Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI3-1459-596/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04747-2023-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.10.5; 55.1.3 (S)

2024 m. kovo 6 d.

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Internet trading“ patikslintą skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Internet trading“ (toliau – ir pareiškėja arba Bendrovė) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė, VMI arba Inspekcija) 2023 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. 69-22 „Dėl UAB „Internet trading“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 2023-02-16 skundo“ (toliau – ir VMI Sprendimas); 2) įpareigoti VMI pareiškėjos skundo dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. (7.45 Mr) FR0682-281 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Kauno AVMI Sprendimas) priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Nurodo, kad Bendrovė 2022 m. lapkričio 10 d. per VMI portalo autorizuotų elektroninių paslaugų sritį „Mano VMI“ gavo Kauno AVMI Sprendimą, kuriuo Kauno AVMI patvirtino 2022 m. spalio 6 d. patikrinimo aktą Nr. (7.45Mr) FR0680-333 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame papildomai apskaičiuota 37 953 Eur mokėtino į biudžetą pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), taip pat apskaičiuota 4 814,42 Eur PVM delspinigių, 18 977 Eur PVM bauda bei nurodyta pareiškėjai bendrai 61 744,42 Eur PVM, baudos ir delspinigių sumą sumokėti į pasirinktą biudžeto surenkamąją sąskaitą. Kadangi Kauno AVMI Sprendimas pareiškėjai įteiktas 2022 m. lapkričio 10 d., todėl 20 dienų terminas jį apskųsti suėjo 2022 m. lapkričio 30 d. Pareiškėja tvirtina, kad per nustatytą 20 dienų terminą skundo nepateikė dėl išimtinių, svarbių ir nuo jos valios nepriklausančių priežasčių. Pareiškėja paaiškina, kad 2023 m. vasario 16 d. VMI pateikė skundą dėl Kauno AVMI Sprendimo kartu su motyvuotu prašymu atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Visų pirma, pareiškėjos įsitikinimu, aplinkybės, kad pareiškėja nesuprato ir negalėjo suprasti skundžiamo Kauno AVMI Sprendimo teisinės reikšmės, negalėjo įvertinti sprendimu daromos žalos Bendrovės veiklai masto, yra svarbios sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimus. Pareiškėja yra juridinis asmuo ir teises bei pareigas įgyvendina per savo valdymo organus, šiuo atveju – per vadovę, todėl sprendžiant dėl pareiškėjos realios galimybės tinkamai ir efektyviai pasinaudoti Kauno AVMI Sprendimo apskundimo teise, VMI privalėjo atsižvelgti į tai, kad Bendrovės vadovė J. T. neturi teisinio išsilavinimo, nėra mokesčių ar ginčų sprendimo specialistė, tad dėl ji nesuprato žalos Bendrovei masto ir nepagrįsto Kauno AVMI sprendimo teisinių pasekmių. Mokestinio patikrinimo metu Bendrovės vadovei nebuvo pasiūlyta pasinaudoti kompetentingo teisininko pagalba, nebuvo išaiškinta teisė turėti advokatą, tuo tarpu Kauno AVMI atstovavo patyrę mokesčių teisės specialistai. Pareiškėja, tik gavusi VMI 2023 m. sausio 16 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, taip pat pasikonsultavusi su teisininkais, suprato jos atžvilgiu priimto sprendimo esmę, t. y., kad dėl Kauno AVMI sprendimu skirto nurodymo atlikti net 61 744,42 Eur bendrą įmoką kyla pavojus ne tik Bendrovės tolesnei veiklai, bet ir apskritai jos mokumui. Be to, įsiteisėjus nepagrįstam Kauno AVMI sprendimui, pareiškėjos nuomone, buvo pradėtas faktinio ir teisinio pagrindo neturintis ikiteisminis tyrimas Nr. 02-6-00039-22, kurį atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT), sukeliantis didelio masto neigiamus padarinius ne tik Bendrovei, tačiau ir jos vadovei. Atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką formalus įstatymo normų taikymas, neįvertinus iš to kylančių pasekmių ir susiklosčiusios situacijos, nėra pateisinamas, teisėtas ar protingas. Be to, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) praktikoje keliamas reikalavimas kiekvieną praleisto termino atnaujinimo atvejį vertinti individualiai, atliekant kruopščią atvejo analizę. Šiuo atveju atsakovė, priimdama skundžiamą Sprendimą, nepagrįstai neindividualizavo pareiškėjos atvejo, nevertino, kaip tai susiję su konkrečiu Bendrovės negalėjimu laiku pateikti skundo dėl Kauno AVMI Sprendimo.

