Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Remigijaus Armino ir Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Sandrai Žiobakaitei, dalyvaujant pareiškėjui A.R., jo atstovei advokatei Marijai Ulbienei, trečiojo suinteresuotojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus atstovui Svajūnui Mačiulskiui, 2012 m. birželio 11 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.R. prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriui ir Klaipėdos miesto savivaldybei dėl praleisto termino prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir nuosavybės teisės patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Testatorė B.E.M. po sutuoktinio G.V.M. mirties paveldėjo visą turtą bei tapo savo sutuoktinio tėvų A.M. ir jo žmonos M.M. išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių perėmėja.

Teigia, kad G.M. išreiškė valią susigrąžinti tėvams nuosavybės teise priklausiusį turtą ir tuo klausimu kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę, tačiau tuo metu nepavyko nustatyti nuosavybės buvimo fakto. Vėliau G.M. kreipėsi į įvairius archyvus. Užbaigti dokumentų paieškos nepavyko, nes 1996 metais G.M. dėl sunkios ligos mirė. Po vyro mirties sutuoktinė B.E.M. diagnozuota sunki liga, (duomenys neskelbtini). 2007 m. vasario 20 d. jai buvo nustatytas didelių poreikių lygis, kuris buvo pratęstas 2009 m. vasario 3 d., nustatant specialų nuolatinės priežiūros poreikį. Kadangi pati B.E.M. dėl blogos sveikatos nebepajėgė vykti į archyvus, todėl informaciją teko rinkti ir pareiškėjui. Pažymi, kad G. ir B.M. pažinojo nuo 9 metų, santykiai labai artimi, jiems buvo kaip sūnus, kartu pergyveno dėl užklupusių ligų. Pabrėžia, jog B.E.M. 2011 m. balandžio 28 d. kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei termino atnaujinimo, tačiau teisminis procesas nutrūko dėl pačios B.E.M. mirties (mirė (duomenys neskelbtini).).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybė apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai (t. 2, b.l. 7), atstovas į teismo posėdį neatvyko. 2012 m. balandžio 23 d. teismo posėdyje Klaipėdos miesto savivaldybės atstovas prašė atmesti pareiškėjo prašymą atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu ( t. 1, b.l. 160).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

Pareiškėjas A.R. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A.M. ir jo žmonos M.M. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą turtą Klaipėdoje ir nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti.

Taigi byloje nagrinėjamas teisinio ir faktinio pagrindo pareiškėjui atnaujinti terminą pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusių savininkų A.M. ir jo žmonos M.M. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą turtą bei nuosavybės teises įrodančius dokumentus aspektai.

Prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą terminus nustato 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas Nr.VIII-359 (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), kuris pakeitė nuo 1997 m. liepos 9 d. netekusį galios 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymą Nr. 1-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" (toliau – ir Atstatymo įstatymas). Įsigaliojus Atkūrimo įstatymui, šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises, pateikti Atstatymo įstatymo nustatytais terminais ir neišnagrinėti iki Atkūrimo įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami bei sprendimai dėl jų priimami laikantis šio įstatymo nuostatų. Įstatymų leidėjas prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus pratęsė keletą kartų, nustatydamas galutinius terminus: prašymų atkurti nuosavybės teises padavimui – iki 2001 m. gruodžio 31 d. (2001 m. rugpjūčio 3 d. įstatymo Nr. IX-489 redakcija), nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimui – iki 2003 m. gruodžio 31 d. (2003 m. birželio 19 įstatymo Nr.IX-1634 redakcija).

Pagal nuo 2004 m. spalio 26 d. galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos (2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nuostatas piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimas yra sudėtinė nuosavybė teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso stadija.

