Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-6591-257/2019

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-08-29
Bylos Nr.: I-6591-257/2019
Teisminio proceso Nr.: 3-64-3-01278-2019-6
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas: E. L.
Atsakovas: Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių

Administracinė byla Nr. I-6591-257/2019Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01278-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1; (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 29 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,nedalyvaujant pareiškėjui E. L.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalą.

Pareiškėjas E. L. į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimu (b. l. 124). Skunde (b. l. 1–2) nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas periodiškai nuo 2016 m. spalio 12 d. iki 2018 m. sausio 15 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Buvo laikomas perpildytose kamerose, kur ploto tekdavo gerokai mažiau, nei tai numato teisės normos, ypač atmetus plotą, kurį užima baldai, sanitarinis mazgas, dėl to buvo apsunkintas priėjimas prie stalo, prausimosi kriauklės ir sanitarinio mazgo. Kamerų patalpos nebuvo pakankamai vėdinamos, sienos ir lubos apipelijusios, šlapios, nuo lubų su pelėsiu krito tinkas, nebuvo užtikrintas pakankamas apšvietimas ir silpo regėjimas. Tualeto patalpos nebuvo atitvertos 170 cm sienelėmis, todėl gamtinius reikalus atlikdavo stebint pašaliniams asmenims, o į gyvenamąją patalpą sklido šlapimo tvaikas. Nebuvo įrengta rankšluosčių, drabužių džiovyklos, todėl drėgni rankšluosčiai, jais pasinaudojus, pūdavo. Dėl to jis patyrė nervinę įtampą, stresą. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą. Prašo už laikotarpį, praleistą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimu (b. l. 124).

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 8–15) nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 m² (6.15 p.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) buvo pripažinta netekusia galios. Minėtu įsakymu buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuri nustato tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus. Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios, ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².

Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-07-02 pažymos Nr. 60/09-23846 dėl E. L., pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2016-10-18 iki 2018-01-15 buvo laikomas šiose kamerose: kameroje Nr. 103 buvo laikomi 3–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 5,86 iki 4,4 m², kameroje Nr. 101 buvo laikomi 2–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 9,13 iki 3,65 m², kameroje Nr. 18 buvo laikomi 4–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 4,64 iki 3,71 m², kameroje Nr. 24 buvo laikomi 2–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 9,43 iki 4,71 m², kameroje Nr. 30 buvo laikomi 5–6 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 4,67 iki 3,9 m², kameroje Nr. 92 buvo laikomi 2–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 9,48 iki 3,79 m², kameroje Nr. 25 buvo laikomi 3–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 5,42 iki 4,06 m², kameroje Nr. 41 buvo laikomi 1–6 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 23,1 iki 3,85 m², kameroje Nr. 12 buvo laikomi 2–3 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 8,65 iki 5,77 m², kameroje Nr. 97 buvo laikomi 3–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 6,34 iki 3,8 m², kameroje Nr. 43 buvo laikomi 2–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 9,17 iki 3,67 m², kameroje Nr. 91 buvo laikomi 3–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 6,15 iki 4,61 m², kameroje Nr. 61 buvo laikomi 1–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 17,5 iki 4,37 m², kameroje Nr. 8 buvo laikomi 3–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 5,57 iki 4,18 m², kameroje Nr. 21 buvo laikomi 2–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 9,36 iki 3,74 m², kameroje Nr. 47 buvo laikomi 4–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 4,69 iki 3,75 m², kameroje Nr. 54 buvo laikomi 2–3 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 8,99 iki 5,99 m², kameroje Nr. 62 buvo laikomi 2–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 8,51 iki 4,25 m².

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pasisakęs, jog teismų praktikoje suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų aspektu vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto užtikrinimas vertinamas kaip esminė (itin svarbi) saugios gyvenamosios aplinkos prielaida, ir jeigu nustatomi tik higienos sąlygų pažeidimai, neturtinė žala pinigais dažnai net nepriteisiama, laikant, kad pats pažeidimo pripažinimas yra teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, arba priteisiama tik nedidelė suma, nes minimalios kameros ploto normos vienam asmeniui užtikrinimas mažina higienos normų reikalavimų neužtikrinimo neigiamą poveikį (žr. LVAT 2017-02-20 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017; 2016-03-22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-849-756/2016; 2016-09-21 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2388-624/2016 ir kt.).

Atsakovas, vertindamas tai, kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas negali būti mažesnis nei 3,6 m², pažymi, kad minėtuose teisės aktuose reglamentuotas vienam asmeniui turintis tekti minimalus kameros plotas, tačiau įsakymuose nenustatyta minimalaus ploto vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus kameroje skaičiavimo metodologija, t. y. nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 m² – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktą, kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Nors ši patalpa turi būti atitverta pertvara arba visiškai izoliuota nuo likusio kameros ploto, tačiau tai nereiškia, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas turi būti eliminuojamas iš bendro kameros ploto, kai skaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, nes Įsakymo 1.3.1 punkte yra reglamentuotas vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus 3,6 m² viso kameros ploto standartas, o ne tokio dydžio gyvenamojo kameros ploto norma, kaip skunde nepagrįstai teigia pareiškėjas.

