Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Danutės Švitinienės, Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. R. ir A. P. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 140 straipsnio 1 dalyje (nežymus D. K. sveikatos sutrikdymas), 140 straipsnio 1 dalyje (nežymus J. N. sveikatos sutrikdymas), ir jam paskirtos bausmės:

- už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams;

- už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (nežymus D. K. sveikatos sutrikdymas), padarymą laisvės atėmimo bausmė 4 (keturiems) mėnesiams;

- už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (nežymus J. N. sveikatos sutrikdymas); padarymą laisvės atėmimo bausmė 6 (šešiems) mėnesiams;

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į T. R. paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2019 m. vasario 14 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo išbūtas laikas.

- už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metų 8 (aštuoniems) mėnesiams;

- už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (nežymus J. N. sveikatos sutrikdymas); padarymą laisvės atėmimo bausmė 6 (šešiems) mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir A. P. paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. P. paskirtą bausmę įskaitytas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2019 m. vasario 14 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo išbūtas laikas.

T. R. ir A. P. išteisinti pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Laisvės atėmimo bausmes T. R. ir A. P. paskirta atlikti pataisos namuose.

T. R. ir A. P. nuo 2019 m. gruodžio 14 d. pratęstas suėmimo terminas iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesių laikotarpiui.

Teismas iš dalies tenkino J. N. ieškinį ir priteisė nukentėjusiajam solidariai iš kaltinamųjų T. R. ir A. P. 1 095 Eur turtinės ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Teismas taip pat iš dalies tenkino N. P. ieškinį ir priteisė nukentėjusiajai solidariai iš kaltinamųjų T. R. ir A. P. 35 Eur turtinės ir 3 480 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Teismas visa apimtimi tenkino P. P. ieškinį ir priteisė nukentėjusiajam solidariai iš kaltinamųjų T. R. ir A. P. 47 Eur turtinės ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Teismas tenkino Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinį ir priteisė civiliniam ieškovui solidariai iš kaltinamųjų T. R. ir A. P. 547,71 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Teismas iš kaltinamųjų T. R. ir A. P. nukentėjusiosios N. P. naudai priteisė po 500 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. T. R. ir A. P. nuteisti už tai, kad jie 2019-01-19, apie 21 val., (duomenys neskelbtini), A. K. bute, turėdami neišnykusius teistumus už tyčinius nusikaltimus, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, panaudojo fizinį smurtą J. N. atžvilgiu, o būtent: T. R. du kartus spyrus į veido sritį, laikant už megztinio gobtuvo, A. P. žirklėmis įdūrė J. N. į kairės rankos petį, T. R. galąstuvu vieną kartą įdūrė į dešinės kojos šlaunį, po to abu kartu ne mažiau 10 kartų kojomis spyrė ir kumščiais sudavė smūgius J. N. į dešinės ausies, kaktos, rankų, kaklo, nugaros sritis, taip bendrais veiksmais nukentėjusiajam J. N. padarė galvos sumušimą, pasireiškusį kraujosruvomis abiejų akių vokuose, dešinės ausies srityje, odos nubrozdinimus kaktoje, kairės akies apatiniame voke, nosies srityje, apatinėje lūpoje, bei viršutinio dešinės pusės 1-o danties lūžį; poodines kraujosruvas dešinio peties sąnario srityje, kairiame žaste, abiejuose dilbiuose, abiejų alkūnių srityse, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimus abiejų alkūnių srityje, kairiame žaste, abiejuose dilbiuose, kaklo užpakaliniame paviršiuje, nugaros srityje, kairėje šlaunyje, durtines žaizdas kairio peties sąnario srityje ir dešinėje šlaunyje, taip bendrais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo J. N. sveikatą.