Ar įstatymu nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Vertinant aplinkybes dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo pirmiausia turi būti nustatyta, ar prašymą dėl šių terminų atnaujinimo pateikęs asmuo pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą iki įstatymu nustatyto termino (2001 m. gruodžio 31 d.) įgijo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1-5 punktai). Pagal Atkūrimo įstatymą dokumentas, suteikiantis pagrindą pradėti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį atkūrimo procedūrą, Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje išvardytų piliečių rašytinis prašymas (Atkūrimo įstatymo 10, 11, 17 straipsniai). Todėl tik nustačius, jog asmuo iki 2001 m. gruodžio 31 d. pateko į Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje išvardytų piliečių sąrašą (įgijęs teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą galėjo iki įstatymu nustatyto termino pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo) gali būti reikšmingos ir teismo turi būti vertinamos kitos aplinkybės: kurioje įstatymu nustatyto termino eigos stadijoje pilietis įgijo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (Atstatymo įstatymo 2 straipsnis, Atkūrimo įstatymo 2 straipsnis); kokius veiksmus atliko nuo jo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą atsiradimo iki įstatymu nustatyto termino pabaigos (2001 m. gruodžio 31 d.), siekdamas pasinaudoti šia teise; faktinių aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė pateikti prašymą ir dokumentus iki įstatymu nustatyto termino).

Tiek galiojusio iki Atkūrimo įstatymu nustatyto prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo galutinio termino (2001 m. gruodžio 31 d.), tiek šiuo metu galiojančio Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio (2003 m. spalio 14 d. įstatymo Nr.IX-1759 redakcija) 1 dalies 1 punkte įtvirtinta turto savininko prioritetinė teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2-4 punktuose išvardytiems asmenims nuosavybės teisės gali būti atkurtos tik tuo atveju, kai buvęs turto savininkas yra miręs, laikantis aptariamo straipsnio 1 dalies 2-4 punktuose nustatyto eiliškumo, t.y. kiekvienas šios dalies punktas yra taikomi iš eilės ir tik nustačius, kad nėra aplinkybių taikyti iš eilės pirmesnius punktus. Atkūrimo įstatymo straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta teisė atkurti nuosavybės teises į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikos piliečiams – turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį.

Pareiškėjas atkurti nuosavybės teises pretenduoja kaip testamentinis įpėdinis, kuriam turtą testamentu paliko buvusio turto savininko mirusio vaiko sutuoktinė, todėl nagrinėjamos bylos kontekste nurodoma ir įstatymo raida dėl asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, sąrašo išplėtimo.

1999 m. gegužės 13 d. įstatymu Nr. VIII-1181 (įsigaliojusiu 1999 m. birželio 2 d.) Atkūrimo įstatyme buvo išplėstas asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, sąrašas. Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis buvo papildyta 5 punktu, kuriame buvo nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos ir piliečiams, <...> kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. 2002 m. sausio 15 d. įstatymu Nr. IX-708 (įsigaliojo nuo 2002 m. sausio 18 d.) ši Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata buvo panaikinta, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimu minėtas įstatymas pripažintas antikonstituciniu, todėl 2003 m. spalio 14 d. įstatymu Nr. IX-1759 (įsigaliojo nuo 2003 m. spalio 29 d.) Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte vėl įtvirtinta nuostata, pagal kurią nuosavybės teisės atkuriamos taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą.

Kaip jau minėta, pareiškėjas teisę į buvusių turto savininkų A.M. ir M.M. nuosavybės teisių atkūrimą kildina iš B.E.M. (toliau – B.M.) 2009 m. rugsėjo 2 d. testamento, kuriuo B.M. visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kuris jai priklausys mirties dieną, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, ir turtą, kuris priklausys ateityje, paliko A.R. (t. 1, b.l. 16). B.M. mirė (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 14). Pareiškėjui 2011 m. rugsėjo 7 d. išduotas paveldėjimo pagal testamentą liudijimas, kuriame nurodyta, kad paveldimą turtą sudaro piniginės lėšos (t. 1, b.l. 15).

Lietuvos centrinio valstybinio archyvo 2099 m. balandžio 23 d. raštu Nr. R4-925 pateikti duomenys (t. 1, b.l. 51-56) patvirtina, kad A.M. ir M.M. (ikisantuokinė pavardė R.) 1938 m. gruodžio 8 d. nuosavybės teisėmis įsigijo pastatą ir sklypą su kiemu Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas Klaipėda, (duomenys neskelbtini).

A.M. mirė (duomenys neskelbtini), M.M. – (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 29, 35), t.y. turto savininkai mirė iki 1991 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojusio Atstatymo įstatymo.

Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybė teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtintos Tvarkos 12 punktu nustatyta, kad testamentas yra vienas iš nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų. Testamentas patvirtina pretendento nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ir teisę į jos atkūrimą. Todėl testamentas yra dokumentas, patvirtinantis teisę į nuosavybės atkūrimą ir jo reikšmė negali būti vertinama kitaip nei jo paskirtis nustatyta nurodytais teisės aktais nuosavybės teisių atkūrimo procese (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartis byloje Nr. A261-304/2010).

Pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktą nuosavybės teisių atkūrimo subjektai yra ir asmenys, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, ar testatorė B.M. tapo nuosavybės teisių perėmėja ir jos testamentu pareiškėjui paliktas turtas yra dokumentas, patvirtinantis teisę jam atkurti nuosavybės teises į A.M. ir M.M. iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą, t.y. reikia nustatyti, ar prašymą dėl terminų atnaujinimo pateikęs pareiškėjas A.R. pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą iki įstatymo nustatyto termino (2001 m. gruodžio 31 d.) įgijo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.

B.M. buvo A.M. ir M.M. marti – jų sūnaus G.V.M. (toliau – G.M.) sutuoktinė (b. 1, b.l. 30, 32). G.M. buvo vienintelis turto savininkų sūnus, miręs (duomenys neskelbtini)(t. 1, b.l. 33).

Pareiškėjo teiginys, kad G.M. buvo padavęs prašymą atkurti nuosavybės teises į savo tėvų A.M. ir M.M. nuosavybės teisėmis valdytą turtą Klaipėdoje, nepatvirtintas byloje esančiais įrodymais. Pareiškėjas tokį teiginį grindžia 1991 m. rugsėjo 10 d. Klaipėdos miesto valdybos G.M. pateiktu raštu „Dėl nekilnojamojo turto grąžinimo tvarkos“. Trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės atsiliepimu bei atstovo paaiškinimu teismo posėdyje nustatyta, kad G.M. nebuvo padavęs prašymo dėl nekilnojamojo turto grąžinimo. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos archyvo 2012 m. gegužės 9 d. pažyma Nr. VS-2379 patvirtina, jog Klaipėdos miesto savivaldybės duomenų fonde duomenų apie G.M. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo nėra (t.1, b.l. 171). Pareiškėjo pateiktas kvitas dėl siuntos, adresuotos Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojui (t. 2, b.l. 35) taip pat neįrodo šio fakto, nes minėtame kvite nėra duomenų nei apie siuntėją, nei apie siuntos turinį. Teisėjų kolegija Klaipėdos miesto valdybos Savivaldybės nuosavybės ir finansų skyriaus 1991 m. rugsėjo 10 d. raštą Nr. 44, adresuotą G.M. (t. 1, b.l. 65), atsižvelgdama į teismo posėdyje apklaustų liudytojų I.D. bei S.S.K. parodymus bei šio rašto turinį, vertina kaip informaciją dėl nekilnojamojo turto grąžinimo tvarkos. Šiame rašte nurodoma, kad G.M. siunčiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 15 d. nutarimu Nr. 331 patvirtinta nekilnojamojo turto grąžinimo prašymo forma; prašoma ją užpildyti, pridėti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus ir atsiųsti juos miesto valdybai. Taip pat išaiškinta, kad pagal pareiškėjo prašymą miesto valdyba gali kreiptis į atitinkamą valstybinį archyvą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų paieškos. Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės archyve nėra pareiškėjo prašymo dėl nekilnojamojo turto grąžinimo, aptariamame rašte nėra nuorodos dėl atsakymo į konkretų kreipimąsi, darytina išvada, kad G.V.M. į tuometinę Klaipėdos miesto valdybą kreipėsi ne su prašymu grąžinti nekilnojamąjį turtą, o dėl informacijos apie tokio prašymo pateikimą ir ši informacija jam buvo pateikta. Išvadą, kad G.M. nebuvo pateikęs prašymo atkurti nuosavybės teises į savo tėvų išlikusį nekilnojamąjį turtą Klaipėdoje, patvirtina ir B.M. 2009 m. gegužės 15 d. raštas Klaipėdos miesto merui, kuriame ji nurodo, kad apie sutuoktinio tėvų nekilnojamąjį Klaipėdoje turėtą turtą sužinojo visiškai neseniai (t. 1, b.l. 67).