Matyti, kad pareiškėjui visas dienas tekęs plotas buvo didesnis nei 3,6 m², kas leidžia daryti išvadą, jog kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.

Dėl san. mazgo įrengimo kamerose

Pareiškėjas skundžiasi tuo, kad naudojantis san. mazgu nebuvo tinkamai užtikrinamas privatumas, be to, sklido nemalonūs kvapai.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nurodyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei atsparia ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, kameroje įrengiamas praustuvas. Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą iki lubų nėra. Kartu pažymi, kad san. mazgas atitvertas iš visų keturių pusių.

Visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Atsakovas pažymi, kad nepermatoma užuolaida yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Sienelės aukštis matomas iš teismui pateikiamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus San. mazgų zonų kamerose lentelės (jų aukštis kur kas didesnis nei 1,5 m.). Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Taigi, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirtas ir tai užtikrina pakankamą nuteistųjų, besinaudojančių juo, privatumą (žr. LVAT 2017-05-29 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1079-756/2017). Atsakovas pažymi ir tai, kad jokių duomenų, jog kas nors būtų stengęsis piktybiškai stebėti pareiškėją naudojantis sanitariniu mazgu – nėra.

Kartu atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Tokie pareiškėjo teiginiai yra subjektyvūs kiekvieno asmens atžvilgiu, todėl negali būti vertinami kaip neturtinę žalą galintys sukelti veiksniai. Be to, iš teismų praktikos matyti, kad apie pareiškėjo teiginius dėl nemalonaus nuo sanitarinio mazgo sklindančio kvapo teismas plačiau nepasisakė, nes tai susiję su kameros vėdinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-11-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2880-624/2018). Taigi, kvapas neatsiejamai susijęs su galimybe Šiaulių tardymo izoliatoriuje įrengti ventiliaciją, o jos įrengimas dėl įstaigos statuso negalimas. Be to, vėdinimas per langus galimas, todėl ši pareiškėjo skundo dalis nepagrįsta.

Dėl kamerų įrengimo atitikimo higienos reikalavimams

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (suvestinė redakcija nuo 2017-01-01) buvo patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos (1.9. priedas), kuriose numatyta, kad kardomąją priemonę – suėmimą vykdančių įstaigų, kalėjimų ir areštinių kamerose bei pataisos namų kamerų tipo patalpose turi būti: sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė) - 1 komplektas; metalinė lova - vienam asmeniui – 1 vienetas; spintelė - vienam asmeniui – 1 vienetas; stalas - 1 vienetas; taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai; maisto produktų spintelė arba lentyna - 1 vienetas patalpai; viršutinių drabužių pakaba - 1 vienetas patalpai; šiukšlių dėžė - 1 vienetas patalpai; valymo inventorius – 1 komplektas.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ buvo patvirtintos Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos. Jų 9 punkte nurodyti tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turintys būti baldai ir kitas inventorius, tai yra: sanitarinis mazgas (klozetas (gali būti ir tupimas) bei praustuvė) – 1 komplektas; metalinė lova – 1 vnt. 1 asmeniui; spintelė – 1 vnt.; suolas arba kėdė, arba taburetė – 1 sėdima vieta 1 asmeniui; maisto produktų spintelė arba lentyna – 1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui; viršutinių drabužių pakaba – ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui; šiukšlių dėžė – 1 vnt.; valymo inventoriaus (išduodamas): šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės – 1 komplektas; veidrodis – 1 vnt. Įstaiga pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuoja ne tik kameras, bet ir atnaujina jose esančius baldus (gultus, stalus, kėdes).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiškėjo argumentus dėl drėgmės ar oro trūkumo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.).

Atsakovas pažymi, kad natūralaus apšvietimo koeficientas gyvenamosioms patalpoms higienos normoje nenumatytas, o jo padidinimas taip pat yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, kas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams. Be to, atsakovas nurodo, kad esant natūralios šviesos trūkumui, jis kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu.

Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, susiję su šiais darbais netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minėti pareiškėjo argumentai atmestini.

Iš 2016-10-06 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-361 matyti, kad kameroje Nr. 25 ir Nr. 103 apšvieta tinkama. Oro temperatūra kameroje Nr. 25, Nr. 103 nevertintina, kadangi matavimo metu buvo praviri langai, pelėsio nėra. Galimybė vėdinti patalpas sudaryta.

Iš 2016-11-07 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-447 matyti, kad kamerose Nr. 12, 18, 41, 97, 101 pelėsio nėra, kameroje Nr. 92 pelėsis matomas. Oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė kamerose Nr. 92, 97, 101 tinkama, kitose kamerose nevertinta, nes tikrinimo metu buvo praviri langai. Galimybė vėdinti patalpas sudaryta. Visose kamerose apšvieta atitiko reikalavimus.

Pažymėjo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus), o asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.

Iš 2017-03-03 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-46 matyti, kad kameroje Nr. 8 mikroklimato parametrai nevertinti, nes tikrinimo metu buvo praviras langas. Kameroje Nr. 41 dirbtinė apšvieta minimaliai mažesnė, nei numato higienos norma, tačiau galima minimali paklaida.