2. Taip pat T. R. ir A. P. nuteisti už tai, kad jie būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, 2019-02-14, laikotarpyje nuo 15 val. iki 19 val., tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), A. B. namuose, panaudojo fizinę prievartą nukentėjusios N. P. atžvilgiu, o būtent: T. R. mobilaus ryšio telefono krovėjo laidu suduodant nenustatytą kiekį smūgių skaičių N. P. į įvairias kūno vietas, taip sukeliant nukentėjusiajai N. P. fizinį skausmą, A. P. nustūmė nukentėjusiąją ant grindų ir sudavė nenustatytą skaičių smūgių kumščiais, kojomis į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais iš viso suduodant ne mažiau dešimties kartų, padarant poodines kraujosruvas skruostuose, smakre, kakle, krūtinėje ir kairėje šlaunyje, muštinę žaizdą kairės ausies kaušelyje, nosies kaulų lūžį, dešinio stipinkaulio lūžį, t. y. dėl nosies kaulų ir dešinio stipinkaulio lūžių nesunkiai sutrikdė N. P. sveikatą.

3. T. R. ir A. P. nuteisti už tai, kad jie būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, 2019-02-14, laikotarpyje nuo 17 val. iki 19 val., tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) gatvėje, tarp pastatų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame eglyne, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo P. P. atžvilgiu, o būtent: reikalavo iš P. P. atiduoti pinigus ir kartu sudavė ne mažiau kaip 2 smūgius P. P., padarydami jam poodines kraujosruvas kairės akies vokuose ir paakyje, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, odos nubrozdinimą nosies srityje, t. y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo P. P. sveikatą ir taip atėmę galimybę P. P. priešintis iš nukentėjusiojo kelnių kišenės pagrobė P. P. priklausantį turtą – 47 eurus.

4. Taip pat T. R. nuteistas už tai, kad jis 2019-01-30, apie 11 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, peiliu perpjovė nukentėjusiajam D. K. dešinės rankos dilbį, taip padarė pastarajam pjautinę žaizdą dešiniame dilbyje, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo D. K. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmetami.

11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Išnagrinėjusi apeliacinių skundų argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą nuosprendį teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino įstatymo nustatyta tvarka gautus duomenis bei juos išanalizavo, tinkamai įgyvendino BPK 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir padarė teisingą išvadą, su kuria visiškai sutinka ir teisėjų kolegija, kad byloje esančių įrodymų visiškai pakanka T. R. bei A. P. kaltei dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, pagrįsti. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas motyvuotai pasisakė, kuriais įrodymais remiasi darydamas šią išvadą. Esminių BPK pažeidimų, dėl kurių turėtų būti keičiamas ar naikinamas teismo sprendimas, nenustatyta.

12. Kaip matyti iš apeliacinių skundų, nuteistieji neginčija savo kaltės dėl J. N., D. K. (už šią veiką nuteistas tik T. R.) nežymaus sveikatos sutrikdymo, N. P. nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų, tačiau neigia 2019-02-14 apiplėšę nukentėjusįjį P. P. bei iš esmės tvirtina, jog skundžiamas nuosprendis grindžiamas nenuosekliais nukentėjusiojo parodymais, kuriais vadovautis negalima. Baudžiamąją bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija sutikti su šiais teiginiais neturi pagrindo.

13. Byloje nustatyta, jog 2019-02-14 laikotarpyje nuo 17 val. iki 19 val., tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) gatvėje, tarp pastatų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame eglyne, turint tikslą pagrobti svetimą turtą, buvo panaudotas fizinis smurtas nukentėjusiojo P. P. atžvilgiu, tai yra reikalaujant iš P. P. atiduoti pinigus, jam buvo suduoti ne mažiau kaip 2 smūgiai padarant jam poodines kraujosruvas kairės akies vokuose ir paakyje, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, odos nubrozdinimą nosies srityje, ir šiais veiksmais nežymiai sutrikdant nukentėjusiojo P. P. sveikatą ir taip atimant galimybę P. P. priešintis, iš nukentėjusiojo kelnių kišenės pagrobiant P. P. priklausantį turtą – pinigus 47 eurus. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esanti Valstybinės teismo medicinos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 198/2019(05) šias aplinkybes patvirtina, todėl dėl P. P. padaryto sveikatos sutrikdymo fakto ir mąsto jokių abejonių ir prieštaravimų nėra. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nustatyta, jog pirmiau minėtus veiksmus nukentėjusiojo P. P. atžvilgiu padarė nuteistieji T. R. ir A. P.. Kaip ir minėta, apeliantai pateiktais apeliaciniais skundais tvirtina priešingai, tai yra, kad jie šios nusikalstamos veikos nepadarė. Tačiau baudžiamąją bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija sutikti su nuteistųjų apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais neturi pagrindo.

