- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-16
- Bylos Nr.
- 2A-405-357/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Danutė Burbulienė, Rasa Bartašienė (pran.)
- Atsakovas
- A. P.
- Ieškovas
- A. P.
- Trečiasis asmuo
- J. P.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja R. Andrulienė Teisminio proceso Nr. 2-41-3-01694-2011-4
NUTARTIS
2012 m. liepos 16 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, teisėjų Danutės Burbulienės, Egidijaus Mockevičiaus,
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 12d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui A. P., trečiajam asmeniui J. P. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė A. P. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių rajono apylinkės teismą prašydama priteisti jai iš atsakovo A. P. materialinį išlaikymą po 250,00 Lt kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki ji baigs Šiaulių valstybinės kolegijos Verslo ir technologijų fakulteto buhalterinės apskaitos studijų programą ( 1 b. l.). Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra jos tėvas. Jis mokėjo jai išlaikymą iki kol ji buvo nepilnametė, tačiau dar liko skolingas. Kadangi nuo 2010-06-09, kai jai suėjo 18 metų tėvas nebeteikia jokio išlaikymo ir iki šiol moka jai tik išlaikymo skolą, todėl jos išlaikymo pareiga tenka mamai vienai. Ji pati savarankiškų pajamų dar negauna, nes mokosi Šiaulių valstybinės kolegijos Verslo ir technologijų fakultete,(duomenys neskelbtini). Paskaitos vyksta 4 dienas per savaitę, 4 dienas dirbti negali, nes paskaitos baigiasi po 17 val. Kadangi studijos mokamos, o pragyvenimui pati dar neužsidirba, todėl jai reikalinga tėvų materialinė parama. Ji šiuo metu yra išlaikoma motinos J. P.. Mama yra dirbanti, tačiau jos pajamos nedidelės, išlaiko tris vaikus, todėl nepakankamos. Kadangi iš tėvo jokios materialinės paramos pastaruoju metu negauna, todėl prašo priteisti po 250 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki ji mokysis kolegijoje. Ji atsižvelgia ne tik į savo poreikius, bet ir į tėvo turtinę padėtį ir mano, kad 250 litų suma per mėnesį, kurios ji prašo iš savo tėvo, jam bus įmanoma ir ne per didelė.
Atsiliepimas
Atsakovas A. P. atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimu nesutiko (15 –19 b. l.). Atsakovas nurodė, kad jis pripažįsta, jog neteikia išlaikymo dukrai A. ir neremia jos kitaip, tačiau paaiškino, kad neturi galimybės mokėti išlaikymo, nes jo turtinė padėtis yra bloga, jis dirba pagal verslo liudijimą ir gauna nepakankamas pajamas, tuo tarpu išlaiko du nepilnamečius vaikus iš pirmos ir iš antros santuokos. Paaiškino, kad dukra penktadieniais ir savaitgaliais nesimoko, todėl gali susirasti darbą ir išlaikyti pati save. Esą ji nepateikė jokių duomenų, kad ieškojo darbo, kad kreipėsi į Valstybinį studijų fondą siekdama gauti kreditą studijoms ar pragyvenimo išlaidoms padengti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai (97 – 100 b. l.). Priteisė iš atsakovo A. P., išlaikymą dukrai A. P., po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. nuo 2011-11-10 iki A. P. mokysis Šiaulių valstybinės kolegijos Verslo ir technologijų fakultete ar kitos aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, bet bus ne vyresnė negu 24 metai amžiaus. Priteisė iš atsakovo A. P. valstybei 90 Lt žyminio mokesčio valstybei; priteisė iš atsakovo A. P. 15.90 Lt valstybei, išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas ištyręs byloje pateiktus įrodymus padarė išvadą, kad atsakovo finansinė padėtis yra geresnė negu trečiojo asmens, ieškovės mamos. Taip pat pačios ieškovės turtinę padėtį bei statusą, kad ji pilnametė, tačiau dar mokosi ir neturi profesijos, todėl jos galimybės įsidarbinti ir užsidirbti pragyvenimui laikytinos apsunkintomis dėl pareigos lankyti paskaitas. Tuo tarpu atsakovo pozicija, esą tik pradedantis savarankišką gyvenimą žmogus, t.y. jo dukra, jau turėtų apsunkinti savo finansinę padėtį ir ateities perspektyvas įsipareigojimais kreditoriams, nepripažintina pozityvia ir tėviška. Juo labiau, kad jo gaunamos pajamos ir turtinė padėtis pripažintina leidžiančia teikti išlaikymą ir pilnametei dukrai.