Iš 2017-04-18 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-101 matyti, kad kameroje Nr. 97 temperatūra tinkama.

Iš 2017-06-29 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-212 matyti, kad kameroje Nr. 91 dirbtinė apšvieta, temperatūra, oro drėgmė tinkama. Veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta, tačiau matomas pelėsis. Galimybė vėdinti patalpas sudaryta.

Kitos kameros pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrintos dėl jų atitikimo/neatitikimo higienos normos reikalavimams, o tai leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su apšvietimo, oro temperatūros santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota, nes ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sąlygų kamerose nei į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją, nei į Šiaulių visuomenės sveikatos centrą nei pareiškėjas, nei kiti šiose kamerose kalinami asmenys nesikreipė. Preziumuojama, kad kameros atitiko nustatytas kalinimo sąlygas.

Pažymi ir tai, kad kamerų remontas Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus. Pridedamos atliktų ūkio skyriaus darbų suvestinės.

Dėl galimybės džiovintis rūbus kameroje

Pareiškėjas skundžia tai, kad jam nebuvo sudaromos tinkamos sąlygos džiovinti rūbus, rankšluosčius. Jokie teisės aktai nenumato pareigos įrengti džiovyklos, o kalintiems asmenims sudarytos visos galimybės skalbtis ir gauti išdžiovintus rūbus pagal nustatytą tvarką.

Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2012-10-31 priimtas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymas Nr. 1/01-210, kuriuo patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninėse patalynės skalbimo tvarkos aprašas, o 2012-11-20 – įsakymas Nr. 1/01-236, kuriuo patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašas. 2015-11-02 priimtas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymas Nr. 1/01-243 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 1/01-236 „Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašo patvirtinimo “papildymo“, kuriuo nustatyta, jog įstaiga skalbia viršutinius drabužius, jei suimtasis (nuteistasis) asmeninėje sąskaitoje ne trumpiau kaip 3 mėnesius neturi pinigų. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017-06-28 įsakymu Nr. 1/01-162 patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašas, kuriuo tuo pačiu pripažintas netekusiu galios Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012-11-20 įsakymas Nr. 1/01-236 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais jo pakeitimais.

Taigi, Šiaulių TI suteikia visas galimybes suimtiesiems/nuteistiesiems skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius bei patalynę, tačiau nėra atsakingas už tai, kad dėl tam tikrų subjektyvių priežasčių kalinamieji nesinaudoja jiems sutiekiamomis galimybėmis.

Taip pat pažymi, kad gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, kuri yra reikšminga, vertinga konkrečiam teisės subjektui, šiuo atveju – pareiškėjui. Atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamame skunde pareiškėjas nenurodo konkrečiai jo galimai patirtų nepatogumų, nedetalizuoja, kokią žalą jis patyrė, o tariamą skalbimo paslaugų neatitikimą teisės aktams abstrakčiai sieja su kitų asmenų subjektinių teisių apsauga. Atkreipė dėmesį, kad tokie motyvai/reikalavimai sietini su viešojo intereso gynyba, tačiau pareiškėjas nėra asmuo, turintis įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą ir reikšti reikalavimus siekiant jį apginti.

Dėl abstrakčiai nurodomų aplinkybių

Pareiškėjas abstrakčiai nurodo, kad buvo apsunkintos galimybės prieiti prie san. mazgo ir kriauklės, tačiau niekaip to nedetalizuoja, nenurodo, kokiose kamerose, pasak jo, priėjimas nepatogus, be to, to niekaip nesieja su galimu neturtinės žalos atlyginimu, todėl tokie teiginiai atmestini.

Atsakovo atstovas atsiliepime pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).

Pareiškėjo E. L. skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš esmės iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų ir kameros buvo perpildytos, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².

Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų

Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-07-02 pažyma Nr. 60/09-23846 „Dėl E. L.“ (b. l. 18-28), iš kurios matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje periodiškai buvo nuo 2016-10-18 iki 2018-01-15 (445 dienas). Pareiškėjas nurodytu laiku buvo laikomas 445 dienas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos. Įvertinęs kamerų plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 445 dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausia iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas. EŽTT didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos išsiskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršic prieš Kroatiją pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos. EŽTT šiame sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 m² daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT šiame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 m², erdvės veiksnys išlieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sąlygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sąlygomis. Be to, EŽTT paaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. EŽTT vertinimu, šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiškia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydį ir kartu su pareiškėju joje buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad pareiškėjui kameroje Nr. 21 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,84 m²) teko nuo 3,57 m² (kameroje 5 asmenys) iki 4,46 m² (kameroje 4 asmenys), 8,92 m² (kameroje 2 asmenys), Nr. 103 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 15,3 m²) teko nuo 3,82 m² (kameroje 4 asmenys) iki 5,1 m² (kameroje 3 asmenys), Nr. 101 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 15,77 m²) teko nuo 3,15 m² (kameroje 5 asmenys) iki 3,94 m² (kameroje 4 asmenys), 5,26 m² (kameroje 3 asmenys), Nr. 18 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,71 m²) teko nuo 3,54 m² (kameroje 5 asmenys) iki 4,42 m² (kameroje 4 asmenys), Nr. 24 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 16,96 m²) teko nuo 4,24 m² (kameroje 4 asmenys) iki 8,48 m² (kameroje 2 asmenys), Nr. 30 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 21,53 m²) teko nuo 3,59 m² (kameroje 6 asmenys) iki 4,31 m² (kameroje 5 asmenys), Nr. 92 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,72 m²) teko nuo 3,54 m² (kameroje 5 asmenys) iki 4,43 m² (kameroje 4 asmenys), 5,91 m² (kameroje 3 asmenys), 8,86 m² (kameroje 2 asmenys), Nr. 25 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 14,45 m²) teko nuo 3,61 m² (kameroje 4 asmenys) iki 4,82 m² (kameroje 3 asmenys), Nr. 41 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 21,06 m²) teko nuo 3,51 m² (kameroje 6 asmenys) iki 4,21 m² (kameroje 5 asmenys), 5,27 m² (kameroje 4 asmenys), 7,02 m² (kameroje 3 asmenys), 10,53 m² (kameroje 2 asmenys), 21,06 m² (kameroje 1 asmuo), Nr. 12 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 15,64 m²) teko nuo 5,21 m² (kameroje 3 asmenys) iki 7, 82 m² (kameroje 2 asmenys), Nr. 97 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,77 m²) teko nuo 3,56 m² (kameroje 5 asmenys) iki 4,44 m² (kameroje 4 asmenys), 5,92 m² (kameroje 3 asmenys), Nr. 43 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 16,51 m²) teko nuo 3,30 m² (kameroje 5 asmenys) iki 4,13 m² (kameroje 4 asmenys), 5,50 m² (kameroje 3 asmenys), 8,26 m² (kameroje 2 asmenys), Nr. 91 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,17 m²) teko nuo 4,29 m² (kameroje 4 asmenys) iki 5,72 m² (kameroje 3 asmenys), Nr. 61 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 15,59 m²) teko nuo 3,90 m² (kameroje 4 asmenys) iki 5,20 m² (kameroje 3 asmenys), 7,80 m² (kameroje 2 asmenys), Nr. 8 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 15,91 m²) teko nuo 3,98 m² (kameroje 4 asmenys) iki 5,30 m² (kameroje 3 asmenys), Nr. 47 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 16,64 m²) teko nuo 3,33 m² (kameroje 5 asmenys) iki 4,16 m² (kameroje 3 asmenys), Nr. 54 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 16,72 m²) teko 5,57 m² (kameroje 3 asmenys) iki 8,36 m² (kameroje 2 asmenys), Nr. 62 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 15,39 m²) teko 3,85 m² (kameroje 4 asmenys) iki 5,13 m² (kameroje 3 asmenys), 7,70 m² (kameroje 2 asmenys). Taigi, pareiškėjui nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto. Iš byloje esančios 2017 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pažymos Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą“ (b. l. 35–38) matyti, kad kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, esantys baldai nevaržė pareiškėjo judėjimo laisvės, tai patvirtina kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukos (b. l. 88-93). Taip pat iš aukščiau paminėtos pažymos matyti, kad kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, yra stalai: Nr. 103 – 1,62x0,5, Nr. 101 – 1,62x0,49, Nr. 18 – 1,50x0,41, Nr. 24 – 1,6x0,5, Nr. 30 – 1,28x0,51, Nr. 92 – 1,62x0,5, Nr. 25 – 1,62x0,5, Nr. 41 – 1,62x0,51, Nr. 12 – 1,6x0,50, Nr. 97 - 1,48x0,44, Nr. 43 – 1,6x0,5, Nr. 91 – 1,51x0,45, Nr. 61 – 1,61x0,48, Nr. 8 – 1,52x0,43, Nr. 21 – 1,52x0,61, Nr. 47 – 0,51x0,82, Nr. 54 – 1,26x0,63, Nr. 62 – 1,61x0,48, kurių pakanka, kad asmenys prie jų galėtų sėdėti, valgyti, atlikti kitus užsiėmimus, todėl pareiškėjo argumentas, kad jam buvo apsunkinta galimybė prieiti prie stalo ir tekdavo valgyti ant lovos, t. y. antisanitarinėmis sąlygomis, nebuvo vietos žaisti stalo žaidimų prie stalo, rašyti laiškus artimiesiems ir kt., atmestinas kaip nepagrįstas. Juo labiau, pareiškėjas nekonkretizavo, kurioje kameroje jam buvo per mažas stalas, nes kamerose pareiškėjas buvo ir vienas, ir kartu su dviem, trimis, keturiais ar epizodiškai ir penkiais asmenimis. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-07-02 pažymos Nr. 60/09-23846 „Dėl E. L.“ (b. l. 18-28) matyti, kad kamerose, įskaitant ir pareiškėją, yra buvę šeši asmenys, bet tik epizodiškai (kameroje Nr. 30 (dalį dienos) ir kameroje Nr. 41), daugiau pareiškėjas buvo ir vienas ar su dviem, trimis, keturiais asmenimis.