Taigi G.M. prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvų išlikusį nekilnojamąjį turtą Klaipėdoje nepateikė. Po jo mirties turtą paveldėjo sutuoktinė B.M. pagal 1996 m. spalio 10 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą (t. 1, b.l. 17). Paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas, sudarė: piniginiai indėliai, lengvasis automobilis ir žemės sklypas Kauno rajone, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės. Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio nuostatų taikymo prasme B.M.buvo turto savininko vaiko, kuris yra miręs sutuoktinė (įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų taikymą riboja Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatyti terminai prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir kitiems dokumentams paduoti. Jeigu asmuo, kuris pagal giminystės ryšį su nekilnojamojo turto savininku atitinka Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto sąlygas, tačiau jeigu šios įstatymo normos taikymui juridinę reikšmę turintis faktas (mirusio savininko vaiko mirtis) įvyko pasibaigus įstatymu nustatytam prašymų atkurti nuosavybės teises terminui (po 2001 m. gruodžio 31 d.), toks asmuo nebeįgyja savarankiškos subjektinės teisės (negali teikti prašymo) į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį – jis tik gali pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį pasinaudoti mirusio turto savininko mirusio vaiko įpėdinio teise pretenduoti į nuosavybės teisės atkūrimą mirusiojo vardu ir perdavimą įpėdiniui, jei mirusio turto savininko vaikas iki įstatymu nustatyto termino (2001 m. gruodžio 31 d.) buvo padavęs prašymą atkurti nuosavybės teises. Nagrinėjamu atveju turto savininkų sūnus mirė iki Atkūrimo įstatymu nustatyto termino prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir kitiems dokumentams paduoti, todėl jo sutuoktinė B.E.M. turėjo teisę prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į mirusiajam sutuoktiniui tenkančią nekilnojamojo turto dalį paduoti.

B.M. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į savo sutuoktinio tėvų iki nacionalizacijos Klaipėdos mieste valdytą turtą padavė tik 2009 m. gegužės 15 d. Klaipėdos miesto savivaldybės merui bei 2009 m. rugpjūčio 11 d. – Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjui (t. 1 , b.l. 67, 68). Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyrius 2009 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. R1-374-(1.7) bei Klaipėdos miesto savivaldybės meras 2009 m. birželio 5 d. raštu Nr. (31.1)R12-452 nurodė, kad yra praleisti prašymo padavimo ir nuosavybės teisę bei giminystės ryšį su buvusiu savininku įrodančių dokumentų pateikimo terminai, todėl išaiškino teisę kreiptis į teismą dėl praleistų terminų atnaujinimo (t. 1, b.l. 66, 69). Byloje pateikto pareiškimo nuorašu nustatyta, kad B.M. į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir termino atnaujinimo prašymui bei nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams paduoti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A.M. ir M.M. Klaipėdos mieste iki nacionalizacijos valdytą turtą kreipėsi 2011 m. gegužės 2 d. (t. 1, b.l. 18-25), tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartimi prašymą atsisakyta priimti ir ši nutartis Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartimi palikta nepakeista (t. 1, b.l. 27-28).

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad B.M. netapo savo mirusio sutuoktinio nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą perėmėja, todėl ji testamentu tokio turto negalėjo palikti kitiems asmenims. Todėl B.M. 2009 m. rugsėjo 2 d. testamentas, kuriuo ji turtą paliko pareiškėjui, nelaikytinas teisės į nuosavybės teisių atkūrimą įgijimo dokumentu pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kaip neatitinkantis nuostatos, kad šiuo testamentu turtą paliko nuosavybės teisių perėmėja.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad jei asmuo iki įstatymu nustatyto prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo termino (2001 m. gruodžio 31 d.) neįgijo subjektinės teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, toks asmuo negali būti laikomas praleidusiu Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus terminus ir siekti atnaujinti terminą įgyvendinti tokią teisę, kurios jis iki įstatymu nustatyto termino nebuvo įgijęs. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 6 d. nutartyje byloje Nr. A444-2093/2010 nurodyta, kad materialinių terminų pagal Atkūrimo įstatymą atnaujinimo bylose negali būti svarstomas vien tik termino praleidimo priežasčių pagrįstumo klausimas. Šiuo atveju, be kita ko, turi būti nustatoma, ar asmuo, prašantis atnaujinti terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimui paduoti, gali būti savarankišku nuosavybės teisių atkūrimo subjektu, t.y. ar termino atnaujinimas gali sudaryti sąlygas (pašalinti kliūtis) atkurti nuosavybės teises, į kurį pretenduoja pareiškėjas.