Antra, pareiškėja, prašydama atnaujinti terminą skundui dėl Kauno AVMI Sprendimo pateikti, nurodė, jog Bendrovė objektyviai negalėjo laiku pasinaudoti kvalifikuota ir profesionalia advokato pagalba apskundžiant minėtą sprendimą. Pareiškėja mokestinio patikrinimo metu neturėjo advokato, kuris įvertintų Kauno AVMI Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pareiškėjai nėra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, o nedelsiant surinkti piniginių lėšų atsiskaityti su advokatais už teisinę pagalbą pareiškėjai nebuvo galimybės, nes Bendrovė neturėjo pakankamai lėšų per tokį trumpą laiką (vos 20 dienų) apmokėti už teisines paslaugas. Pareiškėja nurodo, kad per 20 dienų skundo pateikimo terminą niekaip negalėjo rasti priimtinomis sąlygomis teisinę pagalbą sutiksiančio teikti kvalifikuoto advokato, kuris būtų galėjęs profesionaliai įvertinti Kauno AVMI sprendimo teisėtumą, ir suteikti Bendrovei teisinius patarimus, kaip spręsti susidariusią situaciją. Pažymi, kad 2023 m. vasario 6 d. Bendrovė su teisines paslaugas sutikusiu teikti advokatu pasirašė teisinių paslaugų ir atstovavimo sutartį, kurios pagrindu operatyviai ir per įmanomai trumpiausią laiką, per 7 darbo dienas, pareiškėjai buvo suteikta pagalba parengiant 2023 m. vasario 16 d. skundą su prašymu dėl termino atnaujinimo. Kartu su 2023 m. vasario 16 d. skundu Bendrovė atsakovei pateikė ir banko sąskaitų išrašus, patvirtinančius, kad Bendrovė neturėjo lėšų apmokėti teisinės pagalbos išlaidų.

Trečia, pareiškėja laikosi pozicijos, kad terminą skundui dėl Kauno AVMI sprendimo pateikti praleido nežymiai, t. y. nors bendrai termino praleidimas truko 2,5 mėn., tačiau išnykus aplinkybėms, kurios pareiškėjai trukdė laiku pateikti skundą, jis buvo pateiktas per 7 darbo dienas. Taigi, pareiškėja mano, kad elgėsi atsakingai, operatyviai ir savo elgesiu aiškiai parodė, jog rūpinasi savo teisių gynimu. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad VMI, spręsdama praleisto termino skundui dėl Kauno AVMI Sprendimo pateikti atnaujinimo klausimą, turėjo atsižvelgti ne tik į bendrą, formalų termino praleidimo laikotarpį, tačiau plačiau vertinti, kiek terminas buvo praleistas po to, kai išnyko aplinkybės, trukdžiusios pateikti skundą iki 2022 m. lapkričio 30 d.

Ketvirta, pareiškėja nesutinka, kad ji iki nurodytos datos neatvyko pasiimti dokumentų. Pareiškėjos įsitikinimu, Kauno AVMI, paėmusi Bendrovės dokumentus, pasibaigus mokestiniam patikrinimui, juos turėjo grąžinti pristatydama Bendrovės buveinės adresu, tačiau Kauno AVMI dokumentus pareiškėjai grąžino tik 2022 m. lapkričio 23 d., t. y. likus 7 dienoms iki Kauno AVMI Sprendimo apskundimo pabaigos. Kauno AVMI, beveik 2 mėn. nuo priminimo nepristatydama dokumentų pareiškėjai, vilkino grąžinti Bendrovei buhalterinės apskaitos ir kitus mokestiniam patikrinimui iš Bendrovės paimtus dokumentus ir tokiu savo neveikimu žymiai prisidėjo dėl užtrukusio dokumentų grąžinimo, kas nulėmė ir pareiškėjos negalėjimą laiku apskųsti Kauno AVMI Sprendimo. Pažymi, kad 2023 m. sausio 5 d. Bendrovės dokumentus perėmė FNTT.