Dėl sąlygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerų patalpos nebuvo pakankamai vėdinamos, sienos ir lubos apipelijusios, šlapios, nuo lubų su pelėsiu krito tinkas, nebuvo užtikrintas pakankamas apšvietimas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento 2016 m. spalio 6 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-361 (19.4.1. 6.12) (patikrinimas atliktas 2016 m. spalio 5 d., b. l. 75–77) konstatuota, kad buvo patikrintos kameros Nr. 8, Nr. 25 ir Nr. 103. Išmatuota dirbtinė apšvieta kamerose Nr. 8, Nr. 25 ir Nr. 103 atitiko reglamentuojamą Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 dydį – 200 lx. Oro temperatūros dydžiai (18⁰C) kamerose Nr. 8, Nr. 25, nr. 103 nevertinama, nes matavimo metu langai minėtose kamerose buvo praverti. Santykinė oro drėgmė kamerose Nr. 8, Nr. 25, Nr. 103 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus (gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė reglamentuojama nuo 35 proc. iki 65 proc.). Ant kamerų Nr. 8, Nr. 25, Nr. 103 lubų ir sienų vizualiai matomų pelėsių nėra. Galimybė išvėdinti kameras Nr. 8, Nr. 25 Nr. 103 per langus sudaryta.

Taip pat patikrinimo akte konstatuota, kad nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė – UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ (vedamas kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnalas).

Kameros, bendrojo naudojimo vietos, kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai, inventorius (vonelės) – švarūs; kasdieninis dušų patalpų valymas bei dezinfekavimas vykdomas (naudojamas) „Microbac forte“). Valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukšte tam skirtoje vietoje (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai).

Sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius yra (ŠTI skalbykloje įrengta ir naudojama pagal nustatytą tvarką skalbimo (2 skalbimo mašinos) ir džiovinimo įranga (1 džiovyklė); vedamas skalbimo ir cheminio valymo paslaugų užsakymų lapų apskaitos žurnalas.

Kirpyklos patalpa ir įranga (praustuvė, rankų higienos priemonės, instrumentų dezinfekcija) atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento 2016 m. lapkričio 7 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-447 (19.4.1. 6.12) (patikrinimas atliktas 2016 m. lapkričio 3 d., b. l. 78–80) konstatuota, kad buvo patikrintos kameros Nr. 12, Nr. 18, Nr. 41, Nr. 97, Nr. 101, Nr. 92. Nustatyta, kad kameroje Nr. 92 ant sienų, lubų paviršių yra vizualiai matomas pelėsis – pažeidžiama Lietuvos higienos norma HN 134:2015, punktas 39. Oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus kamerose Nr. 92, Nr. 97 ir Nr. 101. Gyvenamųjų patalpų vėdinimui per langus sąlygos sudarytos. Kamerų Nr. 12, Nr. 18, Nr. 41 mikroklimato parametrų atitiktis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimams nevertintina, nes patikrinimo metu kameros buvo vėdinamos per langus. Dirbtinė apšvieta atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus kamerose Nr. 12, Nr. 18, Nr. 92, Nr. 97, Nr. 101. Kameroje Nr. 41 dirbtinė apšvietos vertė mažesnė nei reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 134:2015 – pažeidžiama Lietuvos higienos norma HN 134:2015, punktas 14.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento 2017 m. kovo 3 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-46 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. vasario 28 d., b. l. 81–82) konstatuota, kad kameroje Nr. 92 vizualiai matomas pelėsis pašalintas. Kamerų Nr. 8, 12, 18, 41 mikroklimato parametrų atitiktis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimams nevertinta, nes kameros buvo vėdinamos per langus. Kameroje Nr. 41 dirbtinė apšvietos vertė mažesnė nei reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 134:2015 – pažeidžiama Lietuvos higienos norma HN 134:2015, punktas 14.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento 2017 m. balandžio 18 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-101 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. balandžio 4 d., b. l. 83–84) konstatuota, kad kameroje Nr. 97 oro temperatūra atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus (gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18⁰C ir ne aukštesnė kaip 28⁰C).

Nustatyta, kad kratos patalpos naudojamos vonelės daiktams sudėti yra švarios.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento 2017 m. birželio 29 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-212 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. birželio 27 d., b. l. 85–87) konstatuota, kad buvo patikrinta kamera Nr. 91. Konstatuota, kad dirbtinė apšvieta atitiko reglamentuojamą Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 ribinį dydį – 200 lx., oro temperatūra ir santykinė drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Ant kameros Nr. 91 lubų ir sienų kampe virš santechninio įrenginio yra vizualiai matomų pelėsių (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus punktas 39).

Taip pat patikrinimo akte nurodyta, kad galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta. Nustatyta, kad kameroje esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta.

Nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ (vedamame kenkėjų kontrolės stebėjimų ir darbų atlikimo žurnale paskutinis įrašas 2017 m. gegužės 19 d.).

Valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukšte tam skirtoje vietoje (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai).

ŠTI karštas vanduo į kameras netiekiamas ir atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Pareiškėjo teiginiai dėl kamerų nepakankamo vėdinimo ir nepakankamo apšvietimo atmestini kaip nepagrįsti, nes Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis” Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi. Nepakankamas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, ventiliacija užtikrinama per langą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais, o 17 punktas numato, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Iš paminėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta. Iš aukščiau paminėtų patikrinimo aktų matyti, kad tikrintose kamerose, pvz.: Nr. 25, 103, 97, 101, 12, 18 ir kt., kuriose buvo pareiškėjas, nėra užfiksuota gyvenamosiose patalpose vizualiai matomų pelėsių, bendros dirbtinės apšvietos, oro temperatūros ir santykinės oro drėgmės pažeidimų.

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad kitos kameros pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrintos, o tai leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su apšvietimo, oro temperatūros, santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota, nes pareiškėjas ar kiti kamerose kalintys asmenys į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją, Šiaulių visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų sąlygų kamerose nesiskundė. Nors teisės aktai neįpareigoja Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji), būklės, tačiau šiuo atveju pagal teismų praktiką kalinamam asmeniui nurodžius detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus dėl tam tikrų reikalavimų tenka laisvės atėmimo vietos administracijai, juo labiau, kad pareiškėjas su skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių, pareiškėjas ilgą laiką buvo Šiaulių tardymo izoliatoriuje ir atsakovės atstovas pateikė tik 10 kamerų iš 18, kuriose buvo pareiškėjas bylai aktualiais laikotarpiais, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktus. Atsakovo atstovas nepateikė nei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktų, nei kitų rašytinių įrodymų nuo 2017-06-29 (paskutinis patikrinimo aktas) iki 2018-01-15 (pareiškėjo apibrėžto laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriuje pabaigos) bei nepaneigė pareiškėjo argumentų dėl drėgmės, pelėsio kamerose Nr. 21, 43, 62, kurios nebuvo tikrintos, todėl teismas laiko, kad pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punktų reikalavimus. Taip pat iš atsakovo atstovo pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad kamerose Nr. 92 ir 91 nustatytas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punkto (vizualiai matomas pelėsis) ir Nr. 41 – Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkto pažeidimas (dirbtinė apšvietos vertė mažesnė nei reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 134:2015), todėl tai vertintina pareiškėjo naudai.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2016-01-06 pažymos Nr. 62/08-13 “2015 m. atliktų ūkio skyriaus darbų suvestinė“ (b. l. 39-43), 2017-01-06 pažymos Nr. 62/08-8 „Apie 2016 metais atliktus remonto darbus“ (b. l. 44-47), 2017-12-29 pažymos Nr. 62/08-2 „Apie 2017 metais atliktus remonto darbus“ (b. l. 48-50), 2019-01-08 pažymos Nr. 62/08-12 „Apie 2018 metais atliktus remonto darbus“ (b. l. 51–61) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje per 2015, 2016, 2017, 2018 metus buvo remontuojamos įvairios paskirties patalpos, tarp jų ir įvairios gyvenamosios kameros, o būtent: (iki pareiškėjo atvykimo į Šiaulių tardymo izoliatorių) kamera Nr. 18, Nr. 21, Nr. 62, Nr. 91 – grindų lyginimas, izoliavimas, plytelių klijavimas, sienų tinkavimas, glaistymas, gerasis dažymas, tupyklos demontavimas, naujo klozeto sumontavimas, aptvėrimo įrengimas, grotų, lovų, stalo, suolo, kėdžių, lentynų gamyba; Nr. 62 – lubų, sienų valymas, hidroizoliacijos užtepimas, lyginimas, glaistymas, gerasis dažymas, klozeto permontavimas, grotų, lovų, stalo, suolo, kėdžių, lentynų remontas ir gamyba; Nr. 12 – demontuotas sudaužytas klozetas, pakeistas nauju; Nr. 92 - grindų lyginimas, izoliavimas, plytelių klijavimas, sienų tinkavimas, glaistymas, gerasis dažymas, lubų hidroizoliacija nuo pelėsio, san. mazgo demontavimas, naujo klozeto sumontavimas, aptvėrimo sienučių gamyba ir sumontavimas, grotų, lovų, stalo, suolo, kėdžių, lentynų remontas ir gamyba; Nr. 47 – grindų išlyginimas, betonavimas, plytelių klijavimas, tupyklos demontavimas ir naujo klozeto, kabinos įrengimas, lango grotų pagaminimas, dažymas, sumontavimas; Nr. 8 - lubų, sienų valymas, hidroizoliacijos užtepimas, sienų lyginimas, glaistymas, gerasis dažymas, tupyklos demontavimas, naujo klozeto įrengimas, pertvaros sumontavimas; Nr. 97 – grindų lyginimas, izoliavimas, plytelių klijavimas, sienų tinkavimas, glaistymas, gerasis dažymas, lubų hidroizoliacija, antiseptiko nuo pelėsio tepimas, san. mazgo demontavimas, naujų vamzdžių sumontavimas, aptvėrimo įrengimas, grotų, lovų, stalo, suolo, kėdžių, lentynų remontas ir gamyba; Nr. 101, 103 – pelėsio valymas, nuvalytų plotų dažymas; Nr. 101 – apšvietimo remontas; Nr. 47 - sienų tinkavimas, glaistymas, gerasis dažymas, lubų hidroizoliacija, antiseptiko nuo pelėsio tepimas, lubų dažymas, san. mazgo demontavimas, naujų vamzdžių, klozeto, praustuvo sumontavimas, grotų, lovų, stalo, suolo, kėdės, lentynų dažymas ir montavimas, nurodytose kamerose paminėti remonto darbai buvo atlikti iki pareiškėjo patalpinimo į jas (iš 18 kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, remontuotos buvo 11), todėl pareiškėjo argumentas, kad gyvenamosiose kamerose byrėjo tinkas, dažai, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjo argumentas, kad jam buvo apsunkintas priėjimas prie prausimosi kriauklės ir sanitarinio mazgo atmestinas kaip nepagrįstas, nes nekonkretus, nenurodyta, nei kokioje kameroje, nei kaip pasireiškė nepriėjimas, taip pat neindividualizuota, kokia žala pareiškėjui dėl to kilo. Be to, pareiškėjas dėl tokio jo nurodyto nepatogumo su skundais į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių nesikreipė.

