Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ingai Šimaitienei, nedalyvaujant atsakovei V. J., trečiajam asmeniui A. G., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei V. J. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovė V. J. nevykdo savo konstitucinės pareigos vaikų A. T., A. T. ir L. T. atžvilgiu, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti jai tėvų valdžios ribojimą. V. J. nevykdo savo pareigos visapusiškai rūpintis vaikais. Vaikai dėl motinos piktnaudžiavimo alkoholiu, socialinių įgūdžių trūkumo negali augti biologinėje šeimoje nuo 2018-10-02. V. J. 2019-09-09 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu laikinai apribota tėvų valdžia minėtų vaikų atžvilgiu, tačiau atsakovė dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo į teismą nesikreipė, pastangų, kad vaikai galėtų grįžti į jos šeimą, nedėjo, su socialiniais darbuotojais nebendravo, pagalbos plane numatytų įpareigojimų nevykdė. Motinos ir vaikų emociniai ryšiai susilpnėję, vaikai nori gyventi globėjos šeimoje. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog šiuo metu nėra duomenų, kad padėtis pasikeistų, todėl netikslinga tęsti laikiną tėvų valdžios ribojimą V. J. jos vaikų A. T., A. T. ir L. T. atžvilgiu, bei reikalinga tėvų valdžią V. J. jos vaikų A. T., A. T. ir L. T. atžvilgiu apriboti neterminuotai (CK 3.180 straipsnis).

4. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

6. Pareikštu ieškiniu ieškovas prašo neterminuotai apriboti atsakovei tėvų valdžią nepilnamečių vaikų A. T., A. T., L. T. atžvilgiu.

7. Iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8320-251/2019 (b. l. 8-15) matyti, kad atsakovei V. J. laikinai apribota motinos valdžia nepilnamečių vaikų A. T., A. T. ir L. T. atžvilgiu. Taip pat priteistas išlaikymas iš V. J. nepilnamečiams vaikams A. T., A. T. ir L. T. po 38 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. 2019-09-26 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-11991-251/2019 vaikams A. T., A. T., L. T. nustatyta nuolatinė globa, vaikų nuolatine globėja/rūpintoja ir turto administratore paskirta A. G., vaikų gyvenamoji vieta nustatyta nuolatinės globėjos/rūpintojos A. G. gyvenamojoje vietoje (b. l. 16-18). 2019-10-21 Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centras pateikė informaciją, jog paskutinį kartą socialiniai darbuotojai su V. J. telefonu bendravo 2019-08-20, kai informavo apie vyksiantį teismo posėdį. Socialiniai darbuotojai nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad V. J. nebendrauja su socialiniais darbuotojais (telefonu neatsiliepia, namuose nerandama), socialiniai darbuotojai neturi galimybės teikti šeimai socialines paslaugas (b. l. 19-20). 2019-11-15 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) vyr. specialistė J. M. telefonu bendravo su V. J.. Moteris pažadėjo 2019-11-18 nuvykti pas socialinę darbuotoją ir atvejo vadybininkę bei informuoti apie savo tikslią buvimo vietą ir savo kontaktinę informaciją. Pokalbio metu V. J. rekomenduota bendradarbiauti su atvejo vadybininke ir socialine darbuotoja, priimti siūlomą pagalbą, neprarasti ryšio su vaikais, dalyvauti jų gyvenime, juos išlaikyti (b. l. 21). 2020-02-04 Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centras pateikė informaciją, jog socialiniai darbuotojai nuvyksta į V. J. šeimos namus, tačiau nieko neranda (kaimynė teigė, kad moteris namo grįžta dažniausiai vėlai vakare su kažkokiu vyriškiu), paskutinį kartą socialiniai darbuotojai telefonu su V. J. bendravo 2019-10-23, tada moteris teiravosi dėl maisto paketų skurdžiai besiverčiantiems žmonėms, socialiniai darbuotojai pasiteiravus, kodėl moteris nededa pastangų ir nepriima siūlomos pagalbos, kad susigrąžintų vaikus, V. J. atsakė, kad viskas jau teismo nuspręsta ir ji nebemato prasmės. Pokalbio metu socialiniams darbuotojams kilo įtarimas, kad moteris yra neblaivi, nes kalbėjo neadekvačiai, nesuvokė užduodamų klausimų ir teigė, kad serga, tvirtino, kad gyvena pas draugą Šiaulių rajone. Socialiniai darbuotojai minėtame rašte nurodo, jog V. J. nebendrauja su socialiniais darbuotojais, namuose nerandama, telefonu neatsiliepia, nevykdo pagalbos šeimai plane numatytų įsipareigojimų, nededa visiškai jokių pastangų, kad nepilnamečiai vaikai galėtų grįžti gyventi į biologinę šeimą (b. l. 22-23). 2020-02-27 A. G. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodo, jog V. J. vaikais nesirūpina, aplankyti neatvažiuoja, kartais paskambina dukteriai A., A. motinai skambina dažnai. Jos žiniomis, motinos namuose atjungta elektra, duotas terminas išsikraustyti, išlaikymo vaikams motina neteikia. A. G. nuomone, motina nepajėgi auginti vaikų, jokių pokyčių jos gyvenime nėra ir nemano, kad kas pasikeis (b. l. 24). 2020-02-27 Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajone vyr. specialistė R. G. išklausė vaikų A. T., A. T. ir L. T. nuomones dėl santykių ir ryšių su motina, bei požiūrio į globėją. A. T. paaiškino, kad ryšį su motina palaiko, praktiškai kiekvieną dieną susiskambina telefonu, su motina buvo susitikusi prieš metus, savo ateitį sieja tik su globėjos šeima, neprieštarautų, jei motinai neterminuotai būtų apribota motinos valdžia (b. l. 25-26). A. T. paaiškino, kad gera su globėja, kad nei jis, nei motina nerodo noro tarpusavyje bendrauti, nors ir nėra susipykę, savo ateitį įsivaizduoja tik senelės šeimoje, nes taip geriau (b. l. 27-28). L. T. paaiškino, kad bendrauja su motina rečiau nei sesuo, nurodė, jog nori gyventi su senele (b. l. 29-30). V. J. SODRA duomenų bazės duomenimis draudžiamųjų pajamų neturi, Užimtumo tarnyboje 2020-02-04 darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius, nes be pateisinamos priežasties atsisakė siūlomo darbo. SPIS duomenimis, V. J. jokių socialinių išmokų negauna (b. l. 31-34).