Penkta, VMI visiškai nevertino termino atnaujinimo reikšmės įgyvendinant teisingumą ir eliminuojant tikimybę palikti galioti Kauno AVMI sprendimą. Šiuo atveju būtina įvertinti, kad atnaujinus terminą skundui paduoti ir sudarius galimybę patikrinti tiek Kauno AVMI Sprendimo, tiek VMI Sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą, bus įgyvendintas visiško teisingumo principas. Nurodo, kad Kauno AVMI Sprendimas toje argumentų dalyje, kiek tai susiję su suma, nuo kurios Kauno AVMI papildomai apskaičiavo PVM, yra akivaizdžiai prieštaringas ir nelogiškas. Viena vertus, Kauno AVMI nurodo, kad prekių likučio vertė tikrinamojo laikotarpio pabaigai (2022 m. balandžio 30 d.) turėjo sudaryti 204 752 Eur, o sudarė 8 538 Eur, tačiau vėliau teigiama, kad „tikrinamuoju laikotarpiu apskaitoje neužfiksavo 218 677 Eur vertės prekių pardavimų“. Pareiškėjai visiškai nesuprantama, dėl ko Kauno AVMI papildomam PVM mokesčiui apskaičiuoti pasirinko būtent 218 676,68 Eur sumą, o ne tariamai nustatytų trūkstamų prekių sumą, t. y. 204 752 Eur arba 196 214 Eur. Iš Kauno AVMI Sprendimo neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis Kauno AVMI pasirinko papildomai apskaičiuoti PVM ne nuo tariamai trūkstamų prekių vertės (196 214 Eur), o būtent nuo įsiskolinimo atskaitingam asmeniui ir J. T. suteiktų paskolų sumos, t. y. 218 676,68 Eur. Teigia, kad Kauno AVMI Sprendime nurodyta 218 676,68 Eur suma niekaip negalėjo būti priskiriama Bendrovės pardavimų pajamoms. Kauno AVMI Sprendime visiškai nepagrįstai neįvertintos aplinkybės, kad pareiškėja savo veikloje patyrė veiklos sąnaudas, pavyzdžiui, išlaidas Bendrovės transporto būklei palaikyti, patalpų nuomos, elektroninės parduotuvės išlaikymo ir pan., o tai negali būti priskiriama Bendrovės prekių pardavimo pajamoms. Tačiau apie tai nei Patikrinimo akte, nei Kauno AVMI Sprendime dėl to nepasisakyta, šios aplinkybės visiškai nevertintos ir į jas niekaip neatsižvelgta. Bendrovės akcininkė J. T. laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 5 d. iki 2020 m. spalio 16 d. suteikė Bendrovei iš viso 2 260 Eur beprocentinių paskolų, kurios visos savo turiniu ir esme laikytinos akcininkės paskolomis Bendrovei, o tai yra speciali sutarčių rūšis. Pažymi, kad jos negali būti traktuojamos ir priskiriamos Bendrovės pardavimo pajamoms. Bendrovės vadovė Kauno AVMI buvo pateikusi Bendrovės elektroninės parduotuvės ozis.lt turinio valdymo sistemoje gautų užsakymų sąrašus, tačiau Kauno AVMI dėl visiškai nesuprantamų priežasčių jų absoliučiai netyrė, neanalizavo, nelygino tarpusavyje su sandėlio likučiais, nors šie duomenys reikšmingi nustatant Bendrovės klientų ir prekių srautus, pateiktus bei atšauktus užsakymus, prekių užsakymus tiekėjams, t. y. nustatant pareiškėjos veiklą ir pajamas. Pažymi, kad Bendrovė 2022 m. sausio 5 d. su Norvegijos įmone Angis Renovations AS sudarė konsignacijos sutartį, kurios pagrindu perdavė konsignatoriui 799 vnt. prekių, už kurias Bendrovė į banko sąskaitą gavo 10 000 Eur sumą, tačiau sprendime nurodoma 196 214 Eur suma nei teoriškai, nei faktiškai negali ir neturi būti priskirta pareiškėjos pardavimo pajamoms, dėl to nėra ir nebuvo jokio pagrindo Kauno AVMI Sprendimu priskaičiuoti papildomą mokėti PVM, baudą ir delspinigius. Nurodo, kad Kauno AVMI Sprendime nepagrįstai teigiama, kad Bendrovės (duomenys neskelbtini), nuomotos patalpos (34,25 kv. m ploto) buvo per mažos ir jose virš 800 vnt. baldų, jų komplektų, buitinės technikos fiziškai neva negalėjo būti sandėliuojamos. Tačiau šios išvados padarytos neįvertinus, kad prekės faktiškai buvo sandėliuojamos ne tik minėtose patalpose, tačiau ir bute, adresu: (duomenys neskelbtini), taip pat šio buto rūsyje. Be to, Kauno AVMI visiškai neįsigilino į sandėliuojamų prekių rūšį, gabaritus, neįvertino, ar baldai, prekės buvo sandėliuojami surinkti. Kauno AVMI Sprendime nepagrįstai teigiama, kad Bendrovės vadovė neva neturėjo finansinių galimybių finansuoti Bendrovės veiklą. Pagal 2011 m. liepos 10 d. vekselį I. S. J. T. paskolino 600 000 Lt, tačiau Kauno AVMI Sprendime padarė išvadą, kad I. S. neturėjo finansinių galimybių iki 2011 m. liepos 10 d. sukaupti ir paskolinti J. T. 600 000 Lt sumos, nors šių teiginių nepagrindė.

