Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2012-05-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-38-636/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2012-05-02Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-10-19Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-05-02
Bylos Nr.
1-38-636/2012
Teisminio proceso Nr.
1-06-1-07005-2011-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Civilinis ieškovas
Telšių apskrities VMI
Kaltinamasis
A. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-38-636/2012Teisminio proceso Nr. 1-06-1-07005-2011-4Procesinio sprendimo kategorijos 2.3.6;2.3.6.4.4;1.2.18.10 (S)
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 gegužės mėn. 02 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja S. G. ,sekretoriaujant D. J. ,dalyvaujant prokurorei E. R.,dalyvaujant civilinio ieškovo Telšių apskrities VMI atstovei S. K.,dalyvaujant kaltinamosios gynėjui advokatui M. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą , kurioje :

A. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gimusi Mažeikių m., lietuvė. LR pilietė,

turinti aukštąjį išsilavinimą, dirbanti UAB „K." buhaltere ir direktore, gyvenanti U. g. , Vilnius,neteista,

yra kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 222str.1d.

Teismas , išnagrinėjęs bylą ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji A. K. kaltinama tuo, kad būdama UAB „K." (į.k. reg. G.gv.,Mažeikiuose) buhaltere, pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12 str. 1 ir 4 d., 16 str. 1 d., laikotarpyje nuo 2010-02-01 iki 2011-01-31 buhalterinėje apskaitoje nefiksavo padėvėtų padangų pardavimo operacijų už 66 115 Lt ir į bendrovės kasą šių pinigų neužpajamavo, be to, ji pažeisdama to paties įstatymo 6 str. 2 d..reikalavimus, bendrovės darbuotojams R. S. ir R. M. laikotarpyje nuo 2010-02-01 iki 2011-01-31 išmokėjo 4800 Lt neapskaityto darbo užmokesčio, kurio nefiksavo buhalterinėje apskaitoje dėl to laikotarpiu nuo 2010-02-01 iki 2011-01-31 nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB "K." veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamoji A. K. kalta neprisipažino visiškai ir parodė, duodama teismui paaiškinimus, kad nežino, už ką dabar turėtų mokėti Valstybei 20 000 Lt, kai žmogus iš keršto prirašo visokių nebūtų dalykų. Iki pat kol buvo pakviesta pas tyrėją apklausai, nesuprato, kuo yra kaltinama. Išeidamas iš darbo R. S. pagrasino, kad ją „padarys“, kad turi kažkokį dokumentą. Tikrai nepažiūrėjo į tai rimtai. Nelegalių pinigų darbuotojams nemokėjo ir R. S. jokių pinigų išmokėti davusi nėra. Tai jis jai atnešdavo pinigus išėmęs iš kasos, kad inkasuoti kasą. Būdavo atneša, perskaičiuoja, ji išrašo kasos pajamų orderį, pasirašo ir kai susidaro didesnė suma įneša į banką ir taip visada. UAB „Ks“ buvo įkurta 2010-02-01, ir ji šioje bendrovėje dirbo buhaltere 0,25 etato. Taip pat buvo 100 procentinė akcininkė. Visi buvo įdarbinti pagal darbo sutartį, tačiau pilnu etatu dirbo ne visi. Atlyginimas buvo mokamas pagal darbo sutartį. Atlygimai visų pas juos buvo minimalūs, nežiūrint į pareigas ir nežiūrint pagal atliktą darbą. Tik ji kaip buhalterė gaudavo truputį daugiau. R. S. buvo bendrovės direktorius. Į jo rankas buvo atiduota visa autoserviso veikla, nes jis atrodė rimtas perspektyvus darbuotojas. Jis dirbo visą organizacinį darbą, užsakinėjo prekes, dirbo su klientais, buvo atsakingas už kasą, už kitus darbuotojus. Jis kaip direktorius buvo atsakingas už darbų saugą ir kitus dalykus, nes tas kolektyvas buvo labai mažas, darbų apimtis nedidelė. S. į kasą pinigus įnešdavo ne kas dieną, kai surinkdavo didesnę sumą, tai 200-300 Lt. Ji sekdavo kasą, žinodavo, koks yra likutis. Apie tai, kad pinigai nebūdavo mušami į kasą, yra tik R. fantazija. Nežinojo, kad R. yra alkoholikas. Atsitiko taip, kad ji pradėjo girdėti gatvėje iš pašalinių žmonių, kurie stebėjosi, kaip tas direktorius girtas nuo ryto po autoservisą šlaistosi, todėl turėjo kažką daryti. Ir tą paskutinę dieną, sutiko ji jį darbe 8 val. ryte. Visas girtas, įžūlus, rankos kišenėse, susikalbėti neįmanoma. Ir taip atrodo direktorius darbe. Prašė geruoju, kad R. išeitų iš darbo. Nesulaukė, tada pati parašė straipsnį ir atnešė, kad pasirašytų. M. jį išvežė namo. Kelias dienas nesirodė, o kai pasirodė, pareikalavo, kad sumokėtų jam pinigus. Po to R. ją apskundė darbo inspekcijai, kad ji jį neteisingai atleido ir nesumokėjo jam priklausančių pinigų. Ji turėjo aiškintis prieš inspekciją, įrodinėti, kad viskas yra tvarkoje ir tai buvo per R.. Kai jis paskambino eilinį kartą reikalaudamas savo pinigų, tai ji jam pasiūlė išlygą, kad ateitų ir prisipažintų raštu, kad paskutinę darbo dieną darbe buvo girtas , tada ji tuos pinigus išmoka ir kalba baigta. Tai buvo kovo mėnuo. Išgirsta, kad jau domisi FNTT. Ir pasideda kratos, paimami dokumentai, niekas nieko nepaaiškina. Tą blonknotėlį pamatė pirmą kartą pas tyrėją. Matė, kad ten buvo kažkokie skaičiai ir grafos: per kasą, ne per kasą ir už paslaugas. Jai tyrėjas padavė, ji jį pavartė, bet nieko nesuprato, ką tai reiškia. Paskui byloje, ji tą blonknotėlį jau detaliau išstudijavo. Dėvėtas padangas bendrovė pirkdavo iš jos vyro IĮ „K.“.Šitą servisą pastatė jos vyras, tai buvo ĮI „K.“ . Paskui „K.“ išsikėlė į Vilnių, o jie įkūrė UAB ir liko dirbti šiose patalpose su viltimi, kad surinks gerą komandą, kuri galės dirbti savarankiškai be tiesioginių vadovų priežiūros. Taigi tas dėvėtas padangas jos vyras paliko ir jie jas palaipsniui pirko iš IĮ „K.Jų buvo likę tikrai daug. Padangų likutį visada žinojo. Kas mėnesį buvo žinoma, kiek parduota, kiek nupirkta. Žodžiu, tai buvo vidaus prekyba, kurią žinojo R.ir tuo jis pasinaudojo. Padangos turėjo savo dokumentaciją, kuri buvo laikoma apačioje. Padangos turėjo savo kainas, savo sąskaitas – faktūras. Kai prasidėjo visi tikrinimai darbe, su darbuotojais nėra kalbėjusi.Ji nedirbo pirmame aukšte, ir negali žinoti kokių padangų R. ten buvo atsivilkęs, nors toks faktas buvo. Ji pastebėjo jai nepažįstamas padangas ir paklausė, iš kur jos, R. paaiškino, kad tai jo, jis gavęs pigiau ir pasidėjo parduoti. Ji perspėjo, kad tokių dalykų negali būti ir manė, kad jis tai suprato. Jos vyro padangos bendrovėje visos buvo apskaitytos. N. R. jai nėra atnešęs jokių nelegalių pinigų ne iš kasos. Niekada niekam ji nėra mokėjusi jokių pinigų ir nepaėmusi parašo. Iš kur ji tuos pinigus būtų paėmusi. Yra buhalteriniai likučiai ir buvo vidinės apskaitos dokumentai specialiai jiems, kurie yra pasirašyti R. S. Niekada niekam nėra mokėjusi nelegalių atlyginimų ir to nėra pavedusi daryti Robertui. Jeigu jau jis rinko įrodymus prieš ją, tai jau galėjo tuos lapelius, kuriuos jis minėjo, išsaugoti. Visada vyrams akcentuodavo, kad visi pinigai, tiek už prekes, tiek už paslaugas turi eiti tik per kasą. Nežino, kas tai per užrašų knygutė, kurią pateikė R. S. ir nemato ten nei vieno sutikimo su jų buhalterija. Pas jį padangų likučiai kažkokie labai dideli, kai pas ją patikrinus net trūkumas buvo. Tie skaičiai jai yra nepažįstami. Ji Robertui visą vadovavimą buvo atidavusi į jo rankas . Ar yra A. K. už darbą vakare asmeniškai davusi 100 Lt, neprisimena. Buvo, kad iš savo asmeninių lėšų Kalėdų proga visiems darbuotojams padėjo po egle po šampano butelį ir po 100 Lt, tačiau tai buvo ne atlyginimas už darbą, o dovana. Vaikinai jai irgi padėjo dovaną, bet tai yra tik iš draugiškumo. G. M. vaikui irgi pasveikino ir davė 100 Lt, bet juk visi taip elgiasi ir tai nėra draudžiama. Ji yra buhalterė ir dirbo tą darbą, kurį geriausiai moka, todėl ir R. kaip direktoriui atidavė visą vadovavimą. Jos reikalas buvo vesti buhalteriją ir kaip akcininkei prižiūrėti, kad bendrovė nedirbtų nuostolingai. Buvo laikas, kad atlyginimus išmokėdavo grynais, tačiau tvarkingai per kasą pagal kasos išlaidų orderį. G. J. yra geras R. S. draugas. Pinigų ji tikrai niekam nemokėjo, o ką jie ten veikė su tomis padangomis, nežino. Tačiau jei ką veikė, tai tikrai buvo be jos žinios. Ji nedirbo 1 ame aukšte, jos kabinetas buvo antrame aukšte, ir ji ten prabūdavo per mėnesį daugiausiai savaitę laiko, nes pagrinde gyveno Vilniuje. Atvažiuodavo, sužiūrėdavo buhalteriją, pasitikrindavo, kad viskas būtų tvarkoje. Direktoriaus pareiginė instrukcija ir materialiosios atsakomybės sutartis yra byloje. Atvažiavusi į darbą išgirdo, kad G. J. visai neturi ką veikti, kad slampinėja iš kampo į kampą, kad yra nelojalus kitų darbuotojų atžvilgiu, tada pasikvietė R. pasitarti, sakė, gal toks darbuotojas visai nereikalingas. R. pasiklausė, nuėjo pas G., pasikalbėjo ir atnešė pareiškimą dėl atleidimo iš darbo savo noru. Ji R.tik pasiūlė dėl šio darbuotojo, o kaip pasielgti, jis nusprendė pats. Kiek atlikta darbų ir už kokią kainą yra fiksuojama automobilių aptarnavimo sutartyse, kurios būdavo pasirašomos su klientu. Tas sutartis pildydavo R.. Visi darbuotojai dirbo su darbo sutartimis, tačiau ji kurį laiką nebūdavo bendrovėje, tad negali žinoti, kiek kuris darbuotojas dirbdavo iki sutarties pasirašymo, nes už tai atsakingas buvo direktorius.

