaruoti. Jei asmuo vartojo alkoholį iš vakaro, tai blaivėjama pakankamai negreitai, promilės mažėja per 1-2 valandas. Tačiau, jei asmuo prieš 0,5-1 valandą vartojo alkoholį, neblaivumo laipsnis pakyla, tačiau asmuo pakankamai greitai išblaivėja. Langų valymo skystis su alkoholiu. Langų valymo skystis buvo pučiamas ant lango, ne į burną, asmuo sėdėjo automobilyje. Ant automobilio buvęs skystis nusivalė su valytuvais. Gal asmuo ir įkvėpė langų skysčio, tačiau ar įkvėpus alkoholio, galima „pripūsti“? Gal tuo metu ir įkvėpė, tačiau neblaivumą tikrino po 5 minučių. Girtumas nuo rūkymo neatsiranda. Realiai girtumas atsiranda tik nuo alkoholio vartojimo. Suvalgius saldainį ir praėjus kelioms minutėms, neblaivumas bus nustatytas. Net ir paprasti burnos gaivikliai turi alkoholio. Jei žmogus prieš 5 minutes pasipūtė burnos gaiviklio, tai jam neblaivumas bus nustatytas, tačiau jau po 15 minučių asmuo bus blaivus. Nagrinėdamas bylą, negalėjo paneigti 0,12 promilių neblaivumo. V. D. kategoriškai teigė, kad alkoholio nevartojo, jo paaiškinimus įvertino kaip gynybos būdą.

Specialistė Neringa Šinkūnienė paaiškino, kad langų purškiklis gali daryti įtaką, jeigu būtų labai didelė koncentracija, purškiama uždaroje patalpoje. Jeigu langas buvo valomas iš išorės, negalėjo daryti įtakos. Jeigu purkštų automobilyje, burnos gleivinėje kažkas liktų. Esant nustatytam 0,11 promilių girtumui, alkoholiui išsiskaidant per valandą, po 15 minučių butų likę kažkiek promilių. Reikia atsižvelgti į alkotesterio technines sąlygas, kokia jo paklaida. Žinant, kaip skaidosi alkoholis, teigti, kad šiuo konkrečiu atveju asmuo buvo išgėręs, labai sudėtinga, nebent kažkas burnoje buvo patekęs, tada labai greitai išsiskaido. Nuo langų skysčio neblaivumas negalėjo būti nustatytas, nes per maža koncentracija. Mediciniškai neįmanoma per 15 minučių suskaidyti 0,1 promilių alkoholio. Dideliems vyrams, sveriantiems apie 80-90 kg, per valandą suskaidoma 0,2 promilių alkoholio. Jeigu žmogus gėrė kažkokį gėrimą, tai galima, kad alkoholio koncentracija buvo tikrai, jeigu taip greitai išgaravo. Aluje alkoholio koncentracija yra didelė. Nedidelė alkoholio koncentracija yra giroje, nealkoholiniame aluje. Išgėrus nealkoholinio alaus, pripūsti galima 0,1 promilių, kurios išgaruotų per 30-45 minutes. Netgi išgėrus kefyro, galima pripūsti 0,1 promilių.

Liudytojas T. D. parodė, kad V. D. yra jo brolis. Su broliu gyvena šalia vienas kito. Brolis turėjo jį nuvežti į „Regitrą“. Susitiko prie V. D. automobilio. Buvo purvinas priekinis automobilio langas, todėl nusprendė jį nusivalyti. Brolis langą nuvalė purškalu-valikliu, langai buvo šiek tiek atidaryti. Atsidaręs langą, brolis rūkė cigaretę. Užtruko gal kokias 1-2 minutes ir iš karto išvažiavo. Buvo vykdomas reidas. Policija sustabdė labai greitai, gal už 1-2 minučių. Broliui nustatytas neblaivumas. Paaiškėjus, kad su broliu nuvažiuoti nebespės, paprašė draugės, kad jį nuvežtų. Ką iš ryto valgė V. D., nematė. Pas brolį buvo nuėjęs iš vakaro. Jis valgė, o brolis žiūrėjo televizorių. Alkoholio nevartojo. Išėjo beveik naktį, tikslaus laiko nepamena.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos ATPK 301 str.).

Įvertinęs administracinėje byloje surinktų įrodymų visumą, nagrinėdamas skundą, išklausęs pareiškėjo V. D., Institucijos atstovo, specialistės paaiškinimus, liudytojo parodymus, teismas daro išvadą, jog V. D. veika pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 3 d. kvalifikuota neteisingai ir jis nepagrįstai nubaustas už šio administracinio teisės pažeidimo padarymą.

Skundžiamu Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2016-04-01 nutarimu V. D. nubaustas už Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymą. Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 3 d. numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, pradedantiesiems vairuotojams esant neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (daugiau kaip 0 promilių, bet ne daugiau kaip 0,4 promilės). Taigi tam, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 3 d. numatytą pažeidimą, ir jį nubausti, būtina nustatyti, kad jis vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių lengvas neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 0 promilių, bet ne daugiau kaip 0,4 promilės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014, 2AT-39-2014).

Asmens neblaivumo faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo, kaip reikšmingų bylos aplinkybių nustatymo, proceso metu. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 1 d. įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 2 d.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 257 str., organas ar pareigūnas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014 ).

