Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiesiems R. P., R. Š., E. C., V. R., V. Š.

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, moksleivė, nedirbanti, auginanti 1-erių metų vaiką, gyv. Kaune, (duomenys neskelbtini), anksčiau teista vieną kartą: 2013-02-04 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1d., 178 str. 2d. laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę - 6 mėnesių laikotarpiu nuo 24 val. iki 6 val. būti namuose, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 231 str. 1 d., 286 str., 290 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. 2013 m. liepos 3 d. apie 22.25 val., Kauno r., Karmėlavoje, Vilniaus g. 3, prie autobusų sustojimo, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, aktyviais veiksmais vengdama teisėto sulaikymo už įtariamą administracinės teisės pažeidimą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Viešosios tvarkos transporte skyriaus geležinkelio grupės vyresnįjį postinį V. R. stūmė nuo savęs, sudavė jam per rankas, kando į delną, taip sukeldama fizinį skausmą, o įsodinta į tarnybinį automobilį, spyrė į tarnybinio automobilio duris, taip bandydama išspirti durelių lango stiklą, tokiu būdu, panaudodama fizinį smurtą pasipriešino tiesiogines pareigas atliekančiam valstybės tarnautojui.

Be to, ji 2013 m. liepos 3 d. laikotarpiu nuo 22.25 val. iki 23.30 val., Kauno r., Karmėlavoje, Vilniaus g. 3, prie autobusų sustojimo, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sulaikoma už įtariamą administracinės teisės pažeidimą įžeidė tiesiogines pareigas atliekančius valstybės tarnautojus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Viešosios tvarkos transporte skyriaus geležinkelio grupės vyresnįjį postinį V. R. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Viešosios tvarkos transporte skyriaus geležinkelio grupės vyresnįjį patrulį R. P., sulaikymo metu juos išplūdo įvairiais necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais. Toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2013 m. liepos 3 d. laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 23.35 val., Kauno RPK tarnybinėse patalpose, esančiose Kaune, Putvinskio g. 14, sulaikoma už įtariamą nusikaltimo padarymą įžeidė tiesiogines pareigas atliekančius valstybės tarnautojus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėją E. C., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato VPS PP Raudondvario PN postinį V. Š., plūsdama juos įvairiais necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais. Toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 3 d. 23.50 val. iki 2013 m. liepos 4 d. 00.10 val., Kauno apskrities VPK areštinėje, esančioje adresu, Kaunas, Vytauto pr. 91, plūsdama įvairiais necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais įžeidė tiesiogines pareigas atliekančią valstybės tarnautoją - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybos areštinės ir konvojaus skyriaus postinę R. Š..

Taip pat S. K. 2013 m. liepos 4 d. apie 00.10 val., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybos areštinės patalpose, esančiose Kaune, Vytauto pr. 91, būdama laikinai sulaikyta įtariant nusikalstamos veikos padarymu, areštinės postinei R. Š., vykdančiai pavedimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 65-1-00951-13, atlikti jos, t.y. S. K. asmens kratą Lietuvos Respublikos BPK 146 str. numatyta tvarka, ir apie tai surašius asmens kratos protokolą, susipažinusi su 3 egzemplioriais surašytais asmens kratos protokolais, pasirašydama ant jų, vietoje parašo parašė įžeidžiantį žodį „čiulpk“, vieną asmens kratos protokolą suplėšė visiškai, kitą perplėšė pusiau, tokiu būdu trukdė ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnei R. Š. atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas.