L. R. M. teismo posėdyje parodė, kad jis dirbo „K.“ autošaltkalviu. Įmonė, kuri yra adresu G. g. , Mažeikiuose , priklauso A. K.. R. prirašė dėl A. visokių negerų dalykų, dėl ko jai yra iškelta ši byla. Jo šie dalykai neliečia. Paaiškina, kad tai, ką pasakojo ikiteisminiame tyrime pas tyrėją, viskas yra netiesa, kadangi buvo R. S., kuris buvo „K.“ direktorius, prigąsdintas, jog turi kalbėti taip, kaip jis nori. Jis visada kalbėjo, kad pakenks A., kad ją sužlugdys ir kad jie jam turi tai padaryti. Jis iš pradžių manė, kad jis kalba nerimtai, tačiau pastoviai jautė jo spaudimą, jis jam net dantis priekinius išmušė, kad klausytų. Kai atvyko pas tyrėją, jam beveik nieko ir pasakoti pačiam nereikėjo, tyrėjas pasakojo R. versiją o jam reikėjo tik patvirtinti, kad viskas taip ir buvo. Kai tik bandė su tuo nesutikti ir aiškinti, kad taip nebuvo, tuoj pat prasidėdavo grasinimai, kad uždarys, kad atims mašiną, nes buvo vakarykščiai išgėręs, gal jautėsi kvapas. Visame kame jautėsi R. įtaka. Jis nenori, kad A. nekaltai nukentėtų, todėl dabar sako visą tiesą, o tyrime melavo. Nurodo, kad atlyginimas buvo minimalus pravedamas į kortelę ir viskas. Grynais buhalterė niekada nėra mokėjusi, ar davusi. Visada už viską reikėdavo pasirašyti, tačiau, kad būtų išmokami pinigai grynais, jis net tokio fakto neatsimena. Tai yra R. fantazija. Kiek per jį žmonių yra nukentėję ir tai dar ne pabaiga. Dėl jo išdaužytų dantų R. norėjo firmai pripaišyti nelaimingą atsitikimą, bet neišėjo. R. pavardė yra S.. Dėl ko jis turėjo tokį pyktį O., neįsivaizduoja. Dėl nelegalių padangų jis visiškai nieko nežino.Atlyginimą gavo minimalų. Už padarytus darbus atsiskaitydavo R. S.. Jis rašydavosi už kokią sumą per dieną padarė darbų, žodžiu, kiekvienas atliktas darbas turėjo savo įkainį ir R. tai fiksuodavo. Kam tuos duomenis jis paskui perduodavo, nežino. Atliktų darbų sumą jam kompiuteryje parodydavo R., tačiau atlyginimas jam nuo to nepriklausė, gavo minimumą į kortelę ir tiek. Tą frazę, kad grynais dar gaudavo 250 Lt, yra tyrėjo pasakyta, kurią jis turėjo patvirtinti. Jeigu laikyti, kad tai yra jo žodžiai, tai reiškia, melavo, nes taip tikrai nebuvo. Kad grynais iš A. gaudavo nuo 100-400 Lt, melavo ir, kad kokį mėnesį grynų pinigų iš . negaudavo, nes būdavo mažai darbo, yra nesąmonė. Jis iš A. niekada jokių grynų pinigų negaudavo, o atlyginimas jam kas mėnesį buvo pervedamas į sąskaitą. Melavo ne savo valia. Jokio paskatinimo niekada negavo. Vienintelį kartą iš A. gavo grynų pinigų kaip dovaną, kai atvažiavo pasveikinti jo gimusio vaiko. Apie padangas nei iš kur jos buvo atvežamos, nei kas jas atveždavo, jis nieko nežino, nes tai nebuvo susiję su darbu ir nerūpėjo. Ši byla prieš A. yra grynas R. prasimanymas. Dantis jis jam išmušė dar prieš parodymų pas tyrėją davimą. Išmušė autoserviso patalpose po darbo, buvo dviese ir niekas nematė, kad sekančią dieną atėjo be dantų, matė visi, bet tiesą slėpė, nes bijojo R.. Į policiją nesikreipė, nes buvo prigąsdintas. Sekančią dieną kreipėsi į medikus, nes jam labai skaudėjo ir bijojo komplikacijų. Dabar dantis įsistatė savo lėšomis, juk nebūs be priekinių dantų. Pas tyrėją važiavo jau be dantų. Tyrėjas klausė, kur dantys, pamelavo, kad griuvo. R. buvo prigrasinęs niekam neprasitarti. Kad yra byla prieš A., sužinojo, kai gavo šaukimą pas tyrėją. P. R., kas čia per reikalas, jis jam paaiškino, kad nuvažiuosi ir papasakosi taip, kaip jis liepė. Kai nuvažiavo, jam pačiam nieko pasakoti ir nereikėjo. Tyrėjas viską skaitė iš monitoriaus, o jam tik reikėjo patvirtinti, jog taip ir buvo. Jei bandė sakyti tiesą, buvo kaltinamas melu ir išsisukinėjimu. Buvo dviese, tyrėjas ir dar vienas asmuo, kuris padėjo jį tardyti. Suprato, kad R. viską yra sudiktavęs tyrėjui, nes jis skaitė tai, ką norėjo R.. Visi jo parodymai, kurie yra neteisingi, buvo išgauti prievarta. Dėl tokių tyrėjo veiksmų niekam nesiskundė. Buvo prigąsdintas iš visų pusių. Ir teisėsaugos bijojo, ir R., nes jau buvo nuo jo nukentėjęs. R., kai mokė ką turės sakyti, pasakė, kad A. jis „suės“. Ką reikės kalbėti, jis pradėjo sakyti prieš kelias dienas, kai gavo šaukimą pas tyrėją. Dėl to paties ir dantis išmušė. Jie susiginčijo, jis bandė pasipriešinti, jog nenori blogai kalbėti apie A. su V., tai R. parodė, jog turi būti taip, kaip jis nori. R. paskutiniu metu buvo direktorius. Ir pats tai sakė, ir, kai reikėdavo kokios pažymos, jis ją pasirašydavo ir matydavo, kad jo pareigos yra direktorius. Tą vakarą jis išsikvietė greitąją, matė visi darbuotojai, kad jis yra visas kruvinas ir be dantų. Iš ligoninės jį tą vakarą parsivežė draugės brolis, jis matė, jo žmona, draugė, kad nebėra dantų, pats juk neišsidaužysi. Sekančią dieną niekam nesakė, kas jam nutiko, tik R. pasakė, kad turės jam atlyginti už dantis. R. piktai atrėžė, kad jis nieko neatlygins ir apie jo dantis nieko nežino. Daugiau su juo apie tai nekalbėjo. Susitvarkė dantis savo lėšomis, kainavo 2400 Lt. R. jam neatlygino.