Net ir tuo atveju, jei sprendime aptartos materialinės teisės normos būtų taikomos ir aiškinamos kitaip, nagrinėjant terminų atnaujinimo klausimą iš esmės, jų atnaujinti nėra pagrindo.

Įstatymų leidėjas nenustatė, kokios terminų praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis, todėl sprendžiant šį klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais įstatymų pradmenimis ir prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Terminų praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis pateikti atitinkamus dokumentus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyse yra nurodęs, kad sprendžiant terminų atnaujinimą, gali būti reikšmingos ir teismo turi būti vertinamos šios aplinkybės: kokius veiksmus asmuo atliko nuo jo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą atsiradimo iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; faktinių aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimą, jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyse yra pažymėjęs, kad Atkūrimo įstatyme nustatyti terminai prašymams atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą (iki 2001 m. gruodžio 31 d.) ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams (iki 2003 m. gruodžio 31 d.) pateikti reiškia, kad gali būti atnaujinti tik šie terminai, o tai savo ruožtu sąlygoja, jog svarbios priežastys, dėl kurių buvo praleisti minėti terminai, turėjo egzistuoti iki šių terminų pasibaigimo. Ir priešingai, priežastys, kurios atsirado po minėtų terminų pasibaigimo, įtakos terminų praleidimui neturi. (pvz. 2007 m. spalio 15 d. nutartis byloje Nr. A8-870/2007, 2008 m. birželio 9 d. nutartis byloje Nr. A261-895/2008, 2011 m. balandžio 7 d. nutartis byloje Nr. A261-1041/2011 ir kt.).

Pareiškėjas prašymą atnaujinti terminą grindžia G.M. ir jo sutuoktinės ligomis bei eilę metų užsitęsusia nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų paieška.

Sprendime jau buvo aptarta, kad 1991 m. rugsėjo 10 d. Klaipėdos miesto valdybos raštu Nr. 44 G.M. buvo išsiųsta prašymo dėl nekilnojamojo turto grąžinimo forma su prašymu ją užpildyti, pridėti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus ir pateikti miesto valdybai. Ypatingai pažymėtina ta aplinkybė, jog minėtame rašte buvo išaiškinta, kaip G.M. gali pasielgti, jei neturi nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, t.y. jam išaiškinta, kad tokiu atveju pakanka paduoti nustatytos formos rašytinį prašymą miesto valdybai, kurį miesto valdyba išsiųs archyvui ir, gavusi valstybinio archyvo dokumentus, įrodančius teisę į nekilnojamąjį turtą, apie tai praneš raštu. Tinkamam subjektinių teisių realizavimui, G.M. pakako užpildyti pateiktą prašymo formą bei prašymą dėl archyvinių dokumentų paieškos, o taip pat už valstybinio archyvo ir kitas paslaugas sumokėti 100 rublių mokestį. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos G.M. gydymo stacionare 1991 metais ir 1995 metais epikrizių duomenimis (t. 1, b.l. nustatyta, kad 1991 m. spalio mėnesį jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini), tų pačių metų gruodžio mėnesį atlikta operacija. Pooperacinė eiga sklandi, iš gydymo įstaigos išrašytas 1991 m. gruodžio 28 d. Ligonio būklė labai pablogėjo 1995 metais (t. 1, b.l. 145-150).