14. Konstatuotina, jog byloje esantys tiesioginiai ir netiesioginiai įrodymai neginčijamai patvirtina nuteistųjų kaltę padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Teisėjų kolegija sutinka, jog nukentėjusiojo P. P. parodymuose dėl įvykio aplinkybių yra tam tikrų netikslumų dėl apiplėšimo laiko bei dėl įvykio vietos, nurodytos pirminiuose parodymuose, tačiau kiti nurodyti duomenys apie nusikalstamos veikos aplinkybes (dėl kaltinamųjų tapatybės, jų veiksmų, turėtų pinigų kiekio ir kt.) yra nuoseklūs, neprieštaringi bei nekeliantys abejonių. Šią išvadą visiškai pagrįstai padarė ir pirmosios instancijos teismas. Kaip nustatyta iš teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo P. P. duotų parodymų, jis nurodęs, jog „vasario 14 d., laiko negali pasakyti, buvo šviesu, gal 14 val., gal 14.30 val., (taip pat galėjo būti anksčiau nei 17 val.) ėjo į namus nuo (duomenys neskelbtini),“, kuomet prie ligoninės susitiko T. R. bei A. P. bei buvo šių asmenų apiplėštas. Taip pat nukentėjusysis gana detaliai nurodė patį apiplėšimą – kad eidamas pro ligoninę sutiko T. R. ir A. P., kurie pasiteiravo, ar jis turi pinigų, po teigiamo atsakymo T. R. jam spyrė į galvą, nuo smūgio nukentėjusysis nugriuvo, bandant pabėgti A. P. spyrė į šoną, kai atsikėlė piniginė be pinigų gulėjo netoli jo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į aplinkybę, jog oficialiai (duomenys neskelbtini) ligoninė nurodė, kad P. P. į ligoninę atvyko 2019-02-14 22.05 val. (6 t., 74 b.l.), taip pat, jog nukentėjusysis apiplėšimo metu buvo neblaivus, sprendė, jog P. P. dėl įvykdyto prieš jį plėšimo laiko sąžiningai suklydo nurodydamas ankstesnį laiką nei nusikaltimas buvo įvykdytas ir konstatavo, jog kaltinamieji P. P. apiplėšė ne P. P. nurodytu laiku, o kaltinime nurodytu laiku – laikotarpiu nuo 17 val. iki 19 val. Teisėjų kolegija su šiomis išvadomis neturi pagrindo nesutikti. Pažymėtina, jog iš karto po įvykių, apklausiamas ligoninėje, P. P. nurodęs, jog kaltinamuosius sutiko 2019-02-14, laikotarpiu nuo 17 val. iki 18 val., tik nurodė kitą susitikimo vietą – einant laiptais žemyn nuo (duomenys neskelbtini) esančių laiptų. Taip pat nurodęs, jog T. R. P. P. spyrė į galvą, nuo smūgio nukentėjusysis nugriuvo, gulinčiam A. P. ištraukė 47 Eur ir pagrasino, kad nesiskųstų bei spyrė į šoną (4 t., 68, 86-87 b.l.). Papildomos apklausos metu 2019-02-20 P. P. nurodė, jog „tą dieną jis vartojo alkoholį, pavartojęs ėjo pas V. K. į namus ir pasirinko grįžimo kelią pro ligoninę. Patikslino, kad pirmoje apklausoje neteisingai nurodė apiplėšimo vietą – tai buvo ne prie vaikų darželio, o prie pradinės mokyklos. Suklydo, nes anksčiau vietoje pradinės mokyklos buvo vaikų darželis. Pamatė priešpriešiais ateinančius du pažįstamus vyriškius, iš kurių vienas buvo raudonos spalvos striuke, kitas mėlynos spalvos striuke. Vieno vardas T., kito A., vadina „P.“. T. paklausė – „ar turi pinigų?“. P. P. atsakė neigiamai ir bandė bėgti, tačiau pavijęs T. vieną kartą spyrė į galvą ir nukentėjusysis nugriuvo. Buvo apsvaigęs, tačiau suprato, kad jam kažkuris iš kaltinamųjų iškraustė kišenes ir, kaip vėliau suprato, iš piniginės paėmė 47 Eur. T. R. dar kartą spyrė į veidą, o A. P. spyrė į šoną. Po sumušimo svaigo galva, gulėjo tarp eglių, kai atsibudo jau buvo tamsu. Atsikėlęs netoli rado tuščią piniginę, pro šalį ėjusi nepažįstama moteris jį palydėjo į ligoninę. Pirmoje apklausoje galėjo suklysti sakydamas, kad po sumušimo dar buvo nuėjęs pas V. K. ir pastarasis jį išvijo. Tai yra buvę anksčiau, o ne po šio sumušimo (4 t., 89-92 b.l.). 2019-03-19 apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo P. P. negalėjo tiksliai nurodyti apiplėšimo laiko, tačiau aiškiai nurodė pagrindines apiplėšimo aplinkybes, tai yra, jog eidamas nuo (duomenys neskelbtini) parduotuvės sutiko T. ir A., A. spyrė į veidą ir išmušė dantį, nuo smūgio jis nugriuvo. Negali nurodyti, kuris ištraukė piniginę iš kelnių, atsikėlęs piniginę rado tuščią. Turėjo 47 eurus, kurių piniginėje nebebuvo. Po to gavo smūgį į šoną, prisimena tik du smūgius. A. P. jam grasino – „užmuš, jei išduos“ (4 t., 96 b.l.). Esminių prieštaravimų, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, teismas minėtuose parodymuose neįžvelgia bei neturi pagrindo sutikti su apeliantų teiginiais dėl nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumo, kadangi, kaip sprendė ir pirmosios instancijos teismas, P. P. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių niekada nekito –nukentėjusysis aiškiai atpažino jį užpuolusius asmenis, nurodė jį užpuolusių asmenų smūgius, žinojo turėtą pinigų likutį ir suprato, kad po smūgių turėtų pinigų neteko. Pažymėtina, jog vadovaujantis vieningai suformuota teismų praktika, tam tikri mažareikšmiai parodymų nesutapimai negali būti laikomi pagrindu atmesti parodymus, kaip nepatikimus. Akcentuotina, jog P. P. apklaustas ligoninėje praėjus tik valandai po patekimo į ją, kaip pats nurodė, buvęs neblaivus, nuo smūgio į galvą jam galėjo būti trumpam sutrikusi orientacija, taigi natūralu, jog esant šioms aplinkybėms, pirminiuose bei vėliau duotuose paaiškinimuose galėjo būti fiksuojami tam tikri aplinkybių neatitikimai. Kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiojo P. P. vedamas gyvenimo būdas taip pat, tikėtina, objektyviai apsunkina galimybę tiksliai prisiminti įvykių aplinkybes.