S. K. prisipažino padariusi jai inkriminuojamus nusikaltimus visiškai ir apklausiama parodė, kad tai buvo 2013 m. liepos 3 d., apie 10 valandą. Ji stovėjo sustojime. Jai paskambino jos vaiko tėvas. Neatsimena, ką jis pasakė, bet ji nuėjo iki jo draugės. Porą kartų paskambino į duris. Jai neatidarė durų ir ji vėl nuėjo iki sustojimo. Sustojimas yra Karmėlavoje. Paskambino jos vaiko tėvas. Jis jai kažką pasakė, bet neatsimena ką. Ji nuėjo iki jo sugyventinės Karmėlavoje, bet jai neatidarė durų ir ji nuėjo į sustojimą. Pasakiė, kad jis išeitų į kiemą. Ji jai pasakė, kad jo nėra namie. Nežino, kaip pradėjo ginčytis. Po to padėjo ragelį. Tada ji jai paskambino. Sakė ateiti pakalbėt. Po to stovėjo sustojime ir atvažiavo policija. Policininkai atvažiavo dviese. Ji stovėjo tarp 2 ir 3 namo Vilniaus gatvės. Išlipo policininkai ir jai sakė lipti. Ji nežinojo už ką, tai nelipo. Neatsimena, ar policininkai jai sakė, už ką. Nelipo, nes nieko nepadarė. Jie nepaaiškino, kodėl jai reikia sėsti į automobilį. Nesakė, kad yra įtariama padarius kokį teisės pažeidimą, todėl ji nelipo. Ji pasakė jiems, kad nieko nepadarė. Ką atsakė pareigūnai, neatsimena. Gal kažką ir sakė, dabar neatsimena. Automobilyje buvo du pareigūnai ir vaiko tėvas D. Š.. Jis jai nieko nesakė. Jis išlipo iš tos mašinos ir puolė mušti vieną pažįstama. Ji žiūrėjo. Jis puolė mušti jų bendrą pažįstamą. Tas pažįstamas tuo metu buvo stotelėje. Policininkai nieko nedarė. Ji nelipo toliau į mašiną. Tada čiupo ją už rankos ir tempė į mašiną, o ji priešinausi. Gal tada pastūmė. Neatsimena, kaip ten kas vyko. Kad kando, to neatsimena. Kaltinime išvardintos aplinkybės buvo, tik kandimo neatsimena. Taip elgėsi, nes buvo supykusi, kad buvęs draugas, jos vaiko tėvas, jai iškvietė policiją. Priešinosi, nes nežinojo už ką ją sulaiko, nes jai nieko nesakė. Buvo tada pavartojusi alkoholio, nuo ko buvo apsvaigusi. Būdama blaivi taip nedarytų. Negali pasakyti, ar iš pradžių policininkų atžvilgiu sakė kokius žodžius. Po to sakė žodžius. Iš pradžių tikrai nekoliojo. Gal vieną kitą žodį pasakė. Kokiais žodžiais juos išvadino, neatsimena. Gal vadino „pyderais“. Nežino, kiek jų ten buvo. Tiksliai nepasakys, kiek buvo pavartojusi alkoholio. Buvo vartojusi alų. Ją pasodino į automobilį ir nuvežė į rajono policijos komisariatą. Komisariate rašė kažkokius popierius ir tiek. Po to uždarė į kamerą. Kai ją uždarė, ji nebuvo patenkinta. Įrašė asmens kratos protokole žodį „čiulpk“ ir suplėšė vieną protokolą. Nežino, kodėl taip elgėsi. Jai pasakė, kad negalima rašyti žodžio „čiulpk“, tai ir suplėšė protokolą. Buvo taip užrašiusi ant dviejų protokolo egzempliorių. Pareigūnai jai sakė, kad negalima taip rašyti. Pripažįsta, kad trukdė atlikti pareigūnei savo pareigas. Buvo sunervuota, dėl to taip ir gavosi. Ją sunervavo vaiko tėvas už tai, kad iškvietė policiją. Prisipažįsta visiškai. Dėl padarytų nusikaltimų gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios S. K. parodymų, jos kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis R. P. parodė, kad 2013-07-03 su kolega pagal tarnyba dirbo Karmėlavos oro uoste, Oro uosto gatvėje. Buvo su kolega V. R.. Apie 20 val. 25 min. gavo pranešimą iš VPK budėtojo, kad Vilniaus g 3-3 vyksta konfliktas. Yra nepageidaujamas asmuo, kuris nenori išeiti. Nuvykus paskambino į duris,. Išgirdo moters balsą. Prisistatė. Duris atidarė moteris. Ji paaiškino, kad įvyko tarp to buto nuomotojos ir kitos moters konfliktas. Ta moteris yra jos draugo buvusi sugyventinė. Kaltininkės tuo metu nebuvo, bet draugas pasakė, kad ji ką tik išėjo. Draugas pasakė, kad nuėjo link gatvės. Jie tada piliečiui pasiūlė nuvažiuoti pažiūrėti. Privažiavus prie autobusų stotelės tas asmuo ją nurodė ir pirmas išlipo iš automobilio. Antras išlipo jo kolega V. R.. Jie nuėjo prie pažeidėjos. Jis išlipo paskui. Tada ji nenorėjo vykti į minėtą butą. Pažeidėja yra kaltinamoji. Dialogo tarp kolegos ir pažeidėjos negirdėjo. Buvo riksmas, stumdimasis. Kaltinamoji sakė, kad niekur nevažiuos. Ji buvo įspėta, kad sėstų į automobilį. Tada prievartą įsodino. Ji kabinosi už automobilio lubų, rėmų. Ji buvo paimta už rankų. Ji mosikuodamasi išmušdavo pareigūno ranką. Jis tuo metu bendravo su kitas asmenimis, išskyrė tą draugą, nes norėjo kelti konfliktą, o kolega bendravo su kaltinamąja. Kada ją įsisodino į automobilį, tam asmeniui pasakė eiti į namus. Kai važiavo atgal į Vilniaus gatvės 3 butą, girdėjo, kad gale vyko grumtynės. Jis vairavo, todėl negalėjo matyti. Nuvykus tenai buvo tas vyriškis ir moteris. Jie išlipo. Tada sulaikytoji bandė išsiveržti iš automobilio. Vyko grumtynės. Tada buvo pasakyta, kad bus panaudoti antrankiai. Pažeidėja vartojo visokius žodžius. Išvadino juos „pyderais“, „kurvomis“. „Impotentu“ išvadino jo kolegą V. R.. Sakė: „eikit nachui“. Jie ją įspėjo, kad nusiramintų. Mašinoje tokiais žodžiais vadino tik juos, nes nebuvo pašalinių asmenų. Ji kelis sykius buvo įspėta. Su ja nėjo susitvarkyti. Po kelių įspėjimų jai uždėjo antrankius. Tada ji į darbą paleido kojas. Grasino išspardyti langus, spyrė į dureles. Paskui pagrasino jai, kad uždės antrankius ir ant kojų. Tada ji kažkiek apsiramino. Kolegai su ja likus automobilyje, jis nuėjo pas pareiškėją, kad važiuotų į komisariatą. Komisariate kaltinamąją palydėjo jo kolega. Jie tvarkė dokumentus, surašė tarnybinius. Buvo komentarų, kai ji buvo patalpinta į laikino sulaikymo kamerą. Ji buvo patalpinta, nes nereagavo į perspėjimus ramiai elgtis. Kolega V. R. sėdėjo ir jai iš tos kameros matėsi. Ji sakė ant kolegos: „ko žiūri, impotente, prisiėdęs bulkučių. Neturit su kuo lytiškai santykiaut, tai į mane žiūrit visi“. Ji taip sakė, kaip nurodyta tarnybiniame. Surašę tarnybinius išvyko. Kaltinamosios pasakytus žodžius nevertina maloniai, nes jie jį įžeidė. Tai buvo išskirtinis atvejis, nes buvo jauna mergina. Jie jos neprovokavo, ją pastoviai ramino, tačiau necenzūriniais žodžiais mji juos pastoviai vadino.