Liudytojas A. M. teismo posėdyje parodė, kad 2010 m. dirbo UAB „K.“ padangų montuotoju. Į darbą priėmė R. S., kuris įformino dokumentus, su juo susitarė ir dėl atlyginimo. Tai buvo 700 Lt, kurie kas mėnesį buvo pravedami į kortelę. Jokių nelegalių grynų pinigų nėra gavęs. Darbų apskaitą vedė R., kai jos nebedirbo, tai atlikdavo A. K..Jis bendrovėje dirbo apie 9 mėnesius. R. S. iš darbo išmetė, po to jis dar dirbo 4-5 mėnesius. Jis montuodavo padangas, jo pareigos buvo šaltkalvis. Atsiskaitymas už darbus vyko kasoje. Pradžioje pinigus priimdavo S., kuris buvo vadybininkas, kai jo neliko, tai darydavo G. kuris laikinai ėjo vadybininko pareigas. Jo žiniomis R. S. buvo vadybininkas, taip jis jam prisistatė. Iš kur buvo gaunamos padangos, nežino. A. R. ir S. konfliktą nieko nežino. Tą vakarą, kai jie liko dviese, jis nebuvo, ryte viskas buvo sutvarkyta. Matė, kad R. yra be priekinių dantų, bet kas jam atsitiko, nepasakojo. Tik vėliau pasakė, kad tą vakarą jis susimušęs su S., kuris jam išmušęs dantis. Dėl kokių priežasčių tai įvyko, jis neklausinėjo, jis pats nepasakojo. S. prie jo pristojęs nebuvo, tik kartą grasino, jog už gėrimą išmes iš darbo, nors pats buvo girtas. S. buvo vadybininkas – direktorius. S. turėjo problemų dėl girtavimo. Dėl to konfliktuodavo su A.. Kartą girdėjo, kaip jiedu labai barėsi. S. iš darbo buvo atleistas už girtavimą. Išeidamas iš darbo jis pasakė, kad susidoros su visais. Tai buvo pasakyta visiems esantiems, tame tarpe ir A..

L. V. K. teismo posėdyje parodė, kad jo žmona A. K. UAB „K.“ dirbo finansininke. Įmonė užsiiminėjo automobilių remontu, atsarginių dalių prekyba ir padangų taip pat. Kaip buvo mokami atlyginimai įmonėje, nesidomėjo. Jis toje įmonėje nedirbo ir akcijų neturi. UAB „K.“ jau nebėra. Jis turi savo individualią įmonę „K.“, ji yra Vilniuje. UAB „K.“ padangas įsigydavo iš jo įmonės, o jis iš visos Europos ir Prancūzijos taip pat. Parduodavo oficialiai. Didelį kiekį UAB „K.“ paliko, kai jo įmonė išsikėlė į Vilnių. Tiesiog pagal sąskaitas faktūras perleido. Kad būtų davęs nurodymą perduoti neapskaitytus pinigus, yra nesąmonė. Kad darbuotojams būtų mokamas nelegalus uždarbis, nieko nežino.Kad įmonėje būtų kokios neapskaitytos padangos, nežino nieko. Naudotas padangas UAB „K.“ įsigydavo tik iš jo įmonės. R. S. jam yra žinomas asmuo. Tokius asmenis jis net bijo aptarinėti. Paaiškėjo tokie dalykai, jog sunku patikėti. Žmogus turėjo problemų su alkoholio vartojimu, dėl ko pastoviai konfliktuodavo su jo žmona, nes jiems reikėjo kartu dirbti. Dėl tos pačios problemos R. iš darbo buvo atleistas, va tada prasidėjo labai rimti dalykai prieš jo žmoną iš jo pusės. A. R. išmuštus dantis žino, matė ir girdėjo iš paties R.. Kad išmušė S., R. tai pasakė vėliau. Sakė, kad po darbo išgėrinėjo, susiginčijo, S. ir išpylęs dantis. Atidarė UAB , kad bendrovė veiktų. A. buvo vienintelė akcininkė. Kadangi jis su savo įmone išsikėlė į Vilnių, tai kai kurie darbuotojai iš „K.“ buvo pervesti į UAB „K“. R. M. tikrai buvo. Atlyginimas buvo pervedamas į kortelę. Pradžioje gal ir buvo išmokamas pagal kasos orderį.