Pareiškėja pastebi, kad skundžiamo Sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodoma: „Pareiškėjo 2023-01-05 skundą laikyti nepaduotu <...>“, o tai rodo, jog VMI, nekorektiškai nurodydama pareiškėjos pateikto skundo datą (skundo padavimo data yra 2023 m. vasario 16 d.), tikėtina, ir pačios pareiškėjos nurodytas priežastis vertino formaliai ar jų galimai apskritai nevertino.

Atsakovė VMI atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Kauno AVMI atliko Bendrovės PVM už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. ir pelno mokesčio už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą bei surašė Patikrinimo aktą, kuriuo konstatavo, kad Bendrovės buhalterinėje apskaitoje užfiksuotas įsiskolinimas atskaitingam asmeniui yra prekių pardavimo pajamos. Taip pat konstatavo, kad pareiškėja pardavimų už 180 724 Eur neįformino PVM sąskaitomis faktūromis, neapskaitė buhalterinėje apskaitoje, neapskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 37 953 Eur pardavimo PVM. Dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjai apskaičiuota mokėtina 37 953 Eur PVM suma. Kauno AVMI Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą ir nurodė pareiškėjai sumokėti 37 953 Eur PVM, 4 814,42 Eur PVM delspinigių ir 18 977 Eur PVM baudą. Pareiškėja 2023 m. vasario 16 d. pateikė VMI prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą ir skundą dėl Kauno AVMI Sprendimo, tačiau Inspekcija neatnaujino pareiškėjai termino skundui paduoti.