15. Teisėjų kolegija pažymi, jog nukentėjusiojo P. P. pirminiai parodymai duoti po iš karto įvykio ligoninėje, taip pat ir vėliau, nepatvirtina apeliantų dėstomų teiginių, jog nukentėjusysis nurodęs buvęs sumuštas sugėrovų, tai yra, jog įvykio dieną išgėrinėjo su kažkokiais jaunuoliais bei šių galėjo būti sumuštas. Priešingai, kaip nustatyta iš policijos suvestinės duomenų, 2019-02-14 22.18 val., gavus informaciją apie asmens (P. P.) kūno sužalojimą, buvo nurodyta, jog jį sumušė pažįstamas asmuo (4 t., 71-72 b.l.). Taip pat ir tą pačią dieną, 23 val. parengtame protokole-pareiškime, kaip jau ir minėta, užfiksuota, jog nukentėjusysis P. P. nurodė, jog jį sumušė A. P. ir T. R. bei pasisavino 47 Eur, iš esmės analogiški įvykiai užfiksuoti ir tos pačios dienos liudytojo apklausos protokole (4 t., 68, 86-87 b.l.). Duomenų, jog įvykio dieną nukentėjusysis P. P. būtų girtavęs su kokiais nors asmenimis byloje nėra. O apie jį sumušusius „sugėrovus“ ligoninėje buvo nurodęs nukentėjusysis J. N. (1 t., b.l. 39).

