Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjo P. S. pareiškimą dėl nuosavybės teisių pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu, suinteresuoti asmenys byloje: Mažeikių rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas P. S. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti faktą, jog jis, įgyjamosios senaties būdu yra įgijęs nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus: pastatą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 1A1m, pastatytą 1930 m. (medinis – rąstinis, bendras plotas 75,18 kv. m., su priestatu, plane pažymėtu indeksu 1a1ž, kurio bendras plotas 4,79 kv. m.); malkinę plane pažymėtą indeksu 2I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (medinė, užstatymo plotas 32 kv. m.); šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuotėkų rezervuarą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Taip pat prašo grąžinti pareiškėjui dalį (1/2) jo sumokėto žyminio mokesčio, kadangi buvo sumokėta per daug).

Pareiškėjas teismui pateiktame pareiškime nurodo, kad jis 2006 m. pradžioje už 500 Eur nupirko iš D. R. apleistą gyvenamąjį namą su pagalbiniais statiniais (malkine, šuliniu ir nuotėkų rezervuaru). Pareiškėjas su šeima, tuo metu, neturėjo kur gyventi ir atsitiktinai prisiglaudė D. R. namuose. Pastaroji buvo jau silpnos sveikatos ir sutiko priimti pareiškėjo šeimą, už tai, kad jie jai teiks pagalbą, pasirūpins namo šildymu ir pan. Netrukus D. R. pasiūlė pareiškėjui pirkti iš jos gyvenamąjį namą su visais kitais statiniais už 500 Eur. Pareiškėjas sutiko ir dalimis sumokėjo D. R. 500 Eur. Sutartis buvo žodinė, nes D. R. pasirašyti jau negalėjo, o pastatai nebuvo įteisinti, todėl sudaryti notarinę sutartį nebuvo įmanoma. D. R. (duomenys neskelbtini) mirė. Kadangi artimesnių žmonių nebuvo, pareiškėjas, padedant Laižuvos seniūnijai D. R. palaidojo ir iki dabar prižiūri jos kapą. Nuo tada jis su savo šeima, atvirai ir nepertraukiamai gyvenamajame name gyvena, jį prižiūri kaip savo turtą, remontuoja. Nurodo, kad pareiškėjo užsakymu, UAB „Kadastro centras“ 2017 m. balandžio 5 d. sudarė statinių kadastrinių matavimų bylą Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje aprašyti visi pareiškėjo valdomi statiniai (duomenys neskelbtini) Mano, kad šiuo atveju galima teigti, jog pareiškėjas nuo 2006 m. kovo 25 d. faktiškai gyvena minėtu adresu, nors oficialiai savo gyvenamąją vietą šiuo adresu yra deklaravęs tik (duomenys neskelbtini). Tačiau tą faktą patvirtina Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Laižuvos seniūnijos pažyma Nr. LV4-15, išduota 2021 m. rugpjūčio 17 d., kurioje teigiama, jog Laižuvos seniūnijos turimais duomenimis, pareiškėjas gyvenamąjį namą įsigijo iš D. R., kuri šį namą buvo gavusi dar esant Laižuvos kolūkiui, o 1992 m., už turėtus pajus, įsigijo iš Laižuvos žemės ūkio bendrovės. Šiuos faktus patvirtinančių dokumentų seniūnija neturi. Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialas pateikė Laižuvos apylinkės Pakliaupės kaimo 1991-1998 m. ūkinių knygų išrašą, iš kurio matyti, jog čia gyvenę D. R. ir jos sugyventinis K. J..

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, kuriame nurodo, kad pareiškimas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas įstatymo nustatytas sąlygas.