Teigia, kad skunde teismui pareiškėja iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir skunde Inspekcijai. Dokumentų įteikimo mokesčių mokėtojui būdus reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 164 straipsnis. Iš byloje pateikto „Mano VMI“ portalo išrašo matyti, kad Kauno AVMI Sprendimas Bendrovei įteiktas 2022 m. lapkričio 10 d. per „Mano VMI“ portalą, pareiškėja skundo dėl šio sprendimo pagal MAĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą Inspekcijai nepateikė. Pareiškėja skundą dėl Kauno AVMI Sprendimo Inspekcijai pateikė tik 2023 m. vasario 16 d., t. y. praleidusi skundo padavimo terminą 2,5 mėn., o tai laikytina ilgu laikotarpiu. Mano, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl pareiškėjos pasirinkto teisių gynimo būdo, kadangi mokestinio patikrinimo eiga Bendrovei buvo ir turėjo būti žinoma, mokestinis patikrinimas prasidėjo dar 2022 m. birželio 3 d., todėl faktinės aplinkybės, susijusios su patikrinimo objektu, iš esmės buvo aiškios. Mokestinio patikrinimo metu nustatytos ir įvertintos aplinkybės išdėstytos Patikrinimo akte, dėl kurio pareiškėja pastabų nepateikė. Be to, Patikrinimo aktas pareiškėjai įteiktas 2022 m. spalio 7 d. per „Mano VMI“ portalą, o vien tai, kad pareiškėja nesuprato Kauno AVMI Sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo pasekmių ir kitos išvardintos priežastys, savaime negali būti vertinamos kaip objektyvios, nulėmusios įstatymo nustatyto termino nesilaikymą.

Dėl pareiškėjos teiginio, kad Kauno AVMI vilkino grąžinti buhalterinės apskaitos ir kitus mokestiniam patikrinimui paimtus dokumentus, o juos grąžino tik 2022 m. lapkričio 23 d., nurodo, jog Kauno AVMI specialistė 2022 m. spalio 4 d. priminė pareiškėjai, kad iki 2022 m. spalio 7 d. atvyktų atsiimti dokumentų. Pareiškėja į nurodytą pasiūlymą atsakė, kad „Būtų malonu, jeigu dokumentus atvežtumėte patys, kadangi neturiu galimybės atvažiuoti...“. Taigi, matyti, kad pareiškėjai buvo priminta pasiimti dokumentus dar iki Patikrinimo akto surašymo, tačiau ji pati iki nurodytos datos dokumentų neatvyko pasiimti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VMI 2023 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. 69-22 „Dėl UAB „Internet trading“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 2023-02-16 skundo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad Kauno AVMI atliko Bendrovės PVM už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. ir pelno mokesčio už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą.

Kauno AVMI 2022 m. spalio 6 d. surašė Patikrinimo aktą, kuriuo konstatavo, kad Bendrovės buhalterinėje apskaitoje užfiksuotas įsiskolinimas atskaitingam asmeniui yra prekių pardavimo pajamos, taip pat pareiškėja pardavimų už 180 724 Eur neįformino PVM sąskaitomis faktūromis, neapskaitė buhalterinėje apskaitoje, neapskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 37 953 Eur pardavimo PVM. Dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjui apskaičiuota mokėtina 37 953 Eur PVM suma.

Kauno AVMI 2022 m. lapkričio 10 d. priėmė sprendimą Nr. (7.45 Mr) FR0682-281 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo patvirtino Patikrinimo aktą ir nurodė pareiškėjai sumokėti 37 953 Eur PVM, 4 814,42 Eur PVM delspinigių ir 18 977 Eur PVM baudą.

Pareiškėja 2023 m. vasario 16 d. pateikė VMI prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą ir skundą dėl Kauno AVMI Sprendimo.

VMI 2023 m. kovo 17 d. priėmė šioje byloje skundžiamą Sprendimą, kuriuo neatnaujino pareiškėjai termino skundui paduoti ir pareiškėjos 2023 m. sausio 5 d. skundą laikė nepaduotu bei grąžino jį pateikusiam asmeniui. VMI savo Sprendimą grindė tuo, jog pareiškėja nenurodė jokių išskirtinių objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, sutrukdžiusių laiku realizuoti savo teisę ginčyti Kauno AVMI Sprendimą.

Pareiškėja, nesutikdama su ginčijamu VMI Sprendimu, kreipėsi į teismą ir prašo jį panaikinti.

MAĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas centriniam mokesčių administratoriui turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų po to, kai mokesčių mokėtojui buvo įteiktas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas, kurį mokesčių mokėtojas skundžia. Pagal MAĮ 152 straipsnio 3 dalį mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas. Kartu su prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą turi būti paduodamas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu skundo padavimo terminas yra praleistas ir mokesčių mokėtojas skundo padavimo termino neprašo atnaujinti, taip pat kai šio straipsnio nustatyta tvarka toks prašymas yra nepatenkinamas, skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam mokesčių mokėtojui.

Pažymėtina, kad MAĮ nėra pateiktas sąrašas aplinkybių, kurioms esant būtų suteikta galimybė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Tai ikiteisminei mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai įstatymų leidėjo suteikta diskrecijos teisė. Viešojo administravimo subjektas, atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus, nurodytas aplinkybes, nagrinėja, ar yra pakankamas pagrindas suteikti teisę, kuria nepasinaudota per nustatytą laiką, t. y. teisę apskųsti mokesčių administratoriaus sprendimą ir taip pradėti mokestinį ginčą. Tai turi būti atliekama pagal vidinį viešojo administravimo subjekto įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu visų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, paisant administracinių teismų formuojamos praktikos šios kategorijos arba analogiškose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1154/2010). Administracinių teismų praktikoje, aiškinant MAĮ 152 straipsnio nuostatas, yra pažymėta, kad būtina sąlyga praleistam terminui atnaujinti yra ta, jog turi egzistuoti svarbios priežastys, kurios sutrukdė asmeniui nustatytu laiku paduoti skundą dėl atitinkamo centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus. Paprastai tokios aplinkybės yra objektyvaus pobūdžio ir nepriklauso nuo asmens valios. Pavyzdžiui, fizinio asmens sunki liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią, neraštingumas ir pan. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat yra atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-757/2010; 2017 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1243-438/2017; 2017 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1757-442/2017).

Taigi, būtina sąlyga praleistam terminui atnaujinti yra tai, jog turi egzistuoti svarbios priežastys, kurios sutrukdė asmeniui per įstatymu nustatytą terminą paduoti skundą dėl atitinkamo mokesčių administratoriaus sprendimo.

Byloje nėra ginčo, kad Kauno AVMI Sprendimas pareiškėjai buvo įteiktas per „Mano VMI“ portalą 2022 m. lapkričio 10 d. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja turėjo teisę teikti VMI skundą per 20 dienų nuo minėto sprendimo gavimo dienos, t. y. iki 2022 m. lapkričio 30 d., tačiau VMI skundą pateikė tik 2023 m. vasario 16 d. Kaip matyti iš VMI pateikto pareiškėjos skundo, ji sutinka su tuo, jog praleido įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, tačiau VMI kartu pateikė ir savo prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Kauno AVMI sprendimo, kurį grindė tokiais motyvais: 1) pareiškėja nesuprato ir negalėjo suprasti Kauno AVMI Sprendimo; 2) pareiškėja negalėjo laiku pasinaudoti kvalifikuota ir profesionalia advokato pagalba apskundžiant Kauno AVMI Sprendimą; 3) terminą skundui dėl Kauno AVMI sprendimo pateikti pareiškėja praleido nežymiai; 4) Kauno AVMI, pasibaigus pareiškėjos mokestiniam patikrinimui, vilkino grąžinti Bendrovei buhalterinės apskaitos ir kitus mokestiniam patikrinimui iš Bendrovės paimtus dokumentus, o tai, pasak pareiškėjos, objektyviai prisidėjo prie termino skundui pateikti praleidimo; 5) terminą skundui pateikti atnaujinti būtina siekiant patikrinti Kauno AVMI sprendimo teisėtumą, taip įgyvendinant teisingumo principą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pareiškėja prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Kauno AVMI Sprendimo nepagrindė aplinkybėmis, kurios galėtų būti vertinamos kaip objektyvios ir nepriklausančios nuo mokesčių mokėtojos valios. Visu pirma, Kauno AVMI Sprendime yra aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstyta, kad, vadovaujantis MAĮ 132 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 4 dalies nuostatomis, nuspręsta patvirtinti 2022 m. spalio 6 d. Patikrinimo aktą Nr. (7.45 Mr) FR0680-333, kuriame papildomai apskaičiuota 37 953 Eur mokėtino į biudžetą PVM; patvirtinti apskaičiuotus 4 814,42 Eur PVM delspinigius; patvirtinti skirtą 18 977 Eur PVM baudą ir nurodyti mokesčių mokėtojui UAB „Internet Trading“ sumokėti į pasirinktą biudžeto surenkamąją sąskaitą pridėtinės vertės mokestį, baudą ir delspinigius – 61 744,42 Eur (įmokos kodas 1001). Pabrėžtina, kad administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-525-586/2011). Taigi, pareiškėjos argumentai, kad ji nesuprato Kauno AVMI Sprendimo ir jo pasekmių Bendrovei, kadangi neturi teisinio išsilavinimo, atmestini kaip niekuo nepagrįsti, nes Bendrovė yra juridinis asmuo, nes jai, kaip juridiniam asmeniui, keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Be to, kaip minėta, Kauno AVMI Sprendime aiškiai išdėstyta, kokio dydžio PVM, baudą ir delspinigius pareiškėja turi sumokėti, todėl neaišku, ko konkrečiai pareiškėja nesuprato.

Dėl pareiškėjos teiginių, kad ji negalėjo laiku pasinaudoti kvalifikuota ir profesionalia advokato pagalba, negalėjo rasti priimtinomis sąlygomis teisinę pagalbą sutiksiančio teikti kvalifikuoto advokato, pažymėtina, kad Bendrovė nenurodė, kaip po 2 mėn., pateikus skundą VMI, staiga pasikeitė jos finansinė padėtis, leidžianti jai pasinaudoti teise į mokamą advokatą. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėja apskritai ieškojo advokato ir nepavyko jo rasti, taip pat nėra duomenų, pagrindžiančių, jog Bendrovė kreipėsi į VMI su prašymu pratęsti terminą skundui pateikti, nurodydama ir paaiškindama svarbias priežastis, dėl kurių ji negalėjo pateikti skundo nustatytu terminu.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su VMI argumentais, jog terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl pačios pareiškėjos pasirinkto bendrovės teisių gynimo būdo. Pasisakydama dėl teiginių, jog Kauno AVMI neva vilkino Bendrovei pateikti visus dokumentus, todėl Bendrovė negalėjo gauti visos mokestinės bylos medžiagos ir jos tinkamai išanalizuoti, teisėjų kolegija pažymi, kad, rašytinė bylos medžiaga patvirtina, jog Kauno AVMI išsiuntė elektroniniu paštu pareiškėjai priminimą iki 2022 m. spalio 7 d. pasiimti visus dokumentus, tačiau jai atsakius, kad neturi galimybės pasiimti dokumentų, 2022 m. lapkričio mėnesį elektroniniais laiškais buvo sutarta, jog dokumentus pareiškėjai pristatys pati Kauno AVMI. Be to, pareiškėja dar anksčiau buvo gavusi Patikrinimo aktą ir dėl jo nepateikusi jokių pastabų. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, tiek mokestinės bylos eiga, tiek visa jos rašytinė medžiaga Bendrovei ir jos atstovams turėjo būti žinoma gerokai anksčiau, nei ji pateikė skundą VMI, t. y. atsižvelgiant į tai, kritiškai vertintini pareiškėjos argumentai, jog ji objektyviai negalėjo laiku išanalizuoti mokestinės bylos medžiagos ir parengti skundo, kadangi, kaip minėta, su Patikrinimo aktu buvo susipažinusi anksčiau. Be to, vien tai, kad mokestinės bylos medžiaga yra didelės apimties ar sudėtinga, pati savaime negali būti vertinama kaip objektyvi priežastis, nulėmusi įstatymo nustatyto termino nesilaikymą. Nors pareiškėja ir nurodo nedisponavusi mokestinės bylos dokumentais dėl Kauno AVMI patikrinimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad Bendrovės atstovai ėmėsi aktyvių veiksmų ir kreipėsi į Kauno AVMI dėl dokumentų pristatymo, bandė susisiekti su Kauno AVMI ir gauti dokumentus anksčiau, dėjo pastangas patys nuvykti pasiimti dokumentų ir pan. Be to, nėra aišku, dėl kokių priežasčių ilgą laikotarpį Bendrovės atstovai neturėjo galimybių pasiimti rašytinės medžiagos iš Kauno AVMI. Pareiškėja nepateikė nei VMI, nei teismui įrodymų, patvirtinančių, kad dėl tokios informacijos suteikimo ir susipažinimo su mokestinės bylos medžiaga ji kreipėsi į Kauno AVMI ir jos prašymas nebuvo patenkintas. Dėl to, darytina išvada, kad pasirinktas pareiškėjos teisių gynimo būdas vertintinas kaip valinis Bendrovės sprendimas. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu yra ir tai, kad, atsižvelgus į MAĮ nustatytą skundo padavimo terminą (20 dienų), skundas VMI pateiktas po ilgo laikotarpio, t. y. po 2,5 mėn. Pažymėtina, kad toks itin ilgai trukęs neveikimas parodo pareiškėjos neatsakingą bei abejingą požiūrį į vykstančią mokesčių administravimo procedūrą.

Atitinkamai, nagrinėjamu atveju pareiškėjos elgesys, teismo vertinimu, nerodo jos suinteresuotumo operatyviai išspręsti kilusį ginčą, liudija pareiškėjos nerūpestingumą įgyvendinant jai suteiktas procesines teises. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad siekdama realizuoti savo teises, pareiškėja neveikė rūpestingai ir pakankamai operatyviai, todėl pati sau sudarė neigiamų pasekmių atsiradimo prielaidas. Byloje nenustatyta nei svarbių aplinkybių, kurios objektyviai sutrukdė įstatymo nustatytu terminu pareiškėjai realizuoti savo, kaip mokesčių mokėtojos, teisę surašyti ir pateikti skundą, nei faktinių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių mokėtojai mokestinio ginčo nagrinėjimo metu bei galėjusios sąlygoti kitokią mokestinio ginčo nagrinėjimo baigtį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos nurodytos skundo padavimo termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, todėl centrinis mokesčių administratorius pagrįstai netenkino Bendrovės prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą.

Pareiškėja skunde, be kita ko, nurodo, jog nagrinėjamu būtina atnaujinti skundo padavimo terminą ir patikrinti Kauno AVMI Sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą, kadangi tik tokiu būdu bus įgyvendintas visiško teisingumo principas. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytas pareiškėjos argumentas sprendžiant klausimą dėl to, ar terminas skundui dėl Kauno AVMI Sprendimo paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių, nėra reikšmingas. Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas ne dėl mokesčių administratoriaus atlikto mokestinio patikrinimo, o dėl to, ar aplinkybės, kuriomis yra grindžiamas prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti apskundimo teisę. Pažymėtina, kad sprendžiant termino atnaujinimo pagrįstumo klausimą neturi būti analizuojamas ginčo teisinis santykis iš esmės, t. y. tai, ar pagrįstai mokesčių administratoriaus pareiškėjai apskaičiuota mokestinė nepriemoka ir iš to kylančios teisinės pasekmės.

Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėja galėjo ir turėjo galimybę laiku pateikti skundą VMI dėl Kauno AVMI Sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas Patikrinimo aktas, tačiau to nepadarė dėl subjektyvaus pobūdžio priežasčių. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Inspekcija 2023 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. 69-22 tinkamai aiškino ir taikė MAĮ nuostatas, teisingai įvertino faktines aplinkybes, todėl pagrįstai ir teisėtai neatnaujino skundo dėl Kauno AVMI 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. (7.45 Mr) FR0682-281 padavimo termino. Skundžiamas VMI skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų. Teismas taip pat nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų akto panaikinimo pagrindų, todėl VMI 2023 m. kovo 17 d. sprendimas Nr. 69-22 pripažintinas teisėtu ir pagrįstu, o pareiškėjos skundo reikalavimai panaikinti šį sprendimą ir įpareigoti VMI pareiškėjos skundo dėl Kauno AVMI 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. (7.45 Mr) FR0682-281 priėmimo klausimą spręsti iš naujo atmestini kaip nepagrįsti.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas nėra priimtas pareiškėjos naudai, nėra teisinio pagrindo atlyginti jai bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Internet trading“ patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.