16. Be pirmiau minėtų įrodymų, apeliantų kaltę dėl įvykdyto P. P. plėšimo patvirtina ir kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai - 2019-02-20 parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, jog nukentėjusysis P. P. parodė nusikalstamos veikos padarymo vietą, kuri yra tarp (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos, adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) ligoninės, adresu (duomenys neskelbtini), esančiame eglyne, taip pat paaiškino nuteistųjų atliktus veiksmus (4 t., 102-107 b.l.); asmens parodymo atpažinti protokolai, iš kurių nustatyta, jog nukentėjusysis P. P. parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu atpažino T. R. ir A. P., kaip jį sumušusius ir apiplėšusius asmenis (4 t., 122-127 b.l.); 2019-02-14 asmens apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad 2019-02-14 apžiūrint P. P. nustatyta, jog ant P. P. veido matyti sužalojimai t. y. kairės akies patinimas, kraujosruva, ant nosies matyti nubrozdinimas, dešinėje nosies pusėje maždaug 1 cm ilgio (4 t., 137-140 b.l.); 2019-02-18 specialisto išvada, iš kurios matyti, kad P. P. nustatytos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose ir paakyje, kraujosruva kairės akies obuolio junginyje, odos nubrozdinimas nosies srityje P. P. padarytas kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2019-02-14. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų bukų trauminių poveikių pasėkoje (4 t., 145 b.l.). Taip pat ir iš (duomenys neskelbtini) mieste įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų apžiūros protokolo bei jį paaiškinančių liudytojos O. T. parodymų (4 t., 148-159 b.l.; 6 t., 109-110 b.l.) bei pačių nuteistųjų parodymų nustatyta, jog nuteistieji T. R. ir A. P. 219-02-14 jau baigę girtauti pas N. P. (bei jos atžvilgiu taip pat įvykdę nusikalstamą veiką) vaikščiojo po miestą, tarp 18 val. ir 19 val. užfiksuotas jų būvimas šalia nusikalstamos veikos įvykdymo vietos, vėliau jie grįžo iki nukentėjusiosios N. P. namų, kur buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Pažymėtina, jog po sulaikymo T. R. 19.45 val. buvo nustatytas 2,58 promilių girtumas, o A. P. 19.48 val. – 2,49 promilių girtumas (3 t., 2 b.l.).

17. Priešingai nuteistojo A. P. gynėjos advokatės E. Norkienės teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu išsakytiems teiginiams, nuteistieji A. P. bei T. R. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo visai kitoje miesto vietoje. Kaip 2019-09-25 teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme parodė liudytoja O. T., peržiūrėjusi 2019-02-14 miesto stebėjimo kamerų vaizdo įrašus, 18.53 val. buvo užfiksuota, jog abu nuteistieji eina per sankryžą ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) link (duomenys neskelbtini) parko. Pažymėtina, jog ši vieta ((duomenys neskelbtini) parkas) tik kelių šimtų metrų atstumu yra nutolusi nuo pėsčiųjų tako, einančio tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) numeriais pažymėtų pastatų. O jau 18.59 val. A. P. bei T. R. užfiksuoti praeinantys pro vadinamą žiemos čiuožyklą (duomenys neskelbtini) upės slėnyje, kertantys upę bei nueinantys (duomenys neskelbtini) link. Taigi, šie duomenys patvirtina apeliantų buvimo vietą būtent šalia nusikalstamos veikos įvykdymo vietos. Pažymėtina, jog šių aplinkybių pirmosios instancijos teisme iš esmės neneigė ir nuteistasis A. P., kuris 2019-09-10 teisiamojo posėdžio metu parodė, jog 2019-02-14, prieš 19 val., nuo T. R. namų ėjo pas G. D. – ėjo pro polikliniką, kur P. P. rodė, kad jį sumušė (6 t., 78-79 b.l.).