Remiantis aukščiau išdėstytu teismas padarė išvadą, jog ieškovė yra ne vyresnė negu 24 metų amžiaus, ji sąžiningai ir pažangiai mokosi Šiaulių valstybinės kolegijos Verslo ir technologijų fakultete dieniniame skyriuje, todėl jai dar yra būtina tėvų parama, o tėvas turi galimybę ją teikti. Pripažino, kad iš atsakovo priteistas išlaikymas ieškovės naudai iš esmės nepablogintų paramą teikiančio tėvo turtinės padėties. Tuo tarpu pastaruoju metu realiai paramą ieškovė gauna tik iš motinos. Siekiant išsaugoti abiejų tėvų ir abiejų pilnamečių vaikų teisių ir pareigų pusiausvyros principą, bei lyčių pusiausvyros principą ir turint omenyje, kad ieškovas taikos sutarties pagrindu moka išlaikymą savo jau pilnamečiam sūnui, tačiau atsisako mokėti išlaikymą paramos reikalinga pilnametei dukteriai, todėl išlaikymas priteistinas teismo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. P. (108 – 113 b. l.) prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimą ir bylą nutraukti.
1. Apeliantas laiko, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas netyrė visų įrodymų ir aplinkybių, o tas, kurias laikė nustatytomis neatitinka tikrovės ir taip pažeidė materialinės (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies nuostatas) ir procesinės teisės normas, ir neteisingai taikė ir aiškino 2007m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimą dėl Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o tai turi reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui ir šis pažeidimas tiesiogiai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Be to, teismas skundžiamame sprendime nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuluojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kaip antai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007m. lapkričio 19d. nutartis Nr. 3K-3-505/2007, 2007m. gruodžio 11d. nutartis Nr.3K-3-564/2007, 2008m. sausio 25 d. nutartis Nr.3K-3-25/2008 ir 2008m. balandžio 11d. Nr. 3K-3-248/2008(S) bei kitos, o pastaroji pagal teismo priimtą sprendimą tampa nevienoda. Todėl 2012 m. kovo 12d. Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimas dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo turi būti panaikintas.
Šalies argumentai
2. Apeliantas mano, kad teismas byloje aiškinosi ieškovės poreikius, o ne paramos būtinumą, jos galimybes gauti lėšų įsidarbinus, paėmus paskolą. Pirmosios instancijos teismas sudarė prielaidas pabloginti atsakovo padėtį ir padarė esminės žalos jo teisėms ir nustatė sąlygas, kurių jis negali vykdyti. Atsakovas A. P. dirba pagal verslo liudijimą ir jo pajamos atskaičius mokesčius sudaro 2255 Lt, o išlaidos - paskola bankui 530 Lt, televizija, internetas, telefonas - 110 Lt, pilnamečiui N. P. pagal teismo pasirašytą sutartį - 175 Lt, nepilnametei M. P. 245 Lt, nepilnamečiui A. P. - 245 Lt, išlaikymo skola 250 Lt, ir iš viso išlaidos sudaro 1155 Lt, o atsakovui lieka pajamų tik 700 Lt. Atsakovui reikalingos lėšos savęs išlaikymui, nedirbančios žmonos išlaikymui, nuosavo būsto ir nekilnojamojo turto neturi.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A. P. (117 – 118 b. l) prašo Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, civilinę bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka.
1.Teismas teisingai įvertino atsakovo turtinę būklę, ir padarė teisingą išvadą, kad atsakovas turi galimybę teikti ieškovei išlaikymą. Ieškovė teisme įrodė, kad jos pragyvenimui reikalinga minimali suma kas mėnesį sudaro 500 Lt.
