Kauno apylinkės teismo nutartis

2017-03-27 · Civilinė byla Nr. 2YT-3076-454/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-27
Bylos Nr.
2YT-3076-454/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-26403-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Artūras Šafronas
Pareiškėjas
A. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-3076-454/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-26403-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.5.11. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. kovo 27 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0088/07/04924, suinteresuoti asmenys antstolė G. A., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas pateikė antstolei skundą, kuriame prašo panaikinti patvarkymą dalyje, kurioje yra apribojama jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje; atlyginti neturtinę žalą.

Nurodė, kad skundžiamas patvarkymas apriboja jo teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, nes antstolė vykdo išieškojimą nesilaikydama teisės normų. Pagal antstolės patvarkymą yra išieškomos visos lėšos, esančios jo sąskaitoje, nepaisant ar jos viršija MMA ar ne, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galėtų naudoti savo reikmėms. Dėl tokių neteisėtų antstolės veiksmų jis patyrė 450 Eur neturtinę žalą, kurią prašo atlyginti.

Antstolė G. A. 2016 m. spalio 20 d. priėmė patvarkymą netenkinti pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų. Nurodė, kad jos kontoroje vykdomas Tauragės rajono apylinkės teismo vykdomasis dokumentas Nr. 1-5-03/2004-03-02 dėl 152,20 Lt (43,50 Eur) išieškojimo iš skolininko A. G. išieškotojos valstybės naudai. 2016 m. spalio 20 d. antstolės kontoroje gautas skolininko A. G. skundas dėl antstolės patvarkymo. Nurodė, kad skolininkas iš trečiųjų asmenų jokių lėšų negauna, gauna tik išmokas iš socialinės paramos fondo, lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kurios priklauso skolininkui, nėra areštuotos ir jomis skolininkas gali laisvai disponuoti.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos atsiliepimo į skundą nepateikė.

Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 443 str. 5 d.). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad antstolės G. A. kontorai buvo pateiktas Tauragės rajono apylinkės teismo vykdomasis dokumentas Nr. 1-5-03/2004-03-02 dėl išieškojimo iš skolininko A. G. (b. l. 34-36). Antstolė, vykdydama vykdomąjį dokumentą, 2016-04-04 priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų pajamų ir patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuos išsiuntė į Alytaus pataisos namus (b. l. 24, 27). Tačiau piniginių lėšų į antstolės sąskaitą pervesta nebuvo (b. l. 16). Reikalavimą panaikinti patvarkymą pareiškėjas grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje kasacinis teismas sprendė dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo. CPK atskirai reglamentuoja išieškojimą iš skolininko turto (CPK XLVII skyrius) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 str. 1 d., vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. CPK LI skyriuje (733 –743 str.) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 str. Pagal CPK 736 str. 1 d. iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų; išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 2 d.). CPK 668 str. nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia (be kita ko), pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 str. nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 str. 1 d. nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija MMA. Įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Analogiškai minėtas teisės normas aiškina ir kasacinės instancijos teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016.

Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog tiek antstolė, vykdydama išieškojimą iš skolininko A. G., yra priėmusi patvarkymą dėl lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, arešto. Tačiau 2016 m. rugsėjo 28 d. patvarkymu, antstolė jau yra tenkinus A. G. skundą ir priėmusi patvarkymą, kuriuo patvarkė neriboti skolininko teisės įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (b. l. 17-18). Nustačius šią aplinkybę, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo, kuris antstolės jau yra išspręstas pareiškėjo naudai.

Iki teismo posėdžio pareiškėjas pateikė teismui 2017 m. kovo 20 d. prašymą bei Alytaus pataisos namų pažymą iš kurios matyti, kad į antstolės depozitinę sąskaitą 2017 m. vasario 23 d. pervesta 1,50 Eur. Vertindamas pateiktus įrodymus, teismas pažymi, kad iš nurodytos pažymos nėra aišku ar pervesta suma iš laisvės atėmimo vietos įstaigoje esančios pareiškėjo sąskaitos yra nuskaičiuota nuo pareiškėjo gautų lėšų dalies mažesnės nei vienas MMA, ar nuo dalies viršijančios vieną MMA. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jo asmeninėje sąskaitoje buvo ar yra piniginių lėšų, šių lėšų dydis. Be to, kaip jau nurodyta aukščiau, iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolė yra tenkinus pareiškėjo skundą dėl disponavimo lėšomis, esančiomis pareiškėjo įkalinimo įstaigos sąskaitoje.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad negalėdamas laisvai disponuoti lėšomis, skirtomis būtinųjų poreikių patenkinimui, patyrė neturtinę žalą. Kaip nustatyta iš vykdomosios bylos medžiagos, pareiškėjas, būdamas įkalinimo įstaigoje, lėšų nei iš darbo santykių, nei iš trečiųjų asmenų negavo. Visas jo gaunamas pajamas sudarė lėšos iš Socialinės paramos fondo (b. l. 16). Išieškojimas iš nurodytų lėšų nėra galimas ir, kaip matyti iš vykdomosios bylos, antstolė iš šių lėšų išieškojimo nevykdė. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas atlyginti jam padarytą neturtinę žalą yra visiškai nepagrįstas ir neįrodytas, todėl netenkintinas.

Pareiškėjas 2017-03-20 teismui papildomai pateiktame prašyme nurodė, kad antstolės vykdomam išieškojimui turėtų būti taikomas senaties terminas. Teismas plačiau dėl nurodyto pareiškėjo argumento nepasisako, kadangi dėl senaties termino taikymo pareiškėjas nebuvo pasisakęs antstolei pateiktame skunde ir šio reikalavimo antstolė nenagrinėjo ir dėl jo nepasisakė. Spręstina, kad pareiškėjas, reikšdamas nurodytą prašymą, nesilaikė išankstinės neteisminės skundo išsprendimo tvarkos (LR CPK 510 str.).

Įvertinus nustatytas aplinkybes ir išsakytus motyvus konstatuotina, kad vykdymo proceso metu antstolės padarytų CPK pažeidimų nenustatyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 513 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Artūras Šafronas