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

9. CK 3.183 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo.

10. Kaip minėta, tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Pažymėtina, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei.

11. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas, pareikšdamas ieškinį dėl motinos valdžios neterminuoto apribojimo atsakovei jos nepilnamečių vaikų atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, jog atsakovei laikinai apribota motinos valdžia vaikų A. T., A. T., L. T. atžvilgiu, kad atsakovė nevykdo savo pareigos visapusiškai rūpintis vaikais ir, kad šiuo metu nėra duomenų, jog padėtis galėtų pasikeisti.

12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo atstovės teismo posėdyje pateiktų paaiškinimų darytina išvada, kad atsakovė nesirūpina savo vaikais, nesidomi jų ugdymu, sveikata. Atsakovė yra abejinga savo vaikams, nenori dalyvauti jų gyvenime, jų emociniai ryšiai susilpnėję, vaikai nori gyventi pas globėją. Iš byloje esančių įrodymų taip pat matyti, jog atsakovė nepradėjo procedūrų dėl vaikų susigrąžinimo, savo noru neteikia priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis, neprisideda finansiškai prie vaikų išlaikymo. Pažymėtina, kad nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, kaip yra ir nagrinėjamu atveju, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Teismas neturi jokių duomenų, kad atsakovės elgesys būtų pasikeitęs į gerąją pusę, kad ji nori auginti vaikus pati ir kad gali užtikrinti vaikams saugias gyvenimo sąlygas, t. y. situacija atsakovės šeimoje nėra pasikeitusi. Atsakovė nedirba, nėra registruota Užimtumo tarnyboje, jokių kitų pajamų negauna. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad atsakovė bausta administracine tvarka už nedidelės vertės turto vagystes, taip pat viešosios tvarkos trikdymą nakties metu, bei eilę kartų bausta už važiavimą be bilieto miesto autobusais (b. l. 35-42). Vaikai nurodė, kad savo ateitį įsivaizduoja tik su globėja, su motina nesusitinka, trečiasis asmuo patvirtino, kad atsakovė vaikų nelanko. Teismo vertinimu, visos nustatytos aplinkybės rodo, kad atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo savo pareigų vaikams, o tai sudaro pagrindą atsakovei neterminuotai apriboti motinos valdžią jos vaikų A. T., A. T., L. T. atžvilgiu.

13. Pagal nustatytas byloje aplinkybes galima daryti neabejotiną išvadą, jog atsakovė savo veiksmais (abejingumu vaikams, jų nelankymu, nebendravimu, išlaikymo neteikimu, tai pat atsisakymu bendrauti su socialiniais darbuotojais) daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi. Patys vaikai sutinka, kad motinos valdžia atsakovei būtų apribota neterminuotai, nori gyventi su globėja, o atsakovė nesiekia rūpintis vaikais, yra pasyvi ir abejinga. Teismo nuomone, byloje nustatyta padėtis artimiausiu metu negalėtų pasikeisti į teigiamą pusę, t. y. byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė deda realias pastangas susigrąžinti vaikus, todėl teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendžia, jog tikslinga neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią vaikų A. T., A. T., L. T. atžvilgiu. Apribojus atsakovei motinos valdžią vaikų atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaikais išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

14. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu konstatuotina, kad šis sprendimas yra priimtas ieškovo naudai.

15. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį. Todėl šioje byloje mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis išieškomas iš atsakovės į valstybės biudžetą.

16. Iš atsakovės valstybei taip pat priteistinos 6 Eur teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra didesnė už Teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 1,6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270, 284 ir 406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti valstybei iš V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 81 Eur (aštuoniasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) žyminis mokestis ir 6 Eur (šešių eurų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.