18. Apeliantai taip pat tvirtina, jog įvykdytą nusikalstamą veiką prieš P. P. turėjo užfiksuoti miesto vaizdo stebėjimo kameros, tačiau tokių duomenų byloje nėra ir tai, pasak apeliantų, dar viena jų nekaltumą patvirtinanti aplinkybė. Teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip nustatyta, netoli įvykio vietos buvusi stebėjimo kamera Nr. 9 (bokštas), esanti (duomenys neskelbtini), nesisukioja kas 15 sekundžių, kaip tvirtino apeliantai, bei vaizdas minėta kamera buvo filmuojamas tik vien kryptimi, tai yra link Taikos gatvės, tuo tarpu nusikalstamos veikos įvykdymo vieta stebima nebuvo (4 t., 148 b.l.). Kaip jau ir minėta pirmiau, apeliantų buvimo vietą netoli nusikalstamos veikos įvykdymo vietos patvirtina kiti kamerų įrašai.

19. Dėl teiginių, jog P. P. turėjo motyvą apkalbėti nuteistuosius, gana išsamiai pasisakė pirmosios instancijos teismas, kuris minėtą nuteistųjų versiją atmetė, pažymėdamas, jog P. P. neturėjo pagrindo apkalbėti ar apkaltinti nebūtais dalykais kartu girtavusių asmenų, su kuriais nebuvo susipykęs, tuo labiau tų, kurių bijo. P. P. sekančios dienos rytą nurodė pabėgęs iš ligoninės todėl, kad bijo T. R. ir A. P., posėdyje nurodė – „taip, bijau kad neužmuštų. T. tai žvėrių žvėris“. Iš ligoninės P. P. pabėgo į (duomenys neskelbtini) ir į (duomenys neskelbtini) grįžo tik kai T. R. ir A. P. buvo suimti. Dar viena detalė, apibūdinanti kaltinamųjų ir P. P. santykius – P. P. buvo apklausinėjamas kaip liudytojas dėl J. N. sumušimo ir nurodė, kad nematė muštynių tarp J. N. ir T. R. su A. P.. Tačiau apklausinėjamas apie jo paties apiplėšimą P. P. prasitarė – „jų bijau, nes mačiau kaip N. jie ten, bet čia atskiras dalykas“. Negali toks asmuo kaip P. P. apkaltinti nebūtu nusikaltimu kaltinamųjų, kurių bijo, nes turi ir privalo suprasti, jog kaltinamieji po bausmės atlikimo sugrįš ir gali keršyti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiomis išvadomis. Papildomai pažymėtina, jog iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikus iš T. R. paimtame mobilaus ryšio telefone rastų vaizdo įrašų peržiūrą, nustatyta, jog juose yra užfiksuoti nuteistųjų smurtiniai veiksmai prieš V. K. bei tą patį P. P., tačiau apklausiamas dėl įrašuose fiksuotų įvykių aplinkybių P. P. nei T. R. nei A. P. jokių pretenzijų neturėjo bei nurodė pareiškimo nerašysiantis (1 t., 81-82, 134-138 b.l.), nors būtent šioje situacijoje nukentėjusysis turėjo puikią progą pateikti kaltinimus nuteistiesiems dėl anksčiau jo atžvilgiu įvykdytų nusikalstamų veiksmų, tačiau tokių veiksmų nesiėmė.

20. Apibendrinusi pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantų kaltė dėl nukentėjusiojo P. P. plėšimo yra įrodyta, o apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai teismo išvadų nepaneigia, todėl šioje dalyje naikinti skundžiamą nuosprendį ir T. R. bei A. P. išteisinti dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos nėra jokio teisinio pagrindo.