2.Ieškovė nurodė, kad pilnamečiui broliui atsakovas A. P. moka pagal teisme pasirašytą sutartį kas mėnesį po 175 Lt, tačiau jai visiškai atsisako teikti išlaikymą. Ji jokio nekilnojamojo turto ir papildomų pajamų neturi. Ieškovės prašomo išlaikymo kas mėnesį dydis iš atsakovo sudaro mažiau kaip trečdalį minimalios mėnesinės algos dydžio, atitinka protingumo kriterijus ir nėra per didelis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Apelianto argumentai, kad teismo sprendimas yra neteisėtas, prieštaraujantis LR Konstitucinio Teismo išaiškinimams bei priimtas nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisminės praktikos, laikytini nepagrįstais, todėl atmestini.
LR CK 3.194 straipsnio 3 dalis nustato, kad išlaikymą iš tėvų teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus ir tuos atvejus, kai jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimu yra pripažinta, kad ši norma ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiui asmeniui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstitucinio Teismo nutarime pažymėta, kad negalima sutapatinti išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir išlaikymo besimokantiems vidurinį išsilavinimą jau įgijusiems pilnamečiams vaikams priteisimo. Negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams). Tame pačiame nutarime Konstitucinis Teismas pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Nutarime pažymėta, kad atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Kai sprendžiama dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Teismas pabrėžė, kad tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi. Tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios). Įstatymų leidėjui apsisprendus įstatymu įtvirtinti tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosiose mokyklose, negalima paneigti kurių nors Konstitucijos ginamų ir saugomų tėvų teisių (inter alia nuosavybės teisės) bei teisėtų interesų, kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų.
Konstatavęs, kad nėra nustatyti esminiai paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo instituto elementai ir kartu nurodęs esant teisės spragą, Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog teisės spragų pašalinimas yra atitinkamo (kompetentingo) teisėkūros subjekto kompetencijos dalykas; teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti ir taikant teisę ( inter alia taikant teisės analogiją, bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją), taigi taip pat ir aiškinant teisę ( inter alia teisingumą vykdantiems teismams, pagal savo kompetenciją sprendžiantiems atskiras bylas ir privalantiems aiškinti teisę, kad galėtų ją taikyti).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams besimokantiems asmenims akcentuojama, kad esminės CK 3.194 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje J. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-189/2007.). Tiek paramos būtinumo, tiek išgalėjimo teikti paramą sąvokos yra vertinamojo pobūdžio, todėl apie šių sąlygų egzistavimą teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus tiek apie vaiko poreikius, turimą turtą ir pajamas, tiek apie tėvo, iš kurio prašoma išlaikymo, pajamas ir turtinę padėtį.
Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir minėtus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25d. nutartis civilinėje byloje G. M. v. G. M., bylos Nr.3K-3-25/2008; 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje A. T., E. T. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-188/2007; 2008 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-248/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje I. R. v. J. R., bylos Nr. 3K-7-204/2009). Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. M. B., trečiajam asmeniui L. B. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, bylos Nr. 3K-3-11/2011).
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad ieškovė A. P. yra atsakovo A. P. ir trečiojo asmens J. P. dukra (4 b. l.), ieškovė studijuoja Šiaulių valstybinės kolegijos Verslo ir technologijų fakulteto buhalterinės apskaitos studijų programos nuolatinių studijų pirmame kurse (B11), studentė studijuoja valstybės nefinansuojamoje vietoje ir moka 1619 Lt per semestrą, žiemos sesijos vidurkis 6,73, studentė pažangi, paskaitas lanko pagal dekano patvirtintą tvarkaraštį (6, 71 b. l.); iš byloje pateikto tvarkaraščio spręstina, kad ieškovė mokosi dienos metu pirmadieniais - ketvirtadieniais ( 73 – 74 b. l.).
Nagrinėjamu atveju ieškovė siekia įgyti profesiją, studijuoja dieniniame skyriuje, todėl šiuo metu negali užsidirbti lėšų pragyvenimui. Studento teisinio statuso specifiškumas lemia, kad dieninio skyriaus studentas, nors ir yra darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti paskaitas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko savarankiškam užduočių atlikimui ir siekti įgyti profesinį išsilavinimą. Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji ir ar ji yra būtina teismas sprendžia įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turtą ir pajamas, bei jo poreikius, gyvenamosios vietos nuomos mokestį, išlaidas už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonių įsigijimui reikalingas lėšas, maisto, aprangos įsigijimo ir kitokias būtinas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2007).
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė yra darbinga, tačiau dėl įgyjamo profesinio išsilavinimo negali dirbti ir gauti pajamų. Be to, teisėjų kolegija, atsižvelgia į tai, kad išsilavinimas šiuolaikinėje visuomenėje yra būtina sąlyga, kad žmogus galėtų kurti savarankišką ir visavertį gyvenimą, dalyvauti visuomeninėje, kultūrinėje veikoje, ir pažymi, jog ieškovės tikslas siekis įgyti aukštąjį išsilavinimą turi būti remiamas, sudarant sąlygas jai įgyvendinti šį tikslą. Todėl sąžiningas pareigos mokytis vykdymas neturėtų būti vertinamuoju kriterijumi įgyjant aukštąjį išsilavinimą, nes pažangumo rodiklis turės įtakos renkantis tolesnę studijų formą ir galimybę savarankiškai pragyventi.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad paramos teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio parama, šalims res judicata galios neįgyja; pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms (pvz., pradėjo dirbti ar jo realios galimybės užsitikrinti savarankiškas pajamas padidėjo, turi kitų pajamų, jo pažangumo rodikliai mokymo įstaigoje sumažėjo ir pan.), todėl kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą prašydamas paramos priteisimo ar jos dydžio pakeitimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek paramos būtinumo, tiek išgalėjimo teikti paramą sąvokos yra vertinamojo pobūdžio, todėl apie šių sąlygų egzistavimą teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus tiek apie vaiko poreikius, turimą turtą ir pajamas, tiek apie tėvo, iš kurio prašoma išlaikymo, pajamas ir turtinę padėtį.
Ieškovė yra nurodžiusi, kad šiuo metu yra išlaikoma mamos, kuri šiuo metu dirba UAB „Baltik vairas“, kurios mėnesinis atlyginimas yra apie 1385 Lt (10 b. l.), o su ja kartu gyvena dar trys vaikai (5 b. l.).
Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad atsakovas turi galimybę remti ieškovę, laiko, kad teismas nevertino atsakovo gaunamų pajamų ir išlaidų dydžio, teikia išlaikymą kitam vaikui, o gaunamos pajamos neužtikrina apelianto šeimos minimalių pragyvenimo poreikių.
Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas dirba pagal verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (28 b.l.), jam išmokėta per metus 29900 Lt darbo užmokesčio ir kitų pajamų (29-33 b.l.) kas per mėnesį sudaro 2491 Lt, iš Valstybinės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad A. P. nuosavybės teise priklauso Lietuvos teritorijoje žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini) (37-38 b. l.), o atsakovo žmonos I. P. vardu registruotos dvi transporto priemonės (35 b. l.). Pagal Šiaulių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), jų sūnus A. P., gim. (duomenys neskelbtini) (23 b. l.) išlaikymui jokios išmokos nepaskirtos ir nemokamos (27 b. l.).Iš „Swedbank“ AB rašto matyti, kad A. P. suteikta asmeninė paskola (40 b. l.). Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-01-17 nutartimi patvirtinta taikos sutartis tarp atsakovo, A. P. ir jo pilnamečio sūnaus N. P., dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo pilnamečiui sūnui po 175 Lt kas mėnesį (65 b. l.). Byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali teikti paramos dukrai, ar kad pačiam atsakovui reikalingas išlaikymas.
Byloje ištirtų įrodymų visumos pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas yra darbingas, gaunantis pajamas ir turintis nekilnojamojo turto, nors jo gaunamos pajamos nėra didelės, tačiau jis turi galimybę ir privalo išlaikyti savo dukrą. Todėl, pirmosios instancijos išvada, kad minimalius ieškovės poreikius galima patenkinti priteisiant išlaikymą iš atsakovo periodinėmis išmokomis po 250 Lt kas mėnesį, laikytina teisėta ir pagrįsta.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija laiko, kad tai nėra didelė suma, apeliantas, turi galimybę šią sumą sumokėti, tokia parama labai nepablogins atsakovo padėties, nes ieškovė 2014 m. pavasarį turėtų baigti Šiaulių valstybinę kolegiją.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.