Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Baltijos skanskas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas, civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei UAB ,,Baltijos skanskas“, tretieji asmenys Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, A. P.Arvydas Pupelis, UAB ,,Karmo“, J. M.Jelena Machnovskaja, R. Ž.Rūta Žiedvainienė, T. Ž.Tomas Žiedvainis, V. L. Viliutė Lobačiuvienė dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę UAB „Baltijos skanskas“ savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti savavališkai pastatytą pastato, esančio (duomenys neskelbtini)Vilniuje, Giedraičių g. 18, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)1094-0105-9014, priestatą, laiptus ir atstatyti langą taip, kad atitiktų Nekilnojamojo turto registre užfiksuotą padėtį ir sutvarkyti statybvietę; atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu įpareigoti atsakovę mokėti 30 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo.Ieškinį grindė tuo, kad atsakovė, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, pakeitė daugiabučio gyvenamojo namo, kuris yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, patalpos/buto Nr. 4 ilgį ir plotį bei pakeitė vienas laikančiąsias konstrukcijas kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis – namo fasade iš (duomenys neskelbtini)Giedraičių g. pusės vietoje lango išpjovus durų angą įstatė duris, pastatė laiptus. Pagal Statybos įstatymą, galiojusį savavališkos statybos darbų atlikimo metu, kuris užfiksuotas 2016 m. kovo 31 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-100-160331-00017, statytojas turi turėti statybą leidžiantį dokumentą, todėl atsakovė, pažeisdama nurodytas teisės aktų nuostatas, atliko statinio rekonstravimo darbus. Ieškovės specialistas minėtu savavališkos statybos aktu nustatė, kad atsakovė savavališkai vykdė daugiabučio gyvenamojo namo rekonstravimo darbus, pastatydama 3 m ilgio, 2 m pločio ir 2,2 m aukščio priestatą bei pakeisdama laikančiąsias konstrukcijas – vietoj lango išpjovė durų angą, įstatė duris, pastatė laiptus. Ieškovė 2016 m. kovo 31 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-100-160331-00011 pašalinti savavališkos statybos padarinius ir nustatė terminą iki 2016 m. rugsėjo 30 d. likviduoti savavališkos statybos padarinius.Atsakovė UAB „Baltijos skanskas“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo.Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos su ieškiniu sutiko ir nurodė, kad pastatas (duomenys neskelbtini)Vilniuje, Giedraičių g. 18, nėra Kultūros vertybių registre registruotas kultūros paveldo objektas, tačiau jis patenka į Kultūros vertybių registre registruotos kultūros paveldo vietovės – Šnipiškių dalies teritoriją. Rekonstravimo projektas pateiktas nebuvo ir tokiam statinio projektui Vilniaus skyrius nėra pritaręs.Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu sutiko ir nurodė, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų akivaizdu, jog, norint rekonstruoti butą, buvo reikalingas leidimas rekonstruoti statinį.Trečiasis asmuo J. M. Jelena Machnovskaja nurodė, kad asmuo, nusipirkęs butą, labai daug padarė, viską sutvarkė.Trečiasis asmuo A. P. Arvydas Pupelis nurodė, kad prie namo buvo šiukšlynas, o atsakovės direktorius viską sutvarkė; priestatą buvo priverstas pastatyti, nes neturėjo malkinės, o butas šildomas, kūrenant kietą kurą.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino ir įpareigojo atsakovę UAB ,,Baltijos skanskas“ savo lėšomis per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti savavališkai pastatytą pastato, esančio (duomenys neskelbtini)Vilniuje, Giedraičių g. 18, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)1094-0105-9014, priestatą, laiptus ir atstatyti langą taip, kad atitiktų Nekilnojamojo turto registre užfiksuotą padėtį bei sutvarkyti statybvietę. Atsakovei per teismo nustatytą terminą neįvykdžius nustatyto reikalavimo, skirti jai po 30 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turi būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pabaigos, sumokant paskirtą baudą į ieškovo sąskaitą. Priteisė iš atsakovės 78,09 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.Teismas nustatė, kad ieškovės reikalavimas grindžiamas savavališkos statybos aktu Nr. SSA-100-160331-00017, surašytu 2016 m. kovo 31 d., kuriame nurodyta, kad statytojas pakeitė daugiabučio gyvenamojo namo, kuris yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, esančio (duomenys neskelbtini)Vilniuje, Giedraičių g. 18, patalpos/buto Nr. 4 ilgį ir plotį bei pakeitė vienas laikančiąsias konstrukcijas kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis – namo fasade iš (duomenys neskelbtini)Giedraičių g. pusės vietoje lango išpjovus durų angą įstatė duris, pastatė laiptus. 2016 m. kovo 31 d. Privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-160331-00011atsakovei buvo nustatytas terminas – iki 2016 m. rugsėjo 30 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę. Apie savavališkos statybos akto surašymą bei privalomojo nurodymo priėmimą atsakovė buvo informuota pasirašytinai 2016 m. balandžio 5 d. Patikrinus statybvietę 2017 m. kovo 6 d., Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akte Nr. PNSSA-100-170306-00021 nurodyta, kad nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę neįvykdytas.Teismas taip pat nustatė, kad atliktiems darbams statinyje, kuris yra žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)0101/0032:0793) (duomenys neskelbtini)Vilniuje, Giedraičių g. 18, pagal Nekilnojamojo turto Registro duomenis yra kultūros paveldo vietovėje, buvo reikalingas leidimas rekonstruoti statinį. Atsakovė statybą leidžiančio dokumento – leidimo statinio rekonstrukcijos darbams – Inspekcijai nepateikė. Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 19 d. nutartimi c. b. Nr.3K-3-240/2009, 2008 m. spalio 21 d. nutartimi c. b. Nr. 3K-3-492/2008, sprendė, kad ir nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojanti teisinė reglamentacija nagrinėjamą atvejį priskiria savavališkai statybai.Išnagrinėjęs bylą, teismas konstatavo, kad pateikti į bylą rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovės nurodytą aplinkybę, kad statybai atsakovė atliktų patikrinimų metu neturėjo statybą leidžiančio dokumento, o jis nagrinėjamu atveju yra reikalingas. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė pagrįstai reiškia reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, nes Inspekcijos 2016 m. kovo 31 d. Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2016 m. rugsėjo 30 d. nebuvo ir iki šiol nėra įvykdytas (CPK 12, 178, 197 str. str.).Teismas pažymėjo, kad atsakovė į bylą atsiliepimo nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo, o dėl termino savavališkos statybos padariniams šalinti į ieškovę nesikreipė. Dėl nurodytų aplinkybių, įvertinus savavališkos statybos pobūdį, vadovaujantis CK 4.103 straipsniu, ieškovo reikalavimą tenkino. Teismas taip pat tenkino reikalavimą dėl baudos skyrimo atsakovei, jeigu teismo įpareigojimas per nustatytą terminą nebus įvykdytas.Bylinėjimosi išlaidas ir teismo patirtas pašto išlaidas teismas priteisė iš atsakovės, iš viso –78,09 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Baltijos skanskas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant atsakovei, kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Savavališkos statybos aktas ir privalomas nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius buvo įteikti tuometiniam UAB „Baltijos skanskas“ vadovui D. B.Dmytro Bogach, kurio įgaliojimai baigėsi 2017 m. sausio 20 d., paskyrus vadove O. B.Oleksandrą Bogach. Taigi, ieškinio pateikimo metu D. B. Dmytro Bogach nebuvo atsakovės vadovas ir įmonėje nedirbo, tačiau, nepaisant to, teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti jam. Nepaisant giminystės ryšio, D. B. Dmytro Bogach neturėjo galimybės perduoti teismo procesinių dokumentų O. B.Oleksandrai Bogach, kuri procesinių dokumentų įteikimo ir bylos nagrinėjimo metu buvo išvykusi iš Lietuvos į Ukrainą ir apie pradėtą teismo procesą nieko nežinojo. Kiti du įmonės darbuotojai nebuvo įgalioti priimti procesinius dokumentus ar atstovauti bendrovei teismo procese. Teismo šaukimas taip pat buvo įteikinėjamas atsakovei viešo paskelbimo būdu, tačiau atsakovei esant juridiniu asmeniu, toks įteikimas nebuvo tinkamas ir teismo šaukimas atsakovei nebuvo įteiktas. Atsakovė neperstatė jokių namo laikančiųjų konstrukcijų, o tiesiog pristatė prie jai priklausančių patalpų priestatą, tačiau dėl priestato pristatymo nebuvo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos. Laikančioji namo siena, prie kurios buvo pristatytas priestatas, liko savo vietoje ir nebuvo susilpninta, pašalinta, perkelta ar pakeista kita laikančiąja konstrukcija. Vienintelis pakeitimas, įvykdytas laikančiojoje namo sienoje — lango pakeitimas durimis, tačiau šie darbai laikančiosios konstrukcijos nesusilpnino ir nepakeitė, nes durys buvo įstatytos tiksliai buvusio lango vietoje. Be to, lango pakeitimas durimis negali būti laikomas laikančiųjų konstrukcijų pakeitimu. Atsakovės atlikti veiksmai pristatant priestatą neatitinka Statybos įstatymo įtvirtintos statinio rekonstravimo sąvokos ir negali būti traktuojami kaip statinio rekonstravimas, todėl tokiems veiksmams nebuvo reikalingas leidimas rekonstruoti statinį. Savavališkos statybos padariniai gali būti šalinami ir kitais būdais, negriaunant statinio. Pastatydama priestatą atsakovė nepadarė jokios žalos nei pačiam pastatui, nei aplinkai, nei gyvenamojo namo gyventojams. Priešingai, pastačius priestatą, buvo sutvarkyta gyvenamojo namo aplinka ir sutvarkyti seni, aptrupėję laiptai, o tai užtikrino namo gyventojų saugumą. Namo gyventojai patvirtino šias aplinkybes. Priestatą atsakovė pastatė, kad laikytų jame malkas, nes namas yra šildomas kietu kuru ir žiemą malkas yra būtina sandėliuoti sausai. Atsižvelgiant į tai, įpareigojimas nugriauti priestatą yra akivaizdžiai neproporcinga ir neadekvati priemonė. Atsakovė deda visas įmanomas pastangas parengti būtiną projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.Trijų mėnesių terminas yra akivaizdžiai nepakankamas nugriauti pastato priestatą, pakeisti duris langu ir sutvarkyti statybvietę. Nustatydamas itin trumpą įpareigojimo terminą teismas pažeidė protingumo ir proporcingumo principą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos nurodė, kad pastatas (duomenys neskelbtini)Vilniuje, Giedraičių g. 18, nėra Kultūros vertybių registre registruotas kultūros paveldo objektas, tačiau jis patenka į Kultūros vertybių registre registruotos kultūros paveldo vietovės – Šnipiškių dalies teritoriją.Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašo jį atmesti. Apeliantė pripažįsta, kad buvo rekonstruojamas butas pristatant prie jai priklausančių patalpų priestatą, todėl, norint rekonstruoti butą, buvo reikalingas leidimas rekonstruoti statinį. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. birželio 1 d. nutartyje c. b. Nr. 2-971-330/2017 konstatavo, kad bendrovės vadovas, neturintis galimybių pats nuolat būti įmonėje (jos buveinėje), turėjo pasirūpinti tinkamu įmonės atstovavimu. Todėl atsakovės akcentuojamas ribotas vadovo darbo laikas, ar laikinas išvykimas neturėjo sudaryto objektyvių kliūčių gauti informaciją apie vykstantį teisminį procesą. Taip pat minėtoje nutartyje nurodyta, kad įmonės vadovas turi pareigą užtikrinti juridinio asmens veiklą, taigi ir tinkamą korespondencijos priėmimą.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nors apeliantė nurodo, kad procesiniai dokumentai viešo paskelbimo būdu gali būti įteikiami tik fiziniam asmeniui, tačiau CPK nenumatytas draudimas juridinį asmenį apie teismo posėdį informuoti viešo paskelbimo būdu. Aplinkybė, kad UAB „Baltijos skanskas“ 2016 m. kovo 31 d. savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius buvo įteikti tuometiniam vadovui D. B.Dmytro Bogach, neatleidžia tiek nuo pareigos vykdyti įpareigojimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, tiek nuo pareigos keistis informacija su besikeičiančiais įmonės darbuotojais apie įmonės įsipareigojimus. Įpareigojimas pašalinti savavališkos statybos padarinius surašytas UAB „Baltijos skanskas“ kaip juridiniam asmeniui, todėl vadovo pasikeitimas neturi jokios teisinės reikšmės šio įpareigojimo vykdymui. Atsakovė pakeitė pastato ilgį ir plotį, pastatydama 3 m ilgio, 2 m pločio ir 2,2 m aukščio priestatą bei pakeisdama vienas laikančiąsias konstrukcijas kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis – namo fasade, iš (duomenys neskelbtini)Giedraičių g. pusės, vietoje lango išpjovus durų angą įstatydama duris, pastatydama laiptus, šiems darbams neturėdama statybas leidžiančio dokumento. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad duris įstatė tiksliai buvusio lango vietoje, neatitinka faktinės situacijos, nes lango angos dydis buvo mažesnis nei durims reikalinga, taigi neišvengiamai buvo didinama anga, tuo susilpninant namo laikančiąsias konstrukcijas. Statinio išorės matmenų padidinimas taip pat laikomas rekonstrukcijos darbais. Taigi, visi atsakovės atlikti darbai yra statinio rekonstravimo darbai, kurie atlikti neturint statybą leidžiančio dokumento ir laikytini atliktais savavališkai. Teismas nenustatė aplinkybių, kad atsakovė siektų pašalinti savavališką statybą ir įteisinti ginčo objektui atliktus statybos darbus, todėl 3 mėnesių terminas padariniams pašalinti yra tinkamas ir pagrįstas. Jeigu apeliacinės instancijos teismas manytų, kad yra tikslinga suteikti papildomą terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti, ilgesnį nei numatytas ginčijamame teismo sprendime, tokio termino suteikimas nereikštų ieškinio reikalavimų netenkinimo. Apeliantė iki teismo sprendimo priėmimo turėjo daugiau nei metus, taigi akivaizdžiai pakankamai laiko įvykdyti įpareigojimą, tačiau Inspekcijai nėra žinoma apie jokius savavališkos statybos įteisinimo veiksmus, kaip ir nežinoma, kad atsakovė turi tikslą įteisinti savavališką statybą, deda pastangas tai atlikti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2016 m. kovo 31 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-160331-00017, kuriuo konstatavo, kad statytojas pakeitė daugiabučio gyvenamojo namo, kuris yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, esančio (duomenys neskelbtini)Vilniuje, Giedraičių g. 18, patalpos/buto Nr. 4 ilgį ir plotį bei pakeitė vienas laikančiąsias konstrukcijas kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis – namo fasade iš (duomenys neskelbtini)Giedraičių g. pusės vietoje lango išpjovus durų angą įstatė duris, pastatė laiptus. 2016 m. kovo 31 d. Privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-160331-00011 atsakovei buvo nustatytas terminas – iki 2016 m. rugsėjo 30 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę. Apie savavališkos statybos akto surašymą ir privalomojo nurodymo priėmimą atsakovė buvo informuota pasirašytinai 2016 m. balandžio 5 d. Patikrinus statybvietę 2017 m. kovo 6 d., Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akte Nr. PNSSA-100-170306-00021 nurodyta, kad nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę neįvykdytas.CK 4.103 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Inspekcijos pareigūnas, atliekantis statybos valstybinę priežiūrą pagal Statybos įstatymo jam priskirtą kompetenciją, nustatęs, kad statinys pastatytas ar statomas savavališkai, nedelsdamas surašo savavališkos statybos aktą, kuriuo pareikalauja nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus statybos darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius ir apsaugant statybvietę bei aplinką (Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalis). Statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais viešaisiais tikslais bei trečiųjų asmenų interesais, todėl statybos būdu sukurtų nekilnojamųjų daiktų buvimą civilinėje apyvartoje lemia tinkamas viešosios teisės normų (Statybos įstatymo ir kitų statybą reglamentuojančių teisės aktų normų) įgyvendinimas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas nekilnojamųjų daiktų suformavimo, statinių projektavimo, statybos, rekonstravimo, remonto sąlygas ir tvarką, be kita ko, siekia, kad pastatytos statybinės konstrukcijos nekeltų pavojaus juose ar arti jų gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, tokių sąlygų neatitinkančios neteisėtai pastatytos konstrukcijos į civilinę apyvartą kaip nekilnojamieji daiktai nepatektų, o neteisėtų statybų padarinių klausimas būtų kuo greičiau išspręstas, neteisėtus statinius nugriaunant arba jų trūkumus ištaisant pagal įstatymo reikalavimus. Nagrinėjamu atveju atsakovei surašytas savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas nėra nuginčyti, tačiau apeliantė ginčija aplinkybę, kad priestatui pastatyti buvo būtinas statybos leidimas, kurio atsakovė neturėjo.Šioje byloje įrodinėjamas neteisėtas atsakovės priestato ir laiptų įrengimas bei lango atstatymas. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalį statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.), t. y. yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę. Statybą leidžiantis dokumentas statinio rekonstravimo atveju yra leidimas rekonstruoti statinį (Statybos įstatymo 2 straipsnio 92 dalis, 23 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokiam leidimui gauti turi būti pateikti dokumentai, išvardyti Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje, tačiau šią normą detalizuoja statybos techniniai reglamentai, kurie priklausomai nuo statinio rūšies nurodo reikiamų dokumentų statinio rekonstrukcijai ar kapitaliniam remontui apimtį. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. Dl-622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 punktą statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Šioje byloje apeliantė nepaneigė ieškovės įrodymų, nes savavališkos statybos akte Nr. SSA-100-160331-00017 aiškiai konstatuota, kad statytojas pakeitė daugiabučio gyvenamojo namo, kuris yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, patalpos/buto Nr. 4 ilgį ir plotį bei pakeitė vienas laikančiąsias konstrukcijas kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis – namo fasade iš (duomenys neskelbtini)Giedraičių g. pusės vietoje lango išpjovus durų angą įstatė duris, pastatė laiptus, t. y. kad atliko rekonstrukcijos darbus. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadas, kad atsakovės atliktiems darbams, remiantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo reikalingas leidimas rekonstruoti pastatą. Apeliantė nesutikdama su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad 3 mėnesių terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra per mažas, nes atsakovė siekia parengti projektinę dokumentaciją dėl statybos leidimo gavimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti apeliantės argumentai nesudaro pagrindo spręsti (esant būtinybei) nustatyti ilgesnį terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius ir parengti dokumentacijai nei tą, kurį nustatė pirmosios instancijos teismas.Kadangi savavališkos statybos įteisinimas yra asmens teisė, o ne pareiga, teismas, įvertinęs bylos faktines ir teisines aplinkybes, ir nustatęs, kad statyba, dėl kurios vyksta ginčas, yra galima ir esmingai nepažeidžia įstatymo saugomų interesų, gali nustatyti terminą, per kurį asmuo turi pradėti ir baigti savavališkos statybos įteisinimo procedūrą, o šios sąlygos nevykdant dėl nuo statytojo priklausančių priežasčių (nesikreipia, nepateikia visų dokumentų ir pan.), suėjus terminui, statinys turi būti nugriautas statytojo lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 7; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2014; 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015; kt.). Pažymėtina, kad Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 1 punkte nėra nurodytas maksimalus terminas, per kurį statytojui gali būti suteikta teisė parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė, išskyrus deklaratyvius teiginius, nepateikė jokių įrodymų, kad turi tikslą įteisinti savavališką statybą, rengia projektinę dokumentaciją leidimui rekonstruoti pastatą gauti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamu atveju Savavališkos statybos aktas ir Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius buvo surašyti dar 2016 m. kovo 31 d., o nuo pirmosios instancijos teismo skundžiamo spendimo priėmimo (2017 m. rugpjūčio 14 d.) praėjo vieneri metai, tačiau iki skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo priėmimo atsakovė nepateikė įrodymų, kad atliko teisės aktų nustatytas procedūras dėl savavališkos statybos įteisinimo, t. y. kad yra parengusi projektą, gavusi tam leidimą rekonstruoti statinį ir pan.Ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliantė nurodo, kad jis turėtų būti panaikintas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nes jai apie teismo procesą nebuvo tinkamai pranešta. Byloje nustatyta, kad ieškovei pateikus ieškinį, teismas jį priėmė ir nustatė atsakovei ir tretiesiems asmenims 14 dienų terminą atsiliepimams pateikti. Procesiniai dokumentai pirmosios instancijos teismo buvo išsiųsti atsakovės adresu ((duomenys neskelbtini)Vilnius, Giedraičių g. 18-4) tačiau jie grįžo neįteikti su pašto darbuotojų žyma, jog adresatas procesinių dokumentų neatsiėmė. Išsiuntus procesinius dokumentus apeliantei pakartotinai, jie buvo įteikti 2017 m. balandžio 27 d.; įteikimo pažymoje nurodyta, kad ieškinio ir teismo pranešimo kopijos įteiktos direktoriui D. B.Dmytro Bogach, yra jo parašas. Pirmosios instancijos teismui 2017 m. birželio 29 d. paskyrus parengiamąjį posėdį, teismo šaukimas atsakovei taip pat buvo siunčiamas jos deklaruotos buveinės adresu ((duomenys neskelbtini)Vilnius, Giedraičių g. 18-4) tačiau grįžo neįteiktas, nes adresatas neatsiėmė pašte. Teismas minėtą parengiamąjį posėdį atidėjo, nes laikė, kad atsakovei nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo teismo posėdžio vietą ir laiką, paskyrė kitą parengiamąjį posėdį ir nutarė atsakovei įteikti teismo šaukimą į 2017 m. liepos 28 d. parengiamąjį teismo posėdį viešo paskelbimo būdu; taip pat teismo šaukimą išsiuntė atsakovės buveinės adresu. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, jai procesiniai dokumentai buvo siunčiami tiek jos buveinės adresu, tiek ir įteikti viešo paskelbimo būdu. Įstatymas reglamentuoja, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 122 straipsnio 2 dalis). CPK 123 straipsnio 4 dalis numato, kad tais atvejais, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Atsižvelgiant į tai, kas išvardinta, nustačius, kad procesiniai dokumentai buvo įteikti D. B.Dmytro Bogach, kuris įteikimo pažymoje pats nurodė savo ryšį su atsakove, t. y., kad yra atsakovės direktorius, taip pat į tai, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo siunčiami ne tik jos deklaruotu buveinės adresu, bet ir įteikti viešo paskelbimo būdu, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai. Atsakovė turi pareigą tinkamai organizuoti korespondencijos priėmimą paties juridinio asmens nurodytu adresu ar juridinio asmens buveinės adresu. Pažymėtina ir tai, kad tiek savavališkos statybos aktas, tiek ir privalomasis nurodymas buvo įteikti atsakovės tuomečiam direktoriui D. B.Dmytro Bogach, todėl apeliantė savo nuožiūra ir kartu rizika turi organizuoti kasdienę veiklą. Ji kaip darbdavė taip pat yra atsakinga už savo darbuotojų veiksmus (veikimą, neveikimą, duomenų perdavimą / neperdavimą).Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.