Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas, nerengdamas teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. B. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo prašymas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. normos taikymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. 2014 m. birželio 10 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-96-831/2014 pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 str. 2 d. ir nuteistas 4 (keturių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 str., įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme bei suėmime nuo 2013-06-17 iki 2014-06-10.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartimi nuteistojo M. B. prašymas taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą atmestas, motyvuojant tuo, kad nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d. ir nebus įgyvendinta bausmės paskirtis, bus pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, kurie pasireiškia ne tik nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir kitų asmenų, visuomenės interesų bei teisių gynimu.

Atsiliepimas į nuteistojo skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. B. skundas atmestinas.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, nuteistojo skundu ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi konstatuoja, jog Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti nuteistojo nurodytais argumentais nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 5 dalis).

Nusikalstama veika, už kurios padarymą M. B. buvo nuteistas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nuosprendžiu, tai yra BK 149 str. 2 d., yra priskiriama sunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11str. 5 d.).

2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalis, numatant galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Baudžiamajame įstatyme įtvirtinus nuostatą, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas ir už sunkius nusikaltimus nuteistam asmeniui, šis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu baudžiamuoju įstatymu, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią.

Kaip jau minėta, M. B. yra nuteistas už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, už kurio padarymą jam paskirta ketverių metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina, jog BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ir materialusis pagrindas bausmės vykdymo atidėjimui – tai pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės paskirtį įvardija BK 41 straipsnis, todėl atidedant laisvės atėmimo vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė būtų pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ir ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nuteistojo M. B. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tokia išvada darytina vertinant M. B. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – jis nuteistas už vieno sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, padarytą bendrininkų grupės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad nuteistasis kaltės nepripažino, nebuvo nuoširdus ir atviras duodamas parodymus teismui. Tačiau ir esant tokiai situacijai teismas, skirdamas M. B. realią laisvės atėmimo bausmę, ją parinko mažesnę negu sankcijos vidurkis. Be abejo, nuteistojo elgesys tiek nusikaltimo padarymo metu tiek ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, vertinamas ir sprendžiant klausimą ar bausmės vykdymo atidėjimu gali būti pasiekti bausmės tikslai ir ar nuteistasis ateityje nedarys nusikalstamų veikų. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad M. B. nori gyventi pavyzdingą gyvenimą ir daugiau nebenusikalsti yra jo pozityvus pasirinkimas, tačiau negali būti pagrindu bausmės vykdymą atidėti, o jo nepriekaištingas elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę yra nuteistojo pareiga.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad BK 75 str. nuostatų dėl bausmės vykdymo nuteistajam atidėjimo pirmosios instancijos teismas skundžiama 2015 m. birželio 11 d. nutartimi pagrįstai netaikė, todėl nuteistojo M. B. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 5 dalimi, 364 straipsnio 3 dalimi,

nutarė:

Nuteistojo M. B. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.