Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto I. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-02-10 nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius 2021-09-13 surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, pasiūlant iki 2021-10-13 savanoriškai sumokėti 225 Eur baudą, I. Z. už tai, kad jis 2021-08-08 14.30 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Porsche“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 8, 9 punktų reikalavimus, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą kirsdamas dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją ir apvažiavo ta pačia kryptimi važiuojančius automobilius iš kairės pusės, taip aplenkdamas kamštyje stovėjusias transporto priemones, demonstruodamas nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir keldamas pavojų eismo saugumui bei parodydamas savo išskirtinumą.

2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2021-10-27 nutarimu I. Z. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, paskirta 450 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. Administracinėn atsakomybėn patraukto I. Z. atstovas advokato padėjėjas M. L. ne teismo tvarka priimtą nutarimą apskundė apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad I. Z. nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, teigia, jog tiek Institucija, tiek apylinkės teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą nutartį, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, neturi pagrindo manyti, kad I. Z. nubaustas nepagrįstai.

7. ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą nagrinėjančio pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą nagrinėjančiam pareigūnui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. Apygardos teismas, patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, pripažįsta, jog apylinkės teismas aptartų ANK nuostatų nepažeidė, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Šiuo konkrečiu atveju, apylinkės teismas, išnagrinėjęs I. Z. atstovo advokato padėjėjo skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, skundžiamoje nutartyje motyvuotai pasisakė dėl apelianto ginčijamų faktinių aplinkybių, byloje surinktų įrodymų, kuriuos tarpusavyje sugretino, išvadas išsamiai motyvavo, nutartyje jokių prieštaravimų nėra. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu nėra pagrindas nepritarti apylinkės teismo sprendimui.

9. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas I. Z. teigia, jog byloje nėra duomenų, kad automobilį vairavo būtent jis. Apylinkės teismo posėdyje apeliantas nurodė neprisimenantis, jog įvykio dieną būtų važiavęs į keltą, kita vertus, I. Z. nenurodė, jog tokia aplinkybė būtų buvusi objektyviai neįmanoma. Apylinkės teismas šią gynybinę versiją aiškinosi ir ji motyvuotai paneigta skundžiamoje nutartyje, su kurios argumentais apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti. Bylos duomenimis administracinio nusižengimo metu automobilio „Porsche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas (valdytojas) buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų centras, o įmonės pardavimų asistentė V. P. pateikė duomenis, kad 2021-08-08 14.30 val. automobiliu „Porsche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi ne kas kitas, o I. Z.. Apylinkės teisme I. Z. patvirtino, kad V. P. pateikė teisingą informaciją, jis yra bendrovės akcininkas ir vadovas, be to, nors jis ir nurodė, kad be jo automobilį galėjo vairuoti tik jo mama, sutuoktinė ir sesuo, tačiau, kaip apelinatas pats pažymėjo, jos UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų centre nedirba. Taigi automobilis, kuriuo buvo padarytas nusižengimas, buvo I. Z. žinioje ir valdyme. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamoje nutartyje, I. Z. turėjo visas galimybes išsiaiškinti su jo paties nurodytais artimais asmenimis susijusias įvykio aplinkybes, tačiau teismo posėdžio metu apeliantas, išaiškinus jam tokią galimybę, nurodė, kad jis nesiaiškins, kas minėtu laiku vairavo automobilį bei tokių duomenų teismui neteiks. Bylos duomenimis I. Z. gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), kurią nurodo ir kaip savo gyvenamąją vietą. Vien deklaratyvūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiai, kad automobilį be jo galėjo vairuoti ir jo artimos giminaitės, savaime nepaneigia byloje surinktų įrodymų dėl jo padaryto administracinio nusižengimo, o tai, kad atmetama gynybinė versija apie tai, kad automobilį neva galėjo vairuoti apelianto giminaitės, byloje esant aiškių duomenų, jog automobiliu naudojosi ne kas kitas, o I. Z., nelaikoma įrodinėjimo naštos perkėlimu, kaip tai nepagrįstai teigiama apeliaciniame skunde. Dėl byloje esančių duomenų visumos, apygardos teismas sprendžia, jog I. Z. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl byloje nustatyto nusižengimo.

11. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Konstatavus KET pažeidimus, turi būti nustatomos ir chuliganiškos paskatos, tai yra tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui ir asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (LAT nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).

12. Administracinio nusižengimo protokole nurodyti administracinio nusižengimo turinį sudarantys I. Z. padaryti KET 4, 8 ir 9 punktų pažeidimai. KET 4 punkte numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. KET 8 punkte be kita ko nurodyta, jog eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. KET 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Šiuose KET punktuose nustatytos pareigos eismo dalyviams kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai ir šių pareigų nesilaikymas gali būti pripažintas ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės nusižengimo požymiais, vertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą.

13. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia apeliantas, jo pripažinimas padarius inkriminuotą ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą paremtas ne vienos liudytojos parodymais, o įrodymų visuma. Pranešimo apie įvykį ir jo registracijos duomenys (b. l. 38-40), rašytinis pranešėjos D. F. paaiškinimas (b. l. 42), jos pateiktos elektroninės fotonuotraukos, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų asistentės V. P. pranešimas apie tai, kas naudojosi automobiliu „Porsche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2021-08-08, o taip pat apylinkės teisme apklaustos D. F. parodymai, iš dalies paties administracinėn atsakomybėn patraukto I. Z. paaiškinimai, be to, apylinkės teisme gauta informacija iš Neringos savivaldybės bei AB „(duomenys neskelbtini) “ leidžia atkurti nuoseklią ir logišką nusižengimo aplinkybių grandinę bei spręsti apie tai, jog I. Z. padarė inkriminuotą nusižengimą.

14. Iš bylos duomenų matyti, jog apie KET pažeidusį automobilį, kuris dar ir kėlė avarinę situaciją, pareigūnams pranešė tiesiogiai visą situaciją stebėjusi D. F., pranešime nurodžiusi matyto automobilio numerį bei pastebėtus pažeidimus. 2021-09-07 rašytiniame paaiškinime D. F. nuosekliai nurodė, kad ji yra Nidos gyventoja, turi leidimą važiuoti be eilės perkėlos teritorijoje, tačiau buvo susidariusi labai ilga automobilių eilė, į kurią jie ir stojo, o keli automobiliai pradėjo kirsti dvigubą ištisinę liniją ir važiuoti prieš eismą, tai sukėlė avarines situacijas, nes tuo metu atvyko keltas ir pajudėjo automobilių srautas link Nidos, situaciją užfiksavo pridėtose fotonuotraukose. Byloje yra pridėtos D. F. pateiktos fotonuotraukos, kuriose matomas ir I. Z. automobilis „Porsche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jos visiškai atitinka tiek jos pranešimą policijai, tiek rašytinį paaiškinimą. Apeliantas neneigia, jog fotonuotraukose yra užfiksuotas jo automobilis. Liudytoja D. F. buvo apklausta ir apylinkės teismo posėdyje, kur išsamiai papasakojo, kaip užfiksavo nusižengimą, ką matė, kaip judėjo automobilis „Porsche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be to, pažymėjo, jog pranešimą pareigūnams pateikė iškart po įvykio, kurio nuotraukas telefonu užfiksavo, sėdėdama savo automobilyje keleivio vietoje. Nors apeliaciniame skunde abejojama D. F. pateiktų nuotraukų autentiškumu, nes nesimato nuotraukų darymo laiko, taip pat bandoma sumenkinti liudytojos parodymų patikimumą akcentuojant, jog ji esą nebuvo tikra, jog matė, kaip automobilis „Porsche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) blokavo kitus automobilius, tačiau apygardos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Posėdžio apylinkės teisme garso įraše užfiksuota, jog skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nagrinėjęs apylinkės teismas detaliai aiškinosi, ką liudytoja matė, užfiksavo, kada kreipėsi į pareigūnus, kaip padarė fotonuotraukas, kaip jas pateikė pareigūnams. Liudytoja ne tik į teismo, tačiau ir į apelianto atstovo keliamus klausimus atsakinėjo logiškai, aiškiai, nuosekliai, prašoma tikslino detales. Apylinkės teismo posėdyje liudytojos pateiktos nuotraukos buvo peržiūrėtos ir jose užfiksuotos aplinkybės atitinka nurodytas liudytojos. Taigi aplinkės teisme liudytoja D. F. buvo išsamiai apklausta, jos parodymai, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nuosekliai atitinka kitus bylos duomenis, todėl apygardos teismas nemato pagrindo netikėti tiesą prisiekusios sakyti liudytojos parodymais, nenustatytas joks jos suinteresuotumas bylos baigtimi. Apylinkės teismas ištyrė ir byloje pateiktas fotonuotraukas, aiškinosi jų padarymo aplinkybes, skundžiamoje nutartyje motyvuotai aptarė, kodėl nėra pagrindo netikėti šių duomenų patikimumu ir apygardos teismas pritaria išsamiems apylinkės teismo argumentams.