21. Apeliantai taip pat prašo sušvelninti jiems už kitas nusikalstamas veikas skirtas bausmes, šio prašymo iš esmės niekaip konkrečiai nemotyvuodami. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog tenkinti pirmiau minėto apeliantų prašymo nėra pagrindo, kadangi pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems A. P. ir T. R. tiek bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, tiek galutinę subendrintą bausmę paskyrė teisingai, atsižvelgdamas į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei išdėstydamas motyvus, kodėl apeliantams paskirta būtent tokia bausmė.

22. Skundžiamu nuosprendžiu T. R. nuteistas už dviejų nesunkių tyčinių (BK 140 straipsnio 1 dalis – nežymus D. K. sveikatos sutrikdymas ir nežymus J. N. sveikatos sutrikdymas) ir dviejų tyčinių apysunkių (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas – nesunkus N. P. sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų ir BK 180 straipsnio 1 dalis – plėšimas P. P. atžvilgiu) nusikalstamų veikų padarymą. Tris iš minėtų veikų T. R. padarė veikdamas kartu su A. P., kuris skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už vienos nesunkios tyčinės (BK 140 straipsnio 1 dalis – nežymus J. N. sveikatos sutrikdymas) ir dviejų tyčinių apysunkių (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas – nesunkus N. P. sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų ir BK 180 straipsnio 1 dalis – plėšimas P. P. atžvilgiu) nusikalstamų veikų padarymą. Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo bausmę iki vienerių metų, už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte – tik laisvės atėmimo bausmę iki penkerių metų, už BK 180 straipsnio 1 dalyje – arešto arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmę. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, T. R. skundžiamu nuosprendžiu yra teisiamas dvyliktą kartą, ankstesniais nuosprendžiais jis buvo taip pat nuteistas ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, tarp jų ir už plėšimą, šioje byloje nagrinėjamas veikas padarė neišnykus teistumui, todėl kaip asmuo, jau būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir vėl padaręs tyčinį nusikaltimą, BK 27 straipsnio 1 dalies prasme laikomas recidyvistu. Iš esmės tas pats pasakytina ir apie nuteistąjį A. P. – skundžiamu nuosprendžiu jis teisiamas dešimtą kartą, anksčiau taip pat yra teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus bei turi neišnykusį teistumą, taigi laikytinas recidyvistu. Kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, abiem nuteistiesiems ankstesniais nuosprendžiais jau buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau akivaizdu, jog pastarieji išvadų iš ankstesnių teistumų nepadaro bei pasirinkto gyvenimo modelio nekeičia. Taigi darytina išvada, jog paskyrus švelnesnes, nei laisvės atėmimas, bausmės rūšis BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai nebus pasiekti. Pažymėtina, jog T. R. naują nusikalstamą veiką įvykdė nepraėjus nė dvejiems mėnesiams nuo paskutinės laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o A. P., nors ir paskutinę iš skirtųjų laisvės atėmimo bausmę atliko 2015-08-10, tačiau 2016 metais dar du kartus nuosprendžiais pripažintas kaltu ir jam buvo paskirtos arešto bei baudos bausmės, pastarosios jis nėra sumokėjęs iki šiol. Atsižvelgusi į visus pirmiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismo išvada, jog bausmės tikslai T. R. ir A. P. bus pasiekti tik paskyrus laisvės atėmimo bausmes, yra pagrįsta ir motyvuota.