Liudytojas A. G. teismo posėdyje parodė, kad atėjo paneigti kai kuriuos dalykus, kuriuos neteisingai yra nurodęs iš darbo išėjęs R. S.. Tikrai yra netiesa, kad jis per prievartą buvo paskirtas UAB „K.“ direktoriumi. Jokios prievartos nebuvo. I. S., pasiūlė, sutiko ir buvo laikinai paskirtas eiti direktorius pareigas. Prieš tai dirbo vairuotoju. Iš pradžių „K.“, vėliau UAB „K“. Nei vairuotoju dirbant, nei vėliau, direktoriumi, atlyginimas vokelyje niekada nebuvo mokamas. Visada tvarkingai gavo atlyginimą pravedimu į sąskaitą, tokį koks buvo sutartas ir viskas. Vairuotoju dirbo „K“ . Mašinas varinėdavo ir padangas parveždavo. Į „K.“ padangų neveždavo, nes jų ten būdavo, parveždavo tik blogas padangas. Kaip jos būdavo apskaitomos, nežino, nes jis parvažiuodavo, pastato mašiną kieme ir jo pareigos ties tuo baigiasi. Kad kam būtų mokamas atlyginimas vokelyje, nei matyti, nei girdėti neteko. „K.“, iki kol tapo direktoriumi, dirbo autošaltkalviu 0,75 etato, ir IĮ „K.“ vairuotoju, nes kitaip nebūtų galėjęs vairuoti mašinos. Kai buvo paskirtas direktoriumi, prekiavo padėvėtomis padangomis, tai buvo po S. atleidimo. Kai buvo direktorius S., tai jis viskam vadovavo, stovėjo prie kasos, prekiavo padangomis. Jo atlyginimas buvo nekintantis. Gaudavo minimumą ir nedaugiau. Jokie papildomi procentai prie atlyginimo nebuvo mokami ir niekada jų negavo. Atlyginimas buvo pravedamas į kortelę, tik gal kokius du kartus buvo mokamas grynais iš kasos, pasirašant kasos išlaidų orderį.Teko girdėti, kad S. bandė priversti R. duoti melagingus parodymus prieš A. jį sumušdamas. S. bandė ir su juo kalbėtis apie kažkokius reikiamus parodymus, tačiau gali būti, kad jis pasirodė stipresnis, nei R., todėl R. paliko jį ramybėje. R. S. ir G. J. yra labai geri draugai. Giedrių į darbą pasikvietė ir priėmė R.. Kai jis atėjo į darbą, dar buvo IĮ „K.“, todėl R. dar nebuvo direktoriumi, jis buvo vadybininkas. Padangos bendrovėje buvo pardavinėjamos, tačiau tvarkingai, pagal reikiamus dokumentus. Kad vyktų nelegali prekyba, tikrai to nebuvo, nes tuo užsiiminėjo jis pats. Stalčiuje buvo dokumentų segtuvai, viskas buvo apskaičiuota, viskas buvo legalu. Jie pas save, pirmame aukšte ir turėjo padangų dokumentus. Tai buvo specialūs segtuvai, kuriuose buvo visa padangų apskaita. N. P., nei Vokietijoje, nė karto nėra buvęs.Važiuodavo sunkvežimiu. Niekada neklastojo vairuotojo sekimo kortelių ir nežinotų kaip tai daroma. Kad įmonėje būtų vykę tokie dalykai, tikrai negirdėjo. Jokio bloknoto įmonėje, kuriame būtų fiksuojami neapskaityti pinigai, nebuvo. Buvo bloknotas tik toks, kuriame dėl savęs užsirašydavo parvežtas detales. Buvo laikas, kai jis dirbo IĮ „K.“ ir UAB „K“. UAB „K.“ dirbo nuo jos įkūrimo dienos. Pradirbo virš metų. R. S. irgi pradėjo dirbto IĮ „K.“, o paskui dirbo UAB „K.“, iš kurio buvo atleistas. Po S. atleidimo UAB „K.“ direktoriumi liko jis. Patapęs direktoriumi, padangomis prekiavo jis, nes direktorius buvo atsakingas ir už kasą. Taip pat priiminėdavo ir dalis. Bendrovės apskaitininke buvo A. K.. Padangų likutis buvo žinomas, viskas buvo fiksuojama dokumentuose. Kad daug yra prikalbėta netiesos apie A., sužinojo iš buvusių bendradarbių: V., R.. Sakė, kad jis per prievartą buvo paskirtas direktoriumi, kad gaudavo didelį atlyginimą. Iš tikrųjų gavo minimumą. Atostogavo vieną kartą ir tikrai prisimena, kad atostoginiai buvo išmokėti grynais. Pasirašė kasos išlaidų orderį ir pinigus išmokėjo A.. Jautėsi, kad tarp A. ir R. brendo konfliktas, nes R. turėjo problemų su alkoholio vartojimu. Kartą jie net tarnybinį pasirašė, kad R. tarnyboje buvo neblaivus. Išeidamas iš darbo jis buvo atleistas. R. pagrasino, kad iš čia visus „išės“.