15. Aplinkybę, jog liudytoja D. F. pastebėjo ir nuotraukose užfiksavo ne ką kitą, o I. Z. vairuotą automobilį, patvirtina ir kiti bylos duomenys. Iš 2022-01-26 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštu dėl papildomų duomenų pateikimo Nr. 30-S-1091 pateiktų duomenų matyti, kad pagal AB ,, (duomenys neskelbtini)“ pateiktą informaciją automobilis „Porsche“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) persikėlė 2021-08-04 15.08 val. kryptimi (duomenys neskelbtini), už bilietą sumokėta bankine kortele, pagal Neringos savivaldybės pateiktą informaciją automobilis „Porsche“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2021-08-08 14.07 val. pravažiavo (duomenys neskelbtini) kontrolės postą link Smiltynės (informacija pateikta iš automatinės numerių atpažinimo sistemos). Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog pravažiavus (duomenys neskelbtini) kontrolės postą, asmuo turi galimybę vykti ne tik į perkėlą, tačiau ir į Smiltynę, jūrų muziejų, tačiau bylos duomenų visuma patvirtina, jog I. Z. automobilis vyko ne kur nors kitur, o būtent link perkėlos, padaręs pažeidimą buvo užfiksuotas atsitiktinio asmens ir apie padarytą nusižengimą netrukus pranešta policijai.

16. Taigi bylos duomenų visuma yra nustatyta, kad I. Z. 2021-08-08 14.30 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Porsche“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą kirsdamas dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją ir apvažiavo ta pačia kryptimi važiavusius automobilius iš kairės pusės. Būtent tokia situacija ir matoma liudytojos pateiktose bei kompaktiniame diske įrašytos nuotraukos, kuriose užfiksuota transporto priemonių spūstis ir automobilis „Porsche“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priešpriešinėje eismo juostoje, kuri atskirta dviguba ištisine kelio ženklinimo linija. Nuotraukose užfiksuotus duomenis nuosekliai atitinka ir kiti byloje surinkti įrodymai. Apeliaciniame skunde teisinamasi, jog nebuvo įvertinta, jog automobilis, apvažiavęs susidariusią spūstį, įvažiavo į kelio išplatėjime atsiradusią papildomą eismo juostą, tačiau tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti, kadangi net ir esant juostų išplatėjimams tolesniame kelio ruože, tai nesuteikia teisės ignoruoti esamos eismo situacijos, nesilaikant kelio ženklinimo išvažiuoti į priešpriešinę juostą, kelti grėsmę eismo saugumui, priešingai, tokiu atveju apeliantas ir turėjo judėdamas bendrame automobilių sraute savo eismo juostoje, pasiekti minimą kelio išplatėjimą ir tik tada, atsiradus galimybei, į jį važiuoti, o ne ignoruoti KET reikalavimus.

17. Visų aptartų duomenų kontekste nekyla abejonių, kad I. Z. nusižengė iš chuliganiškų paskatų, keldama pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Šiuos šiurkščius KET pažeidimus I. Z. padarė demonstratyviai, esant intensyviam eismui, matant daugumai eismo dalyvių, todėl nekyla abejonių, kad tokiais pažeidėjo veiksmais – atliekant automobilių kolonos apvažiavimą / lenkimą, kertant dvigubą ištisinę liniją, išvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą – buvo parodyta nepagarba kitų automobilių vairuotojams, kurie važiavo kolonoje ir laukė savo eilės patekti į keltą. Tai patvirtina ir aplinkybė, jog būtent pasipiktinę tokiu apelianto elgesiu kiti eismo dalyviai nufotografavo apelianto daromą nusižengimą ir apie jį pranešė policijai. I. Z. tokiais savo iššaukiančiais veiksmais demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, niekindama elementarias elgesio kelyje normas. Pagal AB ,, (duomenys neskelbtini)“ pateiktą informaciją automobilis „Porsche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidimo padarymo metu neturėjo teisės į pirmumą ir bilieto kompensavimą.

18. Apeliaciniame skunde argumentuojant, jog nebuvo chuliganiškų paskatų, teigiama, jog priešpriešais neatvažiavo automobiliai, kritikuojami liudytojos parodymai apie priešpriešais važiavusių automobilių blokavimą. Apygardos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Nėra pagrindo abejoti tuo, kad aptartais pažeidėjo veiksmais, esant intensyviam eismui, kelyje esant susidariusiai automobilių spūsčiai, buvo sukeltas pavojus tiek kitiems eismo dalyviams, tiek ir pačiam pažeidėjui. Aptarti duomenys atskleidžia, kad automobilis buvo vairuojamas chuliganiškai, o I. Z. manevras, iš kairės aplenkiant automobilių koloną, kertant dvigubą ištisinę liniją, įvažiuojant į priešingą eismo juostą, buvo nulemtas vairuotojo tyčinių veiksmų ir parodo aiškų pažeidėjo motyvą tyčia vairuoti chuliganiškai. Apelianto padaryti KET pažeidimai buvo pavojingi ir priešpriešais važiavusiems automobiliams, prieš kurių judėjimo kryptį važiavo apeliantas. Apie tokio keliamo pavojaus realumą galima spręsti ir iš D. F. pateiktų nuotraukų, iš kurių matyti, kad liudytojos automobilis stovi eilėje į keltą, o automobilis „Porsche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja priešpriešinio eismo juosta, kuri atskirta dviguba ištisine linija, tolumoje matosi, kad iš priekio jau atvažiuoja automobiliai, nespėję kolonos aplenkti automobiliai braunasi į kolonos eilę. Nors, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, iš pateiktų fotonuotraukų nėra galimybės įžiūrėti, kad būtent apelianto automobilis užstojo kelią priešpriešais atvažiuojantiems automobiliams, tačiau akivaizdu, kad tokioje susidariusioje situacijoje automobilis „Porsche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesant kitokios išeities praleisti priešpriešais atvažiuojančius automobilius, turėjo įsibrauti į spūstyje stovinčių automobilių kolonos vidų, taip neabejotinai sukeldamas dar vieną avarinę situaciją, netikėtai sudarydamas kliūtį kitiems automobiliams, ir tokiu būdu demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Tokie I. Z. veiksmai Institucijos ir apylinkės teismo pagrįstai įvertinti kaip chuliganiškas vairavimas ir teisingai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Nagrinėjamu atveju apygardos teismui nekyla abejonių, kad I. Z., atlikęs anksčiau nurodytus veiksmus, suprato, kad vairuoja chuliganiškai ir kelia pavojų eismo saugumui, ir norėjo taip elgtis. Įvertinęs bylos medžiagą, Institucijos nutarimą, apylinkės teismo nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog I. Z. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą įrodyta ir abejonių nekelia. Nagrinėjamu atveju I. Z. kaltės klausimu daryti priešingas išvadas, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas, nėra pagrindo.

19. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad protokole, nutartyje neteisingai nurodyta, jog tai buvo lenkimas, kadangi šiuo atveju išvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą buvo apvažiuoti vietoje stovintys automobiliai. Tokie apelianto argumentai neduoda pagrindo jo veiksmų vertinimu daryti kitokias išvadas nei padarytos skundžiamoje nutartyje. Įrodymų visuma yra nustatyti apelianto padaryti KET pažeidimai, yra aiški tuo metu susiklosčiusi eismo situacija, todėl vertinti apelianto veiksmus ne kaip chuliganišką vairavimą (apeliaciniame skunde užsimenama apie ANK 417 straipsnio nusižengimą) apygardos teismas nemato pagrindo.

20. Apeliaciniame skunde pažymima, jog Institucijos nutarimas surašytas formaliai, nemotyvuotai, pažeidžiant ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Kaip matyti iš ne teismo tvarka priimto nutarimo, jame nėra nurodyta motyvų, kodėl asmuo pripažįstamas padaręs nusižengimą, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinis procesas yra vieningas, pareigūnų padarytus trūkumus ištaiso nagrinėjantis skundą apylinkės teismas, o šio teismo pažeidimus – nagrinėjantis apeliacinį skundą apygardos teismas. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teisme skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo išnagrinėtas žodinio proceso tvarka, posėdyje dalyvavo pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, naudojosi atstovo – advokato padėjėjo pagalba, atliktas įrodymų tyrimas, pats apeliantas davė teismui paaiškinimus, išnagrinėjus skundą buvo priimta išsamiai motyvuota nutartis, su kuria nesutikdamas I. Z. padavė apeliacinį skundą. Taigi ne teismo tvarka priimto nutarimo trūkumai buvo pašalinti apylinkės teisme.

21. Apygardos teismui administracinėn atsakomybėn patrauktas I. Z. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose akcentuoja, kad buvo pažeistos jo procesinės teisės, kadangi apylinkės teismas, priešingai nei apeliantui, liudytojai D. F. suteikė teisę dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, 2022-01-27 mišriojo teismo posėdžio metu nebuvo užtikrinta tinkama liudytojos apklausa, liudytoja negalėjo tinkamai atsakyti į užduotus klausimus, kai kurių apelianto klausimų negirdėjo bei nesuprato, ji galėjo naudotis asmeninėmis priemonėmis, todėl neaišku, kokią medžiagą skaitė, nebuvo užtikrintas tinkamas ir teisingas bylos nagrinėjimas. Apygardos teismas susipažino su teismo posėdžio apylinkės teismo garso įrašais, byloje esančiomis informacinėmis pažymomis ir atmeta apelianto argumentus, jog apylinkės teismo posėdyje nebuvo užtikrintos apelianto procesinės teisės. 2021-12-15 teismo posėdyje bylą nagrinėjęs teisėjas aiškinosi skundo nagrinėjime kilusius klausimus ir motyvuotai nutarė pripažinti I. Z. dalyvavimą posėdyje būtinu. 2022-01-27 teismo posėdyje buvo atliekama liudytojos D. F. apklausa (nuotoliniu būdu). Garso įraše aiškiai užfiksuoti liudytojos paaiškinimai, dalyvių jai užduodami klausimai ir pateikiami atsakymai, apelianto atstovas liudytojai uždavė klausimų, tikslinosi jos nurodytas aplinkybes, posėdžio metu nekilo abejonių, jog liudytojos apklausą trikdo kokios nors techninės kliūtys ar liudytoja kažko negirdi ar nesupranta, priešingai, apklausa vyko sklandžiai, liudytoja detalizavo, kokias aplinkybes ji pati matė, kaip viską fiksavo ir kur kreipėsi. Aplinkybė, jog apelianto netenkina liudytojos paaiškinimai, nereiškia, jog bylos nagrinėjimas buvo neteisingas ar neužtikrino apelianto teisių.

22. Taigi apygardos teismas, patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, pripažįsta, jog apylinkės teismas ANK nuostatų dėl įrodymų vertinimo nepažeidė. Šiuo konkrečiu atveju, nagrinėdamas I. Z. atstovo skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, apylinkės teismas įvertino ištirtus įrodymus, išvadas išsamiai motyvavo, nutartyje jokių prieštaravimų nėra. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu nėra pagrindas nepritarti apylinkės teismo sprendimui.

23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti apylinkės teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

P. K. apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-02-10 nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto I. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.