Dėl sanitarinio mazgo

Skunde pareiškėjas nurodė, kad tualeto patalpos nebuvo atitvertos 170 cm sienelėmis, todėl gamtinius reikalus atlikdavo stebint pašaliniams asmenims, o į gyvenamąją patalpą sklido šlapimo tvaikas.

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra veikiantys sanitariniai mazgai, kurie atitverti nuo bendros erdvės mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, kuri yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos (b. l. 33-34), iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2016-01-06 pažymos Nr. 62/08-13“2015 m. atliktų ūkio skyriaus darbų suvestinė“ (b. l. 39-43), 2017-01-06 pažymos Nr. 62/08-8 „Apie 2016 metais atliktus remonto darbus“ (b. l. 44-47), 2017-12-29 pažymos Nr. 62/08-2 „Apie 2017 metais atliktus remonto darbus“ (b. l. 48-50), 2019-01-08 pažymos Nr. 62/08-12 „Apie 2018 metais atliktus remonto darbus“ (b. l. 51–61) matyti, kad kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, sanitariniai mazgai kamerose Nr. 18, 92, 97, 91, 54 atitverti OSB, kurių aukštis nuo 1,8 m iki 2,22 m, kamerose Nr. 103, 101, 24, 30, 25, 41, 12, 43, 61, 8, 47, 62 atitvarinė konstrukcija yra mūrinė, kurių aukštis yra nuo 1,81 m iki 2,32 m, o kameroje Nr. 21 atitvarinė konstrukcija yra PDF, kurios aukštis 2,01 m. HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susijęs su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovo atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017). Iš atsakovo atstovo pateikto atsiliepimo, aukščiau paminėtų pažymų, kamerų fotonuotraukų (b. l. 88-93) matyti, kad sanitarinio mazgo aptvėrimas ir įėjimai į sanitarinius mazgus atitverti erdves skiriančia nepermatoma užuolaida (iš storos spalvotos polietileno plėvelės) ir durimis, kurių visų aukštis virš 1,70 m, todėl konstatuotina, kad atsakovas paneigė pareiškėjo nurodomą aplinkybę dėl privatumo neužtikrinimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad neįrodyta, jog pareiškėjo teisė į privatumą, naudojantis sanitariniu mazgu, buvo pažeista. Priešingai, pareiškėjo privatumas, kad ir minimaliai, buvo užtikrinamas, todėl jo negalėjo matyti nei pareigūnai, nei kamerose esantys kiti asmenys.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nurodytose kamerose nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, teismas pripažįsta pagrįstais pareiškėjo teiginius dėl blogo kvapo kameroje.

Dėl galimybės skalbti drabužius, pūvančių čiužinių, tualetinio popieriaus kiekio

Skunde pareiškėjas nurodė, kad kamerose nebuvo įrengta rankšluosčių, drabužių džiovyklos, todėl po naudojimo drėgni rankšluosčiai pūdavo.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 40 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento 2016 m. spalio 6 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-361 (19.4.1. 6.12) (patikrinimas atliktas 2016 m. spalio 5 d., b. l. 75–77) konstatuota, kad sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius yra (ŠTI skalbykloje įrengta ir naudojama pagal nustatytą tvarką skalbimo (2 skalbimo mašinos) ir džiovinimo įranga (1 džiovyklė); vedamas skalbimo ir cheminio valymo paslaugų užsakymų lapų apskaitos žurnalas.