Nukentėjusysis V. R. parodė, kad 2013-07-03 su kolega dirbo Karmėlavos oro uoste ir apie 20 val. gavo pranešimą, kad Vilniaus g. 3-3 vyksta konfliktas. Nuvyko šiuo adresu. Atidarė moteris duris. Paaiškėjo, kad ji buto nuomininkė. Ji pasakė, kad to asmens, kuris konfliktavo, šiuo metu nėra. Ta moteris paskambino ir pasakė, kad ją pasikvies. Ji įjungė mikrofoną. Kaltinamoji pasakė: „ką tuos pyderus, mėntus iškvietei“. Jie išėjo į laiptinę. Jos buvęs sugyventinis nurodė, kur jii pasišalino. Jie apvažiavo aplinkui. Ji stovėjo sustojime. Pirmiausia išlipo sugyventinis, po to jis. Bandė paaiškinti situaciją. Ji nieko nereagavo. Ji pradėjo ant buvusio draugo visokiais žodžiais plūstis, kad iškvietė policiją. Kaltinamajai paaiškino, kodėl yra iškviesti. Ji į nieką nereagavo, tik ant sugyventinio šaukė. Ji buvo visiškai girta, nesiorientavo. Jis jai sakė: „einam į automobilį“. Ji jį stūmė. Jis tada ją paėmiau už kairės rankos. Ji daužė į rankas. Bandė ją įkišti į automobilį. Ji įsikabino į stogą. Prasidėjo visokie žodžiai. Juos vadino „gaidžiais“, „pyderais“, „mėntais“, „siuntė nachui“. Ją laikė, nes nenorėjo dėti mergaitei antrankių. Bet matė, kad be antrankių nieko nebus. Ji pradėjo muistytis, spardytis mašinoje. Ją įspėjo gal porą kartų. Kolega uždėjo ant vietos rankos antrankį. Nenorėjo stipriai spausti. Ji pasikišo ranką po pilvu. Jis įkišo delną, kad išsitraukti antrą antrankį, tai ji pradėjo delną kramtyti. Pakramtė tą delną. Paskui uždėjo antrankius. Jis laikė rankas, tai ji paleido kojas į darbą. Ji per atidarytas duris koliojo to draugo sugyventinę. Paskui ji šiek tiek apsiramino. Kai pradėjo važiuoti, ji vėl pradėjo koliotis. Pakeliui ją nuramino, nuėmė antrankius. Necenzūriniai žodžiai buvo skirti tik jiems, nes tik jis su kolega buvo automobilyje. Sakė: „tu, pydere, paleisk mane“. Ji norėjo per priekį išlipti.Jos žodžiai buvo skirti jam ir kolegai. Nuvyko į komisariatą. Ją pasodino ant kėdės. Budėtojas ją patikrino alkotesteriu. Ji nenorėjo, bet paskui sutiko. Ji vaikščiojo, trukdė jiems rašyti tarnybinius. Ją uždarė į laikino sulaikymo kamerą. Jis rašė tarnybinį. Kai kolega sėdo rašyti, tai jis sėdėjo prie kamerų įėjimo. Ji jį matė ir pradėjo sakyti: „plikis, impotentas, bulkučių prisirijęs“.Ji kando į delną, bet nepavyko įkasti. Jis ištraukė ranką.

Nukentėjusysis E. C. parodė, kad tą liepos 3 d. jis budėjo Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato operatyvinės grupės tyrėjo pareigose. Reagavo į visus įvykius. Apie 23 val. R. P. ir V. R. pristatyta S. K. iš Karmėlavos, Vilniaus g. 3 dėl pasipriešinimo ir įžeidimo valstybės tarnautojams. Pristatyta buvo į Putvinskio g. 14. Pareigūnai surašė tarnybinius. Jis pradėjo ikiteisminį tyrimą. Buvo surašomas laikino sulaikymo protokolas. Pristatę pareigūnai dar kurį laiką buvo budėtojo dalyje. Kol buvo nustatomas neblaivumas, ji jų atžvilgiu sakė, kad neturi teisės sulaikyti. Jai paaiškino dėl ko ji sulaikyta. Ji nesutiko. Duodant susipažinti su laikino sulaikymo protokolu, ji jį skaitė, pradėjo jį braukyti. Byloje likęs tas protokolas Paaiškinus, kad negalima, ji toliau tęsė. Nereagavo į jokius perspėjimus. Pasirašyti atsisakė. Tada buvo pristatyta į VPK areštinę. Ten irgi nepakluso. Jai buvo atlikta asmens krata. Putvinskio gatvėje ji jų atžvilgiu sakė: „gaidžiai“, „mėntai“, „pyderai“, „neaiškinkit, kaip gyventi, eina nachui, bybį dėjau“. Necenzūrinius žodžius vartojo policininkų atžvilgiu. Pašalinių žmonių nebuvo. Ją pristatę pareigūnai nupasakojo, kas nutiko. Ji įžeidinėjo visus iš eilės. Ji nesiorientavo. Jis vežė kaltinamąją į areštinę su V. Š.. Ji atvežta į areštinę turėjo prisistatyti. Ji sakė: „eikit nachui, bybį dėjau“. Jis stovėjo už durų, kai buvo rašomas kratos protokolas. Kai išgirdo, kad ji metė popierių į pareigūnę, jis įėjo. Jis paėmė vieną protokolą su žodžiu „čiulpkit“. Antras protokolas buvo perplėštas, o trečias visiškai suplėšytas. Areštinėje buvo teismo salėje sėdinti nukentėjusioji pareigūnė. Kaltinamoji jo neatsiprašė.