Teismo vertinimu, skundžiamame Institucijos nutarime nepagrįstai konstatuota, kad V. D. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 3 d., įrodyta. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini), ši išvada padaryta remiantis administracinio teisės pažeidimo protokolu, asmens blaivumo testu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, alkotesterio patikros sertifikatu. Tačiau kitus byloje esančius įrodymus – nuoseklius V. D. paaiškinimus, kuomet jis teigė, jog sustabdymo dieną jis nebuvo vartojęs alkoholio, iki sėsdamasis prie automobilio vairo alkoholio nebuvo vartojęs savaitę laiko, įgaliotasis Institucijos atstovas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimdamas nutarimą joje, įvertino kaip pasirinktą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos būdą, o tai, kad praėjus 15 minučių po pirmo patikrinimo, V. D. neblaivumas nenustatytas, esminės reikšmės neturėjo, nes, kaip nurodyta Institucijos nutarime, administracinė atsakomybė numatyta už nustatytą neblaivumą iš karto po automobilio vairavimo. Iš esmės Institucijos atstovas skundžiamame nutarime konstatavo, kad pagrindinis bylos įrodymas, pagrindžiantis V. D. neblaivumo laipsnį, yra panaudotos specialios techninės priemonės ,,Alcotest 7510 Nr. ARCK-0029“ rodmenys, užfiksuoti išspausdintame kvite Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog V. D. 2016-03-05 09.34 val. nustatytas 0,12 promilių girtumas (administracinės bylos 7 lapas). Tačiau pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, spręsdamas administracinių teisės pažeidimų bylų atnaujinimo klausimus, yra pasisakęs, jog administracinių teisės pažeidimų, susijusių su transporto priemonės vairavimu neblaiviam, bylose patikrinimo alkoholio matuokliu metu užfiksuoti duomenys nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas. Šie duomenys vertintini kartu su kitais bylos įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-12-2013).

Praktikoje pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai. Pažymėtina, kad pareigūnams teisės aktai neįtvirtina pareigos kiekvienu atveju be išimties asmenį alkotesteriu tikrinti du kartus, tačiau nagrinėjamu atveju V. D. neblaivumas alkotesteriu tikrintas buvo du kartus. Iš alkoholio vartojimo faktui nustatyti prietaisu ,,Alcotest 7510 Nr. ARCK-0029“ asmens blaivumo testo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2016-03-05 09.34 val. V. D. nustatytas 0,12 promilių girtumas (administracinės bylos 7 lapas). Alkotesteris ,,Alcotest 7510 Nr. ARCK-0029“ įvykio metu buvo tinkamas naudoti (administracinės bylos 9 lapas). Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad, V. D. nustačius neblaivumą, vairuotojas informavo, jog alkoholį paskutinį kartą vartojo prieš savaitę, tik, sėdėdamas automobilyje, langų skysčiu plovė automobilio langus, todėl vairuotojui po 15 minučių leista dar kartą pasitikrinti neblaivumą (administracinės bylos 6 lapas). Iš alkoholio vartojimo faktui nustatyti prietaisu ,,Alcotest 7510 Nr. ARCK-0030“ asmens blaivumo testo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2016-03-05 09.49 val. V. D. neblaivumas nustatytas nebuvo (administracinės bylos 7 lapas). Alkotesteris ,,Alcotest 7510 Nr. ARCK-0030“ įvykio metu buvo tinkamas naudoti (administracinės bylos 10 lapas). Šiame kontekste pažymėtina, jog V. D. tiek pirminiame paaiškinime (administracinės bylos 11 lapas), tiek teisme nurodė, jog alkoholį vartojo prieš savaitę iki neblaivumo patikrinimo. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių (Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-184-606/2016). Kaip matyti iš pateiktų duomenų, siekiant pašalinti prieštaravimus dėl V. D. neblaivumo, praėjus 15 minučių po pirmo patikrinimo ir su kitu alkoholio kiekio organizme matuokliu patikrinus jo neblaivumą pakartotinai, nustatyta, jog V. D. yra blaivus. Pažymėtina, jog dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių. Iš specialistės Neringos Šinkūnienės paaiškinimo matyti, kad nagrinėjamu atveju langų purškiklis V. D. neblaivumo laipsniui įtakos negalėjo turėti. Specialistė taip pat nurodė, jog esant nustatytam 0,11 promilių girtumui, alkoholiui išsiskaidant per valandą, po 15 minučių neblaivumas turėjo būti nustatytas, mediciniškai neįmanoma per 15 minučių suskaidyti 0,1 promilių alkoholio. Pagal mokslinį tyrimą suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100,125 mg/kg/val greičiu, o kraujyje jo koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,15, 0,2 promilės per valandą (460 psl., 2003 m., „Psichiatrija“, mokslinis redaktorius Dembinskas A.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, jog paprastai žmogaus organizmas per valandą pašalina 0,2-0,15 proc. alkoholio, taigi praėjus 15 minučių iš V. D. organizmo galėjo pasišalinti tik dalis alkoholio ir pakartotinio alkoholio kiekio organizme rezultatai būtų tai parodę, darytina išvada, kad pakartotinio V. D. neblaivumo patikrinimo rezultatai nepatvirtina policijos pareigūnų atlikto pirminio patikrinimo alkotesteriu duomenų.

Pažymėtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N143-1083/2012).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog V. D. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 3 d. numatytą pažeidimą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla dėl minėto pažeidimo padarymo nutrauktina, nenustačius V. D. veikoje šio pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 302 str. 1 d. 2 p., 302² str., 302⁴ str.,

nutaria:

V. D. skundą tenkinti. Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2016-04-01 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir bylą V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 3 d. nutraukti nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.