L. R. S. teismo posėdyje parodė, kad įsidarbino į IĮ „K.“ vadybininku, vėliau, kai buvo atidarytas UAB „K.“, buvo paskirtas jo direktoriumi. Bendrovė užsiiminėjo automobilių remontu, dėvėtų padangų bei detalių prekyba. Pradirbo nuo 2009 m. iki 2011-01-28. Bendrovė buvo įsikūrusi adresu G., Mažeikiuose. Į darbą jį priėmė V. K. bei A. K.. Jie buvo kartu. Atlyginimas jam buvo 700 litų į kortelę ir 1000 litų gaudavo neoficialiai į rankas. Taip pat buvo mokamas 2-3 % priedas nuo mėnesio apyvartos. Tokį atlyginimą gaudavo visą laiką, kol dirbo. Grynus pinigus į rankas išmokėdavo bendrovės direktorė A. K.. Nelegalius grynus pinigus gaudavo ir kiti bendrovės darbuotojai: A. G., G. J.. Ar A. K. gaudavo, nežino. Konkrečių sumų nežino, nes kiti darbuotojai buvo apiforminti 0,5 etato. Kad žmonės gaudavo papildomą nelegalų atlyginimą, žino. Tai jam sakė pati bendrovės direktorė A. K.. Kodėl ji jam tai sakė, nežino, geri draugai nebuvo. A. R. M. gaudavo priedą prie atlyginimo – 50 % už atliktus darbus. Tai buvo neoficialus priedas. Atliktus darbus paskaičiuodavo ir pinigus išdalindavo bendrovės buhalterė A. K.. Faktiškai ji vadovavo bendrovei. Jam atlyginimus yra tekę dalinti du kartus. Kiek kam turi išmokėti buvo atspausdinta ant mažo popieriaus lapelio, t.y. vardas, pavardė ir pinigų suma. Išmokėjęs pinigus tuos lapelius išmetė. Gavę pinigus darbuotojai nepasirašė nieko. Jokių užrašų bendrovėje nevedė. Dėl savęs vedėsi tik užrašų knygelę. Joje fiksavo parduotas padangas. Vienos padangos buvo parduodamos per kasą, kitos – ne. Padangas per kasą parduodavo pagrinde įmonėms ir kai kuriems klientams – tiems, kam reikėdavo čekių. Pagrinde padangas parduodavo ne per kasą. Tai buvo daroma su A. K. žinia. Padangas apskaitydavo A. Kas pasakydavo, kiek padangų parduoti per kasą, kiek ne, dabar sunku pasakyti, praėjo nemažai laiko. Šiaip ir A. K. ir V. liepdavo kuo mažiau parduoti per kasą. Pinigus už padangas surinkdavo jis ir laikydavo paslėpęs. Paskui juos perduodavo A. K.. Surinktus pinigus rašėsi toje pačioje užrašų knygutėje. Kiek sandėlyje buvo padėvėtų padangų 2010 metų rugsėjo mėnesį, neprisimena Viskas taip ir buvo, kaip sakė per ikiteisminį tyrimą. Visas tas sumas, kurias nurodė tyrėjui, paėmė iš savo užrašų knygutės, kurias pastoviai ten fiksavo. Patvirtina, kad visus tuos pinigus, gautus pardavus padangas, atidavė A. K.. Su A. piktuoju nėra. Tik jos vyras jam grasina. Jokio tikslo jos apkalbėti neturi. Iš darbo neišėjo, buvo atleistas. Pyksta, bet ką padarysi. Dėvėtas padangas atveždavo V. K. ir jam paduodavo lapelį su nurodytu padangų kiekiu. Todėl jis ir žinojo, kiek tų padangų yra. Padangas pagrinde pardavinėdavo jis, tik kartais A.. Kiek padangų parduoda, tiek užsirašo savo užrašų knygutėje. Kiek padangų yra ,žinojo ir buhalterė A. K.. J. V. taip pat paduodavo raštelį su kiekiu. Už kiek parduoti padangas taip pat nurodydavo V. Užrašų knygutė vedėsi A. ir V. nurodymu, kad žinotų, kiek padangų parduota, kiek likę ir kiek surinkta pinigų už jas. Žodžiu, kad netrūktų pinigų, surinktų už padangas. Pradėjo dirbti IĮ „K.“ vadybininku. Į darbą jį priėmė V. K.. UAB „K.“ pradėjo dirbti nuo 2010-02-01. Jį direktoriumi dirbti priėmė abu. Tuo metu IĮ „K.“ jau nebedirbo. Jis pats asmeniškai pranešė tyrėjui, kad bendrovėje mokami neoficialūs atlyginimai. Pranešė todėl, kad jam buvo nesumokėti visi pinigai. Tai yra, nebuvo sumokėti papildomi procentai. Neoficialūs pinigai buvo mokami visiems darbuotojams. Faktiškai ir žino, ir matė, nes porą kartų teko pačiam tuos pinigus išmokėti. Pinigai buvo išmokami visiems vienu metu. Jam tuos pinigus buvo davusi išmokėti A. K.. Kada tai buvo ir kokia tiksli pinigų suma jam buvo duota, neprisimena. Neoficialūs pinigai buvo mokami mėnesio 10-15 dienomis. „K.“ dirbo iki keturių darbuotojų. Buvo direktorius ir kartu atliko pardavėjo – kasininko funkciją. Be to atliko ir kitus darbus, kurie buvo nurodomi atlikti. Už ką iš darbo buvo atleistas, nežino. Buhalterė atleido ir viskas. Prisipažinimą, kad buvo neblaivus darbo vietoje, pasirašė praėjus mėnesiui, kai buvo atleistas, nes kitu būdu jam nebūtų buvę išmokami priklausantys pinigai. Kol nesikreipė į darbo inspekciją, tol pinigų niekas neišmokėjo. Į darbo inspekciją kreipėsi todėl, kad jam buvo neišmokėti pinigai, ir kad neteisėtai buvo atleistas iš darbo. Apie jokius trūkumus bendrovėje nežino. Materialinės atsakomybės sutarties nepasirašė. Direktoriaus pareigybinės instrukcijos nepasirašė. Apie mokesčius metų gale nieko nežino, bet kad buvo „plėšiamos šaibos“, girdėjo. Darbuotojo vardas pavardė ir pinigų suma, kokią jam turi išmokėti, buvo atspausdinta lapelyje, ne ranka užrašyta. Jeigu būtų žinojęs, kad viskas taip baigsis, tuos lapelius tikrai būtų išsaugojęs. Skundą 2011-02-01 parašė todėl, kad jam buvo neišmokėtas darbo užmokestis, kurį vėliau gavo. Pinigai buvo sumokėti tik įsikišus darbo inspekcijai, gal kovo mėnesį. Parduodant dėvėtas padangas nemušo į kasą, bet registruodavo ant lapuko. Tą registraciją vedė jis. Kiek kainuoja padanga, ant jos buvo užklijuotas lipdukas. Kainą nurodydavo V. K.. Jis turėjo savo blonknotėlį, buhalterė savo. Vakare susitikdavo ir ji iš jo duomenis persirašydavo pas save. Jo bloknote buhalterė įrašų nedarydavo. Apie nelegalią veiklą anksčiau niekam nepranešė, nes norėjo išsaugoti darbą. Suprato, kad tai yra neteisėti dalykai. Kad jis, kaip direktorius, yra atsakingas už buhalterinę apskaitą, tada nesuprato, nes nelabai išmanė, ką reiškia būti direktoriumi. Suprato, kad yra bendrovės vadovas, nors praktiškai niekam nevadovavo. Susitarimas buvo toks: atlyginimas 1000 litų. 700 lt į kortelę ir 300 grynais į rankas. Ir dar į rankas 2-3 % nuo mėnesio apyvartos. Visą padangų apskaitą vedėsi pas save bloknotėlyje. Kiek priima, kiek parduoda 2-3 kartus per metus jie jas suskaičiuodavo sandėlyje. Padangos, kurios parduodant buvo mušamos į kasą, buvo rašomos atskirai. Padangos, kurios parduodamos ne per kasą, buvo rašomos irgi atskirai. Bet viskas buvo fiksuojame tame pačiame bloknotėlyje. Bloknotėlyje duomenis suvesdavo kas dvi tris dienas. Bloknotėlį vedė per visą laiką, kol dirbo. Bloknotėlį perdavė tyrėjui, tačiau jame nebebuvo visų lapų. Trūko kai kurių mėnesių apskaitos. Lapus išplėšė A. K. jų konflikto metu. Dėl ko susibarė, dabar nebeprisimena. Ji paprašė pateikti bloknotėlį, jis padavė jai, o ji paėmė kai kuriuos lapus ir išplėšė. Apie nelegalią apskaitą tuo metu kalbos nebuvo. Pasibardavo su A. darbo metu. Dėl jo girtavimo konfliktų praktiškai nėra buvę. Tik tą paskutinę dieną, kai jį atleido. Tą dieną buvo pagiringas. Tyrėjo prašė, kad jo neišduotų, nes mažiausiai norėjo bendrauti su K. Suprato, kad be jo niekas nieko neišsiaiškins. Tačiau mažiausiai norėjo dalyvauti pats. Šis jo skundas yra ir kerštas ir ne A. už tai, kad neatsiskaitė. Su R. M. yra ir susibarę, ir susimušę. Priežasties neprisimena, nes tai buvo prieš metus laiko. Tada dar dirbo kartu, , žino, kad buvo žiema. Išeidamas iš darbo pasakė A., jog suves sąskaitas, taip nepaliks, nes ji jį atleido už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Būtų atleidusi dėl kitos priežasties, tikrai nebūtų nieko daręs Dėl jokių parodymų tyrėjui su M. kalbėjęs nėra ir nieko nėra nurodinėjęs. Po apklausos jis pats jam skambino ir klausė, ką jis čia pridirbo, nuogąstavo, kad jį atleis iš darbo. Ko R. klausė tyrėjai ir ką jis pasakojo, jis neklausinėjo ir jis jam nepasakojo. Susimušęs su M. buvo prieš apklausą. Tai buvo vienintelis kartas, po to daugiau konfliktų neturėjo.

Liudytojas A. K. teismo posėdyje parodė, kad jis dirbo 2010 m. IĮ „K.“ padangų montuotoju. Vėliau buvo įkurtas UAB „K.‘ tai visi perėjo į bendrovę. Bendrovė buvo įsikūrusi adresu G.., Mažeikiuose. Kadangi yra studentas, tai dirbo tik pusę etato ir atlyginimas jam buvo kas tai virš 300 Lt. Atlyginimas būdavo pervedamas į kortelę banke. 2010 m. spalio mėnesį A. paprašė, kad po darbo jis permontuotų jos giminaitei padangas, jis sutiko ir po darbo pasilikęs tai atliko. Už darbą jam A. davė 100 Lt. Niekur nepasirašė. Tai buvo kaip už papildomą, po darbo. Kad turės tai padaryti, A. jam buvo sakiusi prieš kokias dvi dienas, tačiau tada buvo daug darbo, daug užsakymų, todėl darbo metu nebuvo kada, teko pasilikti po darbo. Klientai jiems tiesiogiai pinigų niekada nemokėjo. Visi atsiskaitydavo pas R. S. kasoje. Kad pasipykdavo A. K. su R. S. yra tekę girdėti, tačiau priežasties tikrai nežino. K. R. atėjo į darbą išgėręs, tai A. labai pyko.Ar R. iš klientų gautus pinigus mušdavo į kasą, nežino, tuo nesidomėjo. Jis atlikdavo darbą, o klientas atsiskaitydavo su R..

Civilinio ieškovo atstovė, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotoja S. K. teismo posėdyje parodė, kad 2011 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje gavo iš FNTT Šiaulių apygardos valdybos pranešimą apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl UAB „ K.“ veiklos pagal pareikštus įtarimus A. K.. Apie tai, kad ši bendrovė yra neapskaičiusi pajamų už parduotas padangas, apie nesumokėtus mokesčius Valstybės biudžetui ir apie padarytą žalą valstybei. Buvo atlikta ūkinės finansinės veiklos dokumentinis tyrimas, surašyta specialisto išvada, ko pasėkoje buvo paskaičiuota Valstybei padaryta žala ir pareikštas civilinis ieškinys Civilinis ieškinys yra 19514,02 Lt. Jis susideda iš 11474,59 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 7252,30 Lt pelno mokestis, 782,41 Lt gyventojų pajamų mokestis ir 4,80 Lt įmokos garantinio fondo. Tokią sumą prašo priteisti. Ieškinys yra pagrįstas FNTT specialisto išvada.

