Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės K. N. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) E. R. pakartotinį prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo ne ginčo tvarka iš įkeisto turto, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorius E. R. kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismo hipotekos skyrių su pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio K. N. skolos išieškojimo iš įkeisto turto ir turto pardavimo iš varžytynių, nes skolininkė per vieną mėnesį nuo nutarties areštuoti įkeistą daiktą įteikimo dienos skolos nesumokėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdama Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartį apeliantė (skolininkė) K. N. prašo nutartį panaikinti. Atskirajame skunde teigiama, kad pinigai pagal paskolos sutartį apeliantei nebuvo perduoti. Pažymima, kad kreditorius į teismą kreipėsi praėjus ketveriems metams nuo paskolos sutartyje numatyto pinigų grąžinimo termino.

Atsiliepimo į apeliantės atskirąjį skundą negauta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Nagrinėjant atskirąjį skundą analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta tenkinti kreditoriaus E. R. pakartotinį prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo ne ginčo tvarka iš įkeisto turto, yra pagrįsta ir teisėta.

Hipoteka – tai daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 str. 1 d.). CK 4.175 straipsnyje nustatyta, kad gali būti registruojama priverstinė ir sutartinė hipoteka. Hipotekos paskirtis yra užtikrinti, kad skolininkas iš tikrųjų įvykdytų savo prievolę kreditoriui. Hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o tokią specifinę šio kreditoriaus padėtį užtikrina ir hipotekos instituto esmę įtvirtina specialiosios proceso teisės – CPK XXXVI skyriaus „Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių“ – normos, pagal kurias nagrinėjami prašymai dėl hipotekos įregistravimo, hipotekos baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos atsirandančių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010).

Bylos medžiaga patvirtina, kad Hipotekos registre įregistruotas hipotekos lakštas, kodas 13120070001651, kuriuo skolininkė (įkeisto daikto savininkė) K. N., užtikrindama jai suteiktos paskolos pagal 2007-10-05 paskolos sutartį grąžinimą, įkeitė kreditoriui E. R. jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą (5–7 b. l.). Pažymėtina, kad tiek šalių 2007-10-05 paskolos sutartis, tiek hipotekos lakštas, yra patvirtinti skolininkės K. N. parašais (4–7 b. l.), hipotekos lakštas patvirtintas notarės. Hipotekos lakšto 7 punkte nurodytas 2007-11-05 prievolės įvykdymo terminas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis, kuria pradėtas priverstinis skolos išieškojimo procesas, tiek skundžiama nutartis, skolininkei buvo įteiktos asmeniškai (8, 11, 19, 22 b. l.).

Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad hipotekos kreditorius turi teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas nevykdo prievolės grąžinti skolą (CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.), konstatuoja, jog hipotekos teisėja neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti kreditoriaus pakartotinio pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkės (apeliantės) hipoteka įkeisto turto, nes terminas įvykdyti prievolę yra pasibaigęs ir skolininkė per vieną mėnesį nuo Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nutarties areštuoti įkeistą daiktą įteikimo dienos skolos nesumokėjo.

Nors skunde apeliantė teigia, kad pinigai pagal paskolos sutartį apeliantei nebuvo perduoti, teismas pažymi, jog nagrinėdamas kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu paskolos sutartyje nustatytu terminu, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl skolos dydžio ar hipotekos lakšto galiojimo, tik konstatuoja, kad hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismas bylas dėl hipotekos teisinių santykių išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės (CPK 443 str. 7 d.), konstatuoja, jog skundai nagrinėjamu atveju galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Be to, pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, skolininkė neginčijo šalių paskolos sutarties pagrįstumo ir teisėtumo.

Atskirajame skunde nurodyti teiginiai apie tai, kad teismas turėjo konstatuoti, jog paskolos sutartis yra negaliojanti ir kreditorius neturi reikalavimo teisės, nėra reikšmingi nagrinėjant pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, jie neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi nutartimi dėl priverstinio skolos išieškojimo hipotekos teisėjas neanalizuoja tokių aplinkybių, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl netinkamo sutarties vykdymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; kt.).

Teismas atsižvelgdamas į tai, kad hipotekos teisiniai santykiai susiklostė ne tarp kredito paslaugas teikiančios įstaigos ir fizinio asmens – beprocentinę paskolą suteikė fizinis asmuo ir bylos

duomenys neleidžia daryti išvados, jog skolininkė, sudarydama trumpą – vieno mėnesio paskolos sutartį, siekė patenkinti asmeninius, šeimos, namų ūkio poreikius, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo šalių paskolos sutartį kvalifikuoti kaip kilusios iš vartojimo teisinių santykių (CK 1.39 str. 1 d., Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 14 d.).

Teismas taip pat atmeta, kaip nepagrįstus apeliantės skundo teiginius dėl kreditoriaus nepagrįsto delsimo kreiptis į teismą ir pažymi, kad jie nepaneigia skundžiamos nutarties pagrįstumo. Be to, kaip minėta, atlikdamas įstatymo jam priskirtas funkcijas hipotekos teisėjas nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka.

Vadovaudamasis šioje nutartyje išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad pagrindų apeliacine tvarka pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį šioje byloje nėra, ir atskirąjį skundą atmeta kaip nepagrįstą.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.