Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnį, ir nuteistas 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis pridėta prie 2022 m. kovo 31 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės ir A. M. skirta galutinė subendrinta – 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. gegužės 10 d., BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu įskaityta bausmė atlikta iki 2022 m. gegužės 10 d. pagal 2022 m. kovo 31 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendį.

Iš A. M. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. M. pagal BK 242 straipsnį nuteistas už tai, kad vengė sugrįžti į įkalinimo vietą, o būtent: atlikdamas laisvės atėmimo bausmę atvirosios kolonijos sąlygomis (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turėdamas teisę išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų pagal 2021 m. liepos 2 d., reg. Nr. 4/07-147, (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus nustatytą tvarką, 2022 m. vasario 3 d. apie 13.05 val. buvo išleistas į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau be svarbios priežasties nustatytu laiku 2022 m. vasario 3 d. 14.05 val. į (duomenys neskelbtini) pataisos namų atvirąją koloniją negrįžo.

2. Marijampolės apylinkės teismas, pripažinęs A. M. kaltu pagal BK 242 straipsnį, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, teismas sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. M. paskyrus BK 242 straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą artimesnį vidurkiui (1 metai 3 mėnesiai). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Įvertintos ir tos aplinkybės, kad A. M. nusikaltimą padarė iki paskutiniojo nuosprendžio, kuriuo buvo paskirta subendrinta bausmė už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, priėmimo, todėl bausmės subendrintos 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu ir paskirta galutinė subendrinta – 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo A. M. apeliaciniame skunde klausimas dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo ir kaltės nėra keliamas. Nuteistasis nesutinka su jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu, prašo švelninti paskirtą bausmę arba taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

6. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, ir vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis).

8. Skundžiamu nuosprendžiu A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 242 straipsnyje padarymo. Baudžiamajame įstatyme už šią nusikalstamą veiką yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Nors pirmosios instancijos teismas A. M. paskyrė griežčiausios rūšies bausmę – laisvės atėmimą, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad bausmės skyrimą reglamentuojančios BK normos buvo pritaikytos neteisingai ir dėl to A. M. buvo nubaustas per griežtai.

9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą paskirti A. M. laisvės atėmimo bausmę grindė tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe susijusiomis aplinkybėmis, jas nuosprendyje aptarė ir teisingai įvertino, kaip rodančias, kad paskyrus švelnesnės rūšies bausmę BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebus pasiekti. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad šis teistumas A. M. nėra pirmas. Praeityje A. M. buvo teistas ne vieną kartą už įvairių nusikalstamų veikų, tame tarpe ir analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Anksčiau taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės, taip pat, nuteistojo teisinę atsakomybę švelninančios priemonės – bausmės vykdymo atidėjimas, teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, kadangi asmuo ir toliau pakartotinai daro nusikalstamas veikas. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamą veiką, kurią padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, turėdamas neišnykusį teistumą. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. M. nėra linkęs koreguoti savo elgesio, išvadų nedaro, jam taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės, taip pat ir griežčiausios rūšies terminuoto laisvės atėmimo bausmės pozityviems elgesio pokyčiams įtakos neturėjo, nuo naujų nusikalstamų veikų darymo jo nesulaikė.

10. Aptartos aplinkybės yra nepalankios nuteistajam, jį charakterizuoja išimtinai neigiamai ir tuo pačiu leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad švelnesnės nei laisvės atėmimo bausmės skyrimas neatitiktų bausmės tikslų ir paskirties bei nuo naujų nusikaltimų darymo nuteistojo nesulaikytų. Nors byloje yra nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuteistasis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, jos nepakanka paskirtos bausmės švelninimui. Juolab, kad nustatyta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kadangi nusikaltimą padarė recidyvistas. Šios aplinkybės nuosprendyje buvo tinkamai įvertintos ir nuteistajam, nors ir esant neigiamai jo charakteristikai, buvo paskirta nežymiai didesnė, nei BK 242 straipsnyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, bausmė (1 metai 3 mėnesiai). Byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, A. M. kaltu prisipažino, todėl teismas teisingai taikė BK 64¹ str. nuostatas ir pagrįstai paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl paskirtosios 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo. Skundo argumentus dėl siekio dirbti, keisti gyvenimo būdą teisėjų kolegija laiko deklaratyviais. Priešingai, bylos duomenys apie sistemingą apelianto nusikalstamą elgesį rodo, kad jis nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų ir neatsisako savo kriminalinių polinkių, nusikaltimus daro sistemingai.

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių nuostatas ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis pagrįstai pridėta prie 2022 m. kovo 31 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės ir A. M. paskirta galutinė subendrinta – 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri savo rūšimi bei dydžiu yra teisinga, ją švelninti nuteistojo apeliaciniame skunde dėstomais argumentais nėra pagrindo.

12. Skunde nuteistasis taip pat prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. BK 75 straipsnyje įtvirtintas bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teismų praktikoje nustatyta, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tais atvejais, kai be BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal formuojamą teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014). Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų buvo teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012). Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-306-697/2019).

13. A. M. nuteistas už vieno tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams. Nagrinėjamu atveju egzistuoja formalus pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Visgi, kaip jau aptarta aukščiau šioje nutartyje, vien formaliųjų pagrindų buvimas nėra pakankamas. Sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, būtina įvertinti ar nuteistojo atžvilgiu pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, bus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai. Nors kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo A. M. prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, ką pirmosios instancijos teismas įvertino kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nei ši, nei kitos nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus A. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą. Šis teistumas A. M. jau ne pirmas, anksčiau jis yra daug kartų teistas, tame tarpe ir už žmogaus nužudymą, taip pat už sveikatos sutrikdymą, bei analogiškos veikos, t. y. vengimo grįžti į įkalinimo vietą padarymą. Įvertinus minėtas aplinkybes, A. M. puikiai žinojo jam kilsiančias pasekmes nesilaikant BK 242 straipsnyje įtvirtintų nuostatų reikalavimo, tačiau to nepaisė. Teismo vertinimu, tokiu savo elgesiu A. M. nerodo nei menkiausių pastangų savo gyvenimo būdą keisti teigiama linkme, o priešingai, demonstruoja nepagarbą įstatymams bei aplinkiniams. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad A. M. yra recidyvistas, akivaizdžiai linkęs daryti nusikaltimus, kritiškai savo elgesio nevertina, neturi jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, dėl ko nuteistojo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

14. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apelianto skunde nėra nurodyta jokių aplinkybių, kurios ypatingai lengvintų jo teisinę padėtį ir būtų pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę. Įvertinus tai kas išdėstyta, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.