Pagal nustatytą Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 patvirtintą Skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos aprašą (b. l. 62-64), Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbiniai - išduodama patalynė ir rankšluosčiai, taip pat suimtųjų (nuteistųjų) apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė yra skalbiama Šiaulių TI skalbykloje. Tiek ŠTI skalbiniai, tiek asmeniniai skalbiniai skalbiami ne dažniau, kaip kartą per savaitę. Skalbiniai skalbimui iš suimtųjų (nuteistųjų) surenkami pagal ŠTI direktoriaus patvirtintą suimtųjų ir nuteistųjų maudymosi dušuose ir suimtųjų (nuteistųjų) asmeninių skalbinių surinkimo grafiką. Asmeniniai skalbiniai skalbiami ir džiovinami nemokai. Pagal nustatytą Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1/01-236 Suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašą (b. l. 65-68), papildytą 2015-11-02 Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu Nr. 1/01-243 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 1/01-236 „Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašo patvirtinimo “papildymo“, kuriais nustatyta, jog įstaiga skalbia viršutinius drabužius, jei suimtasis (nuteistasis) asmeninėje sąskaitoje ne trumpiau kaip 3 mėnesius neturi pinigų, taip pat neturintis asmeninėje sąskaitoje pinigų, ne trumpiau kaip 3 mėnesius, suimtasis (nuteistasis) gali išsiskalbti vieną komplektą sezoninių viršutinių drabužių, bet ne dažniau kaip kartą per 2 mėnesius, o striukes – kartą per sezoną. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017-06-28 įsakymu Nr. 1/01-162 patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus Suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašas (b. l. 70-74), kuriuo pripažintas netekusiu galios Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012-11-20 įsakymas Nr. 1/01-236 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais jo pakeitimais. Paminėto įsakymo 17 punkte apibrėžta, kad viršutiniai rūbai (marškiniai, sportinės kelnės ir bliuzonas) nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbiami įstaigos skalbykloje, kartą per mėnesį.

Iš aukščiau paminėto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo akto, atsakovės atstovo pateiktų aktų matyti, kad pareiškėjui buvo suteiktos visos galimybes skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius bei patalynę Pareiškėjo nurodytas argumentas yra bendro pobūdžio, abstraktus, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, negalima konstatuoti, jog Šiaulių tardymo izoliatorius pažeidė Lietuvos higienos normos HN 134:2015 40 punktą ir neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

Dėl sveikatos sutrikimų

Pareiškėjas nurodė, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje patyrė nervinę įtampą, stresą.

Taip pat pareiškėjas nurodė, kad nebuvo užtikrintas pakankamas apšvietimas ir silpo regėjimas. Susipažinus su asmens sveikatos istorija (b. l. 96) nustatyta, jog aptariamu laikotarpiu pareiškėjas į gydytojus dėl regėjimo, akių ligų nesikreipė ir jam dėl to nebuvo paskirtas gydymas.

Susipažinus su asmens sveikatos istorija (b. l. 96) nustatyta, jog atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių pirminės gydytojų apžiūros metu pareiškėjas nusiskundimų sveikata neturėjo, nurodė žalingus įpročius. Bylai aktualiu laikotarpiu pareiškėjas į Sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi norėdamas pasisverti, taip pat yra atžymos, kad nusiskundimų neturi. Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Tuo pačiu teismas pažymi, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė.

Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2019 m. birželio 27 d. pažymos Nr. 61/04-1680 (b. l. 29) matyti, kad pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų kreipėsi (b. l. 30, 32). Pagal vieną pareiškėjo skundą administracinė procedūra nutraukta, kadangi pareiškėjas prašė jo skundo nebenagrinėti (dėl paskyrimo į kitą kamerą) (b. l. 31), o dėl skundo pareiškėjui būnant DI Nr. 1 yra atžyma, kad iš šios patalpos žmogus iškeltas (b. l. 32).

Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti atsižvelgtina į tai, kad visas 445 dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus. Taip pat atsižvelgiant į EŽTT didžiosios kolegijos skirtingos praktikos harmonizavimą, teismas nustatė, kad pareiškėjui visas 445 dienas nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto, taip pat nenustatytas privatumo pažeidimas naudojantis sanitariniu mazgu. Tačiau pareiškėjo argumentai dėl sanitarinio mazgo (blogo kvapo), tai, kad atsakovo atstovas nepateikė nei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktų, nei kitų rašytinių įrodymų nuo 2017-06-29 (paskutinis patikrinimo aktas) iki 2018-01-15 (pareiškėjo apibrėžto laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriuje pabaigos) bei nepaneigė pareiškėjo argumentų dėl drėgmės, pelėsio kamerose, kurios nebuvo tikrintos, bei tai, kad kamerose Nr. 92 ir 91 nustatytas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punkto (vizualiai matomas pelėsis) ir Nr. 41 – Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkto pažeidimas (dirbtinė apšvietos vertė mažesnė nei reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 134:2015), pripažinti pagrįstais. Tuo pačiu pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nenurodo, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos jo laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2016 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2157-442/2016, 2017-04-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-832-442/2017, 2017-04-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017-05-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-386-822/2017 ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 200 Eur. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė 10000 Eur neturtinę žalą, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi

nusprendžia:

Pareiškėjo E. L. skundą tenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjui E. L. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 200 Eur (du šimtai Eur 00 Euro ct) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė