Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorėms Ritai Bružinskieneiir Renatai Garuolienei, ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei, atsakovės atstovei Viktoriaji Košman, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Jūros būstas“, trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų Š. Č., dėl turtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) priteisti iš atsakovės ieškovei 397,08 Eur turtinės žalos atiyginimo; 2) priteisti iš atsakovės ieškovei 20,39 Eur palūkanų; 3) priteisti iš atsakovės ieškovei 6 % dydžio metines palūkanas, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2015-04-02 keičiant trūkusį bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdį patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), sugadinta patalpų apdaila, išmuštos plytelės. Įvykio metu butas Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067. Pagal Taisyklių B dalies IV skyriaus 2 punktą, draudimo išmoka (mokėtinos sumos) už sugadintus, sunaikintus pastatus ar namų turtą Draudėjui apskaičiuojama nuostolio dydžio, atsižvelgiant į pastatų draudimo vertę ir atskiros turto grupės (atskiro ob­jekto, daikto) draudimo sumą bei besąlyginę išskaitą. Pagal Taisyklių B dalies IV skyriaus 3.1. punktą pastatų sunaikinimo ar sugadinimo atveju draudimo išmoka mokama vadovaujantis draudėjo pateiktais nuostolio dydį ir faktines atstatymo (remonto) išlaidas patvirtinančiais bei su draudiku suderintais dokumentais (pro­jektais, leidimais statybai, atstatymo/remonto sąmatomis, rangos sutartimis, sąskaitomis už darbus, kuriuos būtina atlikti atstatant (atkuriant) sunaikintą ar sugadintą draudiminio įvykio metu turtą, pirktas medžiagas, būtiną įrangą objekto atstatymui iki būklės buvusios iki draudiminio įvykio, darbų priėmimo aktais, pastato pripažinimo tinkamu naudotis aktais ir kt. dokumentais) ir/ar draudiko atliktu vertinimu. Pagal draudėjo pateiktą ir su draudiku suderintą PVM sąskaitą faktūrą, serija ADM Nr. 58, sugadinto turto remonto (atkū­rimo) išlaidos yra 455,00 Eur. Vadovaudamasi draudimo sutartimi, Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, pateikta PVM sąskaita faktūra serija ADM Nr. 58, ieškovė apskaičiavo nuostolį ir išmokėjo 397,08 Eur (išskaičiavus 57,92 Eur besąlyginę iš skaitą) draudimo išmoką. Ieškovė Turto sunaikinimo, sugadinimo akte aprašė įvykį. Nustatyta, kad likviduojant avariją ir keičiant trukusį bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdį, buvo išdaužta plytelių apdaila 11-4 patalpoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratoriumi paskirta atsakovė, todėl pastaroji privalėjo užtikrinti, kad pastato bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdynas būtų sandarus, laiku pastebėti bendrosios inžinerinės įrangos defektus ir organizuoti jo remontą. 2015-04-30 pretenzija ieškovė ragino atsakovę per 15 dienų atlyginti žalą. Ieškiniu reikalaujama atlyginti turtinę žalą išskaičius nusidėvėjimą 387,55 Eur (išskaičiavus 9,53 Eur nusidėvėjimą). Turtinė žala iki šios dienos nėra atlyginta, todėl priteistina.

Atsakovė atsiliepimu į ieškinį nesutiko su ieškovės reikalavimais. Nurodė, kad ieškovas, siekdamas patirtų nuostolių atlyginimo, privalo įrodyti žalą sukėlusio subjekto neteisėtus veiksmus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnis), tokio subjekto kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnis), padarytą žalą bei tikslų jos dydį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnis), taip pat priežastinį ryšį tarp tariamai atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo bei sukeltos žalos atsiradimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Tačiau iš visų ieškinyje pateiktų teiginių bei prie jo pridedamų dokumentų, akivaizdu, kad ieškovė savo įrodinėjimo pareigos tinkamai neįvykdė, kas iš esmės sudarytų pagrindą ieškinio reikalavimams atmesti. Ieškovė formaliai ir net nesigilindamas į bylos aplinkybes remiasi vieninteliu faktu atsakovės neteisėtiems veiksmams pagrįsti, t.y. tuo, jog atsakovė yra (duomenys neskelbtini), namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, tačiau pabrėžtina, jog vien administravimo faktas nesuponuoja aplinkybės, jog atsakovė yra atsakinga už absoliučiai visas daugiabučiame name įvykusias avarijas. Atsakovė, veikdama kaip namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorius teisės aktų nustatyta tvarka vykdo bendrojo naudojimo objektų, tarp jų ir bendrųjų inžinerinių sistemų, apžiūras,siekdama nustatyti jų būklę. Kadangi dalis bendrosios inžinerinės įrangos įrengta/sumontuota privačios nuosavybės teise priklausančiose daugiabučio namo bendrasavininkų patalpose - butuose, teisės aktai numato, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti,tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4.83 straipsnio 3 dalis). Tai suponuoja ir patalpų savininkų prievolę rūpintis, kad jų patalpose esanti inžinerinė įranga atitiktų privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, apie pastebėtus defektus pranešant namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui ar nuolatinę techninę priežiūrą vykdantiems asmenims, taip pat prievolę nepažeidžiant teisės aktų bei kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų interesų naudotis bendrojo naudojimo objektais. Atsakovė atkreipia dėmesį, jog STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai" 47 punkto nuostatoje įtvirtinta, jog Vandentiekis turi būti suprojektuotas taip, kad įranga būtų prieinama ir galima būtų atlikti eksploatacinius veiksmus <...>. Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje galiojančios namo vidaus tvarkos taisyklės yra nustatytos Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr.T2-423 patvirtintose Gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų ir inžinerinių įrenginių naudojimo taisyklėse. Sutinkamai su Taisyklių 6.2. p. patalpų savininkui draudžiama gadinti, pertvarkyti ar daryti kitą neigiamą įtaką inžineriniams įrenginiams, naudoti juos ne pagal paskirtį. Taisyklių 8.3. p. nurodoma, jog draudžiama užgriozdinti patalpas, taip pat prieigas prie patalpose esančiu bendrosios inžinerinės įrangos valdymo vietų, taip pat savavališkai pertvarkyti patalpas ir inžinerinę įrangą. Akivaizdu, jog trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų Š. Č., plytelėmis uždengus kanalizacijos vamzdynus buvo pažeisti imperatyvūs teisės aktų reikalavimai. Ieškovės pateikti įrodymai nepaliudija, kokia apimtimi buvo padaryta žala, ir kad būtent tokia apimtimi reikėjo atlikti remonto darbus. Pažymėtina, jog padarytos žalos dydis turi būti pagrįstas lokaline sąmata, tačiau šiuo atveju pateiktas atliktų darbų aktas sudarytas neaiškiai, nurodomi remonto darbai, nesusiję su neva patirta žala, pavyzdžiui, lubų paruošimas dažymui gruntuojant, glaistant, lubų dažymas 2 kartus, objekto priežiūra. Taip pat pastebėtina, jog atliktų darbų akte nėra nurodoma nei atliktų darbų apimtis, nei įkainis, o pats atliktų darbų aktas nepasirašytas.

Dėl draudimo apsaugos trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų Š. Č. apdraustam turtui

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Š. Č. Būsto draudimo sutartimi nuo 2015-03-17 iki 2016-03-16 apdraudė butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butas, esantis (duomenys neskelbtini) apdraustas standartiniu pastatų draudimo variantu, t.y. nuo gaisro, ugnies, gamtinių jėgų, vagystės ir piktavališkų pastato sugadinimo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, transporto priemonės atsitrenkimo, turto sugadinimo arba sunaikinimo dėl elektros įtampo svyravimų ar viršįtampių, savaiminių medžo užvirtimo, stiklo dūžio rizikų. 2015-04-02 atsakovė trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų Š. Č. apdrausto buto tualeto patalpos sienoje demontavo (keitė) bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdį ir tuo tiklsu demontavo šioje patalpoje dalį sienos plytelių. Turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede nurodyta, kad sudaužytos 8 vienetai plytelių. Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta, kad atsakovė keitė trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų Š. Č. apdrausto buto tualeto patalpos sienoje bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdį, nes drėko (duomenys neskelbtini) butų, Klaipėda, sienos. Tačiau Atliktų darbų akte, kurio, beje, nepasirašė trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Š. Č., nurodyti ir kiti, Turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede nenurodyti darbai, pvz., lubų paruošimas dažymui, glaistant, gruntuojant, lubų dažymas du kartus, objekto priežiūra. UAB “Adamantis”, atlikusi vonios remonto darbus, išrašė PVM sąskaitą faktūrą 455,00 Eur sumai. Ieškovė išmokėjo trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų Š. Č. 397,08 Eur draudimo išmoką.

Lietuvos Respublikos draudimo įstaytmo 2 straipsnio 33-ojo punktro normoje pasakyta, kad draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką.

Nagrinėjamu atveju teismas abejoja, ar 2015-04-02 atsakovės trečiojoi asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų Š. Č. apdrausto buto tualeto patalpos sienoje bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdžio keitimas ir dėl to šios patalpos dalies sienos plytelių sugadinimas laikytinas draudžiamuoju įvykiu. Minėta, butas, esantis (duomenys neskelbtini) apdraustas standartiniu pastatų draudimo variantu, tame tarpe ir nuo piktavališkų pastato sugadinimo dėl trečiųjų asmenų veiksmų Teismas nesutinka, kad atsakovė, būdama daugiabučio namo administratorė, vykdydama savo pareigą pašalinti bendrojo naudojimo objektų avariją, gali būti laikytina piktavališka pastato gadintoja. Priešingai, Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų, patvirtintų 2011-011-14 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AD1-2279 5.3. punkto norma įpareigoja atsakovę organizuoti namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, namui ar keliems namams priskirto žemės sklypo priežiūrą. Be to, Būsto draudimo taisyklių 067 B 38. 6 punkte pasakyta, kad neatlyginamos išlaidos už gaisrininkų ar kitų organziacijų, įpareigotų suteikti pagalbą, darbus. Kadangi atsakovė teikė pagalbą, t.y. lokalizavo avariją, todėl teismo nuomone, remiantis minėta taisyklių norma, ieškovė neprivalėjo sumokėti trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų Š. Č. draudimo išmoką.

Remiantis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsniu, draudikas turėtų vengti situacijų, kai draudimo išmoka mokama dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos arba ji nemažinama esant tam teisiniam pagrindui, arba išmokama, nors yra teisinis pagrindas jos nemokėti. Tokių ex gratia išmokų atveju draudikas neįgyja reikalavimo teisės į kaltą asmenį. Vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AAS „Gjensidige Baltic“ v. G. B., bylos Nr. 3K-3-78/2010; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AAS „Gjensidige Baltic“ v. UAB „Senamiesčio ūkis“, bylos Nr. e3K-3-690-415/2015).

Dėl subrogacinio reikalavimo ir atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų.

Draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Coface Austria Kreditversicherung AG, veikiantis per Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialą v. UAB „Klaipėdos mėsinė“, bylos Nr. 3K-3-415/2012; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AAS „Gjensidige Baltic“, veikianti per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą v. UAB „Senamiesčio ūkis“, bylos Nr. e3K-3-690-415/2015.).

Byloje nustatyta, kad ieškovė Būsto draudimo sutartimi apdraudė butą, esantį (duomenys neskelbtini) šis buvo apgadintas, kai atsakovė likvidavo avariją, t.y demontavo (keitė) bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdį, esantį šio buto tualeto patalpos sienoje. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo draudėjui, t.y. trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų Š. Č. 397,08 Eur išmoką.

Ieškovė, grįsdama ieškinį, nurodė, kad atsakovė privalėjo užtikrinti, kad pastato bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdynas būtų sandrus, laiku pastebėti bendrosios inžinerinės įrangos defektus ir organizuoti jų remontą, atsakovė netinkamai vykdė kanalizacijos vamzdžių priežiūrą ir iki avarijos nenustatė vamzdžio pažeidimo, todėl privalo atlyginti avarijos metu padarytą žalą. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė konstatvo, kad “vamzdynas visiškai susidėvėjęs”. Atsakovė į šį ieškovės argumentą atsikirsti pateikė įrodymus: statinio apžiūros aktą, namo būklės nuolatinių stebėjimų žurnalą ir paaiškino, kad įvykdė visus gyvenamojo namo administratorei keliamus reikalavimus.

Minėta, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, pagal pirmiau nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turi įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, taip pat tai, kad tai lėmė atsakovo veiksmai ar neveikimas. Nagrinėjamu atveju ieškovė privalo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Išanalizavęs byloje esančius įrodymus bei teisės aktus, reglamentuojančius atsakovės teises ir pareigas, teismas negali daryti išvados, kad atsakovė neorganizavo namo techninės priežiūros, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, nelokalizavo ir nelikvidavo avarijos. Be to, teismas negali sutikti su ieškovės pozicija, kad atsakovė yra kalta. Teismas negali pripažinti asmeniu kaltu, tinkamai vykdžiusiu savo pareigas. Teismas negali sutikti ir su tuo, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Nustatyta, kad atsakovė vykdė Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų, patvirtintų 2011-011-14 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AD1-2279 5.3 punkto reikalavimus ir organizavo namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, lokalizavo ir likvidavo avarijų.

Svarbu pažymėti tai, kad UAB „Sistela“ parengti Statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvai (įregistruoti VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centre 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. B-002) patvirtina, kad gyvenamojo namo nuotekų šalintuvo vidutinė naudojimo trukmė yra 40 metų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti minėto įrodymo patikimumu. VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras yra Statybos ir urbanistikos ministerijos (dabar Aplinkos ministerija) įsteigta nepriklausoma valstybės įmonė, kuri atlieka statybos produktų eksploatacinių savybių pastovumo vertinimą ir tikrinimą bei teikia statybos produktų sertifikavimo, eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo, vidinės gamybos kontrolės tikrinimo ir vertinimo paslaugas. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad ginčo gyvenamasis namas yra pastatytas 1985 m. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 3 dalis). Todėl teismas daro išvadą, kad 2015 m. balandžio 2 d. avarijos metu nuotekų šalinimo sistemos gyvavimo trukmė nebuvo pasibaigusi, todėl galima teigti, jog avarijos metu ginčo gyvenamojo namo nuotekų vamzdynas buvo natūraliai nebuvo nusidėvėjęs.

Panašios teismų praktikos laikosi ir Kauno apygardos teismas (civilinė byla Nr.e2A-234-343/2015).

Teismas negali nepaminėti dar vienos aplinkybės.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr.T2-423 patvirtino Gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų ir inžinerinių įrenginių naudojimo taisyklėses, kurių 8.3. punkte nurodoma, jog draudžiama užgriozdinti patalpas, taip pat prieigas prie patalpose esančiu bendrosios inžinerinės įrangos valdymo vietų, taip pat savavališkai pertvarkyti patalpas ir inžinerinę įrangą. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Š. Č. plytelėmis uždengė sieną, kurioje buvo įrengtas bendro naudojimo kanalizacijos vamzdynas ir tuo ne tik apsunkino atsakovei likviduoti avariją ber ir trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Š. Č. prisiėmė riziką dėl galimų tualeto kamabario sienų plytelių sugadinimo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ištyrus šioje civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė aplinkybių apie tai, kokie būtent atsakovės neteisėti veiksmai sąlygojo ginčo įvykio kilimą ir jo pasekmes, t. y. ieškovė neįrodė atsakovės kaltės, neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir kilusių ginčo įvykio pasekmių, todėl ieškovės ieškinys yra atmestinas kaip nepagrįstas bei neįrodytas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176 – 179 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi ieškovės ieškinys atmestinas, jai nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nepateikė įrodymų, grindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis klasuiams nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.