S. Z. Š. teismo posėdyje parodė, kad kiek nesumokėta pridėtinės vertės mokesčio ir kiek pelno mokesčio, paskaičiavo pagal R. S. pateiktą užrašų knygutę. Iš S. parodymų ir užrašų knygutės duomenų. Jeigu tie pinigai neapskaityti, tai kokie kiti duomenys gali atsirasti. Jie turi tik užrašų knygutę. Kaip būtų kitu atveju, atsakymo pas ją nėra. Ji nedarė viso bendrovės buhalterinės apskaitos audito, jai buvo duotas konkretus laikotarpis. Ji už tuos metus suskaičiavo pelną, o kada pildo metines deklaracijas, tada įvertina pelną praėjusių metų nuostolį. Praėjusių penkių metų ji netikrino. Ji nepildė deklaracijos, bet apskaičiavo, kad už tuos metus jie papildomai privalo sumokėti 7250 Lt. Deklaracija toje vietoje jau yra įvertinta, todėl ji ir parašė, kad sumokėti papildomai. Duomenų apie padangų trūkumą nebuvo. Pagal buhalterinius duomenis viskas atitiko. Ji tyrimą daro iš jai pateiktų dokumentų. Ji išvadoje nieko netvirtina. Kas dėl padangų, ji jų inventorizacijos tai datai neturi. Kas pas ją yra parodyta, tai yra viskas. O kad S. parodė, kiek padangų yra neapskaityta, tai, matomai, jų įsigijimas ir nebuvo apskaitytas. Rėmėsi pagal pateiktą užrašų knygutę ir liudytojo apklausos protokolą. Ji kategoriškai neteigia, kad padangos buvo neapskaitytos, ji parašė „jeigu“. Dėl padangų pardavimo, kurios nebuvo apskaitytos, ji tokių oficialių duomenų neturi. Jeigu įsigyta buvo be dokumentų, parduota be dokumentų, veikos nustatyti negali. Turtas yra ir padangos, ir pinigai. Nuosavas kapitalas yra tas, kada keičiasi pelnas. Įsipareigojimai yra tai, kada perka ir lieka skolingi tiekėjams. Ar įmonė buvo skolinga tiekėjams, po šitiek laiko pasakyti negali. Įmonėje nėra duomenų, kad padangas įsigijo, tačiau yra užfiksuoti duomenys, kad padangas pardavė. Jeigu pardavė, vadinasi, iš kažkur įsigijo, juk ne oru tos padangos atskrido. Lieka neaišku, ar tiekėjams sumokėjo. Ji nėra įsitikinusi, kad įmonė tas padangas nusipirko, ji parašė „jeigu“ , o nusipirko, ar ne išsiaiškinti yra teismo pareiga, ne jos. Jie rašo pagal gautus dokumentus, o teismas sprendžia kiek tie dokumentai yra tikri. Visus duomenis paėmė iš knygutės. Viską paaiškina bendrovės direktorius R. S.. Jis paaiškina, kad 140 Lt tai yra oficialiai gauti pinigai, o kita suma 940 Lt yra neapskaityti pinigai. Ką reiškia trečias stulpelis, neatsimena. Čia lyg tai nurodyti kiekiai, tačiau nėra tuo tikra. Jai pagrinde buvo pinigai, kitų duomenų neatsimena, jie nebuvo esminiai. Ji vadovavosi tik pinigais. Ir suskaičiavo visus tuos mokesčius pagal vidurinės eilutės sumas. Pagal teisinį reglamentavimą ir įstatymą įmonėje už buhalterinės apskaitos organizavimą atsakingas direktorius. Jeigu bus nustatyta, kad padangos tikrai buvo neapskaitytos, kas už tai buvo atsakingas, nuspręs teismas. Už darbo užmokesčio organizavimą kas atsakingas, nežino, nes nežino, kokia ten buvo vidaus tvarka. Atlyginimai, tai yra pinigai ir tai yra buhalterija. Už žiniaraščių sudarymą, už pinigų išmokėjimą atsakinga yra buhalterė, o už organizavimą atsakingas direktorius. Kas atsakingas šiuo konkrečiu atveju, atsakyti negali, nes jai nežinoma jų vidaus tvarka, kaip ten buvo nustatyta. Už visą buhalterinės apskaitos vedimą atsakingas vadovas, o buhalterija turi vykdyti savo darbą. Pagal teisinį reglamentavimą buhalteris atsako už teisingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Tai yra įrašų tikrumą.

Kaltinimas A. K. įvykdžius nusikalstamą veiką , numatytą LR BK 222 str. 1d., yra grindžiamas šiais rašytiniais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdžio metu : I tomas : 2011 02 14 tarnybiniu pranešimu dėl nusikalstamos veikos ( b.l. 3 ); 2011 02 01 skunde nurodyta informacija ( b.l. 13 ), R. S. e- mailu ( b.l. 14 ), R. S. e- mailu ( b.l. 15 ), 2011 02 14 ;liudytojo R. S. apklausos protokole užfiksuotais duomenimis ( b.l. 16-18 ); 2011 02 14 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotais duomenimis ( b.l. 19 ), 2011 02 17 apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis ( b.l. 20-21 ), atšviesta užrašų knygute , joje užfiksuotais duomenimis ( b.l. 22-26 ), 2011 02 18 Telšių rajono apylinkės teismo nutarties turiniu ( b.l. 36 ), 2011 04 01 telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole užfiksuotais duomenimis ( b.l. 37-38 ),UAB „ Kl. „ juridinio asmens duomenimis ( b.l. 44-45 ), SODRA duomenimis ( b.l. 46 ), juridinio asmens duomenimis ( b.l. 47-49 ),2011 05 05 liudytojo A. M. apklausos protokole užfiksuotais duomenimis ( b.l. 50-51 ), 2011 05 05 liudytojo G. J. apklausos protokole užfiksuotais duomenimis ( b.l. 52-54 ), 2011 04 01 liudytojo A. K. apklausos protokole užfiksuotais duomenimis ( b.l. 57-58 ), 2011 04 01 liudytojo R. M. apklausos protokole užfiksuotais parodymais ( b.l. 59-61 ),2011 09 05 liudytojo V. K. apklausos protokole užfiksuotais parodymais ( b.l. 63-64 ), 2011 04 11 kratos protokole užfiksuotais duomenimis ( b.l. 71-72 ), 2011 04 11 kratos protokole užfiksuotais duomenimis ( b.l. 79-80 ), 2011 04 11 apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis ( b.l. 81-84 ), PVM sąskaitomis – faktūromis ( b.l. 85-87 ), prekių perdavimo aktu ( b.l. 88 ), prekių pirkimų sąrašu ( b.l. 89 ), UAB „ Klivos servisas“ prekių pirkimais ( b.l. 90 ), 2011 04 18 apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis ( b.l. 91-92), 2011 04 12 apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis ( b.l. 93), VSDFV Mažeikių skyriaus pateiktais duomenimis ( b.l. 99-104) pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose nurodytais duomenimis ( b.l. 107 -114), mėnesinėse pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijose nurodytais duomenimis ( b.l. 115-125 ), metinėse A klasės išmokų , nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijose užfiksuotais duomenimis ( b.l. 124 ), nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos A klasės išmokos, nuo jų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis duomenimis ( b.l. 127-128 ), mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių deklaracijoje nurodytais duomenimis ( b.l. 129 ), 2011 05 12 A. K. paaiškinimu dėl dokumentų pateikimo ( b.l. 131 ) dokumentais, nurodytais sąraše ( b.l. 132 ), dokumentais, nurodytais perdavimo- priėmimo akte ( b.l. 133 ), dokumentais, nurodytais dokumentų perdavimo akte ( b.l. 134 ) 2011 07 08 ūkinės finansinės veiklos tyrimo medžiagos apraše nurodytais duomenimis ( b.l. 135 ), 2011 07 08 specialisto išvadoje dėl UAB „ K.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo duota išvada ( b.l. 139-146 ), 2011 06 23 dokumentų perdavimo – priėmimo akte nurodytais duomenimis ( b.l. 147 ), registravimo pažymėjimu ( b.l. 148 ), pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo registracijos pažymėjime užfiksuotais duomenimis ( b.l. 149 ), UAB „ K.“ įstatais ( b.l. 1500151 ), UAB „ Klivos s.“ steigimo aktu ( b.l. 152-153 ), 2010 02 01 R. S. darbo sutartimi ( b.l. 154 );IIt.- 2010 02 01 darbo sutartimi ( b.l. 1 ), atšviestos užrašų kygutės lapais ( b.l. 2-6 ), atsargų likučių paskaičiavimu ( b.l. 9-19 ), UAB „ K.“ inventorizacijos aprašu ( b.l. 20-21 ), atsargų likučių apskaičiavimu ( b.l. 22-57 ), 2011 02 14 liudytojo R. S. apklausos protokole užfiksuota informacija ( b.l. 58-60 ), 2010 02 01 darbo sutartimi ( b.l. 61 ), 2011 04 01 liudytojo R. M. apklausos protokole užfiksuotais duomenimis ( b.l. 62-64 ), 2010 02 01 darbo sutartimi ( b.l. 65 ), darbo užmokesčio žiniaraščiais ( b.l. 67-78 ), UAB „ K.“ darbuotojams oficialus ir neoficialus išmokėtas darbo užmokestis – lentelė , sudaryta vyr. specialistės Z. Š. ( b.l. 79 ), 2011 08 30 įtariamosios O. K. apklausos protokole užfiksuotais duomenimis ( b.l. 99-100 ); IIIt. asmens gydymo duomenys ( b.l.46-51 ,54-56 ), atlyginimo išmokėjimo per kasą duomenimis ( b.l. 61 ), atsargų apyskaita nuo 2010 08 01 iki 2010 08 31 ( b.l.62-66 ), pinigų pervedimu ( b.l. 67 ); atskiroje dėžėje esančiais dokumentais : kasos juostos 13 vnt.; Kasos sutarčių registracijos žurnalas; Kasos knyga už laikotarpį 2010-02-01 iki 2011-02-28; Segtuvas „Atsargų apskaita 2010-03-01 iki 2011-02-28; Didžioji knyga už laikotarpį 2010-02-01 iki 2011-02-28; Bendrasis žurnalas už laikotarpį 2010-03-01 iki 2011-02-28; Kasos operacijų žurnalo kopija už laikotarpį 2010-02-01 iki 2010-0224; Kasos operacijų žurnalas už laikotarpį 2010-02-01 iki 2011-02-28; Banko dokumentai už laikotarpį 2010-03-01 iki 2011-02-28; Kasos dokumentai už laikotarpį 2010-03-01 iki 2011-02-28; Automobilių aptarnavimo sutartys už laikotarpį 2010-03-01 iki 2010-04-26; Automobilių aptarnavimo sutartys už laikotarpį 2010-04-27 iki 2010-06-30; Automobilių aptarnavimo sutartys už laikotarpį 2010-07-01 iki 2010-08-31; Automobilių aptarnavimo sutartys už laikotarpį 2010-09-01 iki 2010-12-30; Automobilių aptarnavimo sutartys už laikotarpį 2011-01-01 iki 2010-02-28; Aplankai su dokumentais už laikotarpį 2010-02-01 iki 2011-02-28.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti visus bylos įrodymus ((duomenys neskelbtini)straipsnio 1 dalis) ir vertinti juos pagal savo vidinį įsitikinimą (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Kartu įstatymas imperatyviai nurodo, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomi įrodymų įvertinimo (ir jų priimtinumo ar atmetimo aspektu) motyvai ((duomenys neskelbtini)straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalies 3 punktas). Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vadinasi, byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinamas jų visetas, o ne atskiri duomenys. Tai sudaro prielaidas konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2K-43/2006).

Motyvuojamoji dalis

LR BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Taigi, spręsdamas, ar išnagrinėtus duomenis pripažinti įrodymais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams ir ar jie patikrinti BPK numatytais veiksmais.

Sprendžiant, ar duomenys yra gauti teisėtais būdais, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas – proceso dalyvis ar valstybės institucija (pareigūnas) – šiuos duomenis surinko ir pateikė į bylą, nes skirtingų subjektų elgesiui taikomi skirtingi principai. Tais atvejais, kai reikšmingus bylai duomenis pateikia proceso dalyviai (įtariamasis, kaltinamasis, gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, taip pat įtariamojo, kaltinamojo, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo atstovas) arba bet koks fizinis ar juridinis asmuo (BPK 98 straipsnis), teismas turi patikrinti, ar šie duomenys gauti įstatyme neuždraustu būdu (principas „galima tai, kas neuždrausta įstatymo“).

Vertindamas įrodymus, teismas ne tik turi laikytis BPK nustatytų taisyklių, bet ir įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.

Teismo baigiamasis aktas gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais.

Vertinant ekspertizės aktą ar specialisto išvadą, turi būti patikrintas ir įvertintas ne tik jų sąsajumas (liečiamumas) ir leistinumas, bet ir kai kurios kitos aplinkybės, būtent: ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas; ekspertui ar specialistui pateiktų pradinių duomenų teisingumas; ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumas; taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas; ar ekspertas ar specialistas neviršijo savo specialių žinių ribų ir ar nesprendė klausimų, kurie viršija jo kompetencijos ribas, ir pan. (Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 11 d. nutartis Nr. 2K-2/2005).

Įrodymais nepripažįstami duomenys, kurių gavimo tvarkos pažeidimai kelia abejonių duomenų patikimumu ir šių abejonių nėra galimybės pašalinti atliekant kitus BPK numatytus veiksmus, taip pat duomenys, kuriuos gaunant buvo atimtos ar iš esmės suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės.

Kaltinamoji A. K. , kaltinama veikos, numatytos LR BK 222 str. 1d., įvykdymu , išteisintina , nes neįrodyta, kad kaltinamoji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir abejonėmis . Pagrindinis įrodymas šioje byloje yra liudytojo R. S. parodymai, jo pateikta užrašų knygelė, kuriais remiantis buvo grindžiama specialisto išvada. Laikytina, kad 2011 07 08 specialisto išvadoje Nr.5-4/68 naudojamų šaltinių tikrumas, leistinumas ir patikimumas prieštarauja LR BPK 20 str. 4 d. įtvirtintai nuostatai.

Vadovaujantis Lietuvos aukščiausiojo teismo (toliau - LAT) suformuotais apibendrinimais (2007-06-28 LAT apžvalga „Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga" Nr. T-l), vertinant specialisto išvadą, patikrinamas ir įvertinamas ne tik jos sąsajumas (liečiamumas) ir leistinumas, bet ir kai kurios kitos aplinkybės, būtent: taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas; pateiktos specialistui medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas; pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumas; požymių, kuriais remdamasis specialistas duoda išvadą, nustatymo teisingumas. Analizuojant minėtą specialisto išvadą , akivaizdžiai matosi atliktos specialisto išvados besąlygiškas rėmimasis pateiktais baudžiamojoje byloje apklaustų liudytojų parodymais, t.y. būtent R. S. parodymais ir jo pateikta užrašų knygute. Laikytina, kad liudytojo R. S. pateikta užrašų knygutė negali būti laikytina įrodymu, nes joje surašyti nežinia iš kur gauti, nežinia kada surašyti, nežinia kokie skaičiai, nenurodant nei datos, nei laiko, nei vietos, ir toje knygutėje surašyti duomenys suprantami ir suvokiami tik vienam R. S. ir tos jo pateiktos užrašų knygutės skaičių , nežinia ką reiškiančių, neįmanoma patikrinti. Gi bendrovėje nebuvo atlikta inventorizacija ir nebuvo nustatyta , ar yra neapskaitytų padangų iš viso ir ar jos tokios kada nors buvo ir kieno priklausomybėje galėjo būti, jei buvo. Gi liudytojo R. S. parodymai taipogi negali būti vieninteliu A. K. kaltės įrodymu, atsižvelgiant į tai, kad jų santykiai nėra geri ir kad R. S. turi kerštą būtent A. K., kuri jį atleido iš darbo už girtavimą, ką jis ir pats patvirtino teismo posėdžio metu.

Specialistas gali savarankiškai pasirinkti tyrimo metodus, juos taikyti, vertinti gautus rezultatus, formuluoti išvadas, tačiau pats savarankiškai vertinti bylos medžiagą, kuri naudojama specialisto išvadoje yra neleistina ir niekur nereglamentuota. Laikytina, kad specialistas nepagrįstai vertino jam pateiktą ikiteisminio tyrimo pareigūno medžiagą, naudodamasis tik pateikta užrašų knygute bei liudytojų parodymais, kas kelia abejones dėl atliktos specialisto išvados pagrįstumo ir tikrumo - naudojamų liudytojų apklausos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šios liudytojų apklausos yra pirminės, duomenys gauti tik prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, apklausos nėra patvirtintos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, todėl remtis tokiais duomenimis ir naudoti juos specialisto išvadoje, kuri yra šioje byloje beveik svarbiausia baudžiamosios bylos dalis apskaičiuojant galimai padarytą žalą bei nustatant pasekmes, yra laikytina netinkamu įrodymu ir verčia abejoti specialisto išvados pagrįstumu ir leistinumu. Liudytojų apklausos, kurias vertino specialistė ,nepatvirtintos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, o užrašų knygutė nelaikytina įrodymu dėl jos neiformatyvumo BPK įrodymų vertinimo prasme.

Dėl paminėtų priežasčių, specialisto išvada yra abejotina LR BPK 20 str. 4 d. prasme, nes specialisto išvada, kaip įrodymų šaltinio, vertinimas turi specifiką, kurią lemia tai, kad aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, nustato asmuo, turintis specialių žinių. Proceso dalyviai, išskyrus patį specialistą, vertinantys specialisto išvadoje pateiktus duomenis, tokių žinių neturi. Kaip matyti iš aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių, specialistas surašęs specialisto išvadą , taipogi nurodė jos sąlyginumą : nurodė, kad jei taip buvo, tai duodama tokia išvada- t.y. , iš esmės savo išvadą grindė prielaidomis, duodamas sąlyginę išvadą. Pažymėtina, kad pasikeitus duomenims, kuriais specialistas rėmėsi: liudytojų parodymais, iš esmės keistųsi ir pačios specialisto išvados vertinimas pagal LR BPK 20 str. nuostatas. Kadangi pripažįstama, kad R. S. pateikta užrašų knygutė dėl jos nesuprantamo turinio ir tik vienam R. S. suprantamų užrašymų joje, kurie yra neinformatyvūs, teismo nelaikytina įrodymu, todėl ir specialisto išvada, kuris iš esmės grindžiama išvada, nelaikytina įrodymu. Byloje esantys ir teismo posėdžio metu ištirti dokumentai neturi jokios įrodomosios galios, nes nėra nustatyta neapskaitytų padangų ar neapskaityto darbo užmokesčio, toks tikrinimas bendrovėje atliktas nebuvo. Teismo posėdžio metu liudytojas M. kategoriškai patvirtino, kad A. K. niekada nemokėjo atlyginimo jam grynais , įmonėje visada būdavo pasirašoma. Jei daryti prielaidą, kad bendrovėje buvo mokamas neapskaitytas atlyginimas, tai pats R. S. teismo posėdyje parodė, kad tokį atlyginimą mokėdavo būtent jis, kad lapelius su atlyginimo dydžiu duodavo jam buhalterė ir pinigus duodavo jam buhalterė ; tačiau apart R. S. parodymų, jokių objektyvių duomenų, kad būtent buhalterė išduodavo išmokėti nelegalius pinigus, nėra; gi pinigus mokėdavo būtent R. S., kuris buvo bendrovės vadovas, kaip jis pats nurodė teismo posėdžio metu, tačiau nėra įrodymų kokius jis pinigus mokėdavo ir už ką. Nėra jokių įrodymų , kad bendrovėje buvo neapskaitytų grynųjų pinigų, iš kurių būtų galimai R. S., tuo metu buvusio bendrovės vadovo, mokėtas nelegalus atlyginimas, apie kurio mokėjimą kad žinotų buhalterė ir duotų tuos nelegalius pinigus R. S. išmokėti darbuotojams, įrodymų nesurinkta, nes liudytojo R. S. parodymų patikrinti nėra galimybių, atsižvelgiant į tai, kad byloje liudytojai R. S. ir M. duoda kardinaliai priešingus parodymus, kai M. kategoriškai nurodo, jog negaudavo jokių nelegalių pinigų ir kad R. S. bijodamas bei būdamas sumuštas, jo tvirtinimu, R. S. išmušė jam du dantis, kad jis duotų tokius parodymus, kokių jis nori, buvo priverstas meluoti. Gi atsakomybė už darbo užmokesčio mokėjimo pažeidimus yra nustatyta LR ATPK : Už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje pažeidimus administracinėn atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį traukiami darbdaviai ar jų įgalioti atstovai. Darbo kodekso 24 straipsnyje apibrėžta darbdavio atstovo sąvoka. Jame nustatyta, kad darbdaviui atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas. Darbo užmokesčio mokėjimas yra ūkinė operacija, kuri vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. I dalimi turi būti pagrįsta apskaitos dokumentais. T. Į. vadovas (darbdavys) yra atsakingas už tai, kad darbo užmokestis būtų mokamas ir apskaitomas taip, kaip to reikalauja įstatymai. Pagal (duomenys neskelbtini). 1 dalį, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimas — užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už (duomenys neskelbtini) straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, — užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.Pagal (duomenys neskelbtini). 3 dalį, tyčinis darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimas arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas — užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už 41⁴ straipsnio trečiojoje dalyje numatytus pažeidimus, — užtraukia baudą nuo dvidešimties tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų.

Vertinant telefoninio pokalbio įrašą, laikytina, kad jis neturi įrodomosios galios, nes apie nusikalstamos veikos padarymo vietą, laiką ir datą bei aplinkybes tokios informacijos nesuteikia.

Ištyrus visus įrodymus, laikytina, kad neįrodyta, jog kaltinamoji A. K. įvykdė nusikalstamą veiką , numatytą LR BK 222 str. 1d. todėl ji išteisintina( LR (duomenys neskelbtini) str.5d. 2p. )

Kadangi kaltinamoji A. K. išteisintina , nes neįrodyta, kad ji dalyvavo darant nusikalstamą veiką, civilinis ieškinys atmestinas ( LR BPK 115 str.3d.1p. )

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR B. P. Kodekso 115 str. 3d.1p., 297 str. –307 str., 303 str. 5 d. 2p.,teismas

nusprendė:

A. K., kaltinamą pagal LR BK 222 str. 1d. išteisinti, nes neįrodyta, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką ( LR (duomenys neskelbtini) str. 5d. 2 p. )

Klaipėdos AVMI civilinį ieškinį A. K. 19 514,02 lt sumai atmesti( (duomenys neskelbtini) str. 3d.1p. ).

UAB „ K.“ buhalterinius dokumentus, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti bendrovei UAB „ K.“ . Užrašų knygutę su įrašais, 3 kompaktinius diskus, 3 kištukines (USB ) atmintines palikti saugoti byloje.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą, taikytą 2012 03 12 teismo nutartimi, kuria laikinai buvo apribotos A. K. , a/k (duomenys neskelbtini) , gyvenančios U. , Vilniaus m., nuosavybės teisės į butą su rūsiu, kuris yra T. , Mažeikių m., unikalus Nr. , nuosavybės teise priklausantį A. K., šio nuosprendžio nuorašą, jam įsiteisėjus, išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą, skundą paduodant Mažeikių rajono apylinkės teisme .

Teisėja S. G.