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (pvz. 2006 m. birželio 15 d. nutartis byloje Nr. AS403-219/2006, 2008 m. balandžio 17 d. nutartis byloje Nr. A556-680/2008, 2011 m. balandžio 7 d. nutartis byloje Nr. A261-1041/2011 ir kt.), sveikatos būklė gali būti įvertinta svarbia termino praleidimo priežastimi tik tuo atveju, jeigu paties pretendento liga buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galias tokiu laipsniu, jog jis pats negalėjo surašyti dokumento ir pasiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu.

Pareiškėjo paaiškinimu (t. 1, b.l. 162) bei rašytiniais įrodymais nustatyta, jog G.M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į pastatus ir žemės sklypą Kauno rajone, o tuo rūpinosi tik pats G.M. Ši faktinė aplinkybė bei tai, jog jam tuometinė Klaipėdos miesto valdyba išsiuntė prašymo formą su visų aplinkybių, reikšmingų nuosavybės teisių atkūrimui, išaiškinimu ir pastarajam, siekiant tinkamai realizuoti subjektines teises, pakako užpildyti pateiktą prašymo formą bei prašymą dėl archyvinių dokumentų paieškos, o taip pat už valstybinio archyvo ir kitas paslaugas sumokėti 100 rublių mokestį, G.M. liga nevertintina svarbia termino praleidimo priežastimi, dėl kurios jis paminėtų veiksmų negalėjo atlikti.

Tai, jog B.M. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta antra invalidumo grupė dėl bendro susirgimo, kad jai 2000 metų pabaigoje diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (vėliau patvirtinta (duomenys neskelbtini)) ir sveikatos būklė pradėjo gerėti 2007 metais gyvenant UAB (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 80-92), nevertintina svarbia termino praleidimo priežastimi, nes jos teisių atstovavimu galėjo pasirūpinti pareiškėjas A.R. Pareiškėjas prašyme teismui nurodė, jog su G.ir B.M. santykiai buvo labai artimi, jiems jis buvo kaip sūnus, jie buvo pareiškėjo pirmagimio vaiko krikšto tėvai (t. 1, b.l. 8). 1994 m. balandžio 16 d. sutartimi, sudaryta tarp pareiškėjo bei sutuoktinių G. ir B.M., pareiškėjas įsipareigojo juos globoti iki gyvos galvos pagal sutartyje nurodytas sąlygas, tarp kurių – imtis priemonių, kad nebūtų pažeidžiami globojamų asmenų interesai ir jų turtinė padėtis (t. 2, b.l. 31). Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad dėl svarbių priežasčių negalėjo pasirūpinti G. ir B.M. turtiniais interesais, nors tokią pareigą turėjo ne tik asmeninių, bei ir sutartinių santykių pagrindu.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad B.M. nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų paieška ėmė rūpintis tik 2007 metų pabaigoje, pateikdama prašymus Klaipėdos apskrities archyvui, Lietuvos ypatingajam archyvui, o 2009 m. balandžio 16 d. pateikė prašymą Lietuvos centriniam valstybės archyvui (t. 1, b.l. 46, 47, 51), t.y. pasibaigus nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams (iki 2003 m. gruodžio 31 d.) pateikti terminui. Prašymas atnaujinti terminą argumentuojant nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų paieška nelaikytinas svarbia termino praleidimo priežastimi, nes G.M. turėjo galimybę dar 1991 metais pasinaudoti tuometinės Klaipėdos miesto valdybos siūlymu dėl reikiamų dokumentų paieškos Lietuvos centriniame valstybės archyve. Pažymėtina, kad būtent šis archyvas 2009 m. balandžio 23 d. B.M. pateikė nuosavybės teises į jos sutuoktinio tėvų turtą Klaipėdoje patvirtinančius įrodymus. B.M. 2009 metais turėjo nuosavybės teises patvirtinančius įrodymus bei Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus ir Klaipėdos miesto savivaldybės mero išaiškinimus, kad pageidavimą atkurti nuosavybė teises gali realizuoti tik teismo keliu, į teismą kreipėsi tik dar po dviejų metų.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo nurodytos priežastys nėra pakankamas ir savarankiškas pagrindas atnaujinti praleistus įstatymo nustatytus terminus.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

pareiškėjo A.R. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.