23. Be to, apylinkės teismas, skirdamas T. R. ir A. P. bausmes, taip pat atsižvelgė ir į tai, kad šiuo atveju buvo nustatytos trys apeliantų baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamas veikas padarė būdami neblaivūs (T. R. taip pat buvo neblaivus ir sužalodamas D. K.), veikdami bendrininkų grupe ir būdami recidyvistais ir tik viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir galisi. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, jog nuteistųjų neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su šia išvada nesutikti. Be viso to, kaip akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, nors apeliantai yra jauni ir darbingi (T. R. (duomenys neskelbtini) metai, A. P. (duomenys neskelbtini) metai), jie piktnaudžiauja alkoholiu, nesistengia susirasti pastovaus ir legalaus pragyvenimo šaltinio, nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtinas moralės normas, o įvykdytomis nusikalstamomis veikomis demonstravo brutalų, cinišką ir įžūlų kaltinamųjų elgesį prieš nukentėjusiuosius J. N., N. P. ir P. P.. Parinkdamas T. R. ir A. P. skirtinų laisvės atėmimo bausmių dydžius, pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog visas nuskalstamas veikas padarė būdami neblaivūs, visais atvejais nukentėjusieji taip pat buvo neblaivūs, kai kuriais atvejais kaltinamieji ir nukentėjusieji prieš konfliktus buvo girtavę kartu bei nukentėjusieji nenurodė siekiantys griežtų bausmių kaltinamiesiems. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendė esant tikslinga T. R. ir A. P. skirti mažesnes už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį laisvės atėmimo bausmes. Pažymėtina, jog nustatant subendrintas bausmes apeliantams, paskirtosios bausmės, subendrintos pritaikius apeliantams palankiausią įstatymo (BK 63 straipsnis) leidžiamą bausmių bendrinimo – dalinio sudėjimo – būdą, prie griežčiausios paskirtos bausmės pridėta dalis už kitas veikas paskirtų bausmių. Įvertinus tai, kas išdėstyta, nuteistiesiems paskirtas už atskiras nusikalstamas veikas bei subendrintas galutines bausmes pripažinti aiškiai per griežtomis ir dėl to neteisingomis nėra jokio pagrindo.

24. Iš apeliacinių skundų turinio akivaizdu, jog nuteistieji jų atžvilgiu prašo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas bei, išteisinus juos dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, jiems skirtas bausmes sumažinti 1/3. Kaip jau ir konstatuota pirmiau, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti apeliantų skundus bei juos išteisinti dėl įvykdyto P. P. plėšimo, taigi ir svarstyti klausimą dėl pirmiau minėtų nuostatų taikymo nėra pagrindo. Papildomai pažymėtina, jog bausmė 1/3 gali būti švelninama tik esant BK 64¹ straipsnyje įtvirtintoms sąlygoms – baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu. Šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nustatytas reikšmingas faktines bylos aplinkybės, jas įvertino ir teisingai taikė bausmių paskyrimo, subendrinimo pagrindus reglamentuojančias baudžiamųjų įstatymų nuostatas, todėl nuteistiesiems A. P. bei T. R. paskirtos bausmės atitinka jų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jų asmenybes, yra teisingos ir tinkamos realizuoti bausmės tikslus, todėl skirti švelnesnes bausmes nėra jokio pagrindo.

26. Nukentėjusiosios N. P. atstovas advokatas I. Ruželė prašo priteisti iš nuteistųjų T. R. bei A. P. nukentėjusiosios apeliacinės instancijos teisme turėtas atstovavimo išlaidas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012). Nagrinėjamoje byloje apeliacinius skundus padavė nuteistieji T. R. bei A. P., kurie nors ir neginčijo savo kaltės dėl nukentėjusiosios N. P. sveikatos sutrikdymo (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas), tačiau apeliacinės instancijos teismo prašė švelninti ir jiems skirtas bausmes. Šie apeliaciniai skundai yra atmetami. Kaip ir minėta, apeliaciniais skundais buvo ginčijami klausimai, veikiantys ir nukentėjusiosios interesus byloje bei N. P., įgyvendindama vieną iš savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų, kreipėsi į advokatą teisinės pagalbos tiek dėl atsiliepimo į apeliacinius skundus pateikimo, tiek atstovaujant ją bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu. Iš advokato pateiktų dokumentų nustatyta, jog nukentėjusioji N. P. patyrė 450 Eur bylinėjimosi išlaidų (6 t., 164 b.l.), susijusių su atsiliepimo į apeliacinius skundus pateikimu bei atstovavimu apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, sprendžia, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma nėra per didelė, todėl šios išlaidos pripažintinos protingomis, pagrįstomis ir jos nukentėjusiajai turi būti atlygintos iš abiejų nuteistųjų lygiomis dalimis (BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistųjų T. R. ir A. P. apeliacinius skundus atmesti.

Priteisti iš T. R. ir A. P. nukentėjusiajai N. P. po 225 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus) jos turėtų išlaidų atstovo advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.