Nukentėjusysis V. Š. parodė, kad liepos 3 d. buvo pristatyta kaltinamoji į Kauno rajono PK budinčią dalį dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams. Buvo pildomi jos sulaikymo dokumentai. Kol buvo pildomi dokumentai, ji lakstė, keikėsi. Ji vadino juos: „gaidžiai“, „pyderai“, „daunai“, „mėntai“. Ten buvo jis, tyrėjas ir pristatę pareigūnai. Pristatę pareigūnai surašė tarnybinius ir jie išvažiavo. Ji buvo patalpinta į laikino sulaikymo kamerą, nes nėjo su ja susitvarkyti. Jai buvo sakyta, kad ji nusiramintų. Ji nereagavo į raminimus. Ji nuolatos juos keikė. Pavykus ją sutramdyti nuvežė ją į areštinę. Jis tik nuvežė į areštinę, o į vidų nėjo, liko kieme. Kas vyko areštinėje, neteko girdėti. Jie su ja pagarbiai elgėsi. Kad mergina taip elgiasi, tai pirmas kartas jo praktikoje.

Nukentėjusioji R. Š. parodė, kad sulaikytoji buvo atvežta į Kauno VPK areštinę. Budėtojas patikrino duomenis, apklausė sulaikytąją. Jii išsisukinėjo nuo klausimų, vengė atsakyti. Užtruko daug laiko, kol viskas buvo patikrinta. Ji buvo palydėta į apžiūros patalpas. Moteriai gali atlikti apžiūrą tik moteris. Ji paprašė kitų pareigūnų, kad jie jas paliktų. Paaiškino jai procedūrą, kad ji turi nusirengti. Ji tada pasakė: „aš tau ne kokia kurva, kad čia rengčiausi, nesu lesbietė, atsipisk, atsikrušk“. Ji turėjo ilgai įkalbinėti ir aiškinti, kad tokia procedūra atliekama visiems sulaikytiems ir į areštinę atvežtiems asmenims. Ji galiausiai sutiko. Tada pasakė, kad reikia pasirašyti kratos protokolus. Ji iš pradžių sakė nesirašys. Vėliau sakė pasirašys. Parašė vietoje parašo žodžius „čiulpk“, griebė ir pradėjo plėšyti. Vieną pavyko atimti, taip pat ir kitą, dar visai nesuplėšytą.Darant kratą buvo dviese, nes vyrai kratoje negalėjo dalyvauti. Ji kratos metu sakė: „ gal tu lesbietė, kad nori, kad aš tau rengčiausi“. Ji visą laiką vartojo necenzūrinius žodžius. Ji sakydavo: „atsipisk, atsikrušk“. Jai sakė dar: „kaip tu apsirengusi, koks tavo sijonas, kaip tu atrodai, pasižiūrėk“. Dabar tiksliai visų žodžių neatsimena. Jos elgesys pasirodė neįprastas. Retai kada taip pasitaiko. Po šio įvykio buvo nemalonu, kad negerbiami pareigūnai. Asmuo leidžia sau elgtis, kaip jis nori, sugaišina laiką. Kratos protokolą surašė ji. Ji nežiūrėjo, ką ji rašo į protokolą, tik kai ji pasirašinėjo sekančius protokolus, pamatė, ką ji rašo. Tada suprato, kad reikia iš jos paimti. Protokolą ji griebė nuo stalo ir pradėjo plėšyti, glamžyti, kai protokolai jau buvo padėti ant stalo. Vieną protokolą ji suplėšė ir metė jį jai į veidą. Ji ant visų trijų protokolų buvo taip pasirašiusi.

Iš byloje esančio dokumento, turinčio reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - suplėšyto 2013-07-03 asmens kratos protokolo, jo apžiūros protokolo matyti, kad jis surašytas pareigūnės R. Š., S. K. pasirašytas įrašant žodį „čiulpk!“ (b.l. 15-16).

Iš Kauno apskrities VPK areštinės pateiktos kompaktinės plokštelės su vaizdo įrašu, iš jo padarytų nuotraukų matyti, kad vaizdo įraše užfiksuota, kaip S. K. suplėšo vieną kratos protokolą, kitą asmens kratos protokolą perplėšia (b.l. 18-21).

Iš S. K. neblaivumo testo matyti, kad. 2013-07-03 23.05 val. S. K. nustatytas 1,95 promilių girtumas (b.l. 34).

S. K. vadovaujantis BPK 140 str. buvo laikinai sulaikyta nuo 2013-07-03 22.30 val. iki 2013-07-04 17.00 val. S. K. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamoji tyčia pasipriešino savo pareigas einantiems valstybės tarnautojams – policijos pareigūnams ir juos žodžiu įžeidė, o taip pat tyčia trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnei tinkamai atlikti byloje su atliekamu ikiteisminiu tyrimu susijusius procesinius veiksmus – tokiu būdu padarė tris nusikalstamas veikas, numatytas atitinkamai BK 286 str, 290 str. ir 231 str. 1 d.

Iš byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų matyti, kad S. K. sulaikoma policijos pareigūnų V. R. ir R. P. už, kaip įtariama, padaryta teisės pažeidimą, priešinosi minėtiems policijos pareigūnams aktyviais veiksmais bei jėga (trenkė per rankas, kando į ranka, bandė išspirti automobilio stiklą ir kt.), taip pat šių policijos pareigūnų, o vėliau, būdama pristatyta į policijos komisariatą bei areštinę, ir kitų policijos pareigūnų V. Š., E. C. bei R. Š. atžvilgiu vartojo aiškiai įžeidžiančius ir necenzūrinius žodžius. Vėliau, būdama sulaikyta ir pristatyta į policijos areštinę, po to, kai jai buvo atlikta asmens krata, susipažinusi su kratos protokolu jame vietoje savo parašo įrašė kitų šioje byloje tirtų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji buvo sulaikyta ir pristatyta į areštine, kontekste aiškiai įžeidžiantį žodį „čiulpk!“, protokolą bei dar vieną jo egzempliorių suplėšė, suglamžė, metė į kratą atlikusią bei protokolą surašiusią ikiteisminio tyrimo pareigūnę R. Š., tokiu būdu aktyviai trukdė jai atlikti su šioje byloje tuo metu atliekamu ikiteisminiu tyrimu susijusius minėtus procesinius veiksmus.

BK 286 straipsnyje nustatyta atsakomybė už pasipriešinimą teisėtai veikiančiam valstybės tarnautojui, kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, panaudojant fizinį smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti.

BK 290 straipsnyje nustatyta atsakomybė asmeniui, kuris įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį.

BK 230 straipsnyje yra pateiktas valstybės tarnautojo apibrėžimas. Minėto straipsnio 1 d. nustato, kad šiame skyriuje nurodyti valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. Visi nukentėjusieji šioje byloje įvykio metu dirbo policijoje, kuri yra teisėsaugos institucija. Policijos pareigūnai vykdydami pareigas laikomi valdžios atstovais, kadangi turi teisę duoti privalomus nurodymus tarnybiškai nepavaldiems asmenims. Jų nurodymai teisės aktų reikalavimų vykdymo prasme yra privalomi tarnybiškai nepavaldiems asmenims, o už jų nevykdymą ar pasipriešinimą tokiems valstybės tarnautojams arba jų įžeidimą jiems einant pareigas nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Visi policijos pareigūnai nagrinėjamu atveju dėvėjo policijos uniformas, prisistatė kaltinamajai ir pasakė dėl ko jie atvyko. Taigi kaltinamoji S.K. žinojo, kad jie yra policijos pareigūnai. Tai reiškia, kad ji suvokė, jog naudoja tiek smurto veiksmus prieš policininkus jiems priešindamasi, kurie vykdo tarnybines pareigas ir neteisėtų veiksmų jos atžvilgiu neatlieka, tiek ir juos įžeidžia vartodama jų atžvilgiu įvairius įžeidžiančius bei necenzūrinius, garbė ir orumą žeminančius žodžius.

Pažymėtina, kad BK 290, 286 straipsniuose nustatytų draudimų paskirtis – sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normalią jų veiklą. Tiek BK 286, tiek 290 straipsnyje numatytos nusikalstamų veikų sudėtys yra formalios, tad vien neteisėtų veiksmų padarymas lemia nusikalstamų veikų baigtumo momentą. Tai reiškia, kad šioje byloje pagal joje surinktus ir aukščiau nurodytus ištirtus įrodymus S. K. nusikalstamos veikos yra teisingai kvalifikuotos kaip baigti nusikaltimai, numatyti BK 286 str. ir 290 str.

Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, jog BK 231 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas bet kokiu būdu trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu ar nagrinėjimu susijusias pareigas. Pagal Aukščiausiojo Teismo praktiką, trukdymą, kaip nusikalstamą veiką, gali sudaryti tiek aktyvūs, tiek pasyvūs veiksmai, o kaltininkas gali veikti bet kokiais motyvais ir tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-630/2007, Nr. 2K-188/2007).

Iš to matyti, kad S. K. veika, kai ji aktyviais veiksmais (vietoje parašo įrašydama pareigūnę įžeidžiantį žodį, suplėšydama protokolą, jį mesdama į pareigūnę) trukdė VPK areštinės postinei R. Š., ikiteisminio tyrimo pareigūnei BPK 18 str. 1 d. prasme, atlikti su šios baudžiamosios bylos ikiteisminiu tyrimu susijusias pareigas, tai yra tinkamai įforminti procesiniais dokumentais atliktą asmens kratą, tinkamai supažindinti su kratos protokolu sulaikytą asmenį, teisingai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas, numatytas BK 231 str. 1 d.

Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje Ištirtų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri yra pagrindas S. K. pripažinti kalta padarius BK 231 str. 1 d., 286 str., 290 str. numatytas nusikalstamas veikas ir paskirti bausmę.

S. K. atsakomybe lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji visiškai prisipažino padariusi visas jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, dėl to nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybe sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas, kurių padarymu yra kaltinama, ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant kaltinamajai bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

S. K. padarė tris nesunkius tyčinius nusikaltimus, ji veikė tiesiogine tyčia, šiuos nusikaltimus padarė ne tik teistumui neišnykus, būdama anksčiau vieną kartą teista už apysunkio ir nesunkaus tyčinių nusikaltimų padarymą, tačiau ir neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės (jos atlikimo metu), dėl ko darytina išvada, kad S. K. savo tokio elgesio ir nusikalstamo gyvenimo būdo kritiškai nevertina ir teigiamų išvadų iš to nedaro ir sistemingai nusikalsta, kas rodo jos nenorą taisytis, taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių. Tai taip pat reiškia, kad S. K. yra recidyvistė BK 27 straipsnio prasme, kadangi pagal BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.

Tuo pačiu tai reiškia, kad pagal BK 56 straipsnio 1 dalį teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra laikomasi nuomonės, kad tai reiškia, kad laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė skiriama išskirtiniais atvejais, kuriuos teismas privalo motyvuoti. Pažymėtina, kad tokiu atveju asmuo yra recidyvistas nepriklausomai nuo to, ar teismas tai pripažįsta savo sprendime, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–540/2006, 2K–23/2012, 2K–459/2012).

Tuo pačiu minėtas recidyvas rodo, kad ankstesniu teismo sprendimu – 2013-02-04 teismo nuosprendžiu S. K. skirta laisvės apribojimo bausmė 1 metams 3 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę - 6 mėnesių laikotarpiu nuo 24 val. iki 6 val. būti namuose, nei savo rūšimi, nei savo dydžiu nebuvo pakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, nes tokia bausmė akivaizdžiai nesulaikė jos nuo naujų nusikaltimų darymo, nepaveikė jos taip, kad ji daugiau nenusikalstų, tuo pačiu tai rodo, kad S. K. bausmės nebuvo paveikta taip, kad ateityje nenusikalstų, o laikytųsi įstatymų.

Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatyta po vieną S. K. atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybę, į tai, kad ji yra nedirbanti, netekėjusi, viena auginanti vaiką, gyvenanti tik iš vaikui skirtų pašalpų.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, kaltinamajai už kiekvieną jos padarytą nusikalstamą veiką skirtina savo rūšimi griežčiausia iš BK 231 str. 1 d., 286 str., 290 str. sankcijose numatytų bausmių – terminuotas laisvės atėmimas, kuri yra, kaip minėta, tipinė bausmė recidyvistui. Bausmės dydis nustatytinas artimas BK numatytam terminuoto laisvės atėmimo bausmės minimumui. Įvertinus tai, kad kaltinamoji prisipažino visiškai padariusi nusikalstamas veikas, kurių padarymu yra kaltinama, nuoširdžiai dėl to gailėjosi, jos padaryti visi nusikaltimai yra nesunkūs, ji viena augina mažametį vaiką, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus galutinės laisvės atėmimo bausmės, skirtinos S. K., vykdymo, todėl S. K. atžvilgiu būtų tikslinga ir teisinga taikyti BK 75 str. nuostatas, reglamentuojančias laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

Pažymėtina, kad šiuo nuosprendžiu paskyrus kaltinamajai bausmes už tris jos padarytus nusikaltimus, šias bausmes teks subendrinti taikant BK 63 str. nuostatas, po ko pritaikius BK 64 str. taisykles, minėtą subendrintą bausmę bendrinti su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir visiškai neatlikta bausme, prieš tai ją (laisvės apribojimo bausmę) pagal BK 65 str. taisykles prilyginus laisvės atėmimo bausmei (santykiu 2:1, tai yra dvi laisvės apribojimo dienos prilyginamos vienai laisvės atėmimo dienai).

Prokurorė, kaip nurodė savo baigiamojoje kalboje, siūlo šiuo nuosprendžiu už šioje byloje tirtus nusikaltimus paskirtas bausmes bendrinti taikant BK 63 straipsnio 4 dalį dalinio sudėjimo būdu. Tai reiškia, kad prokurorė visas tris nusikalstamas veikas vertino kaip realiąją nusikaltimų sutaptį. Su tokiu prokurorės vertinimu bei siūlymu teismas nesutinka ir daro išvadą, kad taip bendrinant bausmes būtų netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nes toks sprendimas neatitiktų byloje nustatytų aplinkybių.

Byloje nustatyta, kad nusikaltimus, numatytus BK 286 str., 290 str., S. K. padarė tose pačiose keliose vietose, kelių pareigūnų atžvilgiu, šios jos veikos buvo tęstinio pobūdžio (veikos faktiškai buvo pradėtos jos sulaikymo metu vienų pareigūnų atžvilgiu ir tęsiamos bei baigtos pristačius į komisariatą bei areštinę jau kitų pareigūnų atžvilgiu), kas reiškia, kad praktiškai viena veika – ji tyčia pasipriešino savo pareigas einantiems valstybės tarnautojams – policijos pareigūnams ir tuo pačiu metu juos žodžiu įžeidė. Tokia situacija vertintina kaip idealioji BK 286 straipsnio ir 290 straipsnyje numatytų nusikaltimų sutaptis. Todėl bausmės nuteistajai už šiuos du nusikaltimus bendrintinos apėmimo būdu, pritaikius BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą.

Tik nusikalstama veika, numatyta BK 231 str. 5 d. minėtų dviejų nusikaltimų atžvilgiu vertintina iš idealiosios sutapties, nes buvo padaryta aiškiai kitoje vietoje ir kitu laiku (skirtingas pradžios bei baigtumo momentai) ir tik vienos pareigūnės atžvilgiu. Todėl už šią nusikalstamą veiką paskirta bausmė bendrintina su minėta bausmes pagal BK 286 str., 290 str. subendrinus apėmimo būdu gauta bausme BK 63 str. 3 ar 4 d. numatytu būdu (visiško ar dalinio sudėjimo būdu).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297-303 str., 304- 307 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 231 str. 1 d., 286 str. ir 290 str. ir paskirti jam bausmes pagal:

- BK 290 str. – 4 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtas bausmes pagal BK 286 str. ir 290 str. subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą bausmę 4 mėnesius laisvės atėmimo. Šią bausmę, o taip pat bausmę, paskirtą pagal BK 231 str. 1 d., subendrinti vadovaujantis BK 63 str. 3 d. visiško sudėjimo būdu ir skirti subendrintą bausmę 8 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. b papunkčiu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėti 2013-02-04 teismo nuosprendžiu paskirtos ir iki dabar visiškai neatliktos laisvės apribojimo bausmės, ją prieš tai prilyginus laisvės atėmimo bausmei, neatliktos dalies dalį – 1 (vieną) mėnesį laisvės atėmimo ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 9 mėnesius laisvės atėmimo.

Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 str., įskaityti laikotarpį nuo 2013 m. liepos 03 d. iki 2013 m. liepos 04 d., kai ji buvo sulaikyta, prilyginant 1 (vieną) sulaikymo dieną 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 70 str., 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., 4 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant S. K. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir paskirti jai baudžiamojo poveikio priemonę – 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nurodant juos atlikti per 5 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo,

S. K. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti, suplėšytą 2013-07-03 asmens kratos protokolą nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.