Suinteresuotas asmuo Mažeikių rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą per nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalimi, fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka (CK 4.68 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2006 m. kovo 25 d. faktiškai gyvena name, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nors gyvenamąją vietą šiuo adresu yra deklaravęs tik (duomenys neskelbtini) Taip pat pareiškėjas nuo minėtos datos valdo kitus minėtu adresu, esančius objektus: malkinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (medinė, užstatymo plotas 32 kv. m.); šulinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuotėkų rezervuarą kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Laižuvos seniūnijos 2021 m. rugpjūčio 17 d. pažyma apie gyvenamąjį namą Paklaupio kaime, kuriame gyvena P. S. šeima Nr. LV4-15, patvirtina pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes, kad šis aukščiau paminėtą turtą įgijo iš D. R., mirusios (duomenys neskelbtini), kuri turtą buvo gavusi dar esant Laižuvos kolūkiui, o 1992 m., už turėtus pajus, įsigijo iš Laižuvos žemės ūkio bendrovės.

Aukščiau paminėti nekilnojamieji daiktai ir daiktinės teisės į juos teisės aktų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės atitinka teismų praktikos suformuotas sąlygas, kurioms esant yra pagrindas nustatyti asmeniui teisę į nekilnojamojo turto objektą įgyjamosios senaties pagrindu. Akcentuotina, kad pareiškėjas yra teisėtai įgijęs nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 1A1m, pastatytą 1930 m. (medinis – rąstinis, bendras plotas 75,18 kv. m., su priestatu, plane pažymėtu indeksu 1a1ž, kurio bendras plotas 4,79 kv. m.); malkinę plane pažymėtą indeksu 2I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (medinė, užstatymo plotas 32 kv. m.); šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuotėkų rezervuarą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)

Minėtas turtas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojų) vardu. Nustatyta, jog turtas buvo valdomas teisėtai, byloje esantys įrodymai pagrindžia valdymo ir naudojimo faktą. Iki šio momento nei vienas asmuo nepareiškė pareiškėjui jokių pretenzijų į valdomą pastatą ir nėra jokių duomenų apie tai, kad turtas buvo valdomas prieš kurio nors asmens valią. Apie tai, kad daiktas buvo valdomas atvirai, leidžia teigti pareiškėjo nurodytos aplinkybės. Tai, kad daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, o visas daikto valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio l dalyje nustatytą terminą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Pareiškėjo argumentus, kad minimo nekilnojamojo turto valdymas buvo sąžiningas ir teisėtas, atviras ir nepertraukiamas bei tai, kad pareiškėjas, valdydamas nekilnojamąjį turtą buvo pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už juos teisių, patvirtina ne tik byloje pateikti duomenys, bet ir tai, kad, paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka, jokių pretendentų dėl teisių į šį turtą neatsirado. Byloje nėra duomenų, kad statiniai buvo pastatyti neteisėtai. Suinteresuoti asmenys nepateikė jokių duomenų apie galimą šio turto priklausymą valstybei. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas įrodė aplinkybes, jog, visą laikotarpį sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai jį valdė, todėl pareiškimas tenkintinas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas, 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis, 4.71 straipsnis).

CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinamas, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. Minėto straipsnio 5 dalyje numatyta, jog nustatęs šiame straipsnyje nurodytus žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimti ir savo iniciatyva.

Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas pateikdamas pareiškimą sumokėjo 41 Eur daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai, teismas vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 dalimi, savo iniciatyva žyminio mokesčio permoką grąžina pareiškėjui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269–270, 526–529 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo pareiškimą patenkinti.

Nustatyti faktą, jog P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu yra įgijęs nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 1A1m, pastatytą 1930 m. (medinis – rąstinis, bendras plotas 75,18 kv. m., su priestatu, plane pažymėtu indeksu 1a1ž, kurio bendras plotas 4,79 kv. m.); malkinę plane pažymėtą indeksu 2I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (medinė, užstatymo plotas 32 kv. m.); šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuotėkų rezervuarą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)

Grąžinti pareiškėjui P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41 Eur (keturiasdešimt vieno euro) žyminio mokesčio permoką, sumokėtą 2021 m. rugsėjo 14 d. mokėjimo nurodymu.

Išaiškinti pareiškėjui P. S., jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčio inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.