- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-26
- Bylos Nr.
- 2S-1952-527/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- J. I., K. I.
- Trečiasis asmuo
- L. K., R. I.
- Atsakovas
- E. I.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. I., K. I. ir trečiojo asmens L. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos Nr. 2-5072-886/2013 nagrinėjimas pagal ieškovų J. I. ir K. I. ieškinį dėl atsakovo E. I. iškeldinimo (tretieji asmenys: L. K., R. I.), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Ieškovai J. I. ir K. I. patikslintu ieškiniu prašo pašalinti jų valdymo pažeidimus ir iškeldinti atsakovą E. I. iš gyvenamojo namo pusrūsio patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, kurios inventoriniame plane žymimos P-5, P-6, P-7, P-8, P-9, P-10, P-11, P-12, P-1, P-2, P-13, G-1, ir ūkinių pastatų 2-J, 1/p, 3J1/p, per dvi savaites nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovo atstovė pateikė prašymą: 1) CPK 136 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu sujungti nagrinėjamą civilinę bylą su kita Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civiline byla Nr. 2-13208-752/2013, kurioje ieškovas R. I. pareiškęs ieškinį atsakovams J. I. ir K. I. ir L. K. dėl ¼ dalies gyvenamojo namo pripažinimo jo asmenine nuosavybe ir naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarkos nustatymo; 2) nenustačius pagrindo sujungti bylas, civilinę bylą dėl atsakovo E. I. iškeldinimo sustabdyti CPK 163 straipsnio 4 dalies pagrindu; 3) trečiuoju asmeniu byloje dėl iškeldinimo įtraukti atsakovo E. I. tėvą R. I., kuris kitoje byloje prašo pripažinti nuosavybės teisę į dalį namo ir paskirti jam naudotis tas patalpas, iš kurių ieškovai prašo iškeldinti jo sūnų.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme 2013-06-13 iškelta civilinė byla Nr. 2-13208-752/2013 pagal ieškovo R. I. ieškinį dėl nuosavybės teisės gynimo atsakovams J. I. ir K. I. ir L. K.. Ieškovas R. I. prašo: 1) pripažinti jam nuosavybės teisę į ¼ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, registruoto atsakovų J. I. ir K. I. ir L. K. vardu; 2) pakeisti 2013-03-26 notaro patvirtintą šio namo bendraturčių susitarimą dėl naudojimo gyvenamojo namo patalpomis tvarkos nustatymo ir paskirti ieškovui R. I. naudotis patalpomis P-6, G-1, P-7, kitas rūsio patalpas palikti bendro naudojimo; 3) priteisti iš atsakovų 15 780 Lt piniginę kompensaciją už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pagerinimo darbus. Kauno apylinkės teismo 2013-06-13 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – gyvenamojo namo areštas.
Teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. 2-5072-886/2013 metu 2013-06-21 protokoline nutartimi tenkintas R. I. prašymas jį įtraukti trečiuoju asmeniu atsakovo E. I. pusėje, atsižvelgus į tai, kad kitoje byloje jis prašo pripažinti jam nuosavybės dalį į gyvenamąjį namą ir paskirti jam naudotis tas gyvenamąsias patalpas rūsyje, iš kurių ieškovai prašo iškeldinti jo sūnų E. I.. R. I. įtrauktas byloje trečiuoju asmeniu, teismui pripažinus, kad civilinė byla dėl iškeldinimo gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms, nes ieškinio patenkinimo kitoje byloje atveju jis įgytų nuosavybės teisę į dalį gyvenamojo namo ir ginčo patalpose leistų gyventi savo sūnui E. I..
Kauno apylinkės teismas 2013-06-25 nutartimi (b. l. 129-131) sustabdė civilinę bylą Nr. 2-5072-886/2013 pagal ieškovų J. I. ir K. I. ieškinį dėl atsakovo E. I. iškeldinimo (tretieji asmenys – L. K. ir R. I.) iki bus išnagrinėta kita civilinė byla Nr. 2-13208-752/2013 pagal R. I. ieškinį atsakovams J. I., K. I. ir L. K. dėl nuosavybės teisės į dalį gyvenamojo namo pripažinimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo. Teismas nustatė, kad civilinėje byloje Nr. 2-5072-886/2013 ieškovai K. ir J. I. prašo iškeldinti atsakovą E. I. iš ieškovams ir trečiajam asmeniui L. K. nuosavybės teise priklausančio namo dalies, t. y. iš rūsio patalpų, kuria ieškovai naudojasi pagal 2013-03-26 sutartį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, sudarytą tarp namo bendraturčių ieškovų ir trečiojo asmens L. K. (patikslintas ieškinys – b. l. 67–70, sutartis – b. l. 47–51). Civilinėje byloje Nr. 2-13208-752/2013 R. I. prašo jam pripažinti nuosavybės teisę į dalį ginčo namo ir pakeisti naudojimosi patalpomis sutartį taip, kad dalis rūsio patalpų, iš kurių J. ir K. I. prašo iškeldinti E. I., būtų paliktos naudotis R. I. (ieškinio kopija – b. l. 116–123). R. I. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jei kitoje byloje jam bus pripažinta nuosavybės teisė į dalį gyvenamojo namo, jis leis gyventi savo sūnui ginčo rūsio patalpose (teismo posėdžio protokolas b. l. 124–127). Iš patikslinto ieškinio kitoje byloje nustatyta, kad abiejose bylose ginčas kilęs dėl tų pačių rūsio patalpų. Be to, trečiasis asmuo R. I. teismo posėdžio metu patvirtino, kad visos ginčo rūsio patalpos apstatytos jam priklausančiais baldais ir jo sumontuota buitine technika. Ieškovai, prašydami iškeldinti atsakovą iš ginčo patalpų, nieko nenurodė dėl atsakovui ir jo tėvams priklausančių baldų, t. y. suformuluodami ieškinio reikalavimą nenurodė, kad atsakovą prašo iškeldinti su visais daiktais ir manta. Teismas, įvertinęs abiejose civilinėje bylose pareikštus ieškinius reikalavimus ir jų faktinį pagrindą bei dalyvaujančių bylose asmenų procesines padėtis, padarė išvadą, kad civilinėje byloje pagal R. I. ieškinį dėl nuosavybės teisės pripažinimo priimtas sprendimas turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje dėl jo sūnaus E. I. iškeldinimo.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovai atskiruoju skundu (b. l. 136-137) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-06-25 nutartį ir grąžinti civilinę bylą nagrinėti iš esmės. Skunde nurodoma, kad civilinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir pažeistų teisių apgynimu. CPK 421 straipsnis numato ypatingai trumpą laikotarpį, per kurį turi būti išnagrinėta byla dėl valdymo pažeidimo, t. y. du mėnesius laiko. Bylos sustabdymas grubiai pažeidžia išvardytas materialinės teisės normas. CPK 422 straipsnis nustato, kad net valdymo pažeidimo bylose priešieškinis negalimas. Tad, taikant analogiją, reiškia, kad net jei ir būtų iškelta kita byla tarp tų pačių šalių, byla dėl valdymo pažeidimo negalėtų būti sustabdyta. Civilinė byla Nr. 2-13208-752 yra iškelta ne atsakovo E. I., o R. I., kuriam nereiškiamas ieškinys dėl valdymo pažeidimo. R. I. ieškinys yra pareikštas tik siekiant vilkinti šią bylą dėl E. I. iškeldinimo. Ši civilinė bylą gali tęstis metų metais. O ieškovams patalpos būtinai reikalingos dabar, o E. I. pažeidžia jų teises. Ieškovė K. I. yra po dviejų insultų, o ieškovas J. I. yra po sunkios, sudėtingos žarnyno operacijos, kuriam reikalingos geresnės sąlygos. Ieškovai gyvena antrame aukšte, bute be patogumų, be vandens, be tualeto, naktį su ramentais turi vaikščioti iš antro aukšto į lauko tualetą. R. I. byla dėl gyv. namo priteisimo yra nepagrįsta. Jis reikalauja už tai, ką būdamas nepilnametis ir iki vedybų valgydamas ieškovų duoną padėjo tėvams. Nuo to yra praėję 25 metai. Niekada jokių pretenzijų nereiškė. 1989 metais apsivedė 25 metų, tai ieškovai nupirko naują automobilį Moskvič už 7 000 rub., davė pinigų verslui, leido pagyventi kol savo įsigys ir nieko gyvendamas nemokėjo. Išsikėlė 2002 metais į savo dviejų aukštų gyvenamą namą su baseinu (duomenys neskelbtini). Gyvenamąjį namą ieškovai I. pastatė 1979–1988 metais iš savo uždirbtų lėšų, kurias gavo dirbdami fermoje, šiltnamiuose, kasmet parduodami užaugintus po kelis gyvulius. R. I. iškėlė bylą ir pašo priteisti vieną pusrūsio kambarį ir garažą. Todėl nusižengiant materialinės teisės normoms E. I. galėtų būti nekeldinamas tik iš vieno kambario. Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad gali būti byla stabdoma, jei tarp bylų yra teisinis ryšys. Tarp ieškovų bylos su atsakovu E. I. ir civilinės bylos pagal R. I. ieškinį jokio teisinio ryšio nėra.
Atsiliepimas
Atsakovas E. I. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 144–146) prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2013-06-25 nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad reiškė prašymą bylas sujungti, kadangi reikalavimai yra tarpusavyje susiję arba šią civilinę bylą sustabdyti iki bus išnagrinėta kita civilinė byla, kadangi atsakovas keldinamas iš faktiškai jo tėvų lėšomis įrengtų patalpų. Juolab, kad patys ieškovai name niekada negyveno, o atsakovas su tėvais gyveno ginčo name nuo gimimo, gyvena ir šiuo metu pačių ieškovų sutikimu (išreikštu konkliudentiniais veiksmais), nes niekada nebuvo kilę jokių ginčų nei dėl to, kad name gyveno atsakovo tėvai, nei kad ilgus metus gyvena atsakovas tėvų įrengtose patalpose. Ieškovai nuolatos gyvena bute Romainių g. 75–5, Kaune, ginčo turtu niekada nesirūpino, jo neprižiūri ir nemoka jokių mokesčių. Jei teismas iškeldintų atsakovą iš patalpų, kurios faktiškai priklausytų jo tėvams, būtų pažeistos atsakovo teisės ir teisėti interesai. Teismas nutartyje nurodė, kad byla stabdoma CPK 163 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu, kol bus išspręsta kita civiline tvarka nagrinėjama byla. Negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos tol, kol nebus išspręsta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Todėl konstatavus, kad tarp teisme nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę sprendimui nagrinėjamoje byloje, teismas privalo bylą stabdyti. Jau įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, siekiu išvengti tų pačių faktų nustatinėjimo kelis kartus, o taip pat siekiu taupyti byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo lėšas bei laiką. Šiuo atveju būtina išsiaiškinti prejudicinio ryšio egzistavimą (galimą egzistavimą) tarp abiejų civilinių bylų.
Trečiasis asmuo R. I. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 147–146) prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2013-06-25 nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Apeliantų teigimu, tarp ieškovų bylos su atsakovu E. I. dėl valdymo pažeidimo, kuri turi būti išnagrinėta per 2 mėnesius, ir civilinės bylos pagal R. I. ieškinį nėra jokio teisinio ryšio.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad civilinėje byloje Nr.2-5072-886/2013 ieškovai K. ir J. I. prašo iškeldinti atsakovą E. I. iš ieškovams ir trečiajam asmeniui L. K. nuosavybės teise priklausančio namo dalies (rūsio patalpų), kuria ieškovai naudojasi pagal 2013-03-26 sutartį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, sudarytą tarp namo bendraturčių ieškovų ir trečiojo asmens L. K. (patikslintas ieškinys – b. l. 67–70, sutartis – b. l. 47–51). Civilinėje byloje Nr. 2-13208-752/2013 ieškovas R. I. (nagrinėjamoje byloje įtrauktas trečiuoju asmeniu) prašo jam pripažinti nuosavybės teisę į dalį ginčo namo ir pakeisti naudojimosi patalpomis sutartį taip, kad dalis rūsio patalpų, iš kurių J. ir K. I. prašo iškeldinti E. I., būtų paliktos naudotis R. I. (ieškinio kopija – b. l. 116–123). Abiejose bylose ginčas yra susijęs su tomis pačiomis rūsio patalpomis.
CPK163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2010-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2010; 2011-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011). Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007; 2009-09-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2010-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010).
Šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas yra valdymo pažeidimas. Kaip nustatyta, ieškovai šiomis patalpomis naudojasi pagal 2013-03-26 sutartį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, sudarytą tarp namo bendraturčių ieškovų ir trečiojo asmens L. K. (patikslintas ieškinys – b. l. 67–70, sutartis – b. l. 47–51). Kitos civilinės bylos (Nr. 2-13208-752/2013) dalykas yra nuosavybės teisės pripažinimas į dalį ginčo namo ir 2013-03-26 naudojimosi patalpomis sutarties pakeitimas taip, kad dalis rūsio patalpų, iš kurių J. ir K. I. prašo iškeldinti E. I., būtų paliktos naudotis R. I.. Akivaizdu, jog ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-13208-752/2013 patenkinus ir pripažinus R. I. nuosavybės teises į dalį gyvenamojo namo, o 2013-03-26 naudojimosi patalpomis sutartį pakeitus taip, kad dalis rūsio patalpų, iš kurių J. ir K. I. prašo iškeldinti E. I., būtų paliktos naudotis R. I., kuris, kaip nurodė teismo posėdžio metu, leistų gyventi savo sūnui ginčo rūsio patalpose (teismo posėdžio protokolas b. l. 124–127), ieškinio patenkinimas nagrinėjamoje byloje dėl E. I. iškeldinimo iš rūsio patalpų taptų neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra galimybių pačiam teismui nustatyti faktų, susijusių su R. I. nuosavybės teisėmis į gyvenamąjį namą ir su jo teisėmis naudotis ginčo rūsio patalpomis, kurias jis įrodinėja kitoje civilinėje byloje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs abiejose civilinėje bylose pareikštus ieškinius reikalavimus ir jų faktinį pagrindą bei dalyvaujančių bylose asmenų procesines padėtis, padarė pagrįstą išvadą, kad civilinėje byloje pagal R. I. ieškinį dėl nuosavybės teisės pripažinimo priimtas sprendimas turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje dėl jo sūnaus E. I. iškeldinimo.
Kadangi atskirasis skundas visiškai nepagrįstas, apeliacinės instancijos teismas